Straipsnio pradžia:
Nacistai apdovanoja žydus medaliais
Antrojo pasaulinio karo metais keli
žydai buvo apdovanoti vokiškais apdovanojimais...
Buvo taip: 1942 metais Reichard
Geidrich kuravo operaciją „Bernhard“ - buvo galvojama išleisti
padirbtų anglų svarų sterlingų ir paleisti juos į apyvartą per
neutralias valstybes, tuo pačiu sužlugdyti Britanijos ekonomiką.
Reikėjo didelio skaičiaus specialistų, esant įsakymui juos
reikėjo sunaikinti. Natūralu, buvo nutarta panaudoti pinigų
padirbinėtojus ir bankų specialistus iš koncentracijos stovyklų
kalinių tarpo. Bankų specialistai buvo pagrinde žydai. „Pinigų
padirbimo rūmai“ buvo įkurti 19 koncentracijos stovyklos
Oranienburg bloke – kuo toliau nuo pašalinių akių, be to, čia
buvo lengva likviduoti nebereikalingą specialistą.
Kaliniai-specialistai buvo patenkinti
savo naujuoju darbu, ypač žydai – dabar jie nebijojo dėl savo
gyvybės, bent kol truko operacija „Bernhard“. Charakteringa, kad
likusieji kaliniai buvo priešiški „laimingiesiems“. Pas tuos
buvo ypatingas režimas, poilsis, geras maitinimas, jie vaikščiojo
apsivilkę civilių drabužius. Po karo šitie įvairių tautybių
specialistai pripažindavo, kad požiūris į juos buvo gana
palankus, ir jie patys stengėsi didinti leidimą savo padirbtos
produkcijos. Įdomu, kad geriausiu buvo ne žydas, o Bavarijos
čigonas Soli Smolianov.
Pagaliau, 1943 metais buvo nutarta
apdovanoti specialistus apdovanojimais – 12 medalių „Už
kovinius nuopelnus“ ir 6 ordinai „Už kovinius nuopelnus II
laipsnio“.
Parašą apie apdovanojimą gavo iš
paties Kaltenbergo, tiesa, kaip paaiškėjo vėliau, sąraše buvo
trys žydai. Nepaisant to, „didvyriai“ gavo savo apdovanojimus,
jų tarpe ir žydai, ir koncentracijos stovyklos komendantą eilinės
apžiūros metu vos neištiko insultas. Po šio incidento buvo
patikrinimas, kurio metu, kaip paaiškėjo, Kaltenbruneris pasirašė
popierius dėl apdovanojimo, jų neskaitęs!
Nepaisant to, byla buvo sustabdyta,
niekas nebuvo nubaustas, įkalintiesiems buvo tik uždrausta
pasirodyti su savo apdovanojimais už barako ribų. Visi barako
kaliniai pergyveno „Trečiojo Reicho“ žlugimą, nes operacija
vyko iki karo pabaigos, ir liko gyvi.
„Judenratai“ ir žydų
policininkai
Vykstant okupacijai vokiečiai kūrė
Lenkijos ir TSRS teritorijoje taip vadinamus geto (žydų kvartalus)
– uždarus žydų rajonus dideliuose miestuose. Vidinio geto
gyvenimo valdymui buvo kuriamas administracinis organas, sudarytas iš
įtakingų žydų, jų skaičiuje rabinų.
Ši turtingai apsirengusi, išpuoselėta žydų dama yra Leonida Grigorjevana Bagration-Muchranskaja – motina Marijos Vladimirovnos Romanovos, kuri šiuo metu vadovauja Romanovų imperatoriškąjai šeimai. |
Šitas žydų geto valdymo organas buvo
vadinamas „judenrat“ (žydų taryba). Tokiu būdu vokiečių
okupuotose teritorijose buvo sukurta 1000 judenratu (iš jų apie 300
Ukrainoje).
Judenrato įgaliojimai apėmė žydų
registravimą, ūkinio gyvenimo užtikrinimą ir tvarką geto, pinigų
rinkimą, provizijos paskirstymą, atranką kandidatų darbams darbo
stovyklose, o taip pat okupacinės valdžios pavedimų vykdymą.
Charakteringa, kad judenrato nariai
buvo asmeniškai atsakingi vokiečių civiliams ar karinei valdžiai.
TSRS judenrato vadovas buvo vadinamas seniūnu.
Judenrato nariais buvo skiriami
autoritetingi žydai. Karinė valdžia Pabaltijy, Vakarų Ukrainoje
ir Baltarusijoje buvo įtraukti žydų bendruomenių vadovai, žinomi
advokatai, gydytojai, mokyklų direktoriai ir dėstytojai.
Į Lvovo Judenratą įėjo trys
advokatai, du prekybininkai ir po vieną – gydytojas, inžinierius
ir amatininkas.
Zločeve (Galicija) „judenrato“
nariais tapo 12 žmonių su mokslo daktaro laipsniu. Vokiečiai iki
karo norėjo perkelti žydus į savo imperijos pakraščius. Tuo
pačiu metu judenrato nariai puikiai suvokė, kad teks paaukoti
įspūdinga dalimi „nenaudingų“ vokiečiams žydų.
Tikėdamiesi į greitą žydų
valstybės (Izraelio) sukūrimą ir pasikliaudami nacistų padorumu,
jie kvietė paklusti vokiečiams, išaiškindavo žydų
nusikaltėlius, smogikus ir banditus.
Tvarkos geto palaikymui ir judenratų
pagalbai buvo kuriama žydų policija (lenkiškai Żydowska Służba
Porządkowa arba „žydų tvarkos tarnyba“). Policininkai
užtikrino vidinę tvarką žydų geto, dalyvavo gaudant nelegalius
žydus, vykdė konvojavimą perkeliant nelegalius žydus, užtikrino
okupacinės valdžios įsakymų vykdymą ir t.t.
Stambiausiame Varšuvos geto žydų
policija sudarė 2500 žmonių (maždaug 0,5 milijonams žmonių);
Lodzėje iki 1200; Lvove — iki 750
žmonių, Vilniuje — 210, Krokuvoje — 150, Kaune — 200. Be
TSRS ir Lenkijos teritorijos žydų policija buvo Berlyne,
koncentracijos stovykloje Dransi Prancūzijoje ir koncentracijos
stovykloje Vestterbriuke Olandijoje.
Žydų policiją daugiausiai sudarė
sionistinės sukarintos ir jaunimo organizacijos. Taip pavyzdžiui,
parankiniai aukščiau minėto Golligerio iš „žydų tvarkos
tarnybos“ praktiškai visi buvo nariais Galicijos sionistų jaunimo
organizacijos.
Kaip buvo rašoma, kolaboracionistai,
tarnaujantys judenratuose ir policijoje, iš idėjos, turėjo
galimybę rengti sabotažą, slėpti narius pasipriešinimo judėjimo,
gelbėti vieno tikėjimo, vykdyti špionažą ir visaip kovoti su
vokiečiais. Tačiau, kaip parodė gyvenimo realybė, tik vienetai,
turintys tokią ribotą valdžią, bandė palengvinti žydų dalią...
Pats žinomiausiais geto, patiręs ir
banditišką maištą ir pilną likvidaciją, buvo Varšuvoje. Jame
buvo visi tipai žydų kolaboravimo — judenrato nariai,
policininkai ir daugybė gestapo agentų.
Pas Izraelio isteblišmentą yra labai
svarūs argumentai tam, kad nuslėpti tiesą apie judenratų
nusikaltimus, nes daugumoje atvejų šie nacistų parankiniai buvo
sionistų funkcionieriai.
Teisėjas Bedžamin Chelevi, kuris
Izraelyje teisė ir Kacnerą ir Eichmaną, sužinojo iš Eichmano
kryžminėje apklausoje, kad nacistai vertino bendradarbiavimą
judenratų su nacistais kaip pagrindą, žydų politikos fundamentą.
Kur tik žydai negyveno, pas juos visur
buvo pripažinti žydų vadai, kurie beveik be išimties taip ar
kitaip bendradarbiavo su nacistais...
Straipsnio pradžia:
Antonas Blaginas – rašytojas,
Rusijos rašytojų sąjungos narys.
Ankstesni straipsniai holokausto tema:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą