2017-12-15

Apokalipsės išvakarėse. Trečioji Jeruzalės šventykla


Gruodžio 6 dieną JAV prezidentas Donaldas Trampas Jeruzalę pripažino Izraelio sostine. Kas bus toliau? Toliau turėtų būti nugriauta Al-Aksos mečetė, pastatyta Trečioji šventykla, o joje karūnuotas mošiachas, krikščionių vadinamas antikristu.



Izraelis ir Sinedrionas pasiruošę nugriauti Al-Aksos mečetę ir pradėti jo vietoje šventyklą, kurioje bus karūnuotas judėjų mošiachas.



Sinedrionas prašė Trampo ir Putino pastatyti Jeruzalėje trečią šventyklą.

2016 metų lapkričio 10 dieną portalas Breaking Israel News pakvietė JAV ir Rusijos prezidentus apjungti savo pastangas ir įvykdyti Biblijoje aprašytą pavedimą atstatyti Jaruzalėje trečią šventyklą.

The millenium report Donaldui Trampui tapus JAV prezidentu rašė: „Jeigu dar buvo kokios tai abejonės, tai dabar jos pradingo. Trampo užsienio politika Artimųjų Rytų atžvilgiu buvo pilnai suderinta su bendra Izraelio-Sauditų planu, žinomu kaip projektas Didysis Izraelis (DI). Šis slaptas projektas yra pilnai remiamas Jungtinių Valstijų, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir kitų stambių NATO narių. „Didysis Izraelis“: sionistų planas Artimuosiuose Rytuose.


Dar graikų-romėnų istorikas Plutarchas persakė Romos imperatoriaus Tito žodžius, kad tarp žydų gajus įsitikinimas, kad jie, neva, valdys pasaulį. Titas gi tvirtino, kad žydai klysta, Roma valdys pasaulį. Pasirodo, prieš du tūkstančius metų žydai neklydo. Žydai visada turėjo tikslą.

SNO generalinis sekretorius António Guterres pasakė žurnalistams, kad romėnų prieš du tūkstančius metų sugriauta Jaruzalės šventykla buvo judėjų, o Rytų Jaruzalė, kur yra Jaruzalės šventykla, yra senosios Judėjos teritorija, ir todėl negali vadintis „Palestinos teritorija“ ir priklausyti palestiniečiams.

Ukrainos oligarcho Vadimo Rabinovičiaus dovanota 800 kilogramų svorio gryno aukso menora stovės Trečiojoje šventykloje

Duglas Rydas (Douglas Reed) savo knygoje „Ginčas apie Sioną“ rašo:

«…» 458 metais iki Kristaus gimimo «…» maža Palestinos judėjų gentis paskelbė rasinę doktriną, kurios poveikis į žmonijos likimus pasirodė labiau žudantis negu sprogmenų ir epidemijų. Viešpataujančios rasės teorija buvo paskelbta judėjų „Įstatymu“. Judėjai tuo metu buvo nežymi gentis tarp tautų, pavaldžių persų karaliui, o tai, ką šiandien vadiname „Vakarais“, neegzistavo net vaizduotėje. Po dviejų tūkstantmečių krikščionių eros, vakarų kultūra, išaugusiai iš jos, dabar gresia suirimas ir žūtis. Pagrindine priežastimi šito autorius skaito minimą doktriną, gimusią Judėjoje 2500 metų atgal. «…» Fanatikų sekta sukūrė mokymą, sugebėjusį pajungti sau protus visos tautos per dvidešimt penkis šimtmečius; iš čia jo griaunamosios pasekmės. Niekas nepajėgia paaiškinti, kodėl būtent tuo metu ir iš viso kaip atsirado ši doktrina. Tai – viena iš mūsų pasaulio paslapčių. «…»

«…» Gyvenęs Romos klestėjimo laikais,- rašo Rydas, – Ciceronas, matyt suprato žydų rolę graikiškos civilizacijos žuvime, kurią pažymėjo Kasteinas (žydų istorikas, vert. pastaba) po dvidešimties amžių: kalbėdamas Flako procese, Ciceronas, minėdamas žydus, būtinai apsižvalgydavo: jam žinoma, pasakė jis, kad jie visi laikosi vienas kito ir geba pražudyti jį už pasisakymus prieš juos; Ciceronas patarė būti atsargiems, turint su jais reikalų. Fuscijus, Ovidijus ir Persijus išdėstė analogiškus įspėjimus, o gyvenęs Jėzaus Kristaus epochoje Seneka rašė: „Papročiai šios nusikaltėlių tautos plinta taip greitai, kad pas juos jau yra šalininkai visose šalyse ir, kad tokiu būdu nugalėtieji primeta savo įstatymą nugalėtojams“. Tuo metu Romos geografas Strabonas, tyrinėdamas paplitimą ir žydų jų skaitlingumą (o jis mūsų laikais daug didesnis, negu leidžiama parodyti statistikoje), rašė, kad nėra vietos žemėje, kur jų nebūtų.«…»

«…» Po to atėjo Mahometo ir islamo eilė. Mahometas vertino žydus ne kitaip, negu Ciceronas ir kiti, ankstesnieji autoriai. Korane pasakyta: „Tu žinoma atrasi, kad pačiais žiauriausiais priešais visų tikratikių visada buvo žydai ir stabmeldžiai.«…»

«…» Purimo šventė patvirtina pagrindinius bruožus Siono istorijos, pasikartojančius nenutrūkstamai nuo senovės iki mūsų dienų: ne žydų valdovų panaudojimas, sunaikinant ne žydų tautas ir įgyvendinant žydų kerštą«…»

«…»Lieka paslaptimi, kaip sekta sugebėjo įpiršti savo valią karaliui Artakserksui. Po Kiro tai buvo antras monarchas marionetės rolėje, mūsų laikais vaidinti šią rolę tapo būtinybe ir visuomeninio veikėjo politinės karjeros prielaida bet kurioje apsišvietusioje Vakarų šalyje «…»

Niekas nesupranta, kaip Ester pavyko įkalbėti Persų karalių, kad tas išžudytų beveik 70 tūkstančių geriausių Persijos sūnų, niekas nesupras, po kelių tūkstančių metų, kaip pavyko sionistams įkalbėti Europos vadovus sunaikinti Europą.

Tikslas – Didysis Izraelis – nuo Nilo iki Eufrato, arabai vejami lauk iš šios teritorijos į Europą, o iš Europos į Izraelį bėgs žydai, būtinai bėgs, nes gaujos migrantų ir migrantais pasivertusių banditų, greitai nualins, sugrauš kaip skėriai Europą, sukels terorizmo bangą Europoje, o tada, nukentės paprasti žydai, ne tie, kurie valdo pasaulio bankus ir politikus, kaip visada, bus kalti paprasti žydai ir jie bėgs į Izraelį. To būtent ir norima.

Pilnu tempu vyksta Trečiosios šventyklos atstatymo parengiamieji darbai.

«…» Babilonas žlugo 536 metais prieš Kristų. „Babilono žlugimas ir įvykiai mūsų dienų po dviejų Pasaulinių karų, šį panašumą neįmanoma paaiškinti paprastu atsitiktinumu ir, atvirkščiai, nesunku parodyti, kad šitie įvykiai buvo nukreipti sąmoningai. Dvidešimtame amžiuje Vakarų tautos, sąmoningai ar nesąmoningai paklūsta ne savo įstatymui, o judėjų, valdomi jėgos, kuri valdė jų vyriausybes“, – rašo Rydas.«…»

Izraelio mokslininkai nutarė pagreitinti Mošiacho atėjimą

„Šventyklos institutas“ kartu su Izraelio fermeriais kuria raudonų karvių veislę, kurios bus naudojamos Trečiojoje šventykloje.

Šventieji žydų raštai sako, kad Mošiachas ateis tik tuomet, kai Jaruzalėje bus pastatyta Trečioji šventykla. Tam reikalinga paaukoti Jahvei raudoną košerinę karvę, gimusią Izraelyje.

Senovėje žydai laukė raudonos karvės gimimo. „Šventyklos instituto“ mokslininkai nutarė šią problemą išspręsti Toros priesakus derindami su šiuolaikinės biologijos metodais, kas leistų selekcionuoti raudoną karvę mūsų laikais.


Instituto Rabinams vadovaujant, užšaldyti amerikietiškos karvių veislės Angus embrionai buvo implantuojami Izraelio karvėms. Šis metodas, kuriam pritarė Izraelio žemės ūkio Ministerija, jau davė teigiamus rezultatus – šalyje gimė keli Angus veislės buliai.

Odedo Inono „Didžiojo Izraelio“ planas.

1982 metais buvo paskelbta Izraelio strategija, plačiau žinoma kaip „Inono planas“. Pagal plano autorių, regioninio viešpatavimo Izraelis turi siekti destabilizuodamas kaimynines arabų valstybes, tai yra jas skaldydamas. Šis planas vėliau buvo pakartotas JAV projekte „Naujieji Artimieji Rytai“, kurį išdėstė Valstybės sekretorė K. Rais ir pulkininkas R. Petersas.

Pirmą kartą „Inono planas“ buvo paskelbtas „Judaizmo ir sionizmo žurnale „Kivunim“ (Keliai) (A Journal for Judaism and Zionism) Nr. 14 (5742), 1982 sausį, redaktorius: Ioram Bek. Radaktorių komitetas: Eli Eujal, Ioram Bek, Amnon Chadari, Iochanan Manor, Eliezer Švaid. Paskelbtas Informacinio skyriaus/Pasaulio sionistų organizacija. Jeruzalė.

Šiame plane buvo numatoma, „kad visas arabų valstybes Izraelis suskaldys į mažus gabalus“ ir, kad „sugriovimas Sirijos ir Irako vėliau bus į etninius arba unikalius religinius rajonus, kaip Libane, yra pagrindiniu ilgesnio periodo Izraelio tikslu rytų fronte“.

Šis dokumentas buvo kertiniu akmeniu sionistų judėjimo, kuriam atstovauja Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Vilniaus Gaono palikuonis) ir kuris yra paplitęs tarp karinio Izraelio elito ir šios valstybės intelektualų.

Ukrainos oligarcho Vadimo Rabinovičiaus dovanota 800 kilogramų svorio gryno aukso menora stovės Trečiojoje šventykloje
„Inono planas“ remiasi dvejomis nuostatomis, lemiančiomis Izraelio išgyvenimą: 1) jis turi tapti regionine imperine valstybe; 2) suskaldyti visą kaimyninę teritoriją į smulkias valstybes sugriaunant esančias arabų valstybes. Šių valstybių dydis priklausys nuo jų etninio arba religinio sąstato. Tuo pačiu atskyrimas valstybių religijos pagrindu taptų moraliniu legitimumu paties Izraelio.

Griovimas arabų ir musulmonų valstybių pagal „Inono planą“ bus įvykdytas iš vidaus, panaudojant vidinius religinius ir etninius prieštaravimus. IVIL (Islamo valstybė Irakas ir Levanta) planas buvo dalimi „arabų pavasario“, skirto destabilizuoti Iraką, Sudaną, Tunisą, Egiptą, Libiją Siriją ir Mali.

Izraelio rabinas Abraomas Šmulevčius apie „Didžiojo Izraelio“ sukūrimą 2011 metais yra pasakęs: „Po arabų revoliucijų Didysis Izraelis valdys Artimuosius Rytus“.

Musulmonų pasaulis pasiners į chaoso būklę ir tai bus teigiama įvykių eiga žydams. Chaosas- geriausias laikas, kad paimti situacijos kontrolę ir įjungti žydų civilizacijos sistemą. Dabar eina grumtynės dėl to, kas bus dvasiniu žmonijos lyderiu – Roma (Vakarai) ar Izraelis. Du tūkstančius metų atgal laimėjo Roma. XIX ir XX amžiais žydams dalinai pavyko paimti revanšą, stumiant idėjas pirma bolševizmo, o po to liberalizmo ir demokratijos. Dabar mes turime paimti pilną kontrolę į savo rankas. Žydų aušra vėl ateina arabų revoliucijų ugnyje“.


„Yra toks posakis: „Karas – tai Mozės žingsniai“. Hipersionisto požiūriu, viskas eina puikiai. Reiškia, Dievas mums parodo Mozės žingsnius arabų revoliucijų pavidalu, kurios turi atvesti Izraelį į viešpatavimą pasaulyje“

Nuorodos:







Komentarų nėra:

Rašyti komentarą