Žinomas Rusijos ekonomistas Valentinas
Katasonovas šiandien paskelbė straipsnį „Donaldas Trampas ir Federalinis rezervas“. Autorius rašo, kad atakos į Federalinio
rezervo (JAV FRS) vadovės Džanet Jelen (Janet Yellen) politiką
tapo Donaldo Trampo priešrinkiminės kompanijos dalimi. Autorius
nuomone, „Šiandien JAV FRS traukia ne tik Trampo, bet ir viso pasaulio verslo sluoksnių dėmesį. JAV ir pasaulio finansinių rinkas
domina pagrindinis klausimas - kokia bus Federalinio rezervo
procentinė norma?
Nuo bazinė JAV FRS normos priklauso
Amerikos bankų procentinės normos pagal aktyvo ir pasyvo
operacijas, visų finansinių instrumentų procentinės normos.
Kadangi JAV yra pasaulio finansinės sistemos centas, visos šios
procentinės normos lemia pinigų srautų kryptis ir jų intensyvumą
pasaulyje. Galiausiais jos veikia į valiutų kursų santykį su JAV
doleriu“.
Iki 2008 metų procentinė JAV FRS
norma nukrito iki lygio 0 - 0,25%. „Pinigai Amerikoje tapo beveik
nemokami“, - pažymi Katasonovas. Ši „beprecedentinė JAV
istorijoje beveik nemokamų pinigų epocha tęsėsi beveik 7 metus.
2015 metų gruodžio mėnesį JAV FRS procentinę normą pakėlė
0,25%. „Dabar federalinių
fondų kaina tapo nuo 0,25 iki 0,50% ribose“, rašo
autorius.
Straipsnio autorius pažymi, kad „Tai buvo
įvykis, į kurį sureagavo visas pasaulis“, o „finansiniai
srautai pasaulio rinkose ėmė gręžtis į JAV pusę“ ir
„paaštrėjo kitų šalių ekonomikų problemos, tarp jų Kinijos“.
Imta kalbėti, kad JAV FRS procentinė norma bus keliama iki 3,0 –
3,5%. Tačiau to neįvyko. Valentinas Katasonovas sako, kad tai
galima paaiškinti dvejomis priežastimis: „Pirmiausiais, finansinė
situacija Amerikoje ir pasaulyje šiandien primena tą, kuri buvo
2007 metais, pasaulio finansinės krizės išvakarėse. Bet koks
neatsargus JAV FRS vadovybės pareiškimas gali išprovokuoti naują
krizę. Antra, Amerika yra prezidento rinkimų išvakarėse. Vėl gi, bet koks neatsargus Jelen žodis gali
pakenkti Demokratų partijos atstovei Hilari Klinton. Nors skaitoma,
kad bet kuris Federalinio rezervo vadovas neturi užsiimti politika,
bet visi žino, kad Jellen – Demokratų partijos narė ir moka
laikytis partinės drausmės.“
Užsitęsusi bazinės normos padidinimo
pauzė neramina amerikiečius. Trampą tai irgi jaudina, apie ką jis
ne kartą pareiškė savo kalbose. Savo mintį jis formuluoja
aiškiai.
Autorius rašo, kad „Dabartinė JAV
FRS procentinė norma reiškia pigius, beveik nemokamus pinigus. Jis,
Trampas, kaip biznierius irgi mėgsta pigius pinigus. Tačiau kaip
būsimas prezidentas jis privalo galvoti apie visos Amerikos
likimą. O pigūs pinigai, tai uždelsto veikimo mina. Kalba eina
apie burbulų pūtimą finansų rinkose, kas neišvengiamai
išprovokuos naują finansų krizę. Todėl jis, būsimas Amerikos
prezidentas, reikalauja, kad Džanet Jelen kaip Federalinio rezervo
vadovė nedelsiant padidintų bazinę normą. Tokius pareiškimus
Trampas darė šiais metais ne kartą, o šių metų gegužės mėnesį
jis pareiškė, kad tapęs prezidentu nedelsiant atleis Jelen iš FRS
valdybos pirmininko posto.“
Rugsėjo 12 dieną Trampas CNBS eteryje
padarė eilinį pareiškimą, kuris kiek skyrėsi nuo ankstesniųjų
jo pareiškimų. Šį kartą, rašo Valentinas Katasonovas, „ jis
apkaltino aplaidžiu neveikimu ne tiktai Džanet Jelen, bet ir Baraką
Obamą“. Jis pasakė: „Norma lieka praktiškai nuline nes ji, matomai, yra politikė ir daro
tai, ko nori Barakas Obama“.
Trampo nuomone, Jelen išlaiko
procentines normas dirbtinai žemame lygyje tam, kad padėti Obamai
ramiai palikti savo postą. O štai atėjusiam į prezidento postą,
jo žodžiais teks „srėbti košę“, kurią užvirė Jelen su
Obama.
Katasonovas nemano, kad Trampas „turi
rimtą JAV ekonominės ir finansinės sistemos pertvarkymo programą“.
Autorius nemato Trampo „aplinkoje ir specialistų, kurie pajėgtų
sukurti tokią programą, nekalbant jau apie tai, kad tokia programą
realizuoti“.
Mes atsimename, rašo straipsnio
autorius, „kad Obama savo rinkiminės kompanijos metu žadėjo
atlikti radikalią JAV finansinės ir bankų sistemos reformą tam,
kad išvengti 2007-2009 metų finansinės krizės košmaro
pasikartojimo. Bet jo palaikymo 2010 metais buvo priimtas
Doddo-Franko įstatymas, kurį dar vadina Amerikos finansų-bankų
sistemos reformos įstatymu. Jis pasirodė esąs negyvibingas.
Volstrito bankininkai faktiškai užblokavo jo įgyvendinimą.
Katasonovo nuomone, nurodymus FRS
valdytojų Tarybos pirmininkui realiai duoda tiktai „šios
privačios korporacijos akcininkai – visų pirma stambiausi
Vostrito bankai. „Šie tikrieji pinigų šeimininkai. O jie, iš
visko sprendžiant, dar kartą planuoja pakartoti 2008-jų metų
scenarijų, tai yra įkaitinti su pigių (nemokamų) pinigų pagalba
finansų rinką. Suprasdamas, kad tai padarys neišvengiama antrą
finansų krizės bangą, Trampas bando iš anksto nukreipti kaltę į
Obamą. Nepriklausomai nuo to, pavyks jam tai ar ne, tikrieji krizės
kūrėjai bet kokiu atveju liks šešėlyje.“
Valentino Katasonovo straipsnio
apžvalgą paruošė Algimantas Lebionka
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą