Faina Kukliansky, nekenčianti lietuvių, ir žydų chucpa. "Žydai duonos nesėja"?

 

Prabočykit, mieli FB Draugai, pražiopsojau jūsų aktualią diskusiją, vykusią aplink mūsų mylimą Fainą Kukliansky, bet, vis tiktai, noriu tarti kelis žodžius ta kryptimi.

Sausio 30 d. profesorius Povilas Gylys savo FB puslapyje parašė:

„FAINA KUKLIANSKI TURI ATSISTATYDINTI. Faina Kuklianski savo keistais pareiškimais ir neetišku politiniu spaudimu provokuoja tautinę neapykantą Lietuvoje. Po savo viešo pareiškimo "aš jums pasakysiu labai atvirai: žydai nekenčia lietuvių daugiau, negu lietuviai žydų", ji turėjo iš karto atsistatydinti iš žydų bendruomenės vadovės pareigų.

Juk tai nebuvo asmeninė jos nuomonė. Ji kalbėjo visos bendruomenės vardu. Ir tame pasisakyme yra labai aiški kiršinanti antilituanistinė nuostata- mes žydai nekenčiame lietuvių. Ir nekenčiame labiau nei lietuviai žydų (aš, lietuvis, žinau, kad absoliuti mano tautiečių dauguma neturi neapykantos žydams jausmo).

Akivaizdu, kad tokie provokaciniai antilituanistiniai pareiškimai katalizuoja antisemitizmo psichologiją kitoje mūsų visuomenės dalyje. Ar to tikrai nori visa Lietuvos žydų bendruomenė? Ar tai prisideda prie gero moralinio klimato šalyje tarpetniniuose santykiuose?

Priminsiu, kad tokie pasisakymai Lietuvos respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje traktuojami kaip nusikalstami.

Esu patriotiškai nusiteikęs Lietuvos pilietis, kuris nuoširdžiai nori gerų santykių tarp šalyje gyvenančių etninių grupių- lietuvių, rusų, lenkų, baltarusių, žydų ir tt. Toks yra bendras, viešas mūsų šalies nacionalinis interesas. Tikiuosi, kad F.Kuklianski yra neteisi sakydama, kad visi šalies žydai nekenčia lietuvių. Turiu vilties, kad dauguma žydų nori to paties, ko nori ir dauguma lietuvių- tarpetninės taikos. Todėl kritiškai vertinu ponios F.Kuklianski konfliktus provokuojantį elgesį.

Žydų bendruomenė turi apie ką pagalvoti...“

Rašytoja Liudmila Petkevičiūtė, mano miela FB draugė, į tai atrašė: 

„Visos tos fainos ganėtinai gudrios. Tad ir šioji TIKRAI taip nesielgtų, jei nebūtų gavusi tokiam savo elgesiui "patepimo" iš stambesniųjų žydžuvų. Todėl, manau, jokie "auklėjimai" čia nepadės. Juk ji tik vykdo savo žydišką "chucpą", jei žinote, kas tai yra. Jei nežinote - sakykit, paaiškinsiu. Kada. Tai tiek.“  

Žemiau rašytoja paaiškino žodžio chucpa reikšmę: „šis žodis yra iš hebrajiško ḥuṣpāh, reiškiančio „įžūlumas“. Kas tai yra žydams? Žydų gyvensenos nuostatos liepia jiems siekti tokio lygmens, kad galėtų iš tylių, romių kramtukų tapti padėties valdovais ir vykdyti "neva šv." chucpą, tai yra, tokį "įžūlumą", kai tampa įmanoma nevaržomai ir atvirai tyčiotis iš NEŽYDŲ. Tobula, jei tai daroma tų vargšiukų nežydų SĄSKAITA, kitaip tariant, už jų pačių pinigus. Tai ir vyksta dabar visame pasaulyje, kaip matot. O tai reiškia, kad toji Jėhovos ("baudėjo") plaimintoji "chucpa" pasiekė savo viršūnę. O gal dar aukščiau sieks? Gal įžūlumui ribų nėra? Žinoma, jei kas nors jam ragų neaplaužo, kaip žinome iš istorijos...“

Pagalvojau, kokius gi aš žinau chucpos pavyzdžius? O daugybę. Vienas bičiulis man nesenai papasakojo komiškos ir pamokančios chucpos pavyzdį apie tai, kaip Rusijos žydas vertėsi ir pelnė populiarumą, dainuodamas antisemitines dainas, kurias net uždraudė rusų teismas, o po to, kaip nieko niekur, išvyko gyventi į Izraelį. Bičiulis man rašė: Tikriausia girdėjot tokio Aleksandro Charčikovo dainas (pvz. "Жиды хлебушка не сеют", kurią Rusijoje teismo sprendimu uždraudė), na tai aš šiandien buvau tiesiog priblokštas kai sužinojau, kad jis apsigyveno... Izraelyje!

https://panorama.pub/29678-aleksandr-harchikov-repatriirovalsya.html

Panorama portale rašoma, kad žinomas Rusijos bardas ir poetas Aleksandras Charčikovas (tikra pavardė Charčuk) repatrijavo į Izraelį.

Šitas Charčikovas, Rusijos teismo draudžiamos antisemitinės dainos autorius, dabar pasakoja:

„Izraelis tapo man kažkuria prasme gurkšniu gaivaus oro – tokio, kurio mano metuose jau nelauki. Daugybė smulkmenų, nuo klimato iki žmonių, priverčia žiūrėti į pasaulį naujai. Aš be abejo dėkingas vietos bendruomenei ir valdžiai už suteiktą pagalbą, už galimybę mėgautis dabar daugelių daiktų, nuo paprastų iki sudėtingų – koks čia dangus, kokie aromatai, kokia jūra, kokia architektūra, kokia nuostabi net duona, kiek joje dvasios tvirtybės šių žmonių, Izraelio žemės jėgos.“

O štai Charčikovo dainos žodžiai apie tą „Izraelo žmonių dvasios tvirtybę“, „aromatus“, „nuostabią duoną“, kurios, autoriaus nuomone, „žydai nesėja“:

„Žydai – duonos nesėja“ dainos tekstas (rusų kalba). Жиды хлебушка не сеют, а-я-яй, Зато раньше всех лысеют, так и знай, Жиды в лавочках торгуют, а-я-яй, Они больше всех воруют так и знай! Торгаши они лихие, а-я-яй, Но солдатики плохие, так и знай, Ваня рвёт чеку в окопе, гадов бьёт, А Абрам с Рахилью в шопе счёт ведёт! Любят в плен жиды сдаваться, а-я-яй, Чтоб врагу потом продаться, так и знай, Ведь пархатый и крещёный, а-я-яй, Всё равно, что волк прощёный, так и знай! Я всё слышал это с детства, а-я-яй, Никуда от них не деться, так и знай, Скоро видно постарею, а-я-яй, От засилия евреев, так и знай! Я не продавал ни разу, а-я-яй, Я не воровал...

Surinkus dainos pavadinima rusiškame internete galima rasti ir pačią dainą: Čia.

Autoriaus daina „Скажи-ка дядя (Pasakyk dėde): Čia.

Straipsnio tęsinys:https://lebionka.blogspot.com/2021/02/ar-fainos-kukliansky-neapykanta.html