Jaučiu kažką glitaus, seilėto, falšyvo

Aš niekada į jokį postą nerinksiu R.Šimašiaus, nes jaučiu jam gilų fiziologinį pasišlykštėjimą: jo seilėtai-debiliškai veido išraiškai, dirbtinai kvailelio šypsenai, kikenimui. Mane pykina nuo jo girgždančio balso tembro.

Tokią antipatiją, matomai, galima paaiškinti mūsų skirtinga smegenų struktūra, smegenų žievės laukų skirtumais, sąlygojamais skirtingu neuronų skaičiumi juose, kurie tarp žmonių siekia 150— 370%. Šie skirtumai „sukelia tarp žmonių unikalius barjerus, kurių neįmanoma kompensuoti švietimu ar aklėjimu,“ - tvirtina žymus smegenų veiklos specialistas prof. S.Saveljevas.

Galiu spėti, kad mano smegenyse yra tokios neuronų struktūros, kurios leidžia man atskirti gėrį nuo blogio, normą nuo patologijos, naudą nuo žalos, bendrąjį gėrį nuo bendrojo blogio ir t.t.

Todėl aš niekada nepritarsiu homoseksualistų santuokoms, narkotikų legalizavimui, niekada nepritarsiu vandens ir kitų išteklių privatizavimui, niekada nepritarsiu neoliberalizmui, niekada nedegiosiu Vinco Kudirkos panosėje Hanukos žvakių su profašistinės sektos Chabad Liubavič rabinu ir t.t.

Aš gyvenu Vilniuje nuo pat gimimo, nuo 1951 metų, daug mačiau miesto vadovų, bet nei vienam iš jų nejaučiau tokios antipatijos, kokią jaučiu R.Šimašiui. Aš tikrai nenoriu, kad jis antrą kadenciją naikintų mano gimtąjį miestą, darytų su juo neoliberalistinius eksperimentus.

Mano Vilniuje turi būti paminklas valstybės simboliui Vyčiui, mano mieste turi klestėti krikščioniška šeima, jame neturi būti vietos lytinių iškrypimų diktatui, narkotikams, mano Vilniuje turi klestėti bendrasis gėris.

Todėl aš nebalsuosiu už Remigijų Šimašių rinkimuose į sostinės merus ir kviečiu kitus Vilniaus gyventojus už jį nebalsuoti.