Aleksandras Nikišin rašo:
JAV ir Rusijos prezidentų Donaldo
Trampo ir Vladimiro Putino susitikimas Helsinkyje atskleidė ypač
retai MIP apžvalgininkų ir analitikų minimą esminę problemą. Ši
problema dominuoja virš visų derybose paliestų klausimų.
Tiesiogiai ši problema nebuvo
pagarsinta, bet netiesiogiai ji skambėjo visuose prezidentų
atsakymuose baigiamojoje spaudos konferencijoje. Tai problema
griežčiausios kovos tarp pasaulio globalizacijos šalininkų,
vieningos pasaulio vyriausybės, taip vadinamos „giluminės
valstybės“ ir koncepcijos daugiapolio pasaulio su išsaugojimu
nacionalinių valstybių, nacijų, rasių ir lyčių.
Tačiau būtų dideliu supaprastinimu
suvesti šiuolaikinę geopolitiką į šių dviejų frakcijų kovą.
Kiekvienos viduje yra daugybė srovių ir struktūrų, kurios savo
ruožtu siekia savų interesų ir mato būsimą pasaulio tvarką
savaip. Tai liečia ne tiktai vakarų pasaulį ir JAV, kur kova
pasiekė priešrevoliucinę būklę ir pilietinio karo pradžios
galimybę. Kiek mažesniu mastu tai liečia ir Rusiją, kur
supaprastintai priimta skaityti, kad antagonistiniai pasaulio elitų
interesai sukoncentruoti skirtinguose „Kremliaus bokštuose“, o
Putinas, siekdamas išvengti kruvinų sukrėtimų ir revoliucijų
stengiasi paisyti balanso tarp jų. Serijoje straipsnių „Donaldas
Trampas: blogas vaikas niekšų aplinkoje“ aš parodžiau, kokios
jėgos stovi už Trampo, jų interesus ir planus būsimos pasaulio
santvarkos. Šiame straipsnyje aš papasakosiu apie jo varžovus, su
kuriais Trampas su permaininga sėkme kovoja mirtiną kovą –
neomarksistinėmis globaliomis struktūromis.
Priimta manyti, kad pasaulyje
egzistuoja dvi blogio frakcijos, kurios kovoja už žmonių sielas.
Abi jos senovinės ir visada apgaubtos paslapties skraiste. Abi jos
turėjo stambius žvalgybos tinklus, savo agentus kiekviename
stambiame banke, korporacijoje, finansinėje grupėje ir bet kurioje
politinėje organizacijoje. Jų istorija turi tūkstantmetę
sukčiavimo, korupcijos ir nužudymų patirtį. Frakcijų lyderius
priimta santykinai vadinti „baltu žmogumi“ ir „juodu žmogumi“.
Pradedant 2015 metais, abi frakcijos
intensyviai ruošiasi ir propaguoja Pasaulio pabaigą, arba
Armagedoną. Kiekviena iš jų turi savo hegemonijos – dviejų
valdovų viešpatavimo pasauliui planą, kurie pasaulį valdys
religiniu, kultūriniu, teismų, teisiniu, ekonominiu ir kariniu
aspektu. Nauja pasaulio tvarka, vieninga pasaulio tvarka arba
Transnacionalinė globalistinė respublika, jų nuomone, yra tik už
kelių žingsnių nuo įgyvendinimo. Bet visi šių planų siekiai
surišti į du pagrindinius mazgus – Jeruzalę, kur turi įvykti
Armagedonas, ir viešpatavimą visam Žemės rutuliui.
Ankstesnis bandymas sukurti vieningą
pasaulio respubliką ir ištrinti nacionalines sienas buvo prieš 100
metų Rusijoje. Kaip rašė vienas iš sionizmo pagrindėjų rabinas
Baruchas Levi savo jaunam mokiniui Karlui Marksui:
„Pati žydų tauta taps Moze. Jos
viešpatavimas pasauliui bus įgyvendintas apjungiant žmonių rases,
panaikinant monarchijas ir sienas, kaip pagrindą atskirumo
(particularizmo) ir paskelbiant pasaulinę respubliką, kuri visur
pripažįsta žydų pilietybės teisę.
Esant šiai naujai žmonijos
organizacijai šiuo metu išblaškyti po visą žemės paviršių
Izraelio vaikai visi vienos rasės, vienodo tradicinio auklėjimo, be
didelio pasipriešinimo taps visur vadovaujančiu elementu, ypač,
jei pajėgs primesti darbininkų masėms žydų valdymą. Taip,
proletariato pergalė perduos į izraeliečių rankas vyriausybes
visų nacijų kartu su Pasaulinės respublikos įtvirtinimu.
Tada žydų rasės vyriausybės pajėgs
panaikinti privačią nuosavybę ir valdyti visur tautų turtą.
Tokiu būdu, realizuojamas Talmudo pažadas apie ateinančius
mesianiškumo laikus, kada žydai valdys turtą visų žemės tautų“.
Salluste «Les engines secretes du Bolchevisme»
2017 metų revoliucijos pasekoje
užvaldę Rusijoje valdžią, tarptautinės globalistinės jėgos
nutarė padaryti rusišką valstybingumą ir rusų tautą malkomis
kurstyti pasaulinę revoliuciją ir įtvirtinimui vieningos
pasaulinės respublikos. Šio bandymo vainiku tapo sovietų-lenkų
1919-1921 metų karas, kada Michailo Tuchačevskio kariuomenė,
vadovaujant Levui Trockiui, ėmė veržtis per Lenkijos teritoriją
į pagalbą Bavarijos tarybinei respublikai ir toliau į Europą.
Tačiau įvyko „Stebuklas prie Vyslos“, tarybinė kariuomenė
buvo sutriuškinta, o dešimtys ir šimtai tūkstančių rusų žmonių
žuvo mūšio laukuose, o vėliau iš bado ir kankinimų lenkiškose
koncentracijos stovyklose.
Rusijos tauta nepanoro būti
globalizacijos „aukos avinėliu“, ką puikiai suprato Josifas
Stalinas, kuris pasitelkęs įvairius „šaukimus“ ėmė „skiesti“
RKP(b) nacionaliniais kadrais. Po nesėkmingos Trockio 1927 metų
lapkričio 7 dienos revoliucijos, Stalinas ėmė transformuoti
marksistinę komunistinę doktriną, palikęs joje tiktai išorinį
apvalkalą iš lozungų ir atributikos, palikęs pagrinde tik idėjas
socialinio teisingumo, pagardinta išoriškai pakeistomis
krikščioniškomis vertybėmis. Bet, svarbiausia, Stalinas atsikratė
daugybės tarptautinių globalizmo teoretikų ir praktikų,
užplūdusių Rusiją po revoliucijos ir įsiskverbusių į naujos
valstybės visas partines, valstybines, ūkines ir mokslines
struktūras. Prasidėjo didelis valymas, kurį Vakaruose vadina
Gulagu ir Stalino represijomis.
Didžiulė dalis komunistinės elitos
išvyko iš TSRS, o jos intelektualioji dalis nusėdo Vokietijoje,
Frankfurto mieste, kur sudarė branduolį profesorių-dėstytojų
žinomos Frankfurto mokyklos Getės universitete. Bet, Vokietijoje į
valdžią atėjus nacistams dėl suprantamų priežasčių
komunistinė intelektualų elita persikėlė už vandenyno, kur gavo
katedras ir laboratorijas pagrindiniuose JAV universitetuose,
konkrečiai, Kolumbijos. Praktiškai visa dabartinė politinė,
ekonominė, kultūrinė ir mokslinė JAV elita yra mokiniai mokyklų,
vadovaujamų ir įkurtų pabėgusiais komunistiniais intelektualais,
taip vadinamais „Frankfurto paukščiukais“, „kultūrinio
marksizmo“ pradininkais. Didžiausios valdžios, mokslo ir
visuomenės koncentracijos JAV struktūrose neomarksistai –
globalistai pasiekė valdant Barako Obamos administracijai, ką aš
nuodugniai parodžiau straipsnyje „Komunizmo vaiduoklis užkariavopasaulį. Antra dalis“.
Šaltinis:
Nuoroda:
(bus tęsinys)
vertė Algimantas Lebionka
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą