MIP ir
politikai mus klaidina, tvirtindami, kad Ukrainos krizė prasidėjo
nuo Krymo. Todėl trumpai prisiminkime ankstesnius įvykius.
2013 metų gruodžio 21 Ukrainos
vyriausybė atsisakė pasirašyti sutartį su ES, kuri buvo paremta
neoliberalaus diktato principais ir numatančią Ukrainos suartėjimą
su NATO. Tada pritaikė planą „B“: fašistiniai smogikų
daliniai, apmokyti Lenkijoje ir gaunantys pinigus iš JAV ėmė
vadovauti agresyviems protestams Maidane.
2014 metų vasario
22 jie apsupo parlamentą (Radą), sumušė pirmininką ir grasino
deputatams. Susišaudymo metu išrinktam prezidentui teko bėgti.
Įvyko nekonstitucinis valstybės perversmas, kurį rėmė Vakarai.
Kaip tapo žinoma iš JAV valstybės
departamento spaudos sekretorės Viktorijos Nuland (Victoria Nuland),
amerikiečiai investavo į perversmą penkis milijardus dolerių, nes
jis atitiko jų interesus. Privatūs sponsoriai, tokie, kaip
Džordžas Sorošas (Georg Soros), išleido dideles sumas taip
vadinamoms NVO. Telefono pokalbyje su JAV pasiuntiniu Kijeve galima
girdėti, kaip Nuland atiduoda įsakymus, ką paskirti į naują
ministrų kabinetą.
Perversmas paleido bangą fašistinio ir
rusofobinio teroro su pogromais, pagrobimais ir nužudymais politinių
ir etninių priešininkų. Šiame fone Krymo gyventojai 2014 metų
kovo mėnesį surengė referendumą ir nusprendė susijungti su
Rusija.
Aneksija reiškia, kad teritoriją užima jėga. Ar
galima kalbėti apie aneksiją šiuo atveju? Nebuvo nei vieno šūvio.
Rusų kariuomenė buvo Kryme karinėje-jūrų bazėje pagal sutartį,
jau senai veikiančią tarp Rusijos ir Ukrainos.
Susijungimas
tikrai prieštaravo Ukrainos konstitucijai, bet ji dar anksčiau buvo
sunaikinta pačiu valstybinio perversmo faktu. SNO Įstatų 1
straipsnis suteikia tautai pasirinkimo teisę, o istoriniai ryšiai
tarp Rusijos ir Krymo labai stiprūs.
Bet Krymas tapo pretekstu, kad įžiebti
konfrontaciją su Rusija. NATO aktyvavo karinę veiklą greta Rusijos
sienų, ką lydėjo agresyvi propaganda. Ekonominio karo metodai
(sankcijos) pakenkė kaip Rusijai, taip ir kitoms europinėms
ekonomikoms.
Štai kodėl Ukraina liečia mus visus. Kartu
su Iraku ir Sirija Ukrainos konfliktas gali tapti mūšio lauku prieš
didelį karą. Gruodžio 19 dieną Karlskrunos Lieudies namuose įvyks
seminaras, kurio metu galima bus nušviesti ir aptarti eilę aktualių
klausimų, ir šis seminaras taps grandimi mūsų darbo judėjimo už
taiką rėmuose.
Formaliai Švedija išlaiko neblokinį
statusą. Todėl kelia nerimą kariuomenės vado Folk och Försvar
spalio 1 dienos pasisakymai, kada jis nekantraujančiojo tonu
pareiškė:
„Jeigu kils regioninis konfliktas, mes
garantuotai būsime įtraukti į jį“.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą