Kodėl tiek daug asmenų, keliančių grėsmę saugumui, laisvai keliauja po Europos Sąjungą?
Po siaubingo teroro akto
Kalėdų mugėje Berlyne vokiečiams su visu aštrumu iškilo
klausimas, kodėl teroristai gali laisvai keliauti po Europos
Sąjungą?
Mūsų valdžia mus ramina,
kad ji kontroliuoja į Lietuvą vežamus „pabėgėlius“, gali
užtikrinti mūsų saugumą, bet, kaip seka iš Ronen Strenkestraipsnio Suddeutsche Zeitung, paskelbto gruodžio 27 dieną, tokie
tvirtinimai neturi jokio pagrindo, nes ES viešpatauja visiškas
„pabėgėlių“ kontrolės chaosas.
„Kaip
įvyko, kad Vokietijos gatvėse tiek daug islamistų, keliančių
grėsmę, bent nieko negalima padaryti?“ „Kaip sukontroliuoti islamistus, kurie kelia pavojų?“ - klausia straipsnio autorius ir bando pasiaiškinti šią aktualią problemą giliau.
Ronen Strenke žodžiais,
į šį klausimą Federalinis kriminalistikos skyrius atsako taip:
„Kada specialiosios
tarnybos kalba apie asmenis, kurie kelia grėsmę, tada jos kalba
būtent apie tuos, kurie yra potencialių teroristų sąrašuose, ir
nieko daugiau. Teritorinės kriminalinės policijos žinybos
savarankiškai sprendžia, ką įtraukti į šį sąrašą, nėra
jokio juridinio vertinimo ir juridinio patikrinimo.“
Šiuo metu Vokietijoje
laisvėje yra 200 asmenų, keliančių grėsmę. Tam. Kad juos
sulaikyti reikalingas aiškus juridinis pagrindas.
Pagal Ženevos pabėgėlių
konvenciją, pabėgėliai praranda apsaugą, jeigu sukelia pavojų
saugumui jų buvimo šalyje. 33 punktas sako, kad pabėgėlis negali
pretenduoti į apsaugą, jeigu jis yra grėsmė šalies saugumui,
kurioje jis yra, arba yra grėsmė šios valstybės bendruomenei,
nes buvo nuteistas už nusikaltimą ar dėl sunkaus įstatymų
pažeidimo.
Kodėl Vokietijos specialiosios tarnybos nežinojo
Berlyno teroristo tunisiečio Amri istorijos?
Daug metų ES
politikai kalba apie pagerinimą apsikeitimo duomenimis apie
nusikaltėlius Europoje, bet nepaisant to Vokietijos specialiosios
tarnybos nieko nežinojo apie kriminalinę ir radikaliąją Aniso
Amri istoriją Italijoje.
Pasirodo, kad po teroro aktų Briuselyje kovo mėnesį, vis dar nėra įpareigojimo ES valstybėms-narėms perduoti duomenis apie nuteistus nusikaltėlius, koks buvo Amri, į Interpolo informacinę sistemą. Taip pat nėra įpareigojimo įnešti duomenis apie pavojingus asmenis į Šengeno informacinę sistemą. Ir net jeigu Italija patalpino Amri nuosprendį (keturi metai nelaisvės dėl padegimo) į Europolo bazę, nagrinėdamos prašymus dėl prieglobsčio suteikimo Vokietijos tarnybos dažnai patikrina tiktai vidinę duomenų bazę ir muitinės tarnybos informaciją.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą