Tai buvusio Čekijos prezidento
(2003-2013) ir premjero (1993-1998) Vaclovo Klauso pasisakymai,
kurie, mano nuomone, organiškai papildo kovo 27 dieną Gatestone
paskelbtą jo interviu.
Europos sąjunga primena senąjį
komunistinį režimą
Vaclovo Klauso kalba Stokholme, pasakyta
Europos laisvės premijos įteikimo proga 2016 metų pabaigoje.
Europos laisvės premijos Stokholme
įteikimo proga, prezidentas Klausas pareiškė, kad per savo šalies
komunistinę patirtį Čekija išmoko branginti laisvę, bet jo
tėvynainiai klaidingai manė, kad tai tęsis amžinai.
„Per 27 metus po komunizmo žlugimo,
mes palaipsniui aptikome, kad mes gyvename pasaulyje, kuris yra
kitoks, negu tas, kurio mes norėjome“.
„Tapo akivaizdu, kad laisvės
nebuvimas – tai nebūtinai susijęs su totalitariniu ir
autoritariniu režimu.“
“Yra ir kiti nedemokratiniai - izmai
ir instituciniai mechanizmai, kurie atveda prie analogiškų
rezultatų ir pasekmių“.
Vaclovas Klausas pažymėjo, kad dėka
vadovaujančios Europos sąjungos ideologijos, jo šalis yra „labiau
socialistinė, kontroliuojama ir reguliuojama visuomenė dabar, negu
tai buvo galima įsivaizduoti prieš 27 metus“. Jo nuomone ES ne
tolsta nuo komunistinės visuomenės, bet grįžta į ją.
Klausas apkaltino ES žlugdant laisvos
visuomenės principus, per įtvirtinimą tokių sąvokų, kaip
„žalioji ideologija“, kurią jis pavadino „tradicinio
socialistinio mokymo pavojinga alternatyva“.
Eksprezidentas Klausas apkaltino ES
ideologizuojant „žmogaus teises“, ką jis pavadino
„revoliuciniu piliečių teisių neigimu“ ir bandymu sunaikinti
suverenią valstybę.
Jis taip pat sukritikavo Europos
lyderius už galvos slėpimą į smėlį ir nesupratimą tikrų
Europos Sąjungos ketinimų.
Matomai, jie skaito, kad ES yra šalių
konglomeratas, kur „visi lygūs“ - Orvelo prasme.
Jis pažymėjo, kad Europos sąjungoje
nėra realios demokratijos ir vyksta sprendimų priėmimo
centralizacija.
Tai „ribota ir neveikianti valiutinė
sąjunga ir neatsakinga atvirų sienų Šengeno politika.
Vaclovas Klausas pagarsėjo kaip euro
skeptikas dėl savo pasisakymų jam būnant Čekijos prezidentu ir
po to.
Anksčiau šiais metais, jis pavadino
Europoje besitęsiančią migracijos krizę „blogiausia krize nuo
Antrojo Pasaulinio karo laikų“, dėl ko apkaltino ES lyderius.
„Karai prieš turkus buvo dalimi
istorijos Centrinės ir Rytų Europos (ir Balkanuose) šimtmečius,
- pasakė jis. „Dabartiniai planai apgyvendinimo musulmonų
Europoje, ir Briuselyje, panašu, visiškai absurdiški šiame
kontekste“, - pasakė Klausas.
Vaclavas Klausas: Vokietija - tai
Europos mūšio laukas
Vaclavas Klausas 2017 metų liepos
21 dieną Frankfurte pasakė kalbą partijos “Alternatyva
Vokietijai “(AfD) narių susitikimo metu, pavadintą “Vokietija
- tai Europos mūšio laukas.”
Pažymėjęs vienybės trūkumą AfD
partijos gretose, buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas
pasakė: „Aš žinau, kad jūsų čia, Vokietijoje, šiais metais
laukia svarbūs rinkimai. Mūsų, Čekijoje, taip pat. Turėjau daug
optimistinių vilčių, kad šiemet Vokietijoje rinkimai bus realūs
pirmą kartą po ilgų dešimtmečių. (…) Aš tikėjausi rinkimų,
kurie atneš posūkį ir išėjimą iš aklavietės, kurioje mes
esame ilgą laiką. Deja, tai buvo per daug optimistinės viltys“.
Klauso žodžiais, Brexit ir Trampo
pergalė buvo sukėlusi daugeliui euforiją, tačiau dabar šis
optimizmas nyksta, ypač po rinkimų Austrijoje, Olandijoje ir ypač
Prancūzijoje. Prancūzijos prezidentą Makroną buvęs Čekijos
prezidentą palygino su tuštuma, kurią galima užpildyti bet kokiu
turiniu. Tai pavojinga. Makrono reiškinys, jo nuomone, puikiai
atspindi dabartinius Vakarus.
Klausas išreiškė didelį nusivylimą
artėjančiais rinkimais Vokietijoje, prieš kuriuos Vokietijos
politiniam elitui tepavyko pagaminti „fiktyvų ginčą tarp
Angelos Merkel ir M. Schulzo“.
„Vokietija - mano nuomone - šiandien
kautynių laukas“, kuriame spręsis Europos ateitis.
Kautynės vyksta tarp laisvės,
demokratijos, tradicinės šeimos, Europos nacionalinių valstybių
suvereniteto, patriotizmo, iš vienos pusės ir susivienijimo
Frankfurto mokyklos pasekėjų, tokių kaip Merkel ir Junkeris,
Šulcas, kurių pusėje masinė migracija, genderizmas,
homoseksualizmas, feminizmas, multikultūralizmas, politinis
korektiškumas, humanrightismas, centralizacija, standartizavimas,
kontinentalizmas ir kultūrinis marksizmas.
Klausas pažymėjo, kad kova „nėra
lengva“, nes ES MIP karaliauja „komunistinės eros“
propaganda.
Europos integracija dabartine forma,
jo nuomone, yra „de-demokratizacija“.
„Mes esame liudininkai nuolatinės
Europos visuomenės transformacijos, galbūt tiksliau, laipsniško
Europos kultūros, tradicijų ir vertybių likvidavimo. To naikinimo
priežastis yra masinė migracija“.
Klausas priminė 1990 metais parašytą
Umberto Eco esė, kurioje šis autorius perspėjo apie
neįsivaizduojamus Europos šalių pokyčius, kuriuos sukels
nesustabdoma „žmonių hibridizacija“.
„Tai buvo įspėjimo žodžiai,
kuriuos tuo metu turėjo išgirsti daugelis“.
Vaclavas Klausas pristatė savo knygą
„Išvykimas“, kuri išleista ir vokiečių kalba, o taip pat
anglų, prancūzų, švedų, rusų ir flamandų kalbomis.
Pagrindinė knygos žinia – masinė
migracija turės toli einančias neigiamas pasekmes Europos
visuomenei, o šio reiškinio pagrindiniai kaltininkai yra
Vokietijos politikai.
„Daugelis iš mūsų žino, kad
problema šiandien yra ne užuojautą, atjautą ir solidarumą, arba
abejingumas, egoizmas ir sena smulkioji buržuazija. Šiandienos
tema yra mūsų ateitis.“
Daugumas Europos ir ypač Vokietijos
lyderių nenorėjo to pripažinti. Šie politikai tikriausiai tiki
nuoširdžiai į multikultūralizmo ideologijos, bet tai sunku
suvokti. Ar jie tikrai nori iš šiandienos migrantų sukurti naują
Europos žmogus, homo bruxelarum? Bijau, kad to neįmanoma pasiekti
šiuo būdu.
Vaclovo Klauso nuomone, „šiandieninė
masinė migracija, kvietimas didžiosios migracijos“ yra
„ilgalaikė grėsmė Europos civilizacijai ir kultūrai, grėsmė
laisvei ir demokratijai, ir ne mažesnė grėsmė Europos gerovei“.
Svetimos kultūros Europą sunaikins
ir be terorizmo, mano Klausas. Jis nemano, kad šiandieninės
Europos elitos pajėgios spręsti kokias nors problemas. Jos tai
įrodė šių metų pavasarį Romoje, kai buvo švenčiamas Europos
ekonominės bendrijos įkūrimo 60-metis. Deklaracija šia proga
„buvo tuščių frazių rinkinys, primenantis „komunistinį
žodyną“. Joje „nėra jokio rimto dabartinių ES problemų
atspindžio. Ji rodo, kad nėra net menkiausio noro kalbėti apie
būtinus pakeitimus. Šis tekstas taip pat turi būti laikoma
arogantiška panieka europiečių protui. Mes negalime to priimti.“
Mes žinome, kad mums reikia ne tik
reformų, o radikalių pokyčių. Kas yra visiškai neįsivaizduojama
esant šiandieniniam ES elitui.“- konstatavo kalboje Klausas. Savo
kalbą jis pabaigė tokiais žodžiais:
„Ką turėtų daryti čekai? Prieš
mėnesį, po to, kai a ES lyderiai arogantiškai paskelbė, kad
vidurio Europos (ar Vyšegrado grupės) narės privalo priimti
privalomas migrantų kvotas, aš oficialiai paskelbiau: turėtume
pradėti ruoštis palikti ES. Tai yra, manau, protingas atsakymas,
ir šiandien yra mano paskutinis sakinys.“
Čekijos
eksprezidentas Klausas: atėjo laikas ruoštis išstoti iš ES
Atėjo laikas, kad pradėti
pasiruošimą Čekijos respublikos išėjimo iš ES, tai vienintelis
kelias, kaip „išsaugoti ir išgelbėti mūsų valstybę“,
skaito buvęs prezidentas Vaclavas Klausas (Václav Klaus). Jį
jaudina procedūros, kurias pradėjo Europos komisija dėl įvestų
privalomų migrantų kvotų, rašoma čekų portale Novinky.
„Principingai ir visiškai be
apeliacijų protestuojame prieš ES nutarimą pradėti prieš Čekiją
procedūrą, dėl nesilaikymo nuo taip vadinamų migrantų priėmimo
kvotų pagal Briuselio diktatą. Protestuojame prieš tai, kad mus
baustų ir verstų mus paklusti,” - pasakė Klausas.
Klauso žodžiais, Čekija atsisako
nuo ketinimo juridiškai apsėsti šalies teritoriją
užsieniečiais. Klausas taip pat nenori leisti, kas Čekijos
respublika taptų daugianacionaliniu nonkonformistinių
bendruomenių sambūriu.
„Mes atmetame argumentą, kad mes
privalome „ten būti“, kad mes privalome „būti“ priimant
sprendimus, kad mes turime būti taip vadinamame „kietame pamate“
sąjungos. Nors mes šiandien nedalyvaujame ES sprendimų priėmimo
procedūroje“, - pareiškė Klausas dėl to, kad Čekijos balsas
ES yra ignoruojamas. Subsidijos iš Europos fondų ir išmokos už
žemę, eksprezidento nuomone, Čekijai yra nereikalingos.
„Iš viso to išplaukia vienintelė
galima ir tuo pačiu metu vienintelė būtina išvada: atėjo
laikas, kad pradėti ruoštis mūsų šalies išėjimui iš Europos
sąjungos. Tai vienintelis kelias, kad mūsų valstybė, kurią mes
paveldėjome iš mūsų protėvių ir kurią mes privalome, kaip
atskirą vienetą perduoti ateinančioms kartoms, išlaikyti ir
išgelbėti“, - pažymėjo Klausas.
Režisierius A.Končalovskis apie
naikinamą Europą. Interviu, kuriame cituoja Vaclova Klausą
(video)
Lapkričio 7 dieną pasaulinio garso
kino režisierius Andrejus Končalovskis Rusijos 1 kanalo naujienų
laidoje pasidalino savo mintimis apie Europos ateitį. Režisierius
neįžvelgia Europos Sąjungos ateities perspektyvų.
Europos tautų sumaišymo projektas
neįgyvendinamas. Tai neoliberalizmo iliuzija. Ji atsirado 20-jų
metų pradžioje, kaip suvienytų Europos valstijų idėja.
Yra dėsnis. Kultūra lemia politiką,
o ne politika kultūrą. Jeigu paimsite istoriją,700 milijonų
žmonių, kurie yra su protestantizmo mentalitetu ir Kosovo, Europos
centre, kuris gyvena pagal visai kitokius įstatymus, kuriuos galima
pavadinti viduramžių įstatymais.
Europos
mentalitetas neegzistuoja, tai kolosali
pseudo marksistinė idėja.
Ji marksistinė, nes nėra abstraktaus žmogaus. Humanizmo, kaip
tokio, nėra. Yra ruso – žmogaus
įstatymas, yra vokiečio žmogaus įstatymas. Yra kosovaro
įstatymas. Yra didžiulė distancija ko nori Briuselis.
Ko nori Briuselis labai aiškiai dar
prieš penkiolika metų išsakė puikus filosofas ir politikas
Vaclovas Klausas, kada jis visomis jėgomis priešinosi
Čekijos stojimui į Europos Sąjungą. Jį tiesiog sulaužė. Borozo
jam skambindavo po 6 valandas ir kalbėdavo. Jis labai priešinosi,
nes suprato, kur visa tai veda. Jis vėliau parašė puikų darbą
„Kodėl aš ne europietis“. Klausas pasakė, kad Briuselis nori
sugriauti valstybių suverenitetą. O to daryti kol kas negalima.
Kiekviena tauta turi savo gėles. Kam tada priiminėti vis naujas
šalis?
Yra toks filosofas Džonas Grėjus. Jis
pasakė, kad liberalai yra labai rimti religiniai fanatikai.
Jiems tai religija. Jie bando įgyvendinti šitą dogmą,
suprasdami, kad ji jau griūna. Man atrodo, kad šiandieniniai
politikai nustojo būti savarankiškais. Tie kas valdo, ypač, tie
nustojo būti asmenybėmis. Bendrai jie sėdi politinio korektiškumo
narve ir juos nuobodu klausyti.
Jie sėdi narve, o tautos nori ko kito?
Tai būtinai sukels judėjimą į
dešinę. Be to dešinė ir kairė, tai ne tai, kas buvo anksčiau.
Dabar sako, kad visi dešinieji – fašistai. Tai giliausias
paklydimas. Ir iki fašizmo buvo dešinieji. Ir konservatoriai, ir
nacionalistai. Tarp kitko, Vaclovas Klausas labai giliai
pažymi, kad po antro pasaulinio karo dėl Niurnbergo teismo, ką ten
pamatė, nacionalizmą prilygino nacizmui. Naconalistus tuojau ima
vadinti fašistais. Kaip Klinton pasakė nacionalistas – fašistas.
Nacionalizmas neturi nieko bendro su nacizmu. Nacionalizmas yra
savo tautos meilė ir darbas jos labui, o nacizmas tai spaudimas,
naikinimas kitų nacijų vardan savosios. Tai visiškai skirtingos
koncepcijos. Ta prasme nacionalistai buvo puikūs stambiausi
politiniai veikėjai, kurie masę gėrio atnešė kiekvienas savo
šaliai. Paimkite Gandi, Egipto Naserą. Tai grandiozinis žmogus.
Dabar tokius žmones vadina
„populistais“. Juk būtinai reikia kažkaip pavadinti. Kažkokiais
žodžiais. Tai jau ne politikas, o populistas. Toks pigus žodelis.
Tokiu atveju Degolis, tai pats didžiausias populistas, kuris buvo
Prancūzijoje.
Persikelkime už vandenyno, rinkimai
JAV. Kaip galima tai paversti į farsą? Aš manau, kad čia yra
priežasties-pasekmės ryšys. Per paskutinius 15 metų išaugo nauja
karta, kurie jau nuo dešimties metų sėdėjo kompiuteryje.
Internetas labai siaurina atmintį. Išsilavinimo lygis masės žmonių
staigiai krinta, kultūra irgi. Kadangi labai staigiai krenta šių
žmonių kultūra, jie jau žiūri ne „Kikštatėvį“ ar „Žmogų
vorą“, jie žiūri paveiksliukus. Nekultūringumas, esant
pertekliui, augina barbarą. Rinkimai atitinka bendrą lygį daugumos
Amerikos piliečių.
Mums reikės veikti kartu su Europa.
Mes neturime kur dingti? Čia Europai nėra kur dingti. Mes –
didelis kontinentas. Mes galime be Europos ramiai išgyventi. Mes
viską turime, reikia tik teisingai organizuoti šioje šalyje
ekonomiką. Viskas. O Europa be mūsų vargu ar išgyvens. Nekalbu
jau apie tai, kad emigracija gali pakeisti Europos veidą. Taip, kad
Europa nežinos, kur jai dėtis. Todėl ne veltui Anglija tyliai
pasitraukė iš šito laivo. Tyliai nuplaukė. Ji supranta, kokius
Europa turi šansus.
Man atrodo, kad mes visada bandome
sąveikauti su Europa. Ne mes skelbiam sankcijas, ne mes rengiame
Oranžines revoliucijas, ne mes bombarduojam Belgradą, ne mes
naikiname tuos politikos veikėjus, kurie norėjo išeiti iš
dolerio.
Kadafis. Kadafis norėjo išeiti iš
dolerio. Vienas iš stambiausių veikėjų, nacionalistas, aš
skaitau, Šiaurės Afrikos. Jis gi norėjo aprūpinti gėlu vandeniu
visą Afriką. Apie tai niekas nežino. Po Libija gigantiškos jūros
gėlo vandens. Jis turėjo tiesiog fenomenalų projektą. Aš net esu
filmą padaręs. Bet jį sugalvojo pašalinti. Jis norėjo išeiti iš
dolerio. Nafta ir taip toliau. Taip pat ir Sadamas Huseinas norėjo
išeiti iš dolerio. Mes turime savo lyderį, kuris sako, kad doleris
neturi komanduoti pasauliui.
Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl
pas mus konfliktas su Amerika, mano požiūriu.
Tai kalbant su Europa, laikas mūsų
pusėje?
Istorija vystosi pagal savo dėsnius.
Yra dar nacionalinių tendencijų brandos klausimas. Vienų ar kitų.
Tenka apgailestauti, kad viskas, kas per paskutinius penkiolika metų
įvyko Europoje, reikės labai ilgai laukti, kol Europa ims svyruoti
į atskirų valstybių suvereniteto pusę. Aš manau, kad judėjimas
į dešinę yra tiesiog neišvengiamas. Šis judėjimas gali būti
sustabdytas migracijos infliuksu, tokiu, kad jau Europa nebespręs į
dešinę ar į kairę, o kaip išlikti. Migracija, kaip griovimo
instrumentas.
Migracija, kaip griovimo instrumentas.
Tuo labai sumaniai naudojasi tie, „Trys dručkiai“, kuriems
naudinga Europos destabilizacija, išpumpavimas kolosalių Europos
pinigų į Ameriką. Į stabilumo šalį. Bet ten stabilumas yra toks
nepatikimas, kad Rotšildai perkėlė savo aukso atsargas į
Šanchajų. Tai kalba apie tai, kad, kaip posakyje „laiku išduoti,
tai ne išdavystė, tai įžvalga“. Tai anglų posakis.
Nuorodos:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą