Nesuteikti priešams instrumentų. Apie Katalonijos pamoką Lenkijos politikams, rašo wPolytice. O Lietuvos politikams ar bus pamoka?

Nesuteikti priešams instrumentų. Apie Katalonijos pamoką Lenkijos politikams, rašo wPalytice. O Lietuvos politikams ar bus pamoka?

Neaišku kaip pasibaigs Katalonijos krizė, kurioje nepriklausomybės trokštanti mažuma bando iškovoti nepriklausomybę, nepaisydama ne tiktai Madrido vyriausybės, bet ir Katalonijoje gyvenančių bendrapiliečių ne katalonų nuomonės. Įvykiai Katalonijoje, lenkų portalo wPolytice apžvalgininko Piotr Skwieciński nuomone, tai yra priminimas Lenkijai dėl augančios mažumos ir kodėl ji išaugo Katalonijoje?

O įvyko Katalonijoje tai todėl, kad Ispanijos vyriausybė prieš kelis metus, nenorėdami konflikto su nacionalistais, praktiškai atidavė į jų rankas Katalonijos švietimo sistemą. To pasekoje mokyklos tapo antiispaniško auklėjimo centrais. Tai vyksta sistemingai ir sukėlė padidėjimą separatistų procento, nes įtraukiami ir aplinkiniai. „Ir štai dabar Madridas skina vaisius“, - rašoma wPolytice.

Lenkai irgi turi savo „Kataloniją“ - Aukštutinę Sileziją, todėl mano, kad įvykiai Ispanijoje yra jiems pamoka. Skirtumai yra. Silezija niekada nebuvo nepriklausoma kaip Katalonija, ir kuri, be to, turi beribę autonomiją.

Lenkijoje (laimei) švietimas yra centrinės valdžios prerogatyva, tačiau valdant D.Tusko vyriausybei buvo koalicija su judėjimu už Silezijos autonomiją ir ši bendruomenė sulaukė eilės centrinės valdžios nuolaidų.

Autorius reiškia nuomonę, kad Barselonos įvykiai turi tapti pamoka lenkų politikams. Silezijai todėl negalima suteikti instrumentų, kad pasukti Katalonijos keliu.

Lietuva turi kelias potencialias „Katalonijas“. Tai buvusi tarpukaryje Lenkijos okupuota Vilnija, kurioje pagrindinai ir gyvena lenkų mažuma, o taip pat rusų apgyvendintą Klaipėdą, Vilnius, Visaginas. Lietuvos valdžia nemato mūsų „Katalonijų“ ir šių problemų, nors Šalčininkuose jau buvo kartą paskelbta autonomija, o lenkai Vilnijoje asimiliuoja baltarusius ir rusus.

Vienas seimo narys gamina koldūnus, kitas montuoja vėjo malūnus, trečias plečia nuosavų privačių mokyklų tinklą ir t.t, o likusiu nuo verslo laiku, matomai turėdami materialinį suinteresuotumą, jie neriasi iš kailio, kad pagal lenkų užgaidas suniokoti lietuvių raidyną.

Aš matau labai liūdnas mūsų tautos perspektyvas, nes vietoj valdžios, kuri privalo užsiimti valstybės reikalais, mes turime vagių ir korupcionierių gaują, kuri vogs tol, kol iš Lietuvos pasiliks dykuma. Ne be reikalo lenkai lietuvius vadino „chamais“. Oi, ne be reikalo! Mūsų valdžiai šis pavadinimas tinka 100 procentų.