Protingas žingsnis: septyniolika mūsų
seimūnų palaikė Lenkiją ir kitas Višegrado grupės valstybes
ginče su Europos komisija dėl „pabėgėlių“ nepriėmimo. O kur
buvo kiti 124?
Valdančiosios Lenkijos partijos PiS
dienraštyje wPolytice šiandien
publikuojamas interviu su Lietuvos seimo
nariu konservatoriu Laurynu Kasčiūnu, pavadintas „Negalima
solidarumo siekti grasinimais. ES valstybės turi teisę laisvai
nustatyti savo imigracijos politiką“.
Dienraštyje rašoma, kad septyniolika
„Lietuvos deputatų reikalauja Junkerio, kad jis gerbtų Lenkijos
suverenitetą, jos teisę laisvai nustatyti savo imigracijos
politiką. ES fokusuojasi ties pasekmių valdymu, o ne ties
nelegalios migracijos pagrindinių priežasčių pašalinimu.“
Priminsiu jų laišką:
Europos
Komisijos pirmininkui
Žanui
Klodui-Junkeriui (Jean-Claude Juncker)
DĖL GALIMŲ
SANKCIJŲ ES VALSTYBĖMS NARĖMS
Narystė
Europoje Sąjungoje ir aktyvus dalyvavimas ją stiprinant buvo vienas
didžiausių nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos tikslų,
suprantamas kaip istorinio teisingumo atstatymas pilnavertiškai
sugrįžtant į Vakarų valstybių šeimą. Kaip šalis, niekada
neabejojome šiuo pasirinkimu, stengėmės išnaudoti ES atveriamas
galimybes ir būti girdimi priimant Bendrijai svarbius sprendimus.
Gerbiame ES pagrindu tapusias sutartis ir tikimės tokios pačios
pagarbos iš kitų Bendrijos narių.
Būtent todėl
pastarąjį dešimtmetį su nerimu stebime žemyne augantį
nusivylimą vieningos Europos projektu. Turime pripažinti, kad
pačios ES institucijos priėmė ne vieną sprendimą, prisidėjusį
prie Europos visuomenių nusivylimo. Itin sudėtinga institucinė ir
teisinė ES sistema dažnai pagimdo tokias situacijas, kurios
prieštarauja tam, ką Europos visuomenės ir jų lyderiai laiko
teisingu ir demokratišku sprendimu.
Migrantų krizė
Europoje ir ES sprendimai jos akivaizdoje neabejotinai buvo vienu
sudėtingiausių iššūkių ES vienybei ir solidarumui. Sprendimas
migrantų krizę spręsti pritaikius kvotų sistemą ir paskirstant
migrantų srautą tarp ES šalių narių buvo priimtas nepaisant
dalies vyriausybių. Juo labiau šiam sprendimui ir ES vykdomai
migrantų politikai nepritarė didelė dalis Europos valstybių
piliečių. Tokiame kontekste būtina suvokti šio sprendimo
sudėtingumą ir trapumą, o taip pat ir situaciją, kurioje yra
atsidūrusios visų pirma savo piliečiams atskaitingos,
demokratiškai rinktos šalių narių vyriausybės.
Vienareikšmiškai
remiame ES siekį sukurti bendrą laisvės, saugumo ir teisingumo
erdvę, tačiau atkreipiame dėmesį, kad atviras Bendrijos santykis
su globalizacija įgavo pavojingas formas, o vis didesnis Bendrijos
sienų atvėrimas visam pasauliui sudaro sąlygas Europos šalyse
plisti terorizmui ir milžiniškoms socialinėms įtampoms, todėl
tai – tiesioginė grėsmė šalių ir piliečių saugumui.
Primename, kad 2015 metų gegužę Europos Komisija teikė siūlymus
ES imtis bendrų prieš žmonių kontrabandą nukreiptų operacijų
Viduržemio jūroje ir stiprinti išorines ES sienas. Tenka
apgailestauti, kad šios idėjos nebuvo įgyvendinamos rezultatams
pasiekti reikiamu mastu, o ES migracijos politika ir toliau nukreipta
į pasekmių valdymą, o ne priežasčių šalinimą.
Šiandien,
Europos šalims kilusios realios terorizmo grėsmės akivaizdoje,
negalime pamiršti, kad nacionalinis saugumas buvo ir yra kiekvienos
ES šalies narės išimtinės kompetencijos sritis. Tai aiškiai
parašyta Europos Sąjungos Sutarties 4 ir 5 straipsniuose. Gerbdami
ES Vadovų Tarybos pasiektą susitarimą dėl migrantų paskirstymo
ES šalyse, kartu privalome gerbti Lenkijos, Vengrijos, Čekijos ir
kitų ES narių suverenią teisę nesutikti su migrantų paskirstymo
Europos Sąjungoje siūlymais. Nors Lietuva laikosi šio susitarimo,
turime suprasti, kad kiekviena šalis turi suverenią teisę dėl
atsiradusių objektyvių priežasčių rinktis veiksmus, kuriais
užtikrina savo nacionalinį saugumą. Laikome, kad augančios
islamiškojo terorizmo grėsmės akivaizdoje ir ypač ryškėjant
faktams apie ISIS palaikančių bei šalių tarnybų dėl terorizmo
grėsmės sekamų ES piliečių skaičius, vyriausybių sprendimas
sienų uždarymą ar migrantų priėmimą traktuoti nacionalinio
saugumo klausimu yra pagrįstas ir suprantamas. Neabejojame, kad
prievartinis ir šalių suverenumą paminantis sprendimas tik
susilpnintų ES kaip vienybės ieškančios bendrijos pamatus ir
gilintų regioninį susipriešinimą. Europos vienybę įmanoma
stiprinti tik gerbiant ES sukūrusias sutartis, šalių narių
pasirinkimus bei demokratiškai rinktų vyriausybių pareigas savo
piliečiams.
Tikimės, kad
Europos Komisija dalinasi tuo pačiu susirūpinimu dėl ES ateities
ir supranta galimą prievartinių sprendimų žalą visų pirma
pačiai sąjungai. Sukurti solidarumą tarp tautų ir valstybių yra
ilgas ir sunkus darbas, kuriam sugriauti užtenka kelių klaidų.
Norėdami jų išvengti, raginame Europos Komisiją nesvarstyti jokių
sankcijų migrantų kvotų atsisakančioms šalims, o kartu su jomis
sutelkti bendras ES pastangas į migrantų krizės priežasčių
šalinimą ten, kur jos kyla.
Laurynas Kasčiūnas
dienraščiui wPolytice pasakė:„(...)Lenkija priėmė daug
ukrainiečių, o Europos Sąjunga į tai neatsižvelgia. Tai
nesąžininga. Briuselis šiuo klausimu taiko dvigubus standartus:
pabėgėlių priėmimas iš Afganistano arba Sirijos – tai puiku, o
ukrainiečius jau ne, nors ten irgi vyksta karas. Solidarumas
nenumato tiktai nurodyto pabėgėlių skaičiaus priėmimo, bet
pasireiškia ir kitomis pagalbos jiems formomis … išorės sienų
apsauga.
Kasčiūnas
pareiškė, kad ES migracijos politika fokusuojasi į pasekmių
valdymą, o ne į priežasčių pašalinimą. Jo nuomone, būtina
įsteigti buferines zonas artimuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje.
Pabėgėliai bėgantys nuo karo, tai viena, o ką mes matome
dabar-tai srautas ekonominių migrantų, kurie vyksta į Europą
ieškodami geresnio gyvenimo, juos traukia visuotinės gerovės
valstybės, tai yra traukia socialinės sistemos Europoje. Todėl
pabėgėliai iš Sirijos, kurie atvyko į Lenkiją greitai iš jos
išvyko Vokietijos kryptimi. Lietuvoje yra panaši patirtis. Dauguma
iš šių 300 pabėgėlių, kuriuos mes priėmėme pagal kvotų
sistemą, pareiškė, kad jiems pas mus nepatinka. Sėdo į autobusus
iš išvyko į Berlyną.
Apie vokiečių politikų sugalvotą
„bendrą pabėgėlių politiką“, kuri numato sulyginti pašalpas
pabėgėliams visoje ES, Laurynas Kasčiūnas
pasakė, kad tai „bloga idėja“, nes tokiu atveju ES bus dar
patrauklesnė imigrantams. Atviros sienos, derinant su materialiu
skatinimu didelėmis išmokomis, pavers Europą į magnetą
nelegaliems migrantams.
Kasčiūno nuomone,
kartais atrodo tarytum mes jau gyvenama dviejų greičių
Europoje, ne tik pagal Europos Komisijos požiūrį į jas.
Parduodami skirtingos kokybės naftos produktai. Kuo toliau į rytus,
tuo blogesnis maistas.
„Nežinau, kodėl Briuselis taip
skriaudžia Centrinės ir Rytų Europos valstybes“, - pasakė
Laurynas Kasčiūnas.
Jo nuomone, Briuselis ir Europos elitos
realizuoja kairią-liberalizmo politiką, numatančią atviras sienas
ir multikultūralizmą.
Šaltinis:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą