JTO Generalinėje Asamblėjoje Nausėdos pasakytos kvailystės kalboje dėl klimato kaitos stabdymo

Apie G.Nausėdos kalbas Niujorke, JTO generalinėje asamblėjoje tiek daug prirašyta, kad nesinori laužyti papildomai plunksnos. Aš noriu tik atkreipti dėmesį į mūsų prezidento G.Nausėdos pasakytas kvailystes jo kalboje dėl klimato kaitos stabdymo.

Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje – pirmoji Nausėdos kalba plačiajai pasaulio auditorijai, kurioje jis pasidalino „Lietuvos patirtimi klimato kaitos stabdymo klausimu.“

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1100267/jungtiniu-tautu-generalineje-asamblejoje-pirmoji-nausedos-kalba-placiajai-pasaulio-auditorijai

Pilnas kalbos tekstas (aktualesnės vietos mano pabrauktos):

Pone Generalini Sekretoriau,

Ekscelencijos, ponai ir ponios,

Lietuva visiškai remia perėjimą prie atsinaujinančių šaltinių, įskaitant fotovoltinę ir vėjo energiją. Mes plėtojame konkrečias priemones, skirtas paskatinti energijos vartotojus tapti gaminančiais vartotojais – tokiais vartotojais, kurie aktyviai ir tvariai dalyvauja elektros energijos gamyboje. Mes taip pat pradedame taikyti unikalią nuotolinės apskaitos sistemą energijos gamybai iš atsinaujinančių išteklių ir jos vartojimui skirtingose vietovėse.

Ir vis dėlto viena iš mūsų sėkmės paslapčių iki šiol buvo tvarus šildymas bei su tuo susijusių technologijų plėtotė.

Norėčiau Jums priminti, kad vidutinio ir šaltesnio klimato šalyse šildymas yra neišvengiama būtinybė. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, šiuo metu pasaulyje būtent šildymui sunaudojama daugiausiai – apie 50 proc. – visos energijos. Tačiau 2017 metais vos apie 10 proc. šilumos buvo gaunama iš atsinaujinančių išteklių. Tai reiškia, kad mes vis dar esame labai priklausomi nuo iškastinio kuro, o tai trukdo visiems mums pasiekti anglies požiūriu neutralią ateitį.

Atsakymų toli ieškoti nereikia. Lietuva laikosi pozicijos, kad energijos poreikius šilumai didžiąja dalimi, ypač miestų daugiabučių kvartaluose, gali patenkinti biokuras. Šį plačiai paplitusį atsinaujinantį išteklių galima tvariai naudoti, siekiant švelninti klimato kaitos poveikį ir spartinti perėjimą prie žaliosios ekonomikos.

Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus biokuro dalis daugiabučių šildyme išaugo nuo 30 iki 70 proc., kai tuo pačiu metu šildymo kainos krito 30–40 procentų. Sukurta biokuro birža pademonstravo, kad tokiu būdu organizuojama prekyba yra vienas esminių elementų pereinant prie tvaraus šildymo.

Mūsų patirtis rodo, kad perėjimas prie biokuro centriniame daugiabučių šildyme skatina tvarią regioninę plėtrą, diversifikuoja kaimiškųjų vietovių ekonomiką ir mažina nacionalinę priklausomybę nuo importuoto iškastinio kuro. Jis taip pat mažina šiltnamio dujų išlakas bei padeda kovoti su klimato kaita. Maža to, biokuro panaudojimas skatina žaliųjų darbo vietų kūrimą ir leidžia plėtoti visą naujų industrijų grandinę nuo biokuro gamybos iki taikomųjų tyrimų, kuriais siekiama plėtoti ir tobulinti pasiteisinusias naujas technologijas.

Aš asmeniškai esu pasiryžęs imtis efektyvių veiksmų prieš klimato kaitą. Todėl skelbiu globalią iniciatyvą „Perėjimas prie tvaraus šildymo“, kuria siekiama anglies dvideginio išmetimo mažinimo tikslų. Mes turime kiek įmanoma plačiau skleisti žinią apie biokurą ir jo teikiamą naudą aplinkai ir ekonomikai. Turime dalytis tvaraus šildymo technologijomis bei ekspertinėmis žiniomis ir bendromis jėgomis kurti instrumentus, kurie užtikrintų aukščiausius biokuro kokybės ir tvarumo standartus, kaip ir ekonomiškai pagrįstą kainą. Galiausiai, mes turime remti gamtą tausojančias miškininkystės praktikas.

Visa tai ilguoju laikotarpiu užtikrins tvaraus šildymo modelio ateitį. Kartu tai gali būti viena iš prielaidų mūsų perėjimui prie klimato požiūriu neutralios ekonomikos.

Džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad mūsų iniciatyvą jau parėmė nemažai šalių, tarp jų Švedija, Austrija, Ukraina, Sakartvelas ir Latvija. Dar daugiau šalių turėtų prisijungti artimiausiu metu. Dėkoju visoms joms.

Atėjo metas. Pirmyn geresnės bendros ateities link.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda

Į prezidento pasakytas kvailystes nedelsiant atkreipė dėmesį LRT skaitytojai:

Skaitytoja Margarita Mimage LRT portale rašo: „Galiausiai mes turime remti gamtą tausojančias miškininkystės praktikas“ (?!) Tai kodėl Lietuvoje MASIŠKAI kertami miškai, net regioniniuose parkuose? Masiškai. Ar čia nauja programa prisidėti prie klimato kaitos mažinimo? Išpjauti žemės plaučius?

Stasys Paulauskas rašo: Biokuras teršia ne mažiau, nei kitokio kuro deginimas. (Biokuro deginimas: kiek jis teršia orą, kuriuo kvėpuojame. Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/.../biokuro-deginimas-kiek-jis...). Prieš tokias iniciatyvas vertėtų pasikonsultuoti su darniosios energetikos mokslininkais. Pats deginimas yra pasenusi technologija ("Ugnies kultūros saulėlydis"). Todėl iš JT tribūnos siūlyti tokią pasenusią "iniciatyvą" yra nesolidu ir neatsakinga. Vertėtų pasiaiškinti, kas Prezidentui įpiršo tokią kvailystę. Matyt biokuro prekiautojai. Saugus ir perspektyvus dabartinių šildymo technologijų sprendimas yra pasyvieji, nereikalaujantys išorinės energijos namai, ir šilumos siurbliai. Pats tokius naudoju - ir pigu, ir saugu ir švaru.

Rugsėjo 11 dieną Vokietijos Bundestage debatuose dėl biudžeto „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) bendrapirmininkė Alice Weidel  pasakė, kad Merkel pseudo klimato gelbėjimo programa naikina pramonę ir darbo vietas, griauna Vokietiją.

„Ši vyriausybė atsakinga už demontažą automobilių pramonės dėl „klimato“ kliedesių ir elektrinių automobilių. Jie žlugdo mūsų šalį su absurdiška idėja išėjimo iš atominės ir anglies energetikos vienu metu“, - pasakė Weidel ir nurodė, kad tai ekonominis ir gamtamokslinis „nonsensas“, o jos menama „klimato apsauga“ yra ne kas kita, kaip „siaubinga deindustrializacijos programa, surišta su siaubingu darbo vietų naikinimu. „Federalinė vyriausybė išleidžia“ milijardus, kad apsaugoti nuo įsivaizduojamos pasaulio pabaigos ateityje.“

Gitano Nausėdos ekologinės kvailystės nėra originalios, jis stengiasi visaip įtikti Vokietijos kanclerei Angelai Merkel (net solidariai su ja sėdėjo skambant Lietuvos himnui, ko nedarė savo šalį gerbiantis Kinijos premjeras), sekti jos politikos forvateryje, todėl ir jo kovos su „klimato kaita“ sprendimas sutampa su Vokietijos naikintojos politiką. Dėl pastarosios ekonomikos daktarė Alice Weidel pasakė, kad „Merkel energetinė politika tampa košmaru Vokietijos piliečiams“.

Politikė remiasi pasaulyje garsios konsaltingo firmos McKinsey išvadomis, kuriose konstatuojama, kad Vokietija ritasi į „energetinę katastrofą“. McKinsey prognozuoja, kad jau sekantį dešimtmetį Vokietija susidurs su elektros tiekimo problemomis. Ši situacija taps kritine atjungus visas atomines ir anglimi kūrenamas elektrines.

Weidel žodžiais, jau šią vasarą buvo kelios kritinės situacijos, kurios „atvedė Vokietijos energijos sistemą ties kracho riba. Tokiai pirmaujančiai industrinei nacijai, kaip Vokietija, tai neramūs požymiai, gresiantys mūsų klestėjimui.“

„Nepaisant į šį lemtingą kursą, federalinei vyriausybei net nepavyksta pasiekti užsibrėžtų tikslų dėl CO2 sumažinimo su pagalba energetinės pertvarkos“, - pažymi politikė. Ji tęsia: 

„Kokia katastrofa. Ir net finansiniu požiūriu perėjimas prie atsinaujinančių šaltinių tapo košmaru piliečiams: jau šiandien biudžetinė elektros energijos kaina šioje šalyje 45 procentais didesnė už vidutinę kainą Europoje. Tuo pat metu 54% vokiškos kainos už elektros energiją tenka mokesčiams. Energetika aukščiausiu laipsniu neteisinga. Todėl mes turime radikaliai pakeisti energetikos politiką: nuo ideologija motyvuotos politikos, grasinančios mūsų klestėjimui, pereiti prie protingos politikos, kuri tolimoje perspektyvoje garantuoja saugumą tiekimo Vokietijoje, kuri gyvybiškai būtina ne tik mūsų ekonomikai. Lemtingą energetikos pakeitimą reikia sustabdyti kaip galima greičiau!“

Saulės ir vėjo energetika normaliai gali funkcionuoti tik tuomet, jei tinkle yra energijos generacijos pajėgumų, kuriuos galima paleisti per labai trumpą laiką, kuomet nėra saulės ar vėjo. Tai didelė problema, kurią galimą išspręsti sukuriant specialias dujomis kūrenamas elektrines. Tokios elektrinės, kurių veikimas nereguliarus, yra nerentabilios, tuščias lėšų ir resursų švaistymas. Tai deda kryžių ant atsinaujinančių elektros šaltinių Europoje. 

Kokiu gi reikia būti idiotu, kad Lietuvos miškų paleidimą pro kaminą vadinti pažanga? Saulės ir vėjo energetikos panaudojimas – peilis Lietuvos ekonomikai. Dėl šios „klimatą tausojančios“ energetikos Vokietija, toliausiai nužengusi šios savižudybės keliu, turi pačią brangiausią elektros energijos kainą Europoje.

Pastaruoju metu paaiškėjo nemaloni saulės energetikos detalė: šių saulės elementų niekas nemoka utilizuoti be milžiniškos žalos aplinkai po gana trumpo jų naudojimo periodo.

Nausėda savo kalboje pateikia tiesiog puikius biokuro gamintojų pavyzdžius, kurie žengia Lietuvos pėdomis: Ukrainą ir Sakartvelą. Gal ponas mano, kad kūrenti galvijų mėšlu – yra nuostabi ateities technologija? Iš kur šios šalys gaus miško kūrenimui, ponas Nausėda, gal iš Lietuvos?

Aš manau, kad su tokiu kvailu prezidentu Lietuvos laukia labai liūdna ateitis. Vardan noro įtikti globalistams, prisidėti prie jų keliamos klimato kaitos isterijos, cirko, naudojant psichiškai nesveiką mergaitę, Nausėda aukoja mūsų šalies ekonomiką. Ekonomistui tai neatleistina, o juo labiau prezidentui.