Šiandien Kinija švenčia Konfucijaus gimtadienį. Konfucionizmo pagrindai.

Laba diena. Jūs žiūrite programą „Dugino direktyva“. Šiandien Kinijoje pažymima Konfucijaus gimimo diena.

Tai, kad Kinija – atskira civilizacija, pas nieką nesukelia abejonių. Ir kada reikia ją kažkaip apibūdinti, parodyti mastą poveikio šios civilizacijos į kaimynines su kiniečiais tautas – japonus, vietnamiečius, tajus ir taip toliau, dažnai tiesiog kalbama apie konfucionistinę civilizaciją. Tuo išsakomas Konfucijaus figūros mastas – senovės išminčiaus, kuris padėjo pamatus visos civilizacijos, pavadintos jo vardu.

Jeigu mes norime suprasti, kas yra Kinija ir kas tokie kiniečiai, būtina atidžiau pažvelgti į Konfucijų ir jo mokymą. Juk jis nulėmė visą Kinijos istoriją senovėje, bet gyvas iki šiol.

Konfucijaus mokymą galima suvesti į penkis punktus arba etines tiesas. Jos išreiškiamos gana paprasta formule, sudaryta iš penkių hieroglifų. Žen I Li Čži Sin. Bet jų iššifravimui paskirta šimtai didžiulių traktatų, kuriuos kiniečiai vis gausina ir gausina iki pat šių laikų. Toks yra gylis Konfucijaus formulės: Žen I Li Čži Sin. O iš pirmo žvilgsnio trumai ir aiškiai.

„Žen“ - tai žmogus. Juo viskas prasideda ir juo viskas pasibaigia. Žodis „Žen“ Konfucionistinėje etikoje reiškia kvietimą: „Būk žmogumi!“ ir netgi “tapk žmogumi!”. Tai pagrindinis principas alfa ir omega.

Žen reiškia, kad žmogus - yra vertybė ir užduotis.

Mes gimstame ne visai žmogumi, mes tik žmogaus galimybė. Kad tapti žmogumi reikia labai labai daug dirbti. Visą gyvenimą. Reikia mokytis išminties ir meilės, valios ir susilaikymo. Ir kuo mažiau mumyse individualaus, tuo daugiau mumyse žmogiško. Individas tai paklaida, tai nukrypimas nuo žmogaus. Tik tobulas žmogus yra žmogus iš tikrųjų, kiti – tik kelias į jį. O tobulas žmogus – išminčius. Todėl „Žen“ galima interpretuoti taip: tapk išminčiumi! Mastyk, mokykis, siek, tobulinkis. Ir gali būti, kada nors ir pasieksi Žen.

Dabat „I“. I – tai Žen iššifravimas. „I“ - tai elgesio teisingumas. Tai reiškia, kad reikia sekti tiesa, o ne savais interesais. Ir jeigu yra prieštaravimas tarp visuotinio gėrio ir asmeninių tikslų, teisingas žmogus iš karto ir išimtinai pasirenka visuotinį gėrį, o save aukoja. Tada jis laikosi logika „I“. I nuostabu.

Toliau eina „Li“. Tai reiškia papročius, ritualą, tradiciją. Viskas gyvenime yra ne kas kita kaip ritualas. Kiekvienas žmogaus gestas – simbolis. Jis pagrįstas mėgžiojimu herojų ir protėvių. Maldos ir kasdieniniai reikalai, aukojimas šventyklose ir profesinė veikla, turi būti „Li“ - ritualu.

Ritualas visada neindividualus: jį vykdė iki mūsų ir vykdys po mūsų. Mes patys tiktai momentas, tiktai tarpelis tradicijų grandinėlėje. Tegul ji nenutrūksta ties mumis. Taip kalbėjo Konfucijus.

Bet išreiškė jis vienu skiemeniu „Li“. Iš tikrųjų trumpai ir iš esmės.

Dabar „Dži“. Tai iššifruojama taip: stenkis kuo daugiau galvoti. Kuo daugiau pagalvosi, tuo mažiau teks daryti. Mintis duota žmogui tam, kad jis nebūtų asilu. Nėra nieko vertingiau už išmintį.

Tai reiškia, mokytis reikia visą gyvenimą. Todėl kinų valdininkai laikydavo egzaminus iki pačios mirties, net būdami gilūs senoliai mokėsi.

Be to nebuvo galima užimti jokio posto valstybėje. Be „Dži“ niekur.

Kad mums taip! Kiek mes išvengtume problemų, jeigu pas mus valdininkai būtų su „Dži“, o ne taip kaip visada...

Ir pagaliau „Sin“. Tai reiškia būk nuoširdus, atviras, geranoriškas. Atlikdamas, stenkis dvasia susilieti su juo. Neveidmainiauk. Geriau padaryti daug neapmokėto gero, negu griežtai matuoti padarytą tau. Neblogai būti dėkingu, bet dar geriau duoti ir nelaukti atsakomojo apdovanojimo. Duok ir nereikalauk nieko atgal. Pačiam gi bus geriau. Bendrai beveik krikščioniška dorovė tas „Sin“.

Štai taip kalbėjo Konfucijus, ir penki jo pasakyti skiemenys nulėmė kiniečių identitetą dviem su puse tūkstantmečio.

Atrodytų - kaip viskas paprasta. O jūs pamėginkite taip elgtis ir suprasite kokia gyli ir nuostabi, bet tuo pačiu metu kokia sunki ir paradoksali ši konfucionistinė kinų išmintis.