Apie „nelygias“ moterų teises Tarybų Lietuvoje

Šeštadienį LRT rodė puikią laidą „Lietuvos daina“. Manau, kad dauguma ją žiūri, nes verta. LRT, ir ne tik, turi iš Sovietinių laikų likusį norą pavaizduoti praėjusią epochą kiek juodesnėmis spalvomis, nei buvo. Taip ir vakar, komentuojant laikmetį, po nepriklausomybės atkūrimo, buvo pasakyta, kad „nepriklausomoje Lietuvoje moterys įgijo lygias teises su vyrais!“

Nelaimei, man teko gyventi dar tais “gūdžiais moterų diskriminavimo laikais“, iki 1990 metų kovo 11 d., ir savo akimis pamatyti „sovietinę moterų diskriminaciją“.

Aš turėjau „diskriminuojamą mamą“, kuri dirbo mokytoja, aš lankiau vaikų darželį, kur dirbo vien „diskriminuojamos moterys“, aš mokiausi Vilniaus 23 vidurinėje mokykloje, kurioje mane mokė geriausios Vilniuje, bet „labai diskriminuojamos“ mokytojos Laima Abraitytė, Ona Kiaušaitė (vyrų mokytojų buvo ne daugiau 20 procentų), tas pats nutiko ir Vilniaus valstybiniame universitete, bet tikrą „sovietinę moterų diskriminaciją aš pajutau“ pradėjęs dirbti Mokslų Akademijos Biochemijos institute 1975 metais: laboratorijos vedėja buvo prof. Sofija Kanopkaitė, o direktore – prof. Liuda Rasteikienė. Bet tai dar ne visas „sovietinis moterų diskriminavimas“: virš mūsų laboratorijos, 3 aukšte, buvo Mokslų Akademijos užsienio kalbų katedra, kuriai vadovavo moteris, o Biochemijos instituto komjaunimo sekretore (to paties komjaunimo, kuriam vadovavo vėliau Linas Linkevičius) irgi buvo moteris. Paskutiniųjų moterų pavardžių neminiu sąmoningai, kad neįžeisti.

Dirbo tuo metu užsienio kalbų katedroje toks veterinarijos mokslų daktaras, garsus poliglotas, vertėjas, išmokęs 7 užsienio kalbas ir tapęs šios katedros dėstytoju. Turėjo jis dvi silpnybes: viena iš jų buvo taurelė, o kita, kaip pas dabartinį seimo narį Pūką. „Diskriminuojamos moterys“ neapsikentė ir vieno, ir kito jo pomėgio, apskundė jį valdžiai. Svarstė Akademijos Prezidiume, tvirtai ketino išmesti iš darbo.

Po kelių dienų, nusileidęs iš trečio į antrą aukštą, į čia buvusią „Mikroorganizmų biochemijos laboratoriją“ jis pats man papasakojo to svarstymo eigą.

Jis pasakė komisijai, kad yra išgeriantis, bet ne tiek, kiek Mokslų akademijos moterys: Užsienio kalbų katedros vedėja ir Biochemijos instituto komjaunimo sekretorė, kurios girtos išvakarėse viešoje vietoje triukšmavo ir pateko į blaivyklą.

Išdykusį poliglotą „ši tarybinių moterų diskriminacija“ ir išgelbėjo, apsiribojo griežtu papeikimu.

P.S. Jei ir buvo tais laikais moterų diskriminacija, tai ne Tarybinėje Lietuvoje, o kapitalistinėje Vakarų Europoje. Prancūzijoje moterys įgijo teisę balsuoti 1945 metais, Belgijoje 1946, Šveicarijoje 1971 metais. Sovietuose moterys lygias teises su vyrais turėjo nuo 1917 metų, ir ne tik balsavimo teisę, o visas! Nereikia jaunimui kompostiruoti smegenų.

                                                    Viena iš gražiausių dainų