2019-01-23

Prancūzų intelektualas Alain Soral: protestai Paryžiuje – tai pradžia visuotinio maišto




Žurnalistė Darja Aslamova Paryžiuje susitiko su Alain Soral, „vienu iš įžymiausių Prancūzijos intelektualų“. Apie „Geltonųjų liemenių“ judėjimą Soral pasakė: „Jokia politinė jėga nestovi už „geltonųjų liemenių“ judėjimo.“ „Visas prasidėjo nuo socialinių tinklų, nuo Feisbuko.“
Darja Aslamova:
- Tai buvo pirmoji „balta“ demonstracija, kurią aš mačiau. Nei vieno migranto.
- Jūs pirmą kartą pamatėte tikrą „baltą“ Prancūziją. Kas tie žmonės? Dauguma iš jų pabėgo iš didelių miestų į priemiesčius, kai kainos išaugo iki padebesų. Priemiesčiuose juos užkniso migrantai su savo mačetėmis, islamu ir chalialiniu maistu, kurie gyvena iš socialinių išmokų (tai yra iš baltųjų prancūzų mokesčių!) Po to jie pabėgo į provincijos miestelius ir kaimus. Ir apie juos, tikruosius Prancūzijos darbštuolius, tiesiog pamiršo! Tai atsakas tikros etninės Prancūzijos, išvarytos iš didelių miestų. Priminsiu, kad prancūzai vis tiktai balti, jeigu kas pamiršo. Aš jokio ryšio su rasizmu neturi. Tai tiesiog faktas. Ir tai prancūzų sukilimas, krizės aukų, sukurtos neokapitalistų. Iš vienos pusės jie moka didžiulius mokesčius, iš kitos – negauna jokios socialinės pagalbos, kuri visa skiriama imigrantams, kad užčiaupti jiems burnas. Tai sukilimas proletariato ir viduriniosios klasės-darbininkų, fermerių, kepyklų savininkų, kirpyklų, mėsinių, namų restoranų. Patys save jie vadina „galų judėjimu“, ir kai kurie net dėvi žinomus „galų“ šalmus su ragais. 
- Reiškia, tai „pamiršta Prancūzija“? - Taip, globalizacijos aukos, kurios priešinasi kapitalistams ir media-manipuliacijoms. Apie ką kalba dešimtmečius MIP? Apie feminizmą, rasizmą, apie LGBT judėjimą, apie ekologiją, bet niekada nekalba apie realias socialines problemas. Visos šios temos – tiesiog kaukės, kad paslėpti tikrą gyvenimą ir socialinę krizę. Jų nedomina kaimo žmonės, kurie vairuoja automobilius su dyzeliniais varikliais. Tai neva „ekologinė kova“ prieš dyzelį ir žibalą – tik būdas papildyti biudžetą. Bet kaimo gyventojams tai mirtis. Jie privalo vairuoti mašinas, nes tiesiog bus izoliuoti ir atkirsti nuo darbo. Tai Paryžiuje yra metro, madinga važinėtis dviračiu specialiais takais ar vairuoti mažus „mersedesus“. O tautai Makronas siūlo pirkti elektromobilius arba benzininius automobilius. Tai toks Marijos-Antuanetės elgesys: valgykite pyragaičius, jei trūksta duonos.




Klasių kova kitaip


-Kodėl „geltonosios liemenės“ neturi politikų paramos?
-Kodėl neturi? Štai kairiųjų politikas Melanšonas pareiškė, kad jis jų lyderis. Dešinioji Marin le Pen sako apie savo paramą. Bet „geltonosios liemenės“ pareiškia: „Eikit šalin! Jūs visi elita, „bobo“ (buržuazinė bohema). Nėra nei vieno politinio Prancūzijos lyderio, kuriuo mes galime pasitikėti. Jie mus parduoda“. Ir jie teisūs! Ir kairieji, ir dešinieji, - jie visi globalistai tarnaujantys oligarchijai. Šis sprogimas – kažkas naujo. Proletariatas ir vidurinioji klasė kartu prieš „bobo“. Kovotojai už suverenitetą prieš globalistus. Darbininkų klasė prieš finansinius spekuliantus ir parazitus. Realistai prieš ideologus. Trumpai, klasių kovos šiuolaikinė versija.

Išgirdusi žodį „klasių kova“ aš sudrebu kaip senas pulko arklys, išgirdusi mūšio garsus. Vis tiktai aš gerai mokiausi tarybinėje mokykloje. Karlas Marksas, Leninas, menševikai ir bolševikai...
-Reiškia, mes sugrįžtame prie Markso?
- Žinoma. O jis niekur nepradingo. Tiesa, jį niekas necituos. Skaitoma padoriu ignoruoti jo mokymą. - Bet kodėl tokia prievarta prieš demonstrantus? Mano akyse sumušė su lazdomis jaunus žmones, kurie taikiai stovėjo nuošalyje. Į žurnalistus šaudė guminėmis kulkomis. Ir tai demokratinė Prancūzija?! 
- Viskas logiška. Iki šiol bet kokie protestai buvo gerai organizuoti kontroliuojant profsąjungoms ir organizacijoms. Visi su balionais, vaikais, gėlėmis. Valdžia žinojo, kada demonstracija prasidės, kada pasibaigs. Demonstrantai turėjo lyderius, su kuriais galima derėtis. Dabar tai stichinis judėjimas pažemintų ir įžeistų. Niekas dešimtmečius nekreipė į juos dėmesio. Tai judėjimas suaugusių žmonių, o ne išpaikinto jaunimo. Išėjo vyrai ir moterys 30-40 metų, subrendę žmonės, kurie moka dirbti rankomis. Anksčiau demonstrantai laikėsi taisyklės ir niekada netrukdė žmonių iš turtingų rajonų. O čia jie įsiveržė į aštuntą kvartalą, Eliziejaus laukus. Ir žmonės, kurie gyvena už tūkstantį eurų per mėnesį, pamatė „porše“ mašinas, parduotuvių vitrinas su kosminėmis kainomis, prabangius viešbučius. Jie atvažiavo iš kaimo ir suprato, kad gyvena, kaip klošarai. Tai yra globalizmo aukos įsiveržė į globalistų rajonus. Suprantama, jie buvo agresyvūs, bet jie nieko nesiaubė. Jie per daug gerbia darbą. Bet įsivaizduokite visą šią aristokratiją ir buržuaziją, staiga pamačiusią savo kvartaluose žmones pūslėtomis rankomis. Jie tiesiog prisidirbo į kelnes. Tai visai nauja situacija, žymiai įdomesnė, negu 1968 metais, kada maištavo filosofijos ir sociologijos studentai, turtingų tėvų vaikai.
Žiaurus pasirinkimas: revoliucija arba karas

Tai kas šiandien gatvėse? „Geltonosios liemenės“ su tikslia socialine motyvacija. Valdžios taktika – padaryti šį judėjimą antipatišku visuomenės nuomonės akyse. Tam jie naudoja „juodą bloką“ - radikalią „Antifa“, kairius-studentus (naudingus idiotus), provokatorius iš policijos ir migrantus iš priemiesčių, kurie atvedami vakarop, kad padaryti sau dovanas išplėštose parduotuvėse Naujiesiems metams. Pagrindinė „geltonųjų liemenių“ problema – nebuvimas politinių darbininkų lyderių.
- Kaip viskas pasibaigs?
- Valdžia gelbsti savo užpakalį. Jie įtrauks į tai visas politines partijas ir visas media, nes tai ta pati elita, „bobo“. Jų gyvenimui kilo pavojus. Štai dabar jie bus solidarūs. Kad nuraminti skurdžius, jiems numes kaulus (kiek pakels uždarbį, laikinai sumažins mokesčius). Visa tai niekai. Žmonės nutils laikinai, bet problemų tai neišspręs.
Iš esmės, mes gyvename 1930-tuosius metus, kuomet prieš akis dar vienas pasaulinis karas. Tai trumpas ramybės periodas. Visiškai tylint MIP JTO tik ką patvirtino Marokešo susitarimą dėl visuotinės migracijos. Dabar ekonominiu migrantu gali tapti bet kas. Valstybės PRIVALO jį įsileisti.
Teisė imigruoti tampa ŽMOGAUS TEISE.
- Ką tai reiškia?! – aš plačiai atveriu akis.
- Aš gi sakau: MIP tyli. Jokios informacijos. Europa privalo įsileisti visą Afriką, nes afrikiečiai yra aukos globalaus atšilimo, ir tuo kalti europiečiai.
-Ką?! O ką, Sacharoje visą gyvenimą augino pomidorus? Kaip buvo Sachara, taip ir liko Sachara.
- Štai matote, jūs žurnalistai, jūs pirmą kartą girdite. Šis paktas pilnai pakeis Europos populiaciją. Tai paskutinis smūgis baltiesiems krikščionims. Bet tik vienas iš scenarijų. Oligarchijos valdžia išdidi. Bankininkai nesiruošia trauktis. Prieš mus nauja globali krizė. Išeitis: liaudies revoliucija...
Čia aš skeptiškai raukausi. Vėlgi ačiū tarybinei mokyklai. Ką ten sakė Leninas? Imti telefoną, telegrafą ir geležinkelio stotis. Ar gali beginkliai, tegul ir fiziškai stiprūs žmonės užgrobti internetą, MIP, geležinkelio terminalus, oro uostus, perkirsti kelius? Tai utopija.
- Arba pagrindinis scenarijus: trečiasis pasaulinis karas.
Pasiruošimas vyksta pilnu tempu. To niekas jau ir neslepia. Karas – visada valdančiųjų sluoksnių išeitis, kuomet jie skęsta. Na, ir atpirkimo ožys – kaip visuomet, Rusija. Jau toks mūsų likimas. Jus iš visų pusių apsupo bazėmis. Tarp kitko, aš manau, Putinas tam pasiruošęs.

Šaltinis:




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą