Filosofas Arvydas Juozaitis dienraštyje
Respublika paskelbė straipsnį „Lietuva ir Latvija. Palaiminta
sandrauga“.
Aš manau, kad prieš svajojant apie
dviejų „degančių trobelių“ sandraugą, visų pirma, reikėtų
jose užgesinti ekonomikos gaisrus, atkurti jų suverenitetą. Bent
jau lietuvišką trobelę užgesinti. Pasiekti, kad iš Lietuvos
nebėgtų gyventojai, po 50 tūkstančių per metus, pasiekti, kad į
Lietuvą nebūtų vežami okupantai musulmonai, užmegzti tvirtus
santykius su Centrinės Europos Višegrado šalių grupe, kurios
neįsileidžia „pabėgėlių“, baigti mokslo ir sveikatos
apsaugos, šeimos griovimą, Lietuvos parceliavimą ir t.t., atkurti
bent minimalų Lietuvos valstybės suverenitetą.
Toks įspūdis, kad gerbiamam
Juozaičiui niekas nepataria, kaip organizuoti rinkiminę kompaniją.
Aš nepamenu, kad kas nors, iš pastaruoju metu Europoje laimėjusių
rinkimus, imtų generuoti tokias keistas, švelniai kalbant, ir jokio
materialaus pagrindo neturinčias idėjas. Be to piršlys (Juozaitis)
net nebandė paklausti nuotakos (Latvijos) ar ši nori „tuoktis“
su Lietuva.
Būsiu dar atviresnis. Jeigu Juozaitis
nenori būti prezidentu, jo niekas, bent aš taip manau, už virvės
į Daukanto aikštę netempia. Netoli pensija, štai gerbiamas
filosofas galės prifilosofuoti į valias, niekam nedrumzdamas
smegenų. Su absoliučiai tuščiu filosofavimu dar niekam nepavyko
pastumti nei akmens, nei vežimo, o juo labiau prieš daugybę
šimtmečių išsiskyrusių genčių viena į kitos glėbį.
Pats laikas A.Juozaičiui iš padebesių
nusileisti ant Lietuvos žemės, jei jis planuoja būti rimtu
kandidatu į prezidento postą. Aš to Jam linkiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą