2018-01-31

Du skirtingi požiūriai į žydų „Holokaustą.“ (straipsnio pabaiga)



Straipsnio pradžia:



Nacistai apdovanoja žydus medaliais

Antrojo pasaulinio karo metais keli žydai buvo apdovanoti vokiškais apdovanojimais...

Buvo taip: 1942 metais Reichard Geidrich kuravo operaciją „Bernhard“ - buvo galvojama išleisti padirbtų anglų svarų sterlingų ir paleisti juos į apyvartą per neutralias valstybes, tuo pačiu sužlugdyti Britanijos ekonomiką. Reikėjo didelio skaičiaus specialistų, esant įsakymui juos reikėjo sunaikinti. Natūralu, buvo nutarta panaudoti pinigų padirbinėtojus ir bankų specialistus iš koncentracijos stovyklų kalinių tarpo. Bankų specialistai buvo pagrinde žydai. „Pinigų padirbimo rūmai“ buvo įkurti 19 koncentracijos stovyklos Oranienburg bloke – kuo toliau nuo pašalinių akių, be to, čia buvo lengva likviduoti nebereikalingą specialistą.

Kaliniai-specialistai buvo patenkinti savo naujuoju darbu, ypač žydai – dabar jie nebijojo dėl savo gyvybės, bent kol truko operacija „Bernhard“. Charakteringa, kad likusieji kaliniai buvo priešiški „laimingiesiems“. Pas tuos buvo ypatingas režimas, poilsis, geras maitinimas, jie vaikščiojo apsivilkę civilių drabužius. Po karo šitie įvairių tautybių specialistai pripažindavo, kad požiūris į juos buvo gana palankus, ir jie patys stengėsi didinti leidimą savo padirbtos produkcijos. Įdomu, kad geriausiu buvo ne žydas, o Bavarijos čigonas Soli Smolianov.

Pagaliau, 1943 metais buvo nutarta apdovanoti specialistus apdovanojimais – 12 medalių „Už kovinius nuopelnus“ ir 6 ordinai „Už kovinius nuopelnus II laipsnio“.

Parašą apie apdovanojimą gavo iš paties Kaltenbergo, tiesa, kaip paaiškėjo vėliau, sąraše buvo trys žydai. Nepaisant to, „didvyriai“ gavo savo apdovanojimus, jų tarpe ir žydai, ir koncentracijos stovyklos komendantą eilinės apžiūros metu vos neištiko insultas. Po šio incidento buvo patikrinimas, kurio metu, kaip paaiškėjo, Kaltenbruneris pasirašė popierius dėl apdovanojimo, jų neskaitęs!

Nepaisant to, byla buvo sustabdyta, niekas nebuvo nubaustas, įkalintiesiems buvo tik uždrausta pasirodyti su savo apdovanojimais už barako ribų. Visi barako kaliniai pergyveno „Trečiojo Reicho“ žlugimą, nes operacija vyko iki karo pabaigos, ir liko gyvi.



Judenratai“ ir žydų policininkai

Vykstant okupacijai vokiečiai kūrė Lenkijos ir TSRS teritorijoje taip vadinamus geto (žydų kvartalus) – uždarus žydų rajonus dideliuose miestuose. Vidinio geto gyvenimo valdymui buvo kuriamas administracinis organas, sudarytas iš įtakingų žydų, jų skaičiuje rabinų.

Ši turtingai apsirengusi, išpuoselėta žydų dama yra Leonida Grigorjevana Bagration-Muchranskaja – motina Marijos Vladimirovnos Romanovos, kuri šiuo metu vadovauja Romanovų imperatoriškąjai šeimai.

Šitas žydų geto valdymo organas buvo vadinamas „judenrat“ (žydų taryba). Tokiu būdu vokiečių okupuotose teritorijose buvo sukurta 1000 judenratu (iš jų apie 300 Ukrainoje).


Judenrato įgaliojimai apėmė žydų registravimą, ūkinio gyvenimo užtikrinimą ir tvarką geto, pinigų rinkimą, provizijos paskirstymą, atranką kandidatų darbams darbo stovyklose, o taip pat okupacinės valdžios pavedimų vykdymą.

Charakteringa, kad judenrato nariai buvo asmeniškai atsakingi vokiečių civiliams ar karinei valdžiai. TSRS judenrato vadovas buvo vadinamas seniūnu.


Judenrato nariais buvo skiriami autoritetingi žydai. Karinė valdžia Pabaltijy, Vakarų Ukrainoje ir Baltarusijoje buvo įtraukti žydų bendruomenių vadovai, žinomi advokatai, gydytojai, mokyklų direktoriai ir dėstytojai.

Į Lvovo Judenratą įėjo trys advokatai, du prekybininkai ir po vieną – gydytojas, inžinierius ir amatininkas.

Zločeve (Galicija) „judenrato“ nariais tapo 12 žmonių su mokslo daktaro laipsniu. Vokiečiai iki karo norėjo perkelti žydus į savo imperijos pakraščius. Tuo pačiu metu judenrato nariai puikiai suvokė, kad teks paaukoti įspūdinga dalimi „nenaudingų“ vokiečiams žydų.

Tikėdamiesi į greitą žydų valstybės (Izraelio) sukūrimą ir pasikliaudami nacistų padorumu, jie kvietė paklusti vokiečiams, išaiškindavo žydų nusikaltėlius, smogikus ir banditus.

Tvarkos geto palaikymui ir judenratų pagalbai buvo kuriama žydų policija (lenkiškai Żydowska Służba Porządkowa arba „žydų tvarkos tarnyba“). Policininkai užtikrino vidinę tvarką žydų geto, dalyvavo gaudant nelegalius žydus, vykdė konvojavimą perkeliant nelegalius žydus, užtikrino okupacinės valdžios įsakymų vykdymą ir t.t.

Stambiausiame Varšuvos geto žydų policija sudarė 2500 žmonių (maždaug 0,5 milijonams žmonių);
Lodzėje iki 1200; Lvove — iki 750 žmonių, Vilniuje — 210, Krokuvoje — 150, Kaune — 200. Be TSRS ir Lenkijos teritorijos žydų policija buvo Berlyne, koncentracijos stovykloje Dransi Prancūzijoje ir koncentracijos stovykloje Vestterbriuke Olandijoje.


Žydų policiją daugiausiai sudarė sionistinės sukarintos ir jaunimo organizacijos. Taip pavyzdžiui, parankiniai aukščiau minėto Golligerio iš „žydų tvarkos tarnybos“ praktiškai visi buvo nariais Galicijos sionistų jaunimo organizacijos.

Kaip buvo rašoma, kolaboracionistai, tarnaujantys judenratuose ir policijoje, iš idėjos, turėjo galimybę rengti sabotažą, slėpti narius pasipriešinimo judėjimo, gelbėti vieno tikėjimo, vykdyti špionažą ir visaip kovoti su vokiečiais. Tačiau, kaip parodė gyvenimo realybė, tik vienetai, turintys tokią ribotą valdžią, bandė palengvinti žydų dalią...

Pats žinomiausiais geto, patiręs ir banditišką maištą ir pilną likvidaciją, buvo Varšuvoje. Jame buvo visi tipai žydų kolaboravimo — judenrato nariai, policininkai ir daugybė gestapo agentų.

Pas Izraelio isteblišmentą yra labai svarūs argumentai tam, kad nuslėpti tiesą apie judenratų nusikaltimus, nes daugumoje atvejų šie nacistų parankiniai buvo sionistų funkcionieriai.

Teisėjas Bedžamin Chelevi, kuris Izraelyje teisė ir Kacnerą ir Eichmaną, sužinojo iš Eichmano kryžminėje apklausoje, kad nacistai vertino bendradarbiavimą judenratų su nacistais kaip pagrindą, žydų politikos fundamentą.

Kur tik žydai negyveno, pas juos visur buvo pripažinti žydų vadai, kurie beveik be išimties taip ar kitaip bendradarbiavo su nacistais...

Straipsnio pradžia:


Antonas Blaginas – rašytojas, Rusijos rašytojų sąjungos narys.


Ankstesni straipsniai holokausto tema:






Komentarų nėra:

Rašyti komentarą