Sunku pakęsti kasdienį melą, kuris
srauniai liejasi per sisteminę žiniasklaidą. Sunku, be žalos
sveikatai skaityti, ką mums meluoja bankų “analitikai”,
“ekspertai”, kurių kvalifikacija dažnai, kaip įrodė
eksperimentai, lygi beždžionių ir katinų kvalifikacijai (1).
Stambesnių, gerai nupenėtų banko katinų “moralė – net ne jų
dimensija”. Ką iš jų bepaimsi, jeigu jie gyvena paraleliniame
pasaulyje.
Daug kartų apsimelavę politiniai ar bankiniai
„specialistai“ ir toliau meluos, todėl tenka kiekvienam pačiam
susivokti ir susiorientuoti, patiems susigaudyti vykstančiuose
procesuose, nes: „Skęstančiųjų gelbėjimas – pačių
skęstančiųjų reikalas“ (Ilfas ir Petrovas. „12 kėdžių“)!
Intuicija neapgauna, kad „kažkas
negerai Danų karalystėje“ (V.Šekspyras. „Hamletas“), kad nuo
„išrinktųjų“ sklinda negeras kvapas. Forsuotas brukimas
negrynųjų pinigų, ypač kai tai daro Lietuvos bankų rinką
monopolizavę užsienio bankai, nepaklūstantys vietinei valdžiai,
praktiškai nemokantys mokesčių valstybei, jų savivalė,
kiekvienam sveiką protą nepraradusiam kelia nuostabą ir imuninę
reakciją prieš jų destrukcinę veiklą. Ar mes taip trokštame
stovėti prie bankomatų eilėse, kaip graikai per finasų krizę, ar
prie bankų skyrių, kaip mes, kai buvo sunaikintas „Snoras“, kad
pasiimti savo kruvinu prakaitu uždirbtus pinigus, norime tapti
užsienio bankų vergais?
Mano turima biomedicinos daktaro
kvalifikacija neleidžia kompetentingai kalbėti bankų, pinigų,
kredito klausimais, tai būtų nesolidu, bet ir iš letargo miego
tautiečius kelti reikia, todėl „į talką pasikviečiau“
specialistą profesionalą, „iš vidaus“ žinantį bankininkystės
problemas – profesorių Valentiną Katatonovą, užėmusį
atsakingus postus Pasaulio banke, „Menatepo“ komerciniame banke
(Rotšildų statytinio Chodorkovskio bankas) ir t.t., Maskvos
Tarptautinių santykių instituto profesorių, Rusijos ekonominės
Šarapovo vardo draugijos pirmininką (2).
Štai ką rašo V.Katasonovas
straipsnyje „Bankinis konclageris. Karas su grynaisiai
aktyvėja.“(3):
„Mums senai įrodinėja, kad pinigų
sistema, paremta grynaisiais pinigais (banknotais ir monetomis), –
anachronizmas, atsilikimo požymis. Kad grynieji pinigai bendrai –
„mitybinė terpė“ nusikaltimams ir visokios rūšies
neteisėtumams. Neva, ant grynųjų pinigų laikosi visa pilkoji
ekonomika. Atitinkamai valstybės biudžetas negauna mokesčių. Su
grynųjų pinigų pagalba vykdoma korupcija. Grynieji pinigai –
finansinio terorizmo šaltinis ir šaltinis finansavimo visokio
plauko nusikalstamų grupuočių. Sąrašas to, ką galima padaryti
neteisėto ir nusikalstamo su grynųjų pagalba, galima dar ilgai
tęsti. Aiškėja taip pat, kad įstatymams paklusnūs piliečiai,
turintys grynuosius, turi didelius pavojus: juos gali apiplėšti ir
netgi nužudyti, žmonėms gali įbrukti padirbtus pinigus. Pagaliau
yra nuostoliai valstybei – grynųjų pinigų apyvarta ir saugojimas
reikalauja sąnaudų ekvivalentinių 1% BVP.
Keliami į padanges negrynųjų
privalumai: atsiskaitymo paprastumas atsiskaitant parduotuvėje,
atsiskaitant už transportą, komunalines paslaugas, pinigų
pervedimuose ir t.t. O kad tai pagerins visuomenės gyvenimą
ir kalbėti netenka: ir pilkasis sektorius išnyks savaime ir
biudžetas nuo mokesčių persipildys, ir narkotikų neliks, ir
korupcija išnyks, ir teroristai, ir biudžetas mokesčiais
persipildys.
Iš pirmo žvilgsnio ir kalbėti nėra
apie ką. Reikia kuo greičiau pereiti į negrynuosius ir įveikti
savo atsilikimą. Pas kai kuriuos piliečius apskritai atsiranda
pasibjaurėjimas kupiūroms. Jiems vaidenasi nešvarumų dėmės, kuriuos paliko
ankstesni vartotojai. Nors ir sako, kad „pinigai nekvepia“, bet
mums tikina, kad grynieji bjauriai smirda. Visai kas kita negryni –
švarūs ir visai bekvapiai! Kaip perkeltine, taip ir tiesiogine
prasme.
Bet štai su tuo kaip tik sutikti
negaliu. Jei sutikti, kad grynieji pinigai kvepia, tai dabartiniai
negrynieji – smirda, beje taip stipriai ir skvarbiai, kad dujokaukė
nepadės. Tenka apgailestauti, kad per pakankamai ilgą buvimo
„rinkos ekonomikos (kapitalizmo) sąlygomis pas mus taip atbuko
jutimo organai, kad mes nebejaučiame įvairių šiukšlynų smarvės.
Tame skaičiuje ir „bankų šiukšlynų“.
Kodėl pas mane toks nesutaikomas
(netolerantiškas) požiūris į negrynus pinigus?
Todėl, kad jie yra mokėjimų ir
apyvartos nelegalios priemonės. Paprasčiau kalbant – tai padirbti
pinigai. O kas užsiima pinigų leidimu (juos dar vadina
depozitiniais)? — Komerciniai bankai. O kokie įstatymai nustato
statusą ir tvarką negrynųjų pinigų išleidimo? — Jokie. Jų
išleidimas ir apyvarta vyksta, kaip sako juristai „už įstatymų
ribų“. O tokia veikla atitinkamuose sluoksniuose paprastai
vadinama „Gyvenimas pagal sąvokas“. Negalvokit, kad aš pateikiu
kokią tai sensaciją. Aš čia Amerikos neatradinėju. Visa eilė
autorių jau pakankamai seniai bando prisibelsti iki politikų,
„liaudies išrinktųjų“, prokuratūros, Konstitucinio teismo ir
netgi Rusijos prezidento su prašymais ir reikalavimai įvesti tvarką
pinigų cirkuliacijos sferoje ir užkardinti pinigų padirbinėjimą
ypač stambiu mastu“.
Analogiška padėtis ir Lietuvoje, ir
ES, kuri kaip ir Rusija, yra finansinė JAV kolonija.
Padaręs nedidelę kupiūrą, tęsiu
autoriaus tekstą:
„Lupikautojai per ilgą laiką
pasiekė iš valdžių teisės už pritrauktus į depozitines
sąskaitas pilnaverčius (metalinius) pinigus išduoti savo nuosavus
pinigus kaip kreditus sumoms, viršijančioms apimtis pritrauktų
metalinių pinigų ir galų gale jie savo pasiekė. Kai kuriuose
ekonomikos vadovėliuose autoriai netgi duoda pavadinimą tokiai
depozitinių-kreditinių operacijų schemai: bankų „nepilnas
(dalinis) įsipareigojimų padengimas“.
Kai kurie bankininkai net atvirai kalba
apie tai, kad šiuolaikinių bankų kreditai — pažadai išduoti
pinigus, kurių jie neturi. Dešimt procentų išduotų kreditų gali
būti paremti pilnaverčiais (arba teisėtais) pinigais, likę—
pažadai, kurie apiforminami depozitų arba negrynųjų pinigų
pavidalu. Apgavyste paremta šios sistemos “nepilno (dalinio)
įsipareigojimų padengimo” bankų sistemos atsiskleidžia tik
bankų klientų bėgimo metu, kada depozitų savininkai reikalauja
nuimti savo pilnaverčius (teisėtus) pinigus. Tai atviras pinigų
padirbinėjimas ypač dideliu mastu.
Ši tema yra ignoruojama pasaulinių
masinio informavimo priemonių, kurias, kaip žinoma, kontroliuoja
„pinigų šeimininkai“. Apie tai nieko (beveik) nekalbama
universitetuose, netgi ekonomikos fakultetuose. Šios problemos
nepastebi juristai ir teisėsaugos organai…“
 |
| „Tučtuojau atiduokite mum grynuosius!“ |
„…Apie šiuos “nepadengtus
raštelius”, kurių oficialus pavadinimas “depozitiniai pinigai”,
arba “negrynieji pinigai”, nieko nekalbama įstatymuose. Tokie
kvazipinigai egzistuoja, bet tarytum jų ir nėra. Apie būtinybę
plataus vartojimo „negrynųjų“ kalba valstybės veikėjai ir
bankininkai, bet tuo pačiu kažkodėl visi pamiršta, kad šie
pinigai neteisėti, faktiškai padirbti. Pagal „sąvokas“
pasirodo šiandien gyvena ne kokios tai nusikaltėlių grupuotės,
bet ir visos valstybės.
Teisėtais pinigais („teisėtomis
mokėjimo priemonėmis“; analogas mūsų termino anglo-saksų
teisėje — legal tender) yra tiktai tie įsipareigojimai, kurie
išleidžiami centrinių bankų. Tai grynieji pinigai popierinių
skirtingo nominalo banknotų pavidalu, turintys patikimą apsaugą
nuo padirbinėjimo. Senais gerais laikais banknotai centrinių bankų
buvo padengti pilnai metalinio aukso atsargomis. Šiandien to jau
nėra. Tai tiesiog popieriniai ženklai. Bet nepaisant viso to jie
yra teisėti pinigai, kurių statutas įtvirtintas įstatymuose, o
dažnai ir valstybių konstitucijos. O negrynieji pinigai –
šešėliniai, iš esmės, neteisėti.
