Stambios technogeninės ir
gamtinės katastrofos, kaip uraganas „Kotrina“ JAV, akivaizdžiai
parodė, kad įprastas sotus gyvenimas gali pilnai žlugti per vieną
akimirką. Nebūtinai turi pasikartoti gamtos katastrofa, tam pakanka
ir stambios finansų krizės, kad tautos, praradusios savo istorines
šaknis, dorovines ir dvasines vertybes, savo kailiu pajaustų
barbarizmo baisumus.
Vienapolio pasaulio
pabaiga
45 JAV prezidentas
Donaldas Trampas atsirado ne atsitiktinai. Jis atėjo būtent tuo
momentu, kada prieštaravimų lygis pasaulyje pasiekė kritinį
tašką, o valstybės skola pirmą kartą peržengė 21 trilijonų
dolerių ribą. Didelė socialinė visuomenės diferenciacija, masinė
imigracija, karai, terorizmas, visa tai yra pasekmė šiuolaikinio
ekonomikos modelio. Mes galime tik spėti apie tikruosius JAV
prezidento tikslus, bet akivaizdu, kad Donaldas Trampas nuosekliai
griauna vienapolį pasaulį. Jis atvirai pareiškia apie ketinimą
draugauti su Rusija ir Kinija, sukeldamas vieningos pasaulinės
tvarkos pasekėjų įniršį.
Kapitalizmo, kokį
mes visi žinome, nebėra, tvirtina grupė Suomijos mokslininkų,
atlikusių tyrimą JTO generalinio sekretoriaus užsakymu.
Kapitalizmas nepajėgus reikiamu mastu reaguoti į šių dienų
iššūkius ir tai yra, tyrimo autorių nuomone, pagrindinė
problema. Tai reiškia jo pabaigą.
Donaldas Trampas
nuosekliai sugrąžina įmones į JAV, nes jo pirmtakai, kaip Obama,
ir Klinton, padarė viską tam, kad sunaikinti šalie pramoninę
gamybą, išvežė ją į Kiniją, Indiją, Japoniją, Pietų Korėją,
Malaiziją. Atsižvelgiant į globalistų įtaką, Trampas sėkmingai
panaudojo jų rusofobinius įsitikinimus prieš jų pačių globalią
finansų imperiją (Federalinę rezervų sistemą). Pataikaudamas
vanagams rusofobams Trampas įvedė Rusijai sankcijas, o po to prieš
kitus stambius pasaulinius žaidėjus. Savo veiksmais jis pastūmėjo
pasaulio bendriją nuo atsiskaitymų savo nacionalinėmis valiutomis.
Trampas, kaip verslininkas, supranta, kad nebūna begalinių
finansinių burbulų ir pasaulio laukia nauja krizė, nepalyginama su
2008 metų krize, kurią pergyvens ne visi. Šiandieninė pasaulio
finansų sistema paremta popieriniu doleriu ir yra vienas didelis
burbulas. Ne be reikalo visi stambūs žaidėjai, įskaitant Rusiją,
supirkinėja auksą. Pasaulis įžengia į valstybinio egoizmo epochą
ir vargas toms šalims, kurios laisvanoriškai atsisakė savo
nacionalinės valiutos ir sunaikino savo ekonominį potencialą
tikėdamos sulaukti užsienio paramos.
Kas liečia Europą,
esant naujiems iššūkiams, tai čia viskas nevienareikšmiška.
Valstybės, įeinančios į Europos Sąjungą, turi skirtingas
istorines šaknis ir kultūrą, su sąlyga išorinio valdymo iš
Vašingtono, šis darinys dar turėjo kažkokius šansus likti
vientisa, šiandien viskas atrodo labai miglotai. Donaldas Trampas
paskutinio G7 susitikimo metu davė suprasti, kad nesirengia veltui
ginti Europos. Atsisakęs pasirašyti
baigiamąjį pareiškimą, jis metė saują saldainių Merkel ir
pasakė: „Štai, Angela. Nesakyk, kad aš tau niekada nieko
neduodu“. Anksčiau jis įžeidė taip vadinamus Baltijos šalių
lyderius pasakydamas, kad tik „buki“ gali būti prieš draugystę
su Rusija. Aš noriu pažymėti, kad tokiu tonu JAV prezidentas
niekada nekalbėjo net su Šiaurės Korėjos lyderiu. Jūs patys
darykite išvadas.
Pavojai Lietuvai
Kinai turi
prakeiksmą — “kad jums gyventi
permainų laikais“. Politinis ir socialinis Lietuvos modelis
nenumato kokių nors permainų, viskas remiasi šablonais už kurių
rėmų draudžiama išeiti. Bet koks nukrypimas geriausiu atveju
gresia karjeros pabaiga, perspektyvaus darbo
praradimu, viskas aplink nuspalvinta juoda ar balta spalva. Mane
visada stebino pozicija tų, kurie prakeikdami TSRS balsuoja už
buvusią sovietinę nomenklatūrą. Atsakymą į savo klausimą aš
gavau pokalbyje su keliais konservatorių aplinkos žmonėmis.
“Mes žinome, kas tokia Grybauskaitė, arba
Landsbergis, bet aš patenkintas savo darbu ir aš nenoriu jo
prarasti“ – maždaug taip atsako visi
su kuo man teko kalbėtis. Dalis Lietuvos visuomenės ne už
konkrečius žmones, balsuoja už savo asmeninę gerovę, kurios
nenori prarasti. “Тavo tėvynė ten, kur tau daugiau moka“, štai
pasaulėžiūros pagrindas, naujos kartos Baltijos valstybėse. Tai
ar pajėgs tokia visuomenė pergyventi sunkius laikus ir kitų galimų
krizių?
Vieninteliu
vienijančiu faktoriumi kaip pačioje Lietuvoje, taip ir Europoje,
amžių bėgyje buvo Krikščionybė ir krikščioniškos vertybės,
turinčios istorines šaknis su kaimyninėmis tautomis. Šiandien
šios vertybės naikinamos, o giminingos tautos paskelbiamos
priešais.
„Krikščionybė
Europoje, kaip standartas, kaip norma pasibaigė, ir, matyt,
pasibaigė visiems laikams“, — pareiškė
profesorius Stephen Bullivant.
Tikriausiai ne
atsitiktinai atsirado pagrindinis Europos Sąjungos pastatas
suprojektuotas pagal Piterio Breigelio paveikslą, vaizduojantis
nebaigtą statyti Babilono bokštą simbolizuojantį nepaklusnumą
Dievui. Kas gali vienyti tokią nekrikščionišką Europą?
Tuo metu, kai Vakarų
šalys atitraukia nuo tradicinių istoriškų vertybių, Rytų šalys,
Rusija visų pirma prikelia šias vertybes. Per paskutinius 15 metų
Rusijoje pašventinta 20000 naujų stačiatikių šventyklų.
Vakaruose puikiai supranta šių pokyčių reikšmę ir jiems kylantį
pavojų.
Kas liečia bendras
istorines šaknis su broliškomis tautomis, tai čia viskas pastatyta
nuo kojų ant galvos. Mano senelis Juozas Valiukėnas (lietuvis) ir
senelė Stefanija Kučinskaja (lenkė) gimė carinėje Rusijoje,
valdant Nikolajui II. Visi giminės pagal šias linijas buvo prisiekę
ištikimybe Carui, tarnavo imperatoriaus kariuomenėje ir dalyvavo
1817-1864 metų Kaukazo kare. Manoma, kad Kučinskis ir Valiukėnas
ten pirmą kartą susipažino. Pagal kitus duomenis, jie galėjo
susipažinti tarnaudami pirmoje Vilniaus karinėje mokykloje,
kuri buvo atidaryta 1862 metais.
Tarp kitko, mano giminės iš motinos pusės (Kubanės kazokai) taip
pat tuo metu tarnavo Kaukaze.
Kaip pasakojo
senelis, jo tėvas (mano prosenelis) 1862 metais buvo pakviestas į
atidarymą paminklo Didžiąjame Novgorode, kuris buvo skirtas
Rusijos tūkstantmečiui. Ant paminklo pavaizduoti Didieji Lietuvos
kunigaikščiai Gediminas, Algirdas, Vytautas ir taip pat Didysis
žemaičių kunigaikštis Kęstutis. Tarybinais laikais aš pats
buvau nuvykęs į Didijį Novgorodą, kad pamatyti šį paminklą. Aš
noriu pasakyti tik viena, mus visus jungia ne tik giminystės, bet ir
bendros istorinės šaknys.
Jeigu kalbėti apie
giminystės ryšius, tai teks cituoti mokslininkus ir apžvelgti šį
klausimą genetiniu lygiu. Į šį klausimą savo laiku atsakė
Vilniaus Santariškių klinikų medicinos genetikos centro
profesorius Vaidutis Kučinskas: „Genomo lygiu lietuviai mažai
skiriasi nuo latvių, lenkai nuo rusų. Daugiau skiriasi nuo estų,
ženkliai nuo suomių, dar daugiau nuo Vakarų Europos atstovų ir
nuo Pietų Europos populiacijų. Tai susiję su populiacijų
susiformavimo istorija, tuo, kaip intensyviai vyko jose migracija,
kokie tamprūs buvo ryšiai“.
Aš puikiai suprantu, kam
nori mus supjudyti ir panaudoti kaip instrumentą prieš Rusiją ir
Baltarusiją, bet ir suprantu kita, kuo tai gali pasibaigti Baltijos
tautoms. Visi tie žodžiai apie Vakarų galią ir solidarumą
sukelia juoką. Aš sutinku, kad mūsų naujieji globėjai gali
žudyti, bet pergalei to nepakanka, reikia mokėti mirti už savo
idealus. Idealų nėra, vertybių irgi, lieka tik pinigai, kurie,
žinia, mirusiems nereikalingi. Lietuvius įtikinėja, kad jų
neapleis ir apgins. Reikia paklausti buvusių Lietuvos partizanų ir
politinių kalinių, kaip tai vyko pokario metais. Lietuviams
pasakoja, kad TSRS viskas buvo blogai, bet kodėl niekas nepaklausia
lietuviško elito, kodėl jie tuo metu šlovino sovietinę valdžią,
ištikimai jai tarnavo, nesipriešino, nesėdėjo stalininiuose
lageriuose ir tremtyje. Jiems buvo patogu gyventi valdant sovietams,
dabar jiems komfortiška gyventi valdant Vašingtonui ir Briuseliui.
Savo istorinių šaknų
sunaikinimas, priešiški santykiai su giminingomis tautomis atves
prie valstybingumo suardymo ir prie visiškos Lietuvos visuomenės
degradacijos. Degradacijos procesas jau paleistas. Greitai Lietuvoje
prezidento rinkimai, todėl visiems verta gerai pagalvoti prieš
pasirenkant kandidatą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą