Tuo metu, kai Europos visuomenės
dėmesys buvo sukoncentruotas į rinkimus Olandijoje, priešrinkiminę
kovą Prancūzijoje, mažai kas atkreipė dėmesį į Reuters
paskelbtą ataskaitą, kuri perspėjo, kad Europos bankų sektorius
gali susidurti su dar didesne blogų kreditų rizika, jeigu ECB ims
mažinti stimuliavimo programą.
Bendra apimtis nedirbančių kreditų
(non-performing loans) (NPL) buvo vertinamas ES valstybėse daugiau
negu €1 trilijonu, arba 5,4% nuo bendros išduotų kreditų sumos.
Šis santykis yra tris kartus didesnis, negu kituose stambiuose
pasaulio regionuose.
Žiūrint atskiroms valstybėmis,
viskas atrodo dar baisiau. Šiuo metu 10 (iš 28) ES valstybių turi
nedirbančių kreditų daugiau negu 10%:
- Airija: 15.8%
- Italija: 16.6%
- Portugalija: 19.2%
- slovėnija: 19.7%
- Graikija: 46.6%
- Kipras: 49%
Graikija ir Kipras, kaip matome, turi
beveik pusę toksiškų kreditų. Italijoje probleminių kreditų yra
už €350 milijardus, tai trečdalis visos ES blogų kreditų sumos.
Italija siūlo steigti „blogą
banką“, kad pagerinti toksiškus bankų balansus.
Eurozonos „blogą“ bankas turėtų
supirkti pradelstus kreditus. Jis turėtų būti finansuojamas iš
biudžeto lėšų ir supirkti kreditus pagal jų „ekonominę“
kainą, kuri būtų nustatoma vertinant skolininką. Siūloma, kad
„ekonominė“ kaina turėtų būti didesnė už „rinkos“
kainą. Šis bankas turėtų supirkti iki ketvirčio pradelstų
kreditų.
„Blogo“ banko steigimas bus
aptariamas Maltoje balandžio pabaigije. Laukiama, kad Eurozonos
ministrų susitikime Vokietijos finansų ministras Volfgangas Šoiblė
primins savo kolegoms apie taisykles, kurios buvo palaimintos G7,
G20, ES 2009-2010 metais. Tarp tokių taisyklių – draudimas remti
bankus iš valstybės iždo, tai yra iš mokesčių mokėtojų
kišenės.
Šoiblė būtinai tai primins, nes
gelbėti Italijos, Graikijos, Kipro ir kitų šalių bankus tektų
vokiečių mokesčių mokėtojams.
Straipsniai šia tema:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą