Buldogo Nepomuko istorija

Nuostabią istoriją apie anglų buldogą Nepomuką man papasakojo labai įdomus ir gerai Lietuvoje žinomas žmogus, vardu Jonas. Tai 80 - metis, aukštas ir išvaizdus vaikinas, kiekvieną dieną atvykstantis į Vilnius Petro Vileišio gatvę pavedžioti sūnaus kalę, vakarų sibiro laiką Kailą, mano gerą draugę. Kaila – 100 procentinis vilkas: ji apsirengusi nuostabiais kailiniais, prisisegusi fantastiškai gražią purią uodegą. Kaila - gamtos vaikas, idealus dievo ir gamtos kūrinys.

-Pažiūrėkit, koks išsigimęs gyvūnėlis yra mopsas, - sakau Jonui.

-Kažkam patinka. Buldogai dar baisesni, - pataiso bičiulis Jonas, - dantys kreivi, liežuvis iškištas, seilėjasi, nuolatos perdžia.

-Mano brolis turi prancūzišką buldogę, jis juokauja, kad prie svečių gali persti, nes pasako, kad tai jo kalytė darbas. - vystau mintį. 

Štai tada gerbiamas Jonas ir papasakojo nuostabią istoriją apie buldogą Nepomuką:

-Gera mano pažįstama, grafikė, žinoma dizainerė, turėjo baltą anglų buldogą Nepomuką. Labai jį mylėjo. Savo vyrui niekada valgyti negamino, tik Nepomukui. Asiseilėjęs, iškrypusiais dantimis ir nuolatos perdžiantis, tokį aš jį prisimenu. Nepomukas paseno ir numirė. Buldogai trumpaažiai, maždaug 12 metų tegyvena.

Po kurio laiko mano švogeris, architektas Algimantas N., svečiavosi pas Nepomuko šeimininkę. Kažko nuėjęs į virtuvę ir atidaręs šaldytuvo duris - apstulbo. Į jį žvelgė šaldytuve sėdintis Nepomukas. Natūralaus dydžio ir proporcijų. N. nustebo ir pasimetė. Nepatikėjo savo akimis. Pasirodo, šeimininkė iš to gilaus liūdesio nulipdė Nepomuko kopiją.

Ko tik žmonės iš meilės nepadaro: kas pastato šventyklas mylimiesiems, kas bažnyčias, o kas paminklą šaldytuve...