Bet būtent ant jų stūkso bankininkų
galybė, jų sugebėjimas „daryti pinigus iš oro“. Jie gauna
pasakiškus pelnus. Jeigu kreditus pasauliniai lupikautojai išduoda
padirbtais pinigais, tai skolos gesinimas vyksta pilnai realiais
aktyvais. Taip vadinamas „dalinis įsipareigojimų padengimas —
“pinigų alchemija”, apie kurią viduramžių alchemikai, kurie
stengėsi gauti auksą iš geležies, galėjo tiktai svajoti“.
(Žemiau (kursyvu pažymėtą)
autoriaus tekstą perpasakoju valstybės pavadinimą „Rusija“,
pakeisdamas į „Lietuva“, nes tai nekeičia autoriaus pagrindinės
minties)
Ir štai jau 25 metus Lietuvoje mes
turime tokią pačią netikrą pinigų sistemą kaip ir visas
„civilizuotas pasaulis“, „civilizuota Europa“. Šios sistemos
konstrukcija buvo primesta „pinigų šeimininkų“ tam, kad
vykdyti efektyvų Lietuvos apiplėšimą. Lietuvos komerciniai bankai
po ECB iškaba išleidžia depozitinius (negrynuosius) pinigus, kurių
dalis visoje pinigų masėje yra apie 80 %. Gaunamą „pinigų
alchemijos“ dėka pelną jie išveža už Lietuvos ribų, į
Skandinaviją. O iš ten jis anksčiau ar vėliau patenka pas „pinigų
šeimininkus“ (pagrindinius JAV Federalinio Rezervo akcininkus).
Tai perspėjimas, kad Lietuvos
piliečiai suprastų šiuos planus, kurie vykdomi pakeičiant
grynuosius pinigus į negrynuosius. Bankininkai ir jų asistentai
valstybės tarnautojai visaip stengiasi išplėsti depozitinių kredito
organizacijų galimybes gaminti „pinigus iš oro“. Be to pinigų
blokavimas bankų sistemos ribose sumažina lupikautojams klientų
„antpuolių“ riziką.
„Reikia suprasti, kad pasaulio
finansinė viršūnė („pinigų šeimininkai“) galvoja ne tik
apie savo kapitalų gausinimą, bet ir apie globalią valdžią. Jie
puoselėja planus, numatančius pereiti kažkuriuo momentu į 100%
negrynųjų. Grynieji pinigai, kurie šiandien yra vienintelė
teisėta atsiskaitymo priemonė, per vieną akimirką bus paskelbti
neteisėtais, o negrynieji pinigai, kurie buvo ir kol kas yra
nelegaliomis mokėjimo priemonėmis, tą pačiu metu bus paskelbti
teisėtais. Tai bus finalas „permanentinės“ „pinigų
evoliucijos“, kurią lupikautojai diegė daugelį šimtmečių.
Bus sukurtas „bankinis konclageris“,
pasaulio valdymas galutinai pereis į šitų lupikautojų rankas.
Pinigai kaip valdžios instrumentas
lupikautojams daugiau nebus reikalingi. Jie niekam nebebus
reikalingi. Juk, kaip žinoma, konclageriuose pinigai — visiškai
nereikalinga prabanga. Įvyks pinigų mirtis…“
„…Pirma žmones suvarys į
negrynųjų pinigų geto. O vėliau vietoj plastikinių kortelių
(juk jas galima pamesti, pavogti!) “bankų konclagerio”
“klientams” primygtinai siūlo implantuoti mikročipus arba
kaktos srityje, arba dešinėje rankoje…“
„… jau po to prasideda šio
konclagerio kasdienybė. Jeigu kas veikia ne pagal konclagerio
statutą, jam užkertamas kelias prie negrynųjų pinigų. Paprasčiau
kalbant, netenka gyvybės. Ekspertai tvirtina, kad galima bus
kontroliuoti ne tik veiksmus bet ir mintis.
„Bankinis konclageris“ labai
humaniškas. Jame nešaudo, jame nėra dujų kamerų. Jame yra daug
baisesnis ginklas — 100 procentinė atsiskaitymų negrynaisiais
sistema…“
„…Grįžkime į mūsų pasakojimo
pradžią. Mums juk šiandien siūlo ne konclagerį, o tik
„plastikines korteles“, t. y. komfortą ir saugumą. Bet tai tas
pats atvejis, kai „gerais ketinimais grindžiamas kelias į
pragarą“…“
Vietoj epilogo.
Kalbasi dvi telyčios:
- Girdėjau, kad mus visą gyvenimą
melš, o tada papjaus.
- Baik, tai Sąmokslo teorija.
Nuorodos:
Nuotrauka Facebook
P.S. Šis straipsnis buvo paskelbtas portale "Šauksmas" 2015 metų liepos mėn.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą