Šunys ir katės didina CO2 emisiją
ir Vokietijos klimato aktyvistai pasisako prieš jų laikymą. Jie
teigia, kad tas, kas nori padaryti kažką gero klimatui, neturi
laikyti šuns ar katės. Perspektyvoje reikia atsisakyti šunų ir
kačių laikymo. Net kaimo vietovėje jie yra našta aplinkai.
Neues Deutschland portale ponia
Katharina Schwirkus rašo:
„Keturkojai ne tik užteršia parkus ir šaligatvius, bet ir yra nereikalinga našta klimatui. Jie privalo, pagaliau, išnykti iš mūsų miestų ir iš mūsų gyvenimo.
Padarai vos vieną neatsargų žingsnį parke ir įmini į „blyną“. Jis prilimpa prie mano bato. Aš užmyniau šuns mėšlą. Tai suerzina ir sukelia mintis. Ką pametė keturkojai dideliame mieste? Priedo prie jų bjaurių išskyrų, naminiai gyvuliai taip pat blogai veikia klimatą, nes jie ėda mėsą ir, tokiu būdų, didina išskiriamo anglies dvideginio kiekį. Ekologinis šuns balansas lygus 3700 automobilio nuvažiuotų kilometrų, katės – 1400 kilometrų. Vidutinis automobilis Vokietijoje per metus nuvažiuoja 13 000 kilometrų.“
Autorė pažymi, kad katinų ir šunų
CO2 išmetimai, atrodo nykstamai maži, bet reikia atsižvelgti į
tai, kad „ekologinis pėdsakas vokiško šuns ir katės toks pats
didelis, kaip egiptiečio. Nurodomi dydžiai numato, kad gyvūnai
gauna įprastinį konservuotą maistą. Kuo geresnis maistas, tuo
blogesnis balansas klimatui.“
Turtingi keturkojų augintojai perka
jiems brangius maisto produktus, kuriuose 75 procentus sudaro aukštos
kokybės mėsa. Dėka gero maitinimo, ilgėja gyvūnų gyvenimo
trukmė, o galiausiai ir jų ekologinis pėdsakas. Katės Vokietijoje
dažnai gyvena ilgiau nei 15 metų.
Gyvūnams augintojai skiria jiems ir
gydymą, nuolatos apsilanko pas veterinarus. Šunims net atliekamos
fizioterapijos procedūros. Jau šiandien daugelis augintojų
pasiruošę savo augintiniams išleisti dideles pinigų sumas.
Reiškiama nuomonė, kad reikia
pagalvoti apie didesnį naminių gyvūnų ir ėdalo jiems
apmokestinimą.
Aštria problema Vokietijos miestuose
tapo plastikiniai paketai, į kuriuos renkamos šunų fekalijos. Šiuo
metu visi žino, kad plastikiniai maišeliai yra „klimato žudikai“.
Vokietijos supermarketuose jie jau nėra nemokami, svarstoma ir apie
daržovių paketų kainą.
Straipsnyje teigiama, kad tie, kas nori
kažką gero padaryti klimatui, neturi įsigyti nei šuns, nei katės.
Ilgesnėje perspektyvoje reikia liautis auginti keturkojus. Net kaimo
vietovėje jie yra našta supančiai aplinkai. Pirmiausiai-šunų ir
kačių mėšlas ypač blogai suyra. Iš kitos pusės, katės
medžioja paukščius, bet jų neėda, o treniruoja savo instinktus,
moko kačiukus.
Autorė reziumuoja:
„Nepriklausomai nuo to, ar pavyks išvyti kates ir šunis iš stambių miestų, romantinis įvaizdis naminių gyvūnų, pagaliau, turi būti dekonstruotas. Vaikams nuo mažens reikia įdiegti supratimą, kad laikyti šunį ar katę mieste yra absoliučiai egoistiška. Šią temą rekomenduojama įtraukti į aktyvistų "Fridays For Future" tematiką. Moksleiviai nuo 10 iki 18 metų reikalaudami padidinimo mokesčių už šunis, parodys, kaip jie rimtai susirūpinę aplinkos apsauga. Visuomenė privalo neleisti šunims ir katėms lankytis kavinėse, supermarketuose ir restoranuose. Be to, turi būti sugriežtintos sankcijos higienos nesilaikantiems šunų augintojams.“
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą