Ruošiamas naujas Nobelio premijos išprievartavimo aktas: šį kartą laureatais skelbs kontrabandistus (tęsinys)

Tarptautinis komitetas, įkurtas Italijoje, ruošiasi iškelti į pretendentus 2018 metų Nobelio premijai NVO, kurios jau keli metai Viduržemio jūroje užsiima afrikiečių, nelegalių migrantų, ES sienų ir įstatymų pažeidėjų, kontrabanda į Europą. Ar Nobelio premija bus skirta šioms organizacijoms?

Kam ir už ką dalina Nobelio premijas? (pradžia)

Nobelio premijos suteikimas – istorijos aktas. Studijuojant juos, galima ne tiktai suprasti ir suvokti kai kurias tendencijas, bet ir jas įtakoti, valdyti ateitį, rašo trys mokslininkai- fizikai apie šią „pačią prestižiškiausią premiją pasaulyje.“ 

Prisiminkime: Alfredas Nobelis – trečias Emanuelio Nobelio sūnus gimė 1833 metais. Jo tėvas 1842 metais persikėlė į Peterburgą, kur užsiėmė torpedų konstravimu. 1859 metais tuo užsiėmė ir antras sūnus – Liudvigas Nobelis. Alfredas buvo priverstas sugrįžti į Švediją su tėvu po šeimos verslo bankroto, paskyrė savo gyvenimą sprogstamų medžiagų tyrimui, ypač saugiai nitroglicerino gamybai ir jo panaudojimui.

1862 metais jis pateikė paraišką dinamito patentui ir Švedijoje atidarė gamykla „Nitroglicerinas“ tapusią visos pramoninės grupės sukūrimo pradžia Europoje.

1895 metais Paryžiuje A.Nobelis pasirašė testamentą, kuriuo didesnę savo turto dalį, 31 milijoną kronų, paskyrė Nobelio premijos fondui. Premijos turėjo būti skiriamos medicinos, fizikos, chemijos, literatūros ir taikos srityse.

Vienos tautos atstovų pasiekimus Nobelio komitetas iškelia, o kitų sąmoningai menkina

Nobelio premijos Komiteto veikla kelia daug klausimų. Pavyzdžiui premijos nesuteikimas rusų mokslininkui, Periodinio dėsnio atradėjui Dmitrijui Mendelejevui, priskiriamas prie pačių gėdingiausių šio Komiteto sprendimų.

D.Mendelejevui Nobelio premija nebuvo skirta tuo pretekstu, kad atradimas buvo padarytas „senai“. Pasaulio mokslinė bendruomenė, tarytum mėgdžiodama Nobelio komitetui, slepia šio mokslininko atradimą: Periodinis dėsnis paprastai skelbiamas nenurodant autoriaus pavardės.

Rusų mokslininkai atkreipia dėmesį, kad rusų ir sovietiniai mokslininkai buvo diskriminuojami Nobelio premijų komiteto.

Iki 2010 metų viso buvo įteiktos 543 premijos. JAV gavo 326, didžioji Britanija -115, Vokietija - 102, Prancūzija -57, Rusija - 21.

Rusų mokslininkų nuomone, Nobelio premija Rusijos atstovams dažnai yra skiriamos už antirusišką veiklą. Tarp tokių Nobelio premijos laureatų minimas TSRS sugriovėjas Michailas Gorbačiovas, žydų tautybės rašytojas B.Pasternakas, kuriam premija buvo skirta ne už „neblogus eilėraščius“, o už „antisovietinį romaną“ „Daktaras Živago“, o taip pat žydas Josifas Brodskis, savo bendraamžių nevertintas, Rusijoje teistas už veltėdžiavimą, o išaukštintas tarptautinės žydijos tada, kai emigravo į JAV.

„Didieji rusų rašytojai L.Tolstojus ir A.Čechovas nenusipelnė garbės gauti premijos.

Manoma, kad vidutinio talento rašytojui I.Buninui ši premija buvo suteikta, nes jis emigravo iš Rusijos ir buvo masonas.

Nobelio Komiteto prioritetus atspindi 2004 metų literatūros premijos skyrimas Austrijos rašytojai Elfriede Elinek, sergančiai paveldima psichikos liga. Jos kūryba, pagal kritikų atsiliepimus – mišinys pornografijos ir sadizmo. Už skaitytojų debilizaciją, matomai, 2009 metų literatūros premija skirta rašytojai G.Miuler, nežinia už ką 2015 premija skirta niekam bežinomai baltarusių rašytojai Svetlanai Aleksijevič.

Manoma, kad Nobelio premijos daugiausia skiriamos amerikiečiams, nes Nobelio palikimas yra saugomas amerikiečių bankuose. O kam priklauso Amerikos bankai?

Bojarinovas ir kt. rašo:„Niekam ne paslaptis, kad JAV finansinės organizacijos yra žydų rankose, todėl toks didelis procentas žydų tarp amerikiečių, ir ne tik amerikiečių, Nobelio laureatų. Apie tai rašo S.A.Fridmanas savo Knygoje „Žydai-Nobelio premijos laureatai“ (M., 2000). Tarp kitko, Fridmano knygoje nurodoma, kad D.Mendelejevą 1906 metais laureatų sąraše pakeitęs F.A Muasan, buvo žydas. Jis padarė gana menką atradimą – išskyrė laisvą ftorą.“

L.Radzichovskis straipsnyje „Švediškas Simchas Tora“ (laikraštis «Еврейское слово» № 41 (214), 2004 ) apie laureatų nacionalinę sudėtį rašo, kad iš tuo metu gyvenusių 220 laureatų buvo žydai, 62 anglo-amerikiečiai, 15 - vokiečiai, 11- anglai, 6 - kinai ir t.t.

L.Radzichovskis džiūgauja: „žydai su savo 26 % ХХ amžiuje sudarė maždaug 0,5-0,26% planetos gyventojų. Jų „nobelių tankis“ - 1 laureatas 100 tūkstančių žydų! Anglo saksų ir vokiečių 1 laureatas 1 milijonui.

Pateikiama statistika išduoda L.Radzichovskio susirūpinimą nacionaliniu klausimu ir liudija, kad jis yra svarbus Nobelio komitetui.

Štai kaip paaiškinamas Nobelio premijos paskyrimas A.Enšteinui ( В.Бобров.“По делам его”, “Дуэль” № 43, 1998 г.): „...aktyvus stūmimas Enšteino į Nobelio laureatus ir jo neribotas aukštinimas kaip neva didžiausio visų tautų ir laikų genijaus – visa tai savo rūšies reveransas... už fiziko dalyvavimą sionistų judėjime daugelį metų“.

Tradicinė Nobelio komiteto veikla – dalinimas pinigų ir šlovės savo žmonėms. Taip, premija už veiklą ekologijos srityje buvo skirta JAV žydų bendruomenės nariui, buvusiam JAV viceprezidentui A.Gorui, kurio indėlis į gamtos apsaugą buvo vidutinio filmo nufilmavimas.

Šokiruojančiais tapo Nobelio taikos premijos skyrimas juodaodžiui žydui Barakui Obamai už tai, kad jis tapo JAV prezidentu ir visiškas absurdas, pasityčiojimas iš pasaulio literatūros ir visuomenės buvo 2016 Nobelio literatūros premijos skyrimas žydui narkomanui Bobui Dylanui, kuris praėjusio šimtmečio 6-tame dešimtmetyje pasižymėjo JAV LSD festivaliuose gitara brazdindamas narkomanams balades.

Šis pasityčiojimas iš visuomenės nuomonės rodo, kas yra Nobelio premijos šeimininkas ir lemia jo politiką.

Daugumai žmonių žodis „Nobelio premijos laureatas“ jau senai neskamba išdidžiai, kai laureatais paskiriami atsitiktiniai veikėjai, vienos tautos atstovai. Štai Dž.Stiglicas, Nobelio ekonomikos premijos laureatas matematinių formulių pagalba įrodinėjo, kad ekonominė krizė, kuri įvyko po kelių metų, yra negalima.

Pateiksime žodžius kito Nobelio laureato – A.Enšteino: „Nėra nei mažiausio šanso, kad branduolinę energiją kada nors galima bus naudoti. Tam reikėtų, kad atomai skiltų pagal mūsų valią...“(1932m.)

Visus Rusijos fizikos leidinius ir skiriamus materialinius išteklius ilgą laiką kontroliavo Nobelio premijos laureato V.Ginzburgo grupuotė. Fizikos-matematikos daktaras A.Ruchadze pasakoja («События и люди, 1948-1991 годы», М., 2001 г.): „Kas man nepatiko V.Ginzburgo veikloje? Kartą jis pasakė, „kad esant kitoms lygioms sąlygoms jis pas save, suprantama, paims žydą...“

Bojarinovas ir kt. rašo: „Nobelio komiteto veikla ne tik neteisinga, bet ir pavojinga, nes komitetas aktyviai dalyvauja formuojant ne šiaip pseudoelitą, kuri, prisidengdama „pačios prestižiškiausios premijos“ vardu, užima aukštus postus mokslo, ekonomikos, politikos valdyme. Nobelio klano visavaldystė atvedė iki to, kad pasaulio mokslas yra krizėje.“

Talmudas draudžia žydams girti ar gerai vertinti „gojų“ veiklą. Todėl, žydų „okupuotas“ Nobelio premijos komitetas iš principo negali niekam kitam skirti Nobelio premijų, išskyrus žydus.

Grįžtu į straipsnio pradžią, į ketinimą Nobelio premijai nominuoti NVO, užsiimančias nelegalų iš Afrikos transportu į Europą. Esu įsitikinęs, kad šioms kriminalinių nusikaltėlių NVO Nobelio premija bus skirta, nes jas remia ir finansuoja žydas Dž.Sorošas (Švarcas).