Vokietija: dėl vaikų, viščiukų ir vyšnių kompoto KDS/KSS sąjunga ir VSP jau susiderėjo

Apie KDS/KSS ir VSP partijų derybas vakar rašė Berliner Zetung. Jau straipsnio pavadinime su sarkazmu pažymima, kad tai derybos dėl vaikų priežiūros, viščiukų utilizacijos ir vyšnių kompoto sudėties markiravimo.

Štai dėl kokių klausimų pusę metų, ir iki vakar, „laužė ietis“ koalicijos politikai:

Vaikų teisės;

Viščiukų smulkinimas (kaip utilizuojami išsiritę viščiukai, nenaudojami tolesniam penėjimui);

Vyšnių kompotas (medžiagų markiruotė);

Europa (kas ir kiek mokės po Didžiosios Britanijos išėjimo, kas ir kaip gelbės Euro zoną);

Būstai (auga kainos, SDP siūlo už vaiką būstui skirti 1200 eurų metams);

Klimato politika (šiltnamio dujų išmetimo mažinimas);

Kanclerio apklausa Bundestage (koalicija priešinasi);

Migracija (ne apie sustabdymą, ne apie nelegalų deportaciją, o apie 180-220000 įsileisti per metus);

Pabėgėlių paskirstymas (8 milijardai savivaldybėms, integracija į darbo rinką);

Rytiniai Vokietijos regionai (pagalba jiems);

Darbo santykiai (darbo laiko prailginimas galimas ne daugiau 20-25 proc.);

Moterų karjeros klausimai;

Vaikų priežiūros paslaugos;

Digitalizacija.

O kaip su rimtesniais dalykais klausia vokiečiai ir visi ES gyventojai? Juk Vokietija ES ekonominis ir politinis ES „variklis“. Kaip su migracija, atviromis ES sienomis? Su kariniu biudžetu, į kurį Vokietija neprimoka ir už tai nuolatos JAV prezidento Donaldo Trampo yra viešai barama. Vietoj jos priimtų NATO įsipareigojimų skirti 2% BVP, ji skiria vos 1,5 %, o didinti planuoja juokingai mažai, tik 2 milijardais. Kaip tai suprasti? Kad biudžetą suėda „pabėgėliai“, „Merkel svečiai“, po 23 – 30 milijardų per metus?

Iš paskelbtų pagrindinių programos gairių matyti, kad tarp jų yra daug smulkmenų ir mažai esminių klausimų. Sutartyje nerasime nei vienos ekonominės temos ar idėjos, vien tuščias plepėjimas, kuris tęsiasi jau dešimtmečius. Ten nėra to, kas kažkaip išjudintų ekonomiką ir socialinę padėtį iš mirties taško, o toliau liejamas vanduo apie „inovacijų sukūrimą“, apie „Europą“, kurios gelbėjimui Šulcas išmušė gigantišką skaičių milijardų, ten sprendžiama, kaip išgelbėti pietų Europos bankrutuojančius bankus, vokiečių mokesčių mokėtojų pinigais. O rezultatas – Graikijos valstybės skola per dešimtmetį padvigubėjo! Italijos valstybės skola artėja prie 3 trilijonų eurų!

Reika pažymėti, kad finansinė padėtis ES labai rimta, tačiau bankininkų globalistų valdoma spauda nutyli šią problemą, nes finansų sektoriaus reguliavimas dideliu mastu priklauso nuo šios informacijos, gyventojų lūkesčių. Jau daugiau nei metai apie dideles ES finansų problemas stengiamasi tylėti, o jos niekur nedingo jos tik augo.

Priminsiu trumpai (1, 2). Dar 2016 metais Italija norėjo gauti 150 milijardų eurų paramą. Už pagalbą jiems agitavo Deutsche Bank. Jis bankų gaisrą siekė gesinti pensijų ir draudimo fondų, bankų privačių indėlininkų, mokesčių mokėtojų sąskaita. Kiti ES bankai buvo ir yra ne ką geresnėje padėtyje negu Italijos. Briuselis ir Berlynas perspėjo Italiją laikytis taisyklių, pagal kurias bankų gelbėjimui negali būti panaudotos kreditorių ir mokesčių mokėtojų lėšos. Vokietijos Kanclerė Angela Merkel tada atmetė Italijos prašymą dėl ES taisyklių sustabdymo gelbėjant bankus. Tuometinis premjertas M.Renci nurodė, kad padėtis didžiausiame Vokietijos banke Deutsche Bank yra dar blogesnė, kad yra dešimtys trilijonų dolerių išvestinių popierių jo balanse. „Europa rimtai serga ir reikalauja greito esamos problemos sprendimo, arba ją ištiks krachas“, – pasakė Deutsche Bank ekonomistas. Jo vertinimu, Italijos bankų gelbėjimui reikės 40 milijardų eurų. Kada buvo iškilusios Kipro ir Graikijos bankų problemos, niekas nesirūpino gyventojais. Ekonomistai, analitikai, valdininkai ir politikai tikino, kad visuomenei kažką teks aukoti. Bet kai tiktai krizė pasibeldė į Italijos ir Vokietijos duris, imta kalbėti apie „taisyklių pakeitimą“. Manoma, kad itališkų bankų betvarkė, visos skolos bus „pakabintas“ visiems ES bankų klientams.

Jau nulinio procento Mario Dragi ECB politika, kainavusi Vokietijos pensininkams ir draudikams milijardus, nepadėjo Italijos bankams ir jie yra bankrotų bankrotai. Nulinės procentinės normos jau nepakanka, Dragi įvedė minusines palūkanas, dar labiau apiplėšiančias indėlininkus, pensijų fondus ir draudimo kompanijas. Vokietijos pensininkams nuleidžiamas kraujas, kad skolinti Italijos bankrutuojantiems bankams.

Merkel dešinioji ranka Peteris Altmajeris, matomai būsimas finansų ministras, pažadėjo „europiečiams“ (visų pirma Makronui), kad vokiečiai atiduos savo fondus, draudžiančius vokiečių bankus nuo bankroto, Europai, kam kategoriškai priešinosi tuometinis finansų ministras Voffgangas Šoible. Šie fondai bus sunaudoti įvykus pirmai krizei Italijoje, Graikijoje, Prancūzijoje ar Ispanijoje, o laiko iki tokios krizės liko visai nedaug, ir kur ji neprasidėtų bankai sprogs visoje pietų Europoje.

Vokietijos socialinėms išlaidoms partijų programoje numatyta nuo 100 iki 150 milijardų, nors parskirstyti jie galės vos 45 milijardus. Be privataus draudimo sunaikinimo plano socialdemokratai, ketina reguliuoti darbo sutartis, kas, manoma, galutinai suparalyžiuos Vokietijos darbo rinką.

Koalicijos programoje yra punktas „digitalizacija“ (skaitmenizacija). Šis skambus ir gražus žodis maskuoja kokių nors idėjų nebuvimą. Per stebuklą savo karjerą išgelbėjęs KSS lyderis Horstas Zeehoferis net nori tapti digitalizacijos ministru, prestižas, nors niekas neįsivaizduoja kas tai yra, dauguma galvoja, kad tai greitas internetas, kurio išvystymas Vokietijoje yra paskutinėje vietoje Europoje, net atsilieka nuo tokių ekonomikos gigantų, kaip Rumunija ir Bulgarija!

Paaiškėjo, kad dėka tos „digitalizacijos“ Vokietijoje bus sunaikinta 3,4 milijono darbo vietų. O kur tada dirbs milijonai beraščių „pabėgėlių“, kokias darbo vietas Merkel jiems siūlys, juk ji visai Europai ilgai aiškino, kad Vokietijai trūksta darbininkų? Kad tam ir reikalingi juodieji „neapdirbti Afrikos ir Azijos“ briliantai.

Nesibaigia diskusijos dėl „pabėgėlių“, ką daryti su puse milijono šių veltėdžių, kurie Vokietijos teismo sprendimu negavo pabėgėlio statuso ir turi būti išprašyti iš Vokietijos. Bet čia skersai kelio stovi Sorošo fnasuojamos NVO, kurios neleidžia šių veltėdžių deportuoti. Jos iš Vokietijos neleidžia išvežti net kriminalinių nusikaltėlių, suorganizavo lakūnų streiką.

Dėmesio centre „subsidijarinių pabėgėlių“ šeimų susijungimą, tai yra ir ne pabėgėlių visai, o tų, kurie turi būti išsiųsti iš šalies iškart po to, kai pasibaigs karo konfliktas jų šalyje, kuris Sirijoje ir Irake ir taip jau pasibaigė. Bet viskas priešingai, Vokietija leidžia atsivežti jiems net savo haremus, neva pažeidžiamos vaikų teisės, antros žmonos vaikai negali likti be tėvo.

Likusiems 2 milijonams pabėgėlių be pasų ir taip leidžiama atsivežti savo haremus, gimines, savo kaimus, neribotais kiekiais, apie tai derybose net nesvarstoma.

Buvo nutarta, kad „subsidiarai“ gali atsivežti po tūkstantį giminių per mėnesį. Be to per visas Vokietijos sienas į šalį atvyksta po 1000 „pabėgėlių“ per dieną. Tie pabėgėliai, kurie per klaidą nuvyko į Švediją, Daniją, Prancūziją Austriją ir kitas šalis, dabar vyksta į Vokietiją. Tai leidžiama, taip nutarė Europos parlamentas, už tai balsavo dauguma Vokietijos partijų, nors tai pažeidžia Dublino startį ir Vokietijos konstitucijos 16 a straipsnį.