Dievas-Garbė-Tėvynė: trys žodžiai, kurių taip bijo degradavę Briuselio neoliberalai

LRT ir didžiosios Lietuvos MIP, valdomos užsienio kapitalo, mums melavo apie lapkričio 11 dienos Varšuvoje vykusį Nepriklausomybės Maršą, kurios šūkis buvo „Dievas-Garbė-Tėvynė“, visaip šį renginį juodino, o dalyvius vadino nacionalistais, neofašistais, ekstremistais, skustagalviais, geriausiu atveju populistais. Lietuvos MIP iš esmės pakartojo iš Briuselio skleidžiamą melą.

Apie šį neeilinį ir grandiozinį Europoje renginį, kuriame dalyvavo 250 000 lenkų ir Lenkijos svečių, portale Gefira rašomas: „Tuo metu kai Paryžiuje Prancūzijos prezidentas Makronas Pirmojo pasaulinio karo pabaigos minėjmo ceremonijoje kalbėjo nacionalizmo pražūtingumą, Varšuvoje ketvirtis milijono žmonių atėjo į stambiausią Europoje patriotinę demonstraciją, skirtą Nepriklausomybės dienos progai. Kontrastas tarp šių įvykių parodo, kaip toli Europa nuo idealų, kurie kažkada buvo senojo kontinento jėga – tikėjimas, nacija, šeima ir tėvynė.“

Gefira pažymi, kad Lenkijos piliečiai didžiuojasi savo nacionaliniu identitetu, ir tai būtent tai, „ko nemyli beveik visos europinės ir užsienio MIP.“ Būtent todėl reportažai apie Neprikalusomybės Maršą buvo režisuojami taip, kad vakarų skaitytojams, žiūrovams ir klausytojams sukelti pasišlyštėjimą juo, o lenkams sukelti gėdos jausmą. Autoriai šių reportažų „dirbtinai šiam įvykiui suteikė fašistinį ir nacistinį pobūdį, pastatydami lygybės ženklą tarp šių ideologijų ir nacionalizmo, nesusimąstydami apie istoriją šalies, apie kurią jie rašo.“

Vakariečiams „sukurtas įspūdis, kad Marše daugiausiai dalyvavo skustagalviai ir galvažudžiai, kurie nori nugalėti visus ir viską sudeginti, su kuo jie susiduria. Toks paveikslas neturi nieko bendro su realybe, nes parade dalyvavo nesuskaičiuojamos minios paprastų lenkų įvairiausių socialinių sluoksnių – nuo bedarbių, valytojų, pensininkų, juristų ir profesorių, šeimų su vaikais – visi jie save siejo su tokiais lozungais, kaip Dievas, Garbė, Tėvynė, Nacija, Šeima“, tačiau MIP buvo pateikiamas iškraipytas renginio paveikslas.

Gefira pažymi, kad visur, kur šie idealai palaikomi, „pasirodo grasinantis Briuselio pirštas, parodantis, kad europinės vertybės ne tokios universalios, kaip jos turėtų būti. Eurokratai stengiasi nuslopinti bet kokį nacionalinį identitetą, paveldą ir tikėjimą. Tas pats buvo padaryta ir Sovietų Sąjungoje ir valstybėse-satelituose: nepriklausomai nuo laiko ir vietos, viskas, kas gali jungti visuomenę, kaip patriotizmas, ypač šventimas nacionalinių švenčių arba atminties dienų, buvo nuslopinta, uždrausta arba išjuokta. Šitas reiškinys nenutrūko atsiradus ir išsiplėtus Europos Sąjungai.“

Europos politikai MIP panaudoja kaip ruporą, per kurį Briuselio biurokratai nustato, kas tautoms priimtina, o kas ne. Kokios protinės ir moralinės degradacijos yra Briuselio ideologai mums savo pavyzdžiu parodo Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris – protiškai degradavęs alkoholikas ir idiotas. Yra daugybė kitų ES degradacijos pavyzdžių, tarp kurių išsiskiria Prancūzijos prezidentas, Napoleono ir Edipo kompleksais sergantis homoseksualistas Emanuelis Makronas.

Štai šitoje protiškai ir moraliai degradavusioje ES, Briuselio bepročiai mano, kad europietį galima penėti bet kokiu feikiniu mėšlu. Būtent taip buvo nušviečiamos grandiozinės patriotų eitynės Varšuvoje.

Gefira pažymi, kad vakaruose feikinė MIP informacija pateikiama kaip dogma, kuria negalima abejoti. Kas nesutinka su „partijos linija“ priversti dirbti visuomenės periferijoje ir juos piktavališkai vadina „dešiniaisiais populistais, nacionalistais arba fašistais“. Tokias jiems yra Prancūzijos nacionalinis frontas, Tvarka ir teisingumas Lenkijoje, Lyga Italijoje, FIDES Vengrijoje.

Gefira žodžiais, būtent MIP kūrė įvaizdį, kad neutralūs sociologijos ir politikos mokslo terminai, tokie kaip populizmas arba nacionalizmas, įgautų išimtinai negatyvią prasmę. Europos „elitas“ šiuo metu stengiasi atsikratyti savo oponentų naudodamas būtent šiuos žodžius.

Pranešimai apie Nepriklausomybės Maršą „buvo iškraipyti, šališki ir tendencingi. Vidutinis skaitytojas, buvo nuteiktas įsivaizduoti Lenkiją kaip šalį, pilną agresyviai nusiteikusių žmonių - „fašistų“ ir „nacistų“ - ir patį įvykį kaip labai pavojingą. Šių pranešimų autoriai arba nežino Lenkijos istorijos, nes jei ją žinotų, jie atsargiau rinktųsi žodžius, arba jie specialiai klaidina visuomenę ir piešia iškreiptą realybės paveikslą. Briuselis bando nuslopinti religinį tikėjimą, nacionalinį identitetą ir nacionalinį palikimą, kad išnaikinti europiečius, Praėjęs sekmadienis parodė, kad Varšuva ir europinis isteblišmentas negalėjo būti toliau vienas nuo kito“, - rašoma portale GEFIRA.

Štai kaip iš tikrųjų vyko Nepriklausomybės Maršas:

https://gefira.org/en/2018/11/14/european-pluralism-the-largest-patriotic-demonstration-in-europe-presents-undesirable-values/

Prasminga prisiminti Lenkijos himno žodžius: „Dar Lenkija nežuvo, kol mes gyvi esame...“

Aš linkiu Lenkija gyvuoti, o Briuselio gyvatei, smaugiančiai Europos tautas, kuo greičiau padvėsti, kartu su išsigimėliais junkeriais, makronais ir merkel.