Odesos srities gubernatorius
„ukrainietis“ (jo žodžiais) Michailas Saakašvilis pranešė,
kad nusprendė atsistatydinti. Jo pareiškimo formuluotė nuostabi.
Reikalas tame, kad Saakašvilis gali paduoti atsistatydinimo prašymą,
o nutarimą dėl jo atsistatydinimo priima (arba nepriima)
prezidentas Porošenko. Tokiu būdu, Saakašvilis, iš vienos pusės,
prisiima sau prezidento įgaliojimus (priima sprendimą), o iš kitos
pusės, paties atsistatydinimo prašymo kol kas niekas nematė.
Michailas Saakašvilis — žinomas
piaro menedžeris. Tokiu jis buvo, kuomet dirbo Gruzijos prezidentu,
kurios prokuratūra iki šiol reikalauja jį išduoti dėl visos
puokštės nusikaltimų, jų skaičiuje dėl korupcijos. Tokiu jis
išliko ir Odesos srities administracijos vadovo poste.
„Žvaigždės“ ofisas palapinėje.
„Nauja“ policija, ne tiktai dirbanti blogiau už senąją, o
bendrai nedirbanti. Bekompromisinė ir nepavykusi kova su Odesos
kontrabandistų elitu ir Kijevo centru kontroliuojančiu muitinės
finansų srautus. „Vaiduokliški“ verslo inkubatoriai, kurie
aptarnavo tiktai Piotrą Porošenko ir buvo sėkmingai pamiršti ir
uždaryti. Visa tai — eksgruzino didžiojo kelio etapai, kuris
prieš kameras ginčijosi su armėnu Arsenu Avakovu, Ukrainos VRM
vadovu, apie tai, kuris iš jų didesnis ukrainietis, o kuris
„be-be-be moka kalbėti“.
Nepraėjo mažiau nei du metai, kai
buvęs „gruzinų nacionalistas“ ir buvęs Gruzijos prezidentas
buvo paskirtas „ukrainiečių nacionalistu“ ir Odesos apskrities
gubernatoriumi, kai jis suspėjo įžvelgti siaubingą korupciją
ukrainietiškoje posmaidaninėje viršūnėje ir nusprendė kovoti su
ja savo atsistatydinimo pagalba. Ką gi, geriau vėliau, negu
niekada.
Bet ar iš tikrųjų Saakašvilis
švarus ir naivus, kaip Turgenevo poniutė? Nejaugi jis iš tiesų
lig šiol nežinojo, kad ministrai ir deputatai, prezidentas ir
gubernatoriai, „savanoriai“, aprūpinantys karinius nusikaltėlius
taip vadinamoje ATO zonoje triusikais, muilu ir troškiniais, o taip
pat patys generolai, karininkai ir kareiviai „galingiausios Europos
armijos“ vagia, tarytum paskutinį kartą? Jo draugai ir globėjai
iš oficialių ir neoficialių JAV ir ES struktūrų padėjo visas
jėgas į bevaisę kovą su Ukrainos korupcija, o užgrūdintas
politikas Michailas Saakašvilis tiktai šiandien praregėjo?
Gyvas
padavimas...
Net ne manau — įsitikinęs, kad
Sakašviliui pagaliau daėjo tai, kas akivaizdu. Piotru Porošenkai
— paskirtam Ukrainos prezidentui, — nupynė vyžas. Nacistinė
Avakovo-Beliackio partija „Nacionalinis korpusas“ paruošta.
Smogikai, besigrupuojantys aplink „Azovo“ pulką, vietoj
mankštos šturmavo ir užėmė Čerkasų Vidaus reikalų valdybą,
kurią pastarosiomis dienomis krentančio Janukovičiaus generolas
Lipandinas su kliomis dešimtimis pareigūnų sugebėjo apginti nuo
šėliojančios maidaninės minios (tiesiog pagrasinęs, kad leis
šaudyti). Kriščatike pasimankštino „taiki“ masuotė Ukrainos
bankininkų „apgautų indėlininkų“ pavidalu.
Kas betaptų JAV prezidentu, jam (jai)
tikrai nerūpės Ukraina, Parošenko ir Saakašvili.
Paveikslą papildė groteskas su
Ukrainos politikos „elito“ turto deklaracijomis, kuriose
deklaruota viskas, kas pavogta, vagiama, ir planuojama pavogti
ateityje.
Liaudis tik sutiks su aplodismentais,
kada dabartinius vadovus kabins ant stulpų. Jų niekas negins. O
tai, kad kabins nacistai, kurie po to užsiims kabinimu komunistų,
demokratų, liberalų, įtariamų ir tiesiog pro šalį einančių
(nes daugiau nieko daryti nemoka) — tai plojanti liaudis supras po
to, kada jau bus vėlu.
Saakašvilis, kaip žinoma, įnirtingai
kovojo su Avakovu— iki pat atvirų kovinių veiksmų, mėtymu
vienas į kitą butelių su mineraliniu vandeniu. Tada jis, kaip ir
dauguma Ukrainos (ir Rusijos taip pat) ekspertų buvo įsitikinęs,
kad JAV niekada neišduos Porošenkos ir Ukrainos. Taip pat, tokią
„dovaną“ ant sienos su Rusija. Kad „dovana“ supuvusi, jie
nepastebėdavo, nes puvo kartu su jais.
Dabar „neįtikėtina“ tapo tiek
akivaizdžiu, kad suprato net neįvykęs Gruzijos generalisimus,
žadėjęs priimti gruzinų karinį paradą Raudonojoje aikštėje.
Net porošenkiniai generolai buvo kuklesni ir rengėsi tiktai per
Sevostopolį su pergalės maršu pasivaikščioti.
Jeigu pažvelgti į Saakašvilio
isteriją su atsistatydinimu iš šio požiūrio taško, tai ji
absoliučiai logiškai ir pilnai įsitenka į ukrainietiškos (o, kai
Saakašvilis buvo Gruzijos prezidentu – ir Gruziniška)
piaro-politikos rėmus.
Tarkim Porošenko, priima
atsistatydinimą. Pas Saakašvilį du variantai.
Pirmiausiai, galima greitai išvykti iš
Ukrainos su viskuo, ką pavyko „sąžiningai“ užgyventi
„nepakeliamu darbu“.
Jeigu net į JAV neįsileis — ar
mažai vietų planetoje, kur myli pasiturinčius užsieniečius ir
neužduoda jiems nereikalingų klausimų.
Amerikonams tiksliai paprasčiau
įtaisyti nevykėlį gruzino-ukrainietišką „nacionalistą“
kokiame nereikliame bantustane, negu leisti jam duoti parodymus
procese Tbilisyje, ar Kijeve, ar kur nors dar (pavyzdžiui Maskvoje).
Galima, žinoma, „prarasti“ nevykėlį (ar mažai jų skęsta ar
kariasi), bet vis tik pasiruošęs ir gali tikti nesudėtingam darbui
trečiajame pasaulyje.
Antra, galima likti Ukrainoje ir
pamėginti pereiti į nacistinę opoziciją Porošenkai. Saakašvilis,
žinoma, ukrainietiškiems naciams nereikalingas, su jo ambicijomis,
godumu svetimam turtui ir polinkiu į viešas isterijas. Bet ir
užmušti jį kažkaip nepatogu: vis tiktai ideologiškai artimas —
tarptautinės klasės rusofobas. Žiūrėk, jei poreikius sumažins,
kur nors ir įtaisys.
Tarkim, Porošenko nepriima Saakašvilo
atistatydinimo. Tuomet galima atvirai viešai pereiti į opoziciją
ir megzti kontaktus su tuo pačiu Avakovu, su Kolomojskiu ir kitais
Porošenko oponentais (o tai — visas Ukrainos oligarchatas).
Pozicija nors silpnojo, bet Odesos gubernatoriui suteikianti neblogas
galimybes derėtis. Tuo labiau, kad Odesos kontrabandiniam elitui
irgi bus reikalingas savo viešas atstovas ryšiams su pasauliu.
O jeigu nesuderės — jūros uostas
mieste, ir oro uostas irgi. Svarbiausia — suspėti.
Bendrai, Saakašvilis bando išnaudoti
savo paskutinį šansą, o Porošenkai tai — paskutinis skambutis.
Saakašvilis pabėga paskutinis ne todėl, kad labai drąsus
ar labai ištikimas. Tiesiog, panašu, jam daeina pavėluotai.
vertė Algimantas Lebionka
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą