Lenkijos spauda apie septyniolikos Lietuvos seimo narių laišką ES komisijos pirminikui Junkeriui

Protingas žingsnis: septyniolika mūsų seimūnų palaikė Lenkiją ir kitas Višegrado grupės valstybes ginče su Europos komisija dėl „pabėgėlių“ nepriėmimo. O kur buvo kiti 124?

Valdančiosios Lenkijos partijos PiS dienraštyje wPolytice šiandien publikuojamas interviu su Lietuvos seimo nariu konservatoriu Laurynu Kasčiūnu, pavadintas „Negalima solidarumo siekti grasinimais. ES valstybės turi teisę laisvai nustatyti savo imigracijos politiką“.

Dienraštyje rašoma, kad septyniolika „Lietuvos deputatų reikalauja Junkerio, kad jis gerbtų Lenkijos suverenitetą, jos teisę laisvai nustatyti savo imigracijos politiką. ES fokusuojasi ties pasekmių valdymu, o ne ties nelegalios migracijos pagrindinių priežasčių pašalinimu.“

Priminsiu jų laišką:

Europos Komisijos pirmininkui

Žanui Klodui-Junkeriui (Jean-Claude Juncker)

DĖL GALIMŲ SANKCIJŲ ES VALSTYBĖMS NARĖMS

Narystė Europoje Sąjungoje ir aktyvus dalyvavimas ją stiprinant buvo vienas didžiausių nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos tikslų, suprantamas kaip istorinio teisingumo atstatymas pilnavertiškai sugrįžtant į Vakarų valstybių šeimą. Kaip šalis, niekada neabejojome šiuo pasirinkimu, stengėmės išnaudoti ES atveriamas galimybes ir būti girdimi priimant Bendrijai svarbius sprendimus. Gerbiame ES pagrindu tapusias sutartis ir tikimės tokios pačios pagarbos iš kitų Bendrijos narių.

Būtent todėl pastarąjį dešimtmetį su nerimu stebime žemyne augantį nusivylimą vieningos Europos projektu. Turime pripažinti, kad pačios ES institucijos priėmė ne vieną sprendimą, prisidėjusį prie Europos visuomenių nusivylimo. Itin sudėtinga institucinė ir teisinė ES sistema dažnai pagimdo tokias situacijas, kurios prieštarauja tam, ką Europos visuomenės ir jų lyderiai laiko teisingu ir demokratišku sprendimu.

Migrantų krizė Europoje ir ES sprendimai jos akivaizdoje neabejotinai buvo vienu sudėtingiausių iššūkių ES vienybei ir solidarumui. Sprendimas migrantų krizę spręsti pritaikius kvotų sistemą ir paskirstant migrantų srautą tarp ES šalių narių buvo priimtas nepaisant dalies vyriausybių. Juo labiau šiam sprendimui ir ES vykdomai migrantų politikai nepritarė didelė dalis Europos valstybių piliečių. Tokiame kontekste būtina suvokti šio sprendimo sudėtingumą ir trapumą, o taip pat ir situaciją, kurioje yra atsidūrusios visų pirma savo piliečiams atskaitingos, demokratiškai rinktos šalių narių vyriausybės.

Vienareikšmiškai remiame ES siekį sukurti bendrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, tačiau atkreipiame dėmesį, kad atviras Bendrijos santykis su globalizacija įgavo pavojingas formas, o vis didesnis Bendrijos sienų atvėrimas visam pasauliui sudaro sąlygas Europos šalyse plisti terorizmui ir milžiniškoms socialinėms įtampoms, todėl tai – tiesioginė grėsmė šalių ir piliečių saugumui. Primename, kad 2015 metų gegužę Europos Komisija teikė siūlymus ES imtis bendrų prieš žmonių kontrabandą nukreiptų operacijų Viduržemio jūroje ir stiprinti išorines ES sienas. Tenka apgailestauti, kad šios idėjos nebuvo įgyvendinamos rezultatams pasiekti reikiamu mastu, o ES migracijos politika ir toliau nukreipta į pasekmių valdymą, o ne priežasčių šalinimą.

Šiandien, Europos šalims kilusios realios terorizmo grėsmės akivaizdoje, negalime pamiršti, kad nacionalinis saugumas buvo ir yra kiekvienos ES šalies narės išimtinės kompetencijos sritis. Tai aiškiai parašyta Europos Sąjungos Sutarties 4 ir 5 straipsniuose. Gerbdami ES Vadovų Tarybos pasiektą susitarimą dėl migrantų paskirstymo ES šalyse, kartu privalome gerbti Lenkijos, Vengrijos, Čekijos ir kitų ES narių suverenią teisę nesutikti su migrantų paskirstymo Europos Sąjungoje siūlymais. Nors Lietuva laikosi šio susitarimo, turime suprasti, kad kiekviena šalis turi suverenią teisę dėl atsiradusių objektyvių priežasčių rinktis veiksmus, kuriais užtikrina savo nacionalinį saugumą. Laikome, kad augančios islamiškojo terorizmo grėsmės akivaizdoje ir ypač ryškėjant faktams apie ISIS palaikančių bei šalių tarnybų dėl terorizmo grėsmės sekamų ES piliečių skaičius, vyriausybių sprendimas sienų uždarymą ar migrantų priėmimą traktuoti nacionalinio saugumo klausimu yra pagrįstas ir suprantamas. Neabejojame, kad prievartinis ir šalių suverenumą paminantis sprendimas tik susilpnintų ES kaip vienybės ieškančios bendrijos pamatus ir gilintų regioninį susipriešinimą. Europos vienybę įmanoma stiprinti tik gerbiant ES sukūrusias sutartis, šalių narių pasirinkimus bei demokratiškai rinktų vyriausybių pareigas savo piliečiams.

Tikimės, kad Europos Komisija dalinasi tuo pačiu susirūpinimu dėl ES ateities ir supranta galimą prievartinių sprendimų žalą visų pirma pačiai sąjungai. Sukurti solidarumą tarp tautų ir valstybių yra ilgas ir sunkus darbas, kuriam sugriauti užtenka kelių klaidų. Norėdami jų išvengti, raginame Europos Komisiją nesvarstyti jokių sankcijų migrantų kvotų atsisakančioms šalims, o kartu su jomis sutelkti bendras ES pastangas į migrantų krizės priežasčių šalinimą ten, kur jos kyla.

Laurynas Kasčiūnas dienraščiui wPolytice pasakė:„(...)Lenkija priėmė daug ukrainiečių, o Europos Sąjunga į tai neatsižvelgia. Tai nesąžininga. Briuselis šiuo klausimu taiko dvigubus standartus: pabėgėlių priėmimas iš Afganistano arba Sirijos – tai puiku, o ukrainiečius jau ne, nors ten irgi vyksta karas. Solidarumas nenumato tiktai nurodyto pabėgėlių skaičiaus priėmimo, bet pasireiškia ir kitomis pagalbos jiems formomis … išorės sienų apsauga.

Kasčiūnas pareiškė, kad ES migracijos politika fokusuojasi į pasekmių valdymą, o ne į priežasčių pašalinimą. Jo nuomone, būtina įsteigti buferines zonas artimuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje. Pabėgėliai bėgantys nuo karo, tai viena, o ką mes matome dabar-tai srautas ekonominių migrantų, kurie vyksta į Europą ieškodami geresnio gyvenimo, juos traukia visuotinės gerovės valstybės, tai yra traukia socialinės sistemos Europoje. Todėl pabėgėliai iš Sirijos, kurie atvyko į Lenkiją greitai iš jos išvyko Vokietijos kryptimi. Lietuvoje yra panaši patirtis. Dauguma iš šių 300 pabėgėlių, kuriuos mes priėmėme pagal kvotų sistemą, pareiškė, kad jiems pas mus nepatinka. Sėdo į autobusus iš išvyko į Berlyną.

Apie vokiečių politikų sugalvotą „bendrą pabėgėlių politiką“, kuri numato sulyginti pašalpas pabėgėliams visoje ES, Laurynas Kasčiūnas pasakė, kad tai „bloga idėja“, nes tokiu atveju ES bus dar patrauklesnė imigrantams. Atviros sienos, derinant su materialiu skatinimu didelėmis išmokomis, pavers Europą į magnetą nelegaliems migrantams.

Kasčiūno nuomone, kartais atrodo tarytum mes jau gyvenama dviejų greičių Europoje, ne tik pagal Europos Komisijos požiūrį į jas. Parduodami skirtingos kokybės naftos produktai. Kuo toliau į rytus, tuo blogesnis maistas.

„Nežinau, kodėl Briuselis taip skriaudžia Centrinės ir Rytų Europos valstybes“, - pasakė Laurynas Kasčiūnas.

Jo nuomone, Briuselis ir Europos elitos realizuoja kairią-liberalizmo politiką, numatančią atviras sienas ir multikultūralizmą.

Šaltinis: 

https://wpolityce.pl/polityka/360948-nasz-wywiad-litewski-posel-w-obronie-polski-solidarnosci-nie-da-sie-wymusic-grozbami-panstwa-ue-maja-prawo-dowolnie-ksztaltowac-swoja-polityke-imigracyjna