Nepaisant didžiulio aukų skaičiaus
ir karo žiaurumo, Europos lyderių, pasisakančių už taiką,
nepadaugėjo, penktadienio rytą Kossuth radijo laidoje "Labas
rytas, Vengrija" sakė Viktoras Orbanas.
Vengrijos žmonėms karas kelia nerimą
ir yra pavojinga perspektyva, sakė Ministras Pirmininkas ir pridūrė,
kad kadangi priimami sprendimai dislokuoti vis galingesnius ir
naikinamuosius ginklus, o Vakarai aprūpina ukrainiečius vis
modernesne įranga, jis įsitikinęs, kad pasaulinio karo grėsmė
"nėra literatūrinis perdėjimas".
Jis pridūrė,
kad kai Europos ir Amerikos lyderiai sako, jog jei taip tęsis
toliau, galime sulaukti trečiojo pasaulinio karo, iš pirmo
žvilgsnio tai skamba neįtikėtinai perdėtai, tačiau šiuo metu
tai yra "realus pavojus".
Orbanas pabrėžė, kad
karas tampa vis kruvinesnis ir žiauresnis, o Europos šalių ir
lyderių, pasisakančių už taiką, skaičius neauga. Jis pridūrė,
kad mintis, jog kruvinas karas parengtų žemyną atsakomiesiems
veiksmams, nepasitvirtina, nes didžioji Europos dalis vis dar
laikosi karui palankios pozicijos. Priešingai, Europos žmonės
siekia taikos, o didėjant aukų skaičiui vis dažniau pasisako už
paliaubas ir taikos derybas.
Esame arti to, kad ES lyderiai
teisėtai nuspręstų siųsti į Ukrainą taikos palaikymo pajėgas,
- perspėjo V. Orbanas ir pridūrė, kad karo mastas vis
didėja.
Kyla klausimas, kaip greičiau ir pigiau aprūpinti
Vengriją amunicija. Jei tai būtų daroma vykdant bendrus ES
viešuosius pirkimus, mes tam pritariame, sakė jis.
V.
Orbanas sakė, kad ant kortos pastatyta taika pasaulyje, kad vengrai
nori taikos ir kad Europoje esame mažuma su tokia nuomone, tačiau
dauguma pasaulio nori taikos.
Šantažas vyksta kasdien, jie nori mus
įstumti į šį karą. Bet tai yra klausimas, kuriuo negalima apeiti
nacionalinio parlamento. Briuselis gali sakyti, ką nori, bet yra
viena vieta, kur tai sprendžiama be jokių abejonių, ir tai yra
Vengrijos parlamentas. Štai kodėl rezoliucija už taiką, kurią
Vengrijos parlamentas priims penktadienį, yra tokia svarbi, -
pažymėjo V. Orbanas.
"Vengrijos pozicija yra ne apie
tai, kokia turėtų būti taikos sutartis, bet apie tai, kad būtų
nutraukta ugnis, kad daugiau nežūtų žmonės, o jei bus nutraukta
ugnis, tada bus galimybė sugalvoti taikos derybų sistemą", -
sakė V. Orbanas.
Orbanas pabrėžė, kad turėtume kalbėti
ne apie taikos derybas, o apie paliaubas, nes tai yra taikos derybų
sistemos pagrindas.
Kalbėdamas apie pasiūlytą rezoliuciją
už taiką, Ministras Pirmininkas sakė, kad jos palaikymas būtų
buvusi galimybė karą palaikantiems kairiesiems prisijungti prie
taikos stovyklos neprarandant veido, tačiau tuo nebuvo pasinaudota.
"Mes pasiūlėme jiems galimybę stoti į taikos pusę, ir
parlamentinėse diskusijose nemačiau jokių ženklų, kad jie tuo
pasinaudotų, bet pamatysime per balsavimą", - pridūrė V.
Orbanas.
Ministras Pirmininkas sakė, kad kai kurios šalys,
pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos, remia karą siekdamos savo
interesų. "Buvo didelių šalių, kurios norėjo sustoti, bet
jos visada buvo stumiamos toliau, stumiamos į karą. Pavyzdžiui,
Vokietija", - sakė jis ir pridūrė, kad karą remiančios
jėgos kėlė pavojų visai ES.
"Iš ES tikimės dviejų
dalykų: taikos ir išlaikyti pasiektą gerovės lygį. Todėl ir
sukūrėme ES. Visa ES, jos egzistavimo priežastis yra ta, kad ji
atsisakė šių dviejų tikslų, dėl kurių mes veikiame. Štai
kodėl iš valstybių narių pasigirs vis daugiau balsų,
pasisakančių prieš karą", - sakė Viktoras
Orbanas.
Premjeras teigė, kad didžiąją jo darbo dalį
sudaro galvojimas, kaip ištaisyti ES klaidas, bent jau
Vengrijoje.
V. Orbanas sakė, kad nereikėtų nuvertinti tokio
dydžio valstybės kaip Rusija gebėjimo prisitaikyti ir kad Maskva
šiuo metu prisitaikė prie sankcijų sukurtos padėties.
Kalbėdamas
apie vyriausybės tikslą iki metų pabaigos pasiekti vienženklę
infliaciją, jis sakė, kad infliacija savaime nesumažės, ją
reikia mažinti.
Apie tai yra tarptautinių žinių, nors
kiekvienoje šalyje jos skirtingos, todėl visur jas reikia
pritaikyti, tačiau Vengrijos vyriausybė šį darbą atliko.
"Vakcina buvo duota, ji nugalės karštinę. Pasirodė pirmieji
rezultatai, prekybininkai varžosi, kas pasiūlys pigesnes kainas",
- pažymėjo V. Orbanas ir pridūrė, kad kol infliacija didelė,
kainų įšaldymo negalima panaikinti.
Žinomas Ukrainos
žydų tautybės publicistas Eduardas Hodos – kelių dešimčių
knygų ir kelių šimtų video siužetų autorius. Prasidėjus
karui, vykstant Charkovo miesto, kuriame jis gyvena, bombardavimui,
autoriaus publikuojamų video skaičius sumažėjo, bet neprarado
savo pilietinio aktualumo. Per praėjusį kovo mėnesį jo video
tebuvo tik du. Juos abu ir skelbiu žemiau.
1. video.
Žydiškas antipasaulis, juoko fabrikas ir nimbo skylė. Slavų tribunolo medžiaga (žiūr. aukščiau).
Su Algimantu Paškevičiumi, velionio prof.Juozo Paškevičiaus sūnumi, mokiausi vienoje klasėje. 1969 m. kartu baigėme Vilniaus 23 vidurinę mokyklą. Tais pačiais metais įstojau į Vilniaus Universiteto Gamtos fakultetą, kuriame dirbo klasės draugo tėvelis prof.Juozas Paškevičius.
Dar prieš kelias savaites klasės draugas Algimantas pasakojo susirinkusiems klasiokams, kad jo 99 metų tėvelis dar sveikas ir gerai jaučiasi, todėl žinia apie jo mirtį buvo nelaukta. Šią liūdną žinią sužinojau iš klasės draugų.
Urna su velionio palaikais yra pašarvota Šv. Jonų bažnyčioje (Šv. Jono g. 12, Vilnius), atsisveikinimas vyksta šiandien iki (trečiadienį) iki 20 val. ir 03. 30 d. (ketvirtadienį) 10–13 val.
Šv. Mišios bus laikomos trečiadienį (03. 29 d.) 18 val. Urna išnešama ketvirtadienį 13 val., laidotuvės vyks Vilniaus m. Kairėnų kapinėse.
2020 metais LRT išleido puikų filmą „Pradėk nuo savęs”, pasakojantį apieprof. Juozo Paškevičius gyvenimo kelią, ilgus metus, paskirtus geologijai.
Juozas Paškevičius (g. 1924 m. kovo 19 d. Anykščių rajone, Dabužėlių kaime) –geologas, geografas, gamtos mokslų daktaras, profesorius.
1943 m. baigė Veprių žemės ūkio mokyklą. 1944–1945 m. Musninkų valsčiaus agronomu. 1947 m. baigė Vilniaus žemės ūkio technikumą. 1952 m. baigė Vilniaus universiteto geologijos skyrių. 1958 m. apgynė geologijos ir mineralogijos kandidatinę disertaciją, suteiktas kandidato mokslinis laipsnis, 1994 m. nostrifikuotas gamtos mokslų daktaro laipsnis. 1973 m. apgynė geologijos ir mineralogijos mokslų daktaro disertaciją, nostrifikuotas į Gamtos mokslų daktaro laipsnį. 1976 m. patvirtintas profesoriaus vardas.
1952–1953 m. Lietuvos mokslų akademijos geologijos ir geografijos institute jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu. 1953–1963 m. Vilniaus universitetą Geologijos katedros vyr. dėstytojas, 1963–1975 m. docentas, 1975–1990 m. profesorius, Geologijos ir mineralogijos katedros vedėjas. 1990–1992 m. Vilniaus universiteto Geologijos ir mineralogijos katedros profesorius, nuo 1993 m. – rentininkas.
Apdovanojimai: Garbės ženklo ordinas (1976 m.), Lietuvos valstybinė premija (1983 m.), Lietuvos mokslo premija (1997 m.), Juozo Dalinkevičiaus premija (1998 m.).
Lietuvos geologų sąjungos garbės narys.
Darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paskelbtos 25 monografijos ir knygos (vieno autoriaus ir su bendraautoriais),
publikuoti 205 moksliniai straipsniai respublikos ir tarptautiniuose žurnaluose,
redaguoti ir išleisti žurnalo „Geologija“ 35 tomai (1980–2001),
organizuota 10 mokslinių respublikinių ir tarptautinių konferencijų,
daugelio publicistikos ir Lietuvos geologijos istorijos straipsnių autorius.
Tėvai: Julius Paškevičius (1879–1925) ir Juzė Griškaitė-Paškevičienė (1887–1965) – žemdirbiai smulkūs ūkininkai, turėjo 7 hektarus žemės. Tėvui anksti mirus, augo su motina šešių vaikų šeimoje, buvo penktasis. Broliai ir seserys: Julius Paškevičius (1907–2000) – amatininkas kalvis, Pranė Paškevičiūtė-Nikiparavičienė (1908–2004) – žemdirbė, Vincenta Paškevičiūtė (1910–1997) – darbininkė, Elena Paškevičiūtė-Žvikienė (1921–2011) – darbininkė ir Antanas Paškevičius (1926–1994) – tremtinys, darbininkas.
Vaikystėje piemenavo. 1930–1934 m. mokėsi Dabužių (Anykščių r.) pradžios mokykloje. 1934–1941 m. gyveno tėviškėje ir dirbo žemės ūkyje bei statybose. 1941–1943 m. toliau mokėsi Veprių (Ukmergės r.) žemesniojoje žemės ūkio mokykloje, 1943–1944 m. pradėjo studijuoti sodininkystę Vilniaus vidurinėje sodininkystės mokykloje.
Nebaigęs mokslo, J. Paškevičius slapstėsi nuo vokiečių mobilizacijos darbams ir nuo mobilizavimo į sovietinę kariuomenę. 1944–1945 m. jis dirbo Musninkų (Širvintų r.) valsčiaus agronomu. 1945–1947 m. jis tęsė ir baigė sodininkystės mokslus Vilniaus žemės ūkio technikume, tuo pačiu metu mokėsi ir baigė Vilniaus suaugusiųjų gimnaziją.
1947–1952 m. studijavo Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete, įgijo geologo išsilavinimą. Studijuodamas 1947 m. dirbo Vilniaus miesto apželdinimo tresto sodininku, 1949–1952 m. – Vilniaus universiteto Geologijos katedros vyresniuoju laborantu.
1952–1953 m. J. Paškevičius dirbo Lietuvos mokslų akademijos Geologijos ir geografijos institute jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu.
Nuo 1953 m. jis buvo Vilniaus universiteto Geologijos katedros dėstytojas. 1953–1963 m. jis dirbo vyresniuoju dėstytoju, 1963–1975 m. buvo docentas, 1975–1990 m. – Geologijos ir mineralogijos katedros vedėjas, profesorius. 1975–1976 m. jis atkūrė Vilniaus universiteto Geologijos muziejų.
1958 m. Vilniaus universitete J. Paškevičius apsigynė geologijos ir mineralogijos mokslų kandidatinę disertaciją "Pietų Pabaltijo ordoviko-silūro uolienų stratigrafija ir fauna". 1973 m. ten pat jis apsigynė geologijos ir mineralogijos mokslų daktaro disertaciją "Pietų Pabaltijo ordoviko ir silūro biostratigrafija, koreliacija ir graptolitai", 1994 m. nostrifikuotas habilituotas fizinių mokslų, geologijos daktaras.
1990–1992 m. J. Paškevičius buvo Vilniaus universiteto Geologijos ir mineralogijos katedros profesorius, o nuo 1993 m. yra rentininkas.
Jis taip pat buvo Lietuvos stratigrafijos komisijos pirmininkas (nuo 1973 m.), Vilniaus universiteto Gamtos ir geologijos tarybos moksliniams laipsniams teikti mokslinis sekretorius ir pirmininkas (1963˜–1980 m.), kelių geologijos mokslų daktarų ir habilituotų daktarų rengimo komisijų pirmininkas.
Nuo 1994 m. J. Paškevičius yra Lietuvos geologų sąjungos garbės narys. Jis taip pat yra Rusijos Mokslų akademijos Graptolitų tyrimo komisijos biuro narys, Tarptautinės paleontologų asociacijos, Lietuvos mokslininkų sąjungos narys.
Svarbiausi jo moksliniai darbai: ištyrė Baltijos šalių ordoviko ir silūro sitemų biostratigrafiją, pečiakojus, graptolitus (iš jų 10 porūšių, 27 rūšys ir viena gentis – Lithuanograptus – nauji), išskyrė graptolitų zonas. J. Paškevičius dalyvavo tarptautinėse mokslinėse geologinėse ekspedicijose Vidurinėje Azijoje (1962 m.), Podolėje (Ukraina, 1963 ir 1983 m.), dirbo Čekoslovakijos nacionaliniame muziejuje (1964 m.), Lenkijos Mokslų akademijos Paleobiologijos institute (1971 m.), Berlyno gamtos muziejuje (Vokietija, 1981 m.).
Jis dalyvavo ir skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose Didžiojoje Britanijoje, Rusijoje ir kitose šalyse, pats Lietuvoje organizavo per 10 mokslinių respublikinių ir tarptautinių konferencijų. Vilniaus universitete jis organizavo tarptautinę mokslinę konferenciją Igno Domeikos 200 gimimo metų sukakčiai pažymėti (2002 m.), ta tema išleido 2 knygas užsienio kalbomis.
J. Paškevičius parašė ir išleido monografijas "Lietuvos silūro biostratigrafija ir graptolitai" (rusų kalba, 1979 m.), "Baltijos respublikų geologija" (1994 m.), "Lietuvos geologija" (su kitais autoriais, 1994 m.), "The Geology of the Baltic Republics" (anglų kalba, 1997 m.), mokslinę autobiografiją "Gyvenimo ir mokslo vingiuose" (2010 m.), prisiminimų knygas "Etnografinis kaimas : istorija ir dabartis" (2013 m.), "Vilniaus sodų pavėsyje" (2014 m.), "Dabužiai ir svajonių tikrovė" (2015 m.).
Su kitais autoriais jis parengė knygas "Trumpa LTSR geologijos apybraiža" (rusų kalba, 1959 m.), "TSRS geologija" 39 tomas "Lietuvos TSR" (rusų kalba, 1961 m.), "TSRS stratigrafija. Silūro sistema" (rusų kalba, 1965 m.), "Rusijos platformos v. dalies siniko, paleozojaus ir triaso stratigrafija ir paleogeografija" (rusų kalba, 1973 m.), "Geologinės minties raida Lietuvoje" (rusų kalba, 1981 m.), "Bendrosios geologijos laboratoriniai darbai" (1989 m.), "Lietuvos stratigrafiniai padaliniai" (lietuvių, rusų, anglų kalbomis, 1999 m.), "Lietuvos mokslas. Geomokslai" (1999 m.), "Lietuvos stratigrafijos vadovas" (2000 m.).
J. Paškevičius sudarė ir redagavo biografinį rinkinį "Juozas Dalinkevičius" (1988 m.). Jis publikavo per 280 mokslinių straipsnių respublikos ir tarptautiniuose žurnaluose, redagavo ir išleido 35 žurnalo "Geologija" tomus (1980–2001 m.), buvo Lietuvos atlaso geologijos skyriaus atsakingasis redaktorius.
J. Paškevičius buvo apdovanotas "Garbės ženklo" ordinu (1976 m.), už Lietuvos atlasą jis gavo Lietuvos SSR valstybinę premiją (1983 m.), Lietuvos nacionalinę mokslo premiją (1997 m.), J. Dalinkevičiaus premiją (1998 m.).
Laisvalaikį skiria sodininkystei, lyrinei muzikai ir dainoms.
Vedė 1949 m. liepos 16 d. Vilniuje, žmona Anelė Maliukevičiūtė-Paškevičienė (1924–2007) – gydytoja epidemiologė. Liko našlys. Sūnus Algimantas Paškevičius (g. 1952 m.) – fizikas, švietimo organizatorius, verslininkas leidėjas, duktė Jūratė Paškevičiūtė-Mikulskienė (g. 1956 m.) – biochemikė, valstybės tarnautoja.
Vilniaus universitetas parengė ir išleido bibliografijos rodyklę "Juozas Paškevičius: gyvenimas geologijai" (2004 m.).
Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomas J. Paškevičiaus asmeninis fondas (F284), kuriame sukaupti 1920–2014 m. laikotarpio dokumentai.
Iš kur atsirado anūko viduriavimas
dėl vokiečių karių brigados nuolatinio dislokavimo Lietuvoje, iš
kur atsirado januškų galvose idėja dėl lenkų legionierių, su
kuriais lietuviai pries šimtą metų kovėsi ties Giedraičiais,
dislokavimo Lietuvoje?
Šios idėjos, kaip ir galima buvo
įtarti, atsirado užjūryje. Prieš kelias dienas JAV leidinyje
„Foreign Policy“ pasirodė daug ką paaiškinantis straipsnis
„Laikas atkurti Lenkijos ir Lietuvos uniją“.
Piešinyje:
Viduramžių paveikslas, vaizduojantis Jogailą ir Jadvygą Lenkijos,
iš Krokuvos (Lenkija) Jogailos universiteto muziejaus kolekcijos.
Dalibor
Rohac, Amerikos verslo instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis,
šiame straipsnyje rašo, kad beveik prieš 700 metų sukurta
politinė konstrukcija siūlo sprendimus šiandieninei Europai.
1386 m.
paskutinis pagoniškos Lietuvos valdovas Jogaila vedė tuomet dar
paauglę Lenkijos karalienę Jadvygą. Šia santuoka buvo sudaryta
Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinė sąjunga,
kuri apėmė didelę dabartinės Baltarusijos ir Ukrainos dalį. Taip
buvo išspręsta dvejopa problema. Pirma, ji padėjo įtraukti
didžiules Rytų Europos teritorijas, įskaitant buvusios Kijevo
Rusios žemes, į Vakarų krikščionybės glėbį. Antra, unija
išsprendė tiesioginę lenkų ir lietuvių saugumo problemą -
kryžiuočių grėsmę.
Lenkijos ir
Lietuvos sandrauga vėliau tapo viena didžiausių Europos valstybių
ir įdomia politinio valdymo laboratorija, kurią išsamiai tyrinėjo
Jungtinių Amerikos Valstijų įkūrėjai, ypač Federalistų
dokumentuose. Pasibaigus Jogailaičių dinastijai, ji virto rinkimine
monarchija, panašia į Italijos miestus-valstybes, tačiau veikusia
daug didesniu mastu. Sandraugos įstatymų leidžiamoji valdžia ir
vietos parlamentai vadovavosi vienbalsiškumo principu - panašiai
kaip šiandien daugeliu klausimų sprendžia Europos Vadovų Taryba.
Sandraugos religinės tolerancijos ir laisvės atmosfera, kuria
naudojosi jos diduomenė, buvo ryškus kontrastas absoliutistinėms
Vakarų Europos monarchijoms, jau nekalbant apie tragišką istoriją,
kuri sekė po Sandraugos žlugimo 1795 m.
Straipsnio
autorius klausia: Kas būtų, jei panašus politinis sprendimas
būtų prieinamas sprendžiant problemas, su kuriomis šiandien
susiduria Ukraina ir Lenkija?
Pažymima,
kad argumentas už aiškią politinę dviejų šalių sąjungą
grindžiamas ne nostalgija, o bendrais interesais.
Autoriaus
nuomone, dėl keturis šimtmečius trukusios bendros Lenkijos ir
Lietuvos sandraugos istorijos didžioji dalis dabartinės Ukrainos
(ir Baltarusijos) praeities su Lenkija turi kur kas daugiau bendrų
praeities bruožų nei su Rusija, nepaisant to, kad Rusijos
propagandistai teigia priešingai ir kad šie santykiai dažnai
būdavo labai komplikuoti, kaip parodė XVII a. potvynio įvykiai,
visų pirma Chmelnickio sukilimas ir prieštaringos lenkų ir
ukrainiečių interpretacijos.
Tačiau greitai persikelkime į
dabartį ir netolimą ateitį. Abi šalys susiduria su Rusijos
keliama grėsme. Šiandien Lenkija yra geros reputacijos ES ir NATO
narė, o Ukraina nori prisijungti prie abiejų organizacijų - ne
taip, kaip kadaise Didžioji Kunigaikštystė, trokštanti tapti
pagrindinės krikščioniškos Europos dalimi. Net jei Ukrainos karas
prieš Rusiją baigsis lemiama Ukrainos pergale, išstumiant iš
šalies degradavusias Rusijos pajėgas, Kijevo laukia galimai
dešimtmečius truksianti kova dėl narystės ES, jau nekalbant apie
patikimų saugumo garantijų iš Jungtinių Valstijų gavimą.
Prastai valdomos, nestabilios Vakarų Balkanų šalys, į kurias
kišasi Rusija ir Kinija, yra įspėjimas apie tai, kur gali nuvesti
užsitęsęs "kandidatės statusas" ir Europos
neryžtingumas. Sukarinta ukrainiečių tauta, įsiutusi ant ES dėl
jos neveiklumo ir galbūt įsižeidusi dėl nepatenkinamai
pasibaigusio karo su Rusija, gali lengvai tapti prievole
Vakarams.
Įsivaizduokite, kad pasibaigus karui Lenkija ir Ukraina
sukuria bendrą federacinę ar konfederacinę valstybę, sujungia
savo užsienio ir gynybos politiką ir beveik iš karto įtraukia
Ukrainą į ES ir NATO. Lenkijos ir Ukrainos sąjunga taptų antrąja
pagal dydį ES valstybe ir tikriausiai didžiausia jos karine galia,
kuri būtų daugiau nei tinkama atsvara Prancūzijos ir Vokietijos
tandemui - ko ES labai trūksta po "Brexit".
Autorius
pažymi, kad Jungtinėms Valstijoms ir Vakarų Europai ši sąjunga
būtų nuolatinis būdas apsaugoti Europos rytinį flangą nuo
Rusijos agresijos.
Straipsnyje
prisimenamas lietuvių „mėgiamas“ Lenkijos politinis veikėjas Jozefas
Pilsudskis, okupavęs Vilnių ir Pietryčių Lietuvą.
"Be
nepriklausomos Ukrainos negali būti nepriklausomos Lenkijos", -
garsiai teigė tarpukario Lenkijos lyderis Jozefas Pilsudskis,
pasisakydamas už Lenkijos vadovaujamą Rytų Europos federaciją, į
kurią įeitų Lietuva, Baltarusija ir Ukraina - iš esmės
viduramžių sandraugos atkūrimą.
Tai nėra fantazijos. Dar karo
pradžioje Lenkija priėmė teisės aktus, leidžiančius ukrainiečių
pabėgėliams gauti lenkiškus asmens tapatybės numerius, todėl jie
galėjo naudotis daugeliu socialinių ir sveikatos apsaugos lengvatų,
kurios paprastai skirtos tik Lenkijos piliečiams. Ukrainos
vyriausybė pažadėjo atsakyti tuo pačiu ir suteikti Ukrainos
lenkams specialų teisinį statusą, kuriuo negali naudotis kiti
užsieniečiai. Lenkijoje gyvena daugiau kaip 3 mln. ukrainiečių,
įskaitant nemažą prieškario gyventojų skaičių, todėl
kultūriniai, socialiniai ir asmeniniai ryšiai tarp abiejų tautų
kasdien stiprėja.
Portale
rmx.news, kuriame perpasakojamas aukščiau
aprašomas straipsnis, Lietuvos vardas iš viso dingsta ir niekur net
neminimas, tačiau svarstoma, kas nutiktų, jei po karo
Lenkija ir Ukraina sukurtų bendrą federacinę ar konfederacinę
valstybę, sujungiančią užsienio ir gynybos politiką ir iš karto
įtraukiančią Ukrainą į ES ir NATO.
"Lenkijos ir
Ukrainos sąjunga taptų antrąja pagal dydį ES valstybe ir
tikriausiai didžiausia jos karine galia, kuri būtų daugiau nei
tinkama atsvara Prancūzijos ir Vokietijos tandemui - to ES labai
trūksta po "Brexit", - spėlioja "Foreign Policy".
Visos šitos
somnambuliškos amerikietiškos svajos grindžiamos kliedesiais, kad
Ukraina nugalės antrą branduolinę pasaulio galybę Rusiją. Aš
tik buvęs sovietų atsargos leitenantas, tačiau net man akivaizdu,
kad to niekada nebus, kad šitie planai kurti iš Lietuvos ir kitų
Baltijos valstybių Antirusiją yra tiesus kelias į trijų Baltijos
valstybių sunaikinimą.
Vinstonas Čerčilis Lenkiją prieškaryje,
kai ji su fašistine Vokietija pasidalino Čekiją, yra pavadinęs
„plėšria hiena.“ Gali būti, kad „hienos“ instinktai
Lenkijos valdančiųjų neapleidžia, tačiau, mano nuomone, šita jų
afera turės fatalinių pasekmių pačiai Lenkijos valstybei.
14. Uždarymas neužkerta kelio ligų plitimui. Nėra beveik jokių įrodymų, kad uždarymas turi kokį nors poveikį mažinant "Covid mirtis". Jei palygintumėte regionus, kuriuose buvo paskelbti apribojimai, su regionais, kuriuose jie nebuvo paskelbti, nematytumėte jokio dėsningumo.
“Covid deaths” in Florida (no lockdown) vs California (lockdown)
“Covid deaths” in Sweden (no lockdown) vs UK (lockdown)
"nedaug įrodymų, kad uždarymas sumažino mirtingumą"
*
15. Dėl lokautų uždarymo žūsta žmonės. Yra tvirtų įrodymų, kad lokautai - dėl socialinės, ekonominės ir kitos žalos visuomenės sveikatai - yra mirtinesni už tariamą "virusą".
Dr. Davidas Nabarro, Pasaulio sveikatos organizacijos specialusis pasiuntinys Kovid-19, 2020 m. spalio mėn. apibūdino lokautus kaip "pasaulinę katastrofą":
"Mes, Pasaulio sveikatos organizacija, nepropaguojame lokautų kaip pagrindinės viruso kontrolės priemonės[...] panašu, kad iki kitų metų pasaulyje gali padvigubėti skurdas. Gali būti, kad vaikų nepakankama mityba padidės bent dvigubai [...] Tai baisi, siaubinga pasaulinė katastrofa."
2020 m. balandžio mėn. JT ataskaitoje perspėjama, kad dėl ekonominio uždarymo poveikio gali žūti 100 000 vaikų, o dar dešimtys milijonų vaikų gali patirti skurdą ir badą.
Nedarbas, skurdas, savižudybės, alkoholizmas, narkotikų vartojimas ir kitos socialinės ir (arba) psichinės sveikatos krizės didėja visame pasaulyje. Daugelyje pasaulio šalių jau padidėjo mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir kitų ligų, o dėl neatliktų ir vėluojančių operacijų ir tyrimų jau padidėjo mirtingumas.
Pasaulio banko 2021 m. birželio mėn. ataskaitoje apskaičiuota, kad beveik 100 mln. žmonių dėl vadinamųjų "kovos su kova su kova" priemonių pateko į kraštutinį skurdą.
Nuo 2023 m. sausio mėn. sveikatos priežiūros tarnybose visame pasaulyje vis dar susiduriama su chaotišku gydymo ir diagnostikos vėlavimu. Tikėtina, kad blokados padariniai dar ne vienerius metus kenks visuomenės sveikatai.
Blokavimo poveikis gali būti bet kokio pastebėto mirtingumo padidėjimo priežastis[33].
*
16. Kūdikių, gimusių uždarymo metu, intelekto koeficientas yra žemesnis. Brauno universitete atliktas tyrimas parodė, kad po 2020 m. kovo mėn. gimusių vaikų intelekto koeficientas buvo vidutiniškai 21 punktu mažesnis nei ankstesnių kartų, ir padarė išvadą:
"lieka klausimų dėl darbo namuose, prieglaudos vietoje ir kitos visuomenės sveikatos politikos, dėl kurios buvo apribota socialinė sąveika ir tipiška vaikystės patirtis, poveikio ankstyvajai vaikų neurologinei raidai".
Tai atspindi vyresnių vaikų (4-5 metų amžiaus) pranešimus apie sulėtėjusį socialinių įgūdžių vystymąsi ir nesugebėjimą skaityti veido ženklų.
*
17. Ligoninės niekada nebuvo neįprastai perkrautos. Pagrindinis argumentas, kuriuo ginamas uždarymas, yra tas, kad "kreivės išlyginimas" užkirstų kelią greitam atvejų antplūdžiui ir apsaugotų sveikatos priežiūros sistemas nuo žlugimo. Tačiau dauguma sveikatos priežiūros sistemų apskritai niekada nebuvo arti žlugimo ribos.
2020 m. kovo mėn. buvo pranešta, kad Ispanijos ir Italijos ligoninės buvo perpildytos pacientų, tačiau taip nutinka kiekvieną gripo sezoną. 2017 m. Ispanijos ligoninės buvo 200 proc. užpildytos, o 2015 m. pacientai miegojo koridoriuose. 2020 m. kovo mėn. paskelbtame JAMA straipsnyje nustatyta, kad Italijos ligoninės "žiemos mėnesiais paprastai dirba 85-90 proc. pajėgumu".
Vykdydama Covid politiką, 2020 m. pavasarį NHS paskelbė, kad "pertvarkys ligoninių pajėgumus naujais būdais, kad Covid ir ne Covid pacientai būtų gydomi atskirai" ir kad "dėl to ligoninės patirs pajėgumų spaudimą esant mažesniam bendram užimtumui nei anksčiau".
Tai reiškia, kad jie panaikino tūkstančius lovų.
Taip, tariamos mirtinos pandemijos metu jie iš tikrųjų sumažino didžiausią ligoninių užimtumą.
Nepaisant to, NHS niekada nepajuto didesnio spaudimo nei įprastu gripo sezonu, o kartais iš tikrųjų turėjo 4 kartus daugiau laisvų lovų nei įprastai.
Ir Jungtinėje Karalystėje, ir JAV milijonai buvo išleisti laikinoms skubios pagalbos ligoninėms, kurios niekada nebuvo panaudotos.
2021 m. lapkričio mėn. žurnale "Health Policy" išspausdintame straipsnyje nustatyta, kad visoje Vakarų Europoje intensyviosios terapijos skyrių lovų pajėgumas buvo viršytas tik vieną dieną - 2020 m. balandžio 3 d. Lombardijoje.
*
18. Labai padaugėjo "neteisėtų" DNR. Stebėtojai ir vyriausybinės agentūros pranešė, kad 2020-2021 m. labai padaugėjo įsakymų nereanimuoti (angl. Do Not Resuscitate Orders, DNR) naudojimo atvejų.
Jau 2020 m. kovo mėnesį, kai "pandemija" dar buvo tik pradinėje stadijoje, pagrindiniuose žurnaluose pasirodė straipsnių, kuriuose buvo prognozuojamas "vienašališkas" DNR naudojimas, kuris iki Kovido "retai vaidino svarbų vaidmenį":
"kai kuriose sveikatos priežiūros įstaigose gydytojai gali vienašališkai nuspręsti parašyti DNR įsakymą. Pastarasis metodas nėra vienodai priimtinas ir iki COVID-19 buvo retai taikomas. Tačiau šios pandemijos metu ekstremaliose situacijose, pavyzdžiui, pacientui, sergančiam sunkia pagrindine lėtine liga ir ūminiu kardiopulmoniniu nepakankamumu, kurio būklė blogėja nepaisant maksimalaus gydymo, gali būti svarbus vienašališkas DNR, kad būtų sumažinta mediciniškai nenaudingos KJP rizika pacientams, šeimoms ir sveikatos priežiūros darbuotojams".
JAV ligoninės svarstė "universalią DNR" bet kuriam pacientui, kurio testas buvo teigiamas Covid atžvilgiu, o apie tai pranešusios slaugytojos pripažino, kad Niujorke buvo piktnaudžiaujama DNR sistema.
Jungtinėje Karalystėje "beprecedentiškai" padaugėjo "neteisėtų" DNR neįgaliesiems, bendrosios praktikos gydytojų kabinetai išsiuntinėjo laiškus nepagydomiems pacientams, rekomenduodami pasirašyti DNR nurodymus, o kiti gydytojai pasirašė "visuotinius DNR" ištisiems slaugos namams.
Šefildo universiteto atlikto tyrimo metu nustatyta, kad daugiau nei trečdaliui visų "įtariamų" Covid pacientų per 24 valandas nuo patekimo į ligoninę prie jų bylos buvo pridėtos DNR.
2021 m. gegužės mėn. žurnale "Visuomenės sveikatos ribos" paskelbtame straipsnyje buvo pateiktas "etinis" "vienašališko" DNR naudojimo "Covid" pacientams argumentas:
"Kai kurios šalys buvo priverstos priimti vienašališką DNR politiką tam tikroms pacientų grupėms [...] Esant dabartinei sudėtingai situacijai... reikia priimti sudėtingus sprendimus. Visuomeninė, o ne individuali nauda gali būti svarbesnė".
Visuotinis priverstinių ar neteisėtų DNR nurodymų taikymas gali būti bet kokio mirtingumo padidėjimo 2020/21 m. priežastis[33].
*
V DALIS: VENTILIATORIAI
19. Ventiliacija NĖRA kvėpavimo takų infekcijų gydymo būdas. Mechaninė ventiliacija nėra ir niekada nebuvo rekomenduojamas bet kokios kvėpavimo takų infekcijos gydymas. Pirmosiomis pandemijos dienomis daugelis gydytojų pasisakė abejojantys dėl ventiliatorių naudojimo "Covid" gydymui.
Dr. Mattas Straussas, rašydamas laikraštyje "The Spectator", teigė:
"Ventiliatoriai negydo jokios ligos. Jie gali pripildyti jūsų plaučius oro, kai patys to padaryti negalite. Visuomenės sąmonėje jie siejami su plaučių ligomis, tačiau iš tikrųjų tai nėra dažniausias ar tinkamiausias jų pritaikymas".
Vokietijos pulmonologas Dr. Thomas Voshaaras, Pneumatologijos klinikų asociacijos pirmininkas, teigė:
"Kai perskaitėme pirmuosius tyrimus ir pranešimus iš Kinijos ir Italijos, iš karto paklausėme savęs, kodėl ten intubacija tokia dažna. Tai prieštaravo mūsų klinikinei patirčiai, susijusiai su virusine pneumonija".
Nepaisant to, PSO, CDC, ECDC ir NHS "rekomendavo" Covid pacientus ventiliuoti, užuot taikius neinvazinius metodus.
Tai buvo ne medicinos politika, skirta ne geriausiam pacientų gydymui, o veikiau siekis sumažinti hipotetinį Covid plitimą, neleidžiant pacientams iškvėpti aerozolio lašelių, tai buvo aiškiai nurodyta oficialiai paskelbtose gairėse.
*
20. Ventiliatoriai žudo žmones. Jei prie ventiliatoriaus prijungsite gripu, plaučių uždegimu, lėtine obstrukcine plaučių liga ar bet kokia kita kvėpavimą ribojančia ar plaučius pažeidžiančia liga sergantį žmogų, tai nepalengvins nė vieno iš šių simptomų. Tiesą sakant, tai beveik neabejotinai pablogins jų būklę ir daugelį jų nužudys.
Intubacijos vamzdeliai yra potencialus infekcijos, vadinamos ventiliatoriaus sukelta pneumonija, šaltinis, kuria, kaip rodo tyrimai, suserga iki 28 % visų prie ventiliatorių prijungtų žmonių, o 20-55 % užsikrėtusiųjų miršta.
Mechaninė ventiliacija taip pat kenkia fizinei plaučių struktūrai ir sukelia ventiliatoriaus sukeltą plaučių pažeidimą, kuris gali smarkiai pabloginti gyvenimo kokybę ir net baigtis mirtimi.
Pasak "slaptosios slaugytojos", Niujorke ventiliatoriai buvo naudojami taip neteisingai, kad naikino pacientų plaučius:
Ši politika geriausiu atveju buvo aplaidumas, o blogiausiu - galimai tyčinė žmogžudystė. Šis netinkamas dirbtinis kvėpavimo aparatų naudojimas gali lemti bet kokį mirtingumo padidėjimą 2020/21 m. [33].
*
VI DALIS: KAUKĖS
21. Kaukės neveikia. Bent tuzinas mokslinių tyrimų parodė, kad kaukės niekaip nesustabdo kvėpavimo takų virusų plitimo.
Vienoje metaanalizėje, kurią CDC paskelbė 2020 m. gegužę, nustatyta, kad "naudojant veido kaukes gripo plitimas reikšmingai nesumažėja".
Kanados 2020 m. liepos mėn. atliktoje apžvalgoje rasta "ribotų įrodymų, kad kaukių naudojimas gali sumažinti virusinių kvėpavimo takų infekcijų riziką".
Kitame tyrime, kuriame dalyvavo daugiau kaip 8000 tiriamųjų, nustatyta, kad kaukės "neatrodo veiksmingos nei nuo laboratoriškai patvirtintų virusinių kvėpavimo takų infekcijų, nei nuo klinikinių kvėpavimo takų infekcijų".
Jų tiesiog per daug, kad būtų galima visus pacituoti, bet galite juos perskaityti: [1][2][3][4][5][6][7][8][9][10] Arba skaitykite santrauką pagal SPR čia.
Nors buvo atlikta keletas tyrimų, teigiančių, kad kaukės veikia Covid, visi jie turi rimtų trūkumų. Viename iš jų kaip duomenimis remtasi savianalizės apklausomis. Kitas buvo taip blogai parengtas, kad ekspertų grupė pareikalavo jį atšaukti. Trečiasis buvo atšauktas po to, kai paaiškėjo, kad jo prognozės buvo visiškai neteisingos.
PSO užsakė savo metaanalizę žurnale "Lancet", tačiau tame tyrime buvo nagrinėjamos tik N95 kaukės ir tik ligoninėse. [Visą informaciją apie blogus šio tyrimo duomenis rasite čia.]
Be mokslinių įrodymų, yra daugybė realių įrodymų, kad kaukės niekaip nesustabdo ligų plitimo.
Pavyzdžiui, Šiaurės Dakotoje ir Pietų Dakotoje "susirgimų" skaičius buvo beveik vienodas, nors vienoje iš jų buvo nustatytas reikalavimas naudoti kaukes, o kitoje - ne:
Kanzaso apygardose, kuriose nebuvo nustatyta maskuoti, iš tikrųjų buvo mažiau Covid "atvejų" nei apygardose, kuriose buvo nustatyta maskuoti. Nepaisant to, kad Japonijoje kaukės yra labai paplitusios, 2019 m. ten buvo didžiausias gripo protrūkis per pastaruosius dešimtmečius.
Kaukės ne tik neveikia, bet ir buvo plačiai žinoma, kad jos neveikia iki 2020 m.
2016 m. žurnale "Journal of Oral Health" paskelbtoje literatūros apžvalgoje nustatyta:
nėra įtikinamų mokslinių duomenų, kurie patvirtintų kaukių veiksmingumą kvėpavimo takų apsaugai.
(2020 m. birželį šis tyrimas buvo tyliai pašalintas iš žurnalo interneto svetainės, nes "dabartinėmis aplinkybėmis jis nebebuvo aktualus").
Kitame tyrime, paskelbtame 2020 m., bet atliktame 2019 m., nustatyta:
jokio reikšmingo veido kaukių poveikio laboratoriškai patvirtinto gripo perdavimui nėra.
Savo 2020 m. apžvalgoje "Kaukės neveikia" daktaras Denisas Rancourt'as cituoja 2009, 2010, 2012, 2016, 2017 ir 2019 m. tyrimus... nė viename iš jų nenustatyta jokios reikšmingos kaukės dėvėjimo naudos.
"nėra jokių įrodymų, kad [kaukės] veiksmingai mažina infekcijos plitimą".
*
22. Kaukės kenkia jūsų sveikatai. Ilgas kaukės dėvėjimas, tos pačios kaukės dėvėjimas daugiau nei vieną kartą ir kiti medžiaginių kaukių aspektai gali būti žalingi jūsų sveikatai. Neseniai žurnale "International Journal of Environmental Research and Public Health" buvo paskelbtas ilgas tyrimas apie žalingą kaukių dėvėjimo poveikį.
Dr. Jamesas Meehanas 2020 m. rugpjūtį pranešė, kad padaugėjo bakterinės pneumonijos, grybelinių infekcijų ir veido bėrimų.
Taip pat žinoma, kad kaukėse yra plastikinių mikropluoštų, kurie įkvėpti kenkia plaučiams ir gali būti potencialiai kancerogeniški.
Be to, kaukės iš tikrųjų gali padidinti kvėpavimo takų ligų tikimybę. 2015 m. atlikus medžiaginių kaukių tyrimą nustatyta, kad
Dėl drėgmės susilaikymo, pakartotinio medžiaginių kaukių naudojimo ir prasto filtravimo gali padidėti infekcijos rizika.
O 2022 m. liepos mėn. paskelbtame naujame tyrime nustatyta, kad kaukės, ypač dėvėtos daugiau nei vieną kartą, yra bakterijų ir grybelinių mikrobų veisimosi vieta.
Kitame recenzuojamame straipsnyje apie kaukių veiksmingumą, paskelbtame 2022 m. balandžio mėn:
Nors iš šios stebėjimo analizės negalima daryti jokių priežastinių išvadų, neigiamos koreliacijos tarp kaukių naudojimo ir COVID-19 atvejų bei mirčių nebuvimas leidžia manyti, kad platus kaukių naudojimas [...] nesugebėjo sumažinti COVID-19 plitimo. Be to, vidutinė teigiama koreliacija tarp kaukės naudojimo ir mirčių Vakarų Europoje taip pat rodo, kad visuotinis kaukių naudojimas galėjo turėti žalingų nenumatytų pasekmių.
*
23. Kaukės kenkia planetai. Milijonai ir milijonai vienkartinių kaukių buvo sunaudojami per mėnesį daugiau nei metus. JT ataskaitoje teigiama, kad dėl Covid19 pandemijos per ateinančius kelerius metus plastiko atliekų kiekis greičiausiai padidės daugiau nei dvigubai, o didžiąją jų dalį sudaro veido kaukės.
Toliau ataskaitoje įspėjama, kad šios kaukės (ir kitos medicininės atliekos) užkimš nuotekų ir drėkinimo sistemas, o tai turės neigiamą poveikį visuomenės sveikatai, drėkinimui ir žemės ūkiui.
Swansea universiteto atlikto tyrimo metu nustatyta, kad "sunkiuosius metalus ir plastiko pluoštus išskyrė į vandenį panardintos išmestos kaukės". Šios medžiagos yra toksiškos ir žmonėms, ir laukinei gamtai.
Kitame tyrime, paskelbtame 2022 m., nustatyta, kad:
"vienkartinės veido kaukės ir plastikinės pirštinės gali kelti nuolatinį pavojų laukiniams gyvūnams dešimtis, jei ne šimtus metų".
*
VII DALIS: VAKCINOS
24. Kovidų "vakcinos" yra visiškai beprecedentės. Iki 2020 m. nebuvo sukurta nė viena sėkminga vakcina nuo žmogaus koronaviruso.
Mokslininkai daugelį metų nesėkmingai bandė sukurti vakciną nuo SARS ir MERS. Kai kurios iš nepavykusių SARS vakcinų iš tikrųjų sukėlė padidėjusį jautrumą SARS virusui. Tai reiškia, kad paskiepytos pelės potencialiai galėjo susirgti sunkesne liga nei neskiepytos pelės. Dar vienas bandymas sukėlė šeškų kepenų pažeidimus.
Tradicinių vakcinų teorija yra tokia, kad organizmą paveikus susilpninta mikroorganizmo paderme, prasideda imuninis atsakas, o daugelis šių naujųjų Covid "vakcinų" yra mRNA vakcinos.
Teoriškai mRNA (pasiuntinių ribonukleorūgščių) vakcinos veikia įšvirkšdamos viruso mRNA į organizmą, kur ji replikuojasi ląstelėse ir skatina organizmą atpažinti viruso "smailiuosius baltymus" ir gaminti jų antigenus.
Vakcinos nuo mRNA tiriamos nuo 1990-ųjų, tačiau iki 2020 m. nė viena mRNA vakcina nebuvo patvirtinta naudoti žmonėms.
Vis dėlto po "Covid" atsiradimo dvi skirtingos bendrovės per kelias savaites viena po kitos sukūrė dvi tariamai "saugias ir veiksmingas" mRNA vakcinas.
*
25. "Covid" vakcinos nesuteikia imuniteto ir neapsaugo nuo perdavimo. Lengvai pripažįstama, kad "Covid" "vakcinos" nesuteikia imuniteto nuo infekcijos ir neapsaugo nuo ligos perdavimo kitiems. Iš tiesų, "British Medical Journal" straipsnyje pabrėžiama, kad vakcinų bandymų metu net nebuvo bandoma įvertinti, ar "vakcinos" riboja ligos perdavimą.
Patys vakcinų gamintojai, išleidę į rinką neišbandytas mRNA genų terapijas, aiškiai nurodė, kad jų produkto "veiksmingumas" grindžiamas "simptomų sunkumo mažinimu".
2022 m. spalį "Pfizer" vadovė Janine Small, liudydama ES parlamente, prisipažino, kad "Pfizer" prieš išleisdama "Covid" vakciną į viešumą net neišbandė, ar jų vakcina užkerta kelią "Covid" perdavimui.
*
26. Vakcinos buvo sukurtos skubotai ir jų ilgalaikis poveikis nežinomas. Vakcinų kūrimas yra lėtas ir kruopštus procesas. Paprastai nuo sukūrimo iki bandymų ir galiausiai patvirtinimo naudoti visuomenei užtrunka daug metų. Visos įvairios Kovid vakcinos buvo sukurtos ir patvirtintos mažiau nei per metus.
Moderna interneto svetainėje pripažįstama, kad "paprastai vakcinos kūrimas užtrunka 10-15 metų", tačiau Moderna giriasi, kad savo SpikeVax pagamino "per 2 mėnesius".
Akivaizdu, kad negali būti jokių ilgalaikių saugumo duomenų apie chemines medžiagas, kurios pagamintos mažiau nei prieš metus.
"Pfizer" net pripažįsta, kad tai tiesa, nes nutekėjo farmacijos milžinės ir Albanijos vyriausybės tiekimo sutartis:
"ilgalaikis vakcinos poveikis ir veiksmingumas šiuo metu nėra žinomi ir kad gali būti neigiamas vakcinos poveikis, kuris šiuo metu nėra žinomas".
Be to, nė viena iš vakcinų nebuvo tinkamai išbandyta. Daugelis iš jų visiškai praleido ankstyvosios stadijos bandymus, o vėlyvosios stadijos bandymai su žmonėmis arba nebuvo recenzuoti, arba nebuvo paskelbti jų duomenys, arba bus baigti tik 2023 m., arba buvo nutraukti po "sunkaus nepageidaujamo poveikio".
*
27. Vakcinų gamintojams suteikta teisinė kompensacija, jei jie padarytų žalos. JAV Visuomenės parengties ir pasirengimo ekstremalioms situacijoms įstatymas (angl. Public Readiness and Emergency Preparedness Act, PREP) suteikia imunitetą bent iki 2024 m.
Jungtinė Karalystė žengė dar toliau, suteikdama nuolatinę teisinę kompensaciją vyriausybei ir visiems jos darbuotojams už bet kokią žalą, padarytą gydant pacientą dėl Covid19 arba "įtariamo Covid19".
Iš nutekintos Albanijos sutarties galima spręsti, kad bent jau "Pfizer" šią kompensaciją numatė kaip standartinį reikalavimą tiekti "Covid" vakcinas:
"Pirkėjas sutinka atlyginti žalą, ginti ir apsaugoti "Pfizer" [...] nuo bet kokių ir visų ieškinių, pretenzijų, ieškinių, reikalavimų, nuostolių, žalos, įsipareigojimų, atsiskaitymų, nuobaudų, baudų, sąnaudų ir išlaidų."
*
28. Kovid "vakcinos" kelia didelę nepageidaujamo šalutinio poveikio riziką. Eksperimentinės "Covid" vakcinos milijonams žmonių galimai sukėlė dešimtis sunkių būklių. Tarp jų - miokarditas (ypač jauniems berniukams), kraujo krešuliai, alerginės reakcijos, odos ligos, Zvonkaus paralyžius, menstruacijų sutrikimai ir kt. [Išsamią informaciją apie šias ligas rasite čia].
29. "Covid" išgyvenamumo rodiklis yra daugiau kaip 99 %. Vyriausybės medicinos ekspertai nuo pat pandemijos pradžios stengėsi pabrėžti, kad didžiajai daugumai gyventojų "Covid" nekelia jokio pavojaus.
2022 m. spalio mėn. Stanfordo epidemiologo Johno Ioannidžio (John Ioannidis ir kt.) paskelbtoje naujoje pasaulinėje Covid duomenų apžvalgoje nustatyta, kad jaunesnių nei 70 metų žmonių mirštamumo vidurkis yra tik 0,07 %.
Beveik visų antikūnų tyrimų dėl Covid infekcijos ir mirtingumo santykio (IFR) rezultatai siekė nuo 0,04 % iki 0,5 %. Vadinasi, darant prielaidą, kad "covid" apskritai kada nors egzistavo kaip atskira liga, jos išgyvenamumo rodiklis buvo bent 99,5 %.
*
30. Didžioji dauguma "covid" mirties atvejų turi rimtų gretutinių ligų. 2020 m. kovo mėn. Italijos vyriausybė paskelbė statistinius duomenis, iš kurių matyti, kad 99,2 % jų "kovidų mirčių" turėjo bent vieną rimtą gretutinę ligą.
Tarp jų buvo vėžys, širdies ligos, demencija, Alzheimerio liga, inkstų nepakankamumas ir diabetas (be kita ko). Daugiau kaip 50 % jų turėjo tris ar daugiau sunkių ankstesnių ligų.
Šis modelis išliko visose kitose šalyse per visą "pandemijos" laikotarpį. 2020 m. spalio mėn. pateikus FOIA užklausą Jungtinės Karalystės ONS, paaiškėjo, kad mažiau nei 10 proc. tuo metu oficialiai suskaičiuotų "Covid mirčių" vienintelė mirties priežastis buvo Covid.
Apibendrinant galima teigti, kad didžioji dauguma "Covid mirčių" buvo labai silpni žmonės.
Spaudoje tai buvo interpretuojama kaip senyvas amžius arba negalia, kurie yra "Covid" rizikos veiksniai. Tačiau tiksliau būtų sakyti, kad svarbiausias rizikos veiksnys, lemiantis "mirtį nuo Covid", buvo mirtis nuo ko nors kito.
*
31. Vidutinis mirties nuo "Kovido" amžius yra didesnis už vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę. Vidutinis "Kovido mirties" amžius Jungtinėje Karalystėje yra 82,5 metų. Italijoje - 86 metai. Vokietijoje - 83 metai. Šveicarijoje - 86 metai. Kanadoje - 86 metai. JAV - 78 m., Australijoje - 82 m.
Beveik visais atvejais "Kovidų mirties" amžiaus mediana yra didesnė už šalies vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę.
2021 m. kovo mėn. atlikto tyrimo duomenimis, aštuoniose tiriamose šalyse daugiau nei 64 proc. visų "Covid" mirčių įvyko žmonėms, kurių vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo ilgesnė nei vidutinė nacionalinė.
Taigi, didžiojoje pasaulio dalyje "pandemija" neturėjo beveik jokio poveikio tikėtinai gyvenimo trukmei. Palyginkime tai su ispaniškuoju gripu, dėl kurio JAV vos per metus vidutinė gyvenimo trukmė sumažėjo 28 %. [šaltinis]
*
32. Mirtingumas nuo gripo tiksliai atspindi natūralią mirtingumo kreivę.Jungtinėje Karalystėje ir Indijoje atlikti statistiniai tyrimai parodė, kad "Kovido mirties" kreivė beveik tiksliai atitinka tikėtino mirtingumo kreivę:
Nedidelį padidėjimą kai kuriose vyresnio amžiaus grupėse galima paaiškinti kitais veiksniais.[15][18][20][28].
*
33. Neįprasto mirtingumo pertekliaus NEBUVO. Pasaulinis "Kovido" mirčių skaičius, net ir turint perdėtą statistiką [13], niekada nebuvo toks didelis, kad pateisintų drakonišką daugumos pasaulio vyriausybių atsaką, kurį matėme.
Per trejus "Covid" metus buvo maždaug 6,8 mln. mirčių nuo "Covid", arba 2,3 mln. per metus. Tai sudaro 0,03 % pasaulio gyventojų. Palyginimui, 1918 m. ispaniškasis gripas per dvejus metus pražudė 25-100 mln. žmonių, arba 0,7-2,8 % pasaulio gyventojų per metus.
Spauda 2020 m. Jungtinėje Karalystėje pavadino "mirtiniausiais metais nuo Antrojo pasaulinio karo laikų", tačiau tai klaidinantis teiginys, nes neatsižvelgiama į didžiulį gyventojų skaičiaus padidėjimą nuo to laiko. Pagrįstesnis statistinis mirtingumo rodiklis yra pagal amžių standartizuotas mirtingumo rodiklis (angl. Age-Standardised Mortality Rate, ASMR):
Pagal šį rodiklį 2020 m. nėra patys blogiausi metai mirtingumo atžvilgiu nuo 2000 m. Tiesą sakant, nuo 1943 m. tik 9 metai buvo geresni nei 2020-ieji.
Panašiai ir JAV 2020 m. ASMR yra tik 2004 m. lygio:
Švedijoje, kuri garsėja tuo, kad nebuvo uždaryta, mirtingumas dėl visų priežasčių pasiekė 2012 m. buvusį lygį:
Pasaulio banko mirtingumo duomenų rinkinyje apskaičiuota, kad 2020 m. bendras pasaulio mirtingumo rodiklis padidės nuo ~7,6 iki 8, t. y. grįš į 2006-2011 m. lygį.
Nuo 2021 m. gegužės Pasaulio sveikatos organizacija pradėjo diskutuoti apie "tikrąją pandemijos kainą", skatindama pastangas dar labiau išpūsti pandemijos mirčių skaičių, visus perteklinius mirties atvejus nuo 2020 m. priskirdama Covid. Tačiau, kadangi bet koks mirtingumo padidėjimas gali būti siejamas su ne Covid priežastimis [15, 18, 20 ir 28 faktai], tai yra arba neracionalu, arba sąmoninga apgaulė.
Be to, yra tvirtų įrodymų, kad bet koks mirčių perteklius nesusijęs su "Covid", nes mirčių perteklius ir toliau didėjo, net jei pranešama, kad "Covid" atvejų mažėjo. Kaip pranešė "Spectator", 2022 m. lapkričio mėn:
"Kodėl perteklinių mirčių dabar yra daugiau nei "Covid" metu?"
Kaip sausio 30 d. "Unherd" rašė Toby Greenas ir Thomas Fazi, taip pat ne tik Jungtinėje Karalystėje:
...nepaisant santykinai mažo Covid mirštamumo lygio, bendras perteklinis mirštamumas visose amžiaus grupėse Europoje 2022 m. buvo toks pat didelis kaip 2020 m. ir didesnis nei 2021 m. - net ir seniausiose kohortose. Už Europos ribų padėtis iš esmės tokia pati..."
Tai, kad mirčių perteklius ir toliau didėjo, nors "pandemija" tariamai lėtėjo, rodo, kad bet koks mirtingumo perteklius galėjo būti ne dėl "Covid", o iš tikrųjų dėl kitų veiksnių (pvz. ekonominių ir socialinių pasekmių, susijusių su uždarymo politika ir galimai neišbandytų ir nereikalingų "vakcinų" platinimu).
IX DALIS: PLANAVIMAS IR APGAULĖ
34. ES rengė "vakcinų pasus" likus mažiausiai METAMS iki pandemijos pradžios. Siūlomos kovos su COVID priemonės, visuomenei pristatomos kaip improvizuotos neatidėliotinos priemonės, egzistavo dar iki ligos atsiradimo.
Šie dokumentai buvo sujungti į 2019 m. "Skiepijimo veiksmų planą", kuriame (be kita ko) nustatyta, kad 2019 m. turi būti pradėtas ir 2021 m. baigtas "galimybių tyrimas" dėl skiepų pasų:
Galutinės šios ataskaitos išvados visuomenei buvo paskelbtos 2019 m. rugsėjo mėn., likus vos mėnesiui iki 201 įvykio (žr. toliau).
Iš tiesų skiepijimo ir imunizacijos programos bent jau nuo 2018 m. pripažįstamos kaip "skaitmeninės tapatybės pradžia".
2016 m. įkurtas "ID2020" yra įmonių ir vyriausybių "aljansas", siekiantis "suteikti skaitmeninę tapatybę visiems". 2018 m. kovą ID2020 paskelbė straipsnį su antrašte "Imunizacija: skaitmeninės tapatybės pradžia", kuriame autorius teigia:
"Imunitetas suteikia didžiulę galimybę išplėsti skaitmeninę tapatybę."
ID2020 kartu įkūrė "Microsoft", Rokfelerio fondas ir Vakcinų aljansas GAVI. Tarp jos "partnerių" yra "Facebook" ir JT.
*
35. Per "mokomąsias pratybas" pandemija buvo prognozuojama likus vos kelioms savaitėms iki jos pradžios. Pasaulio ekonomikos forumas ir Johnso Hopkinso universitetas 2019 m. spalio mėn. surengė renginį 201. Tai buvo mokomosios pratybos, pagrįstos zoonoziniu koronavirusu, nuo kurio prasideda pasaulinė pandemija. Pratybas rėmė Bilo ir Melindos Geitsų fondas ir vakcinų aljansas GAVI.
Pratybų išvados ir rekomendacijos paskelbtos 2019 m. lapkričio mėn. kaip "raginimas imtis veiksmų". Po mėnesio Kinijoje užregistruotas pirmasis "Covid" atvejis.
*
36. "Covid" skeptiškai nusiteikę pasaulio lyderiai "staiga mirė". Keli politiniai lyderiai, kurie priešinosi Pasaulio sveikatos organizacijos "Covid" politikai, netikėtai mirė, tik tam, kad jų įpėdiniai tuoj pat atšauktų prieš "Covid" nukreiptą Pasaulio sveikatos organizacijos politiką.
2020 m. gegužės 14 d. Nkurunzia oficialiai išsiuntė PSO atstovus iš Burundžio. Mažiau nei po mėnesio jis mirė "nuo staigios ligos". Jo įpėdinis pavadino Kovidą "didžiausiu mūsų priešu" ir pakvietė PSO atgal.
Beveik identiška situacija susiklostė Tanzanijoje, kur "Covid" skeptiškai nusiteikęs prezidentas Johnas Magufuli suabejojo PGR testų tikslumu ir uždraudė savo šalyje naudoti "Covid" vakcinas.
2021 m. kovą J. Magufuli kelioms savaitėms dingo iš viešumos. Užsienio santykių taryba vėl paskelbė straipsnį, kuriame ragino jį nušalinti, ir vėl buvo pranešta, kad jis staiga mirė.
Jo įpėdinis iš karto pakeitė "Covid" kursą, įvedė karantiną, socialinį atsiribojimą ir kaukių dėvėjimą, taip pat pasirašė Tanzanijos prisijungimą prie PSO vakcinų programos ir įskiepijo 10 mln. jos piliečių.
*
37. Kovido "pandemijos" metu gripas beveik visiškai "išnyko". Jungtinėse Valstijose nuo 2020 m. vasario mėn. gripo atvejų esą sumažėjo daugiau kaip 98 proc.
JAV CDC pranešė, kad 2020 m. rugsėjį gripo aktyvumas pastebimai sumažėjo JAV, Australijoje, Pietų Afrikoje ir Čilėje.
Pateiktas paaiškinimas, kad kovos su gripu priemonės - pvz. kaukės ir užraktai - sustabdė gripo plitimą. Tačiau mes nustatėme, kad kaukės ir užraktai nesustabdo kvėpavimo takų ligų plitimo[14][21].
Trumpai tariant, visame pasaulyje gripas beveik visiškai išnyko per 2020 ir 2021 m., ir to negalima paaiškinti antikovidinėmis priemonėmis.
Tuo tarpu nauja liga, vadinama "Covid", kurios simptomai [1] ir mirtingumas [29] yra identiški gripo simptomams [30] ir panaši į mirtingumą [31], akivaizdžiai kamavo visus žmones, paprastai sergančius gripu.
*
X DALIS: PELNAS IR MOTYVAI
38. Covid pandemija skatino iš anksto parengtą politinę darbotvarkę. Nuo pat pirmųjų dienų Covid buvo naudojama kaip pretekstas prastumti maisto, tapatybės ir pinigų sistemų reformas, taip pat plėtoti "žaliąsias" darbotvarkes, kuriomis centralizuojama pasaulinė ir nacionalinė valdžia.
Dar 2020 m. kovą buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Gordonas Brownas ragino sukurti "pasaulinę vyriausybę" pandemijai įveikti.
Dėl pandemijos taip pat padidėjo cenzūros ir stebėjimo galios tiek Kinijoje, tiek Vakaruose.
2018 m. rugsėjį Davose daug kalbėta apie svarbų "skaitmeninės tapatybės" vaidmenį būsimoje "socialinėje sutartyje". Iki 2020 m. gruodžio mėn. žurnalas "The Economist" pranešė, kad "Kovid-19 skatina nacionalinius planus suteikti piliečiams skaitmenines tapatybes".
2019 m. sausio mėn. pranešta, kad Tarptautinių atsiskaitymų bankas ir 70 pasaulio centrinių bankų dalyvauja centrinių bankų skaitmeninių valiutų (CBDC) tyrimuose. 2021 m. liepą "FinTech times" pranešė, kad pandemija "paspartino centrinių bankų skaitmeninių valiutų kūrimą iki penkerių metų",
Visus 2019 m. straipsniuose ir dokumentuose buvo raginama "radikaliai pertvarkyti" pasaulinę maisto sistemą. Iki 2021 m. "Deloitte" pranešė, kad "Covid" "paspartino maisto transformaciją".
Londono Imperatoriškojo koledžo Granthamo institutas paskelbė straipsnį, kuriame teigė, kad "Covid" leido ekspertams "įkelti koją į duris", kad jie galėtų "ryžtingai pasisakyti už "grynojo nulinio išmetamųjų teršalų kiekio" atkūrimą ir atsparią ateitį".
Galiausiai pandemija atvėrė duris plataus masto globalistiniams visuomenės sveikatos politikos pokyčiams - buvo pasiūlyta "Pandemijos sutartis".
39. Korporacijos dėl "Covid" gavo didžiulį pelną. Įvairių sektorių bendrovės dėl "pandemijos" gavo didžiulį pelną, kurio didžioji dalis susidarė dėl padidėjusių vyriausybės išlaidų, kai viešieji pinigai pateko į privačias rankas.
Pavyzdžiui, pasaulinė veido kauklių rinka išsiplėtė daugiau nei 15 000 % - nuo 1,4 mlrd. dolerių 2019 m. iki 225 mlrd. dolerių 2020 m. Ir tai tik veido kaukės, o ne kitos asmeninės apsaugos priemonės (AAP), kurių asmeninės ir vyriausybinės išlaidos labai išaugo.
Vien tik Jungtinėje Karalystėje šių asmeninių apsauginių priemonių saugojimo išlaidos išaugo iki daugiau nei 1 mlrd. svarų sterlingų, dar 4 mlrd. svarų sterlingų vertės nenaudojamos asmeninės apsauginės priemonės buvo tiesiog išmestos, o kiti nurašymai sudarė beveik 10 mlrd. svarų sterlingų.
Guminių pirštinių ir rankų dezinfekavimo priemonių rinka taip pat labai išaugo dėl vyriausybės išlaidų. Daug šių pinigų buvo visiškai iššvaistyta, nes produktų galiojimo laikas baigėsi.
Tačiau didžiausias pelnas buvo pastebėtas vakcinų sektoriuje. Nuo vakcinų išplatinimo farmacijos bendrovės uždirbo maždaug po 1000 JAV dolerių per sekundę.
2019 m. pabaigoje "Pfizer" pajamos buvo mažiausios nuo 2010 m., o po dvejų metų jos padidėjo 150 proc. ir buvo didžiausios per visą istoriją.
Per kelis mėnesius nuo vakcinos įdiegimo 9 vakcinų gamintojai tapo milijardieriais. Iki 2022 m. gegužės mėn. šis skaičius išaugo iki 40.
*
40. Per pandemiją elitas susikrovė turtus. Iš Kovid pasipelnė ne tik farmacijos bendrovės, nuo užblokavimo pradžios turtingiausi žmonės tapo gerokai turtingesni.
Iki 2021 m. balandžio mėnesio "Forbes" pranešė, kad "kovojant su koronavirusu" atsirado 40 naujų milijardierių.
Šis procesas tik paspartėjo.
2022 m. gegužės mėn. naujų milijardierių, kuriuos sukūrė pandemija, skaičius siekė 543. Arba maždaug po vieną kas 30 valandų per pastaruosius dvejus metus. Iš jų vien farmacijos sektoriuje atsirado 40 naujų milijardierių.
Tuo tarpu milijardierių valdoma pasaulio turto dalis padidėjo nuo 10 % 2019 m. iki 14 % 2022 m., t. y. daugiau nei per ankstesnius 16 metų kartu sudėjus.
Iš viso turtingiausi pasaulio žmonės per pastaruosius trejus metus savo bendrą turtą padidino daugiau nei penkiais trilijonais dolerių, ir visa tai - "Covid" dėka.
*
IŠVADA
Šio darbo įžangoje pabrėžiau, kad jis atnaujinamas ne tik faktų, bet ir požiūrio atžvilgiu. Dabar patikslinsiu.
Kai buvo paskelbtas pirmasis šio sąrašo leidimas, "Covid" vis dar buvo pratybos su kovine ugnimi. Besiplečiantis propagandinis karas, kuriame faktai buvo šaudmenys, o tiekimo linijos - įtemptos. Jis turėjo būti toks, koks ir buvo - trumpas, dalykiškas ir lengvai prieinamas.
Šiomis dienomis pandemijos fronte ramiau. Purvini mūšio lauko griuvėsiai, nusėti lavonais ir sulūžusiomis vėliavomis. Palikta valkatoms, nes abi pusės ruošiasi kitam dideliam puolimui.
"Covid" švelniai mažinamas, o pirmenybė teikiama kalboms apie Ukrainą, klimato kaitą ir net "kitą pandemiją".
Mūsų pasaulis dar negrįžo į "normalų" - ir greičiausiai niekada negrįš, - bet nors transformacija tebevyksta, tų pradinių pokyčių veiksnys pamažu stumiamas į šalį naujais Didžiojo persitvarkymo karo dėl pasaulio kontrolės frontais.
Dabar matome, kad atsirado vietos - ir laiko - visapusiškai apžvelgti "Kovido" naratyvą ir papasakoti tikrąją "pandemijos", apvertusios pasaulį aukštyn kojomis, istoriją, kad geriau ištuštėtų jo kišenės.
Ankstesniame šio sąrašo leidime sąmoningai nebuvo jokių autoriaus interpretacijų. Faktai buvo palikti kalbėti patys už save, ir jie taip ir padarė. Iš tiesų, jie vis dar kalba.
Tačiau vis dėlto kaip baigiamąjį žodį pasaulinei žiuri noriu apibendrinti istoriją, kurią šie faktai mums pasakoja.
Per 2017, 18 ir 19 metus įvairios tarptautinės ir pasaulinės institucijos kūrė planus - arba aptarinėjo jų galimybę - dėl pasaulinių skiepijimo kampanijų, įskaitant tai, kaip jos galėtų būti panaudotos siekiant palengvinti skaitmeninių pasų, susietų su medicininiais įrašais, įdiegimą.
2019 m. pabaigoje buvo surengtos tarptautinės pratybos, kuriose daugiausia dėmesio skirta hipotetiniam zoonoziniam koronavirusui, sukeliančiam pasaulinę pandemiją, ir galimo atsako planavimui.
Praėjus vos dviem mėnesiams buvo teigiama, kad tariamai tikras zoonozinis koronavirusas pradėjo infekuoti žmones. "Naujajai ligai" buvo būdingi į gripą panašūs simptomai ir labai panašus mirštamumas į sezoninio gripo sukeliamas ligas. Atsitiktinai šiuo laikotarpiu gripo atvejų esą sumažėjo beveik iki nulio.
Šio "naujojo viruso" tyrimai buvo atlikti skubotai, praleidžiant įprastą tarpusavio vertinimo procesą.
Masiškai tiriant besimptomius žmones, buvo sukurti "kovido atvejai", o masiškai tiriant ligoninėje mirštančius asmenis, buvo sukurti "kovido mirties atvejai".
Kaip "atsakas" į "pandemiją" buvo įvestas uždarymas, paralyžiavęs ekonomiką ir sukėlęs didžiulį skurdo, prastos mitybos, piktnaudžiavimo narkotikais ir alkoholiu bei psichikos sveikatos problemų augimą. Be to, buvo užtikrinta, kad žmonės, turintys tikrų sveikatos problemų, iš baimės vengtų ligoninių.
Tuo tarpu ligoninėse dėl "kovido gairių" buvo žudikiškai piktnaudžiaujama DNR įsakymais ir mechanine ventiliacija.
Šios priemonės žudė žmones ir prisidėjo prie padidėjusio mirtingumo, dėl kurio oficialiai buvo galima kaltinti "Kovid", tačiau kuris nesumažėjo, nors "Kovid" atvejų skaičius sumažėjo.
Visuomenei buvo primestos kaukės ir socialinė distancija - nepaisant to, kad jų pačių atlikti tyrimai rodo, jog jos yra neveiksmingos - siekiant padidinti visuomenės baimę, ir tai buvo tiesiog vienintelis vizualus įrodymas, kad apskritai kas nors vyksta.
Prisidengiant šia netikra "pandemija", įvyko didžiausias visų laikų valstybės pinigų keitimas į privačias rankas.
"Pandemija" taip pat leido masiškai centralizuoti valdžią tiek nacionaliniu, tiek pasauliniu lygmeniu. Beveik visų Žemės tautų vadovai, prisidengdami šia idėja, pasisavino daugiau valdžios, o tie, kurie atsisakė, buvo nužudyti.
Galiausiai, ir tai svarbiausia, "Kovidė" leido sparčiai paspartinti politinės darbotvarkės, siekiančios pertvarkyti pasaulį į distopinį siaubo spektaklį, įgyvendinimą. Skaitmeninis stebėjimas, privalomos medicininės procedūros, komendanto valandos, policijos žiaurumas ir cenzūra - visa tai tapo dar labiau normalizuota prisidengiant "visuomenės sveikatos apsauga". O tokių programų kaip skaitmeninė valiuta, "maisto reforma" ir "naujojo žaliojo susitarimo" politika buvo pastebimai sparčiau plėtojamos.
Tai yra esminiai pandemijos faktai, ir jie pasakoja tik vieną istoriją. "Covid" buvo projektas. Padirbta liga, sukurta siekiant parduoti labai realią darbotvarkę. Tai vienintelis racionalus visų turimų įrodymų paaiškinimas.
"Oficialioji istorija" neatitinka tikrovės. Jei Covid būtų tikra liga ir tikra pandemija, jai plisti nereikėtų korupcinių tyrimų praktikos ir statistinių gudrybių. Jei tai būtų tikrai mirtina liga, jiems nereikėtų remtis statistinėmis manipuliacijomis, kad sukurtų "Covid mirtis". Jei valdžia būtų sąžininga, ji niekada nebūtų įvedusi "visuomenės sveikatos" priemonių, kurios, kaip rodo jos pačios atlikti tyrimai, neveikia.
Mintis, kad tai buvo klaidų sniego gniūžtė - tobula visuomenės panikos, valdžios nekompetencijos ir korporacijų godumo audra - taip pat nėra visa apimantis paaiškinimas, nes neatsižvelgiama į daugybę gausių ir sąmoningų nesąžiningumo veiksmų, ir vėlgi prašoma tikėti, kad 201-asis įvykis buvo tik atsitiktinumas.
"Laboratorijos nuotėkio" arba "biologinio ginklo" teorija - kad "Kovidas" yra tikra liga, atsitiktinai arba sąmoningai paleista į visuomenę - taip pat neatitinka nei faktų, nei logikos. Faktiškai, kaip ir oficialios versijos atveju, tikram virusui plisti nereikėtų suklastotos statistikos. Nors logiškai egzistuoja kontrolės problema.
Mike'as Yeadonas savo naujausiame straipsnyje rašė:
išleisto naujo patogeno poveikio nebuvo galima tiksliai numatyti. Jis gali greitai perdegti. Arba gali pasirodyti, kad jis yra daug mirtinesnis, nei tikėtasi, ir sugriauti išsivysčiusias civilizacijas.
Ne, vienintelė vientisa istorija yra ta, kad "covid" buvo pasaulinio masto psichologinė operacija. Didžiausia ir plačiausia visų laikų propagandinė kampanija, turėjusi vienintelį tikslą - suskaldyti pasaulį ir perkurti jį pagal naują globalistinį įvaizdį.
Tiesą sakant, jie mums nuolat kartojo, kad taip ir yra. "Didysis perkrovimas", kad būtų galima "atkurti geresnį" "naują normalų būvį". Jie neslėpė savo ketinimų:
"Covid" buvo ir yra apgaulinga priemonė piktybiškam tikslui pasiekti. Turime tai pamatyti, suprasti ir prisiminti. Nes jei tinkamai neišsiaiškinsime ir nesuprasime šios propagandos masto ir metodikos, būsime panašiai pažeidžiami tų pačių metodų, kai jie bus naudojami kitą kartą.
Nors priemonės gali būti atšauktos, tikslas visada išliks.
Jų naujasis pasaulis egzistuoja dabar, aplink mus. Tačiau jis pastatytas tik pusiau, ir aiškus bei galutinis tikslas visko, ką jie daro ir sako ateityje, bus darbas, kad jis būtų užbaigtas.
Tai ir yra "Kovido" sidabrinė pusė, jei norite ją rasti. Norint geresnio palyginimo, kaukė nuslydo. Mes įžvelgėme Zappos plytų sieną. Dabar žinome, ko jie iš tikrųjų nori.
Jie nori kontrolės - visko ir visų. Jie nori mus sumažinti - sumažinti mūsų intelektą, priemones, sveikatą ir teises. Jie nori pagreitinti mūsų lėtą šliaužimą į tironiją ir sukurti pasaulinę darbo stovyklą, apsuptą įsivaizduojamų blogybių, kurios hipnotizuoja kalinius ir verčia juos manyti, kad spygliuota viela yra jų pačių labui... nes ji apsaugo nuo pabaisų.
Paprastai tariant, jie nori užbaigti tai, ką "Kovidas" pradėjo. Bet kol mes juos matysime ir suprasime, jie niekada negalės to padaryti.
