Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja
naująja sutartimi gali panaikinti šiuo metu tarptautinėje teisėje
galiojantį lyties kaip „vyro ar moters“ apibrėžimą ir
pritarti lyties kaip „socialiai sukonstruotos“ apibrėžimui.
Naujasis apibrėžimas atvertų duris daugiau nei šimtui „lyčių“,
kurias būtų privaloma pripažinti teisiškai.
Tarptautinės teisės komisija (toliau
– Komisija) – nuolatinis pagalbinis JT organas – Generalinės
Asamblėjos prašo atsisakyti šiuo metu tarptautinėje teisėje
galiojančio lyties kaip „dviejų visuomenės lyčių, vyrų ir
moterų“, apibrėžimo. Šis apibrėžimas numatytas Romos
statute, skirtame Tarptautinio baudžiamojo teismo įsteigimui, ir
nurodo, kad sąvoka „lytis“ jokios kitos reikšmės, išskyrus
minėtąją, neturi.
Kairiosios politinės pakraipos
Komisija apibrėžimą siūlo keisti naująja sutartimi dėl
baudžiamojo persekiojimo už nusikaltimus žmoniškumui, kurią
netrukus svarstys Generalinės Asamblėjos teisės ekspertai.
Savo rekomendacijoje Komisija cituoja
„kelis tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės
baudžiamosios teisės patobulinimus“. Kaip pagrindą Komisija
pasitelkia teisiškai neįpareigojančias žmogaus teisių
organizacijų ir kitų tarptautinės teisės subjektų, skatinančių
lyties kaip socialinio konstrukto pripažinimą, nuomones.
Pavyzdžiui, Komisija cituoja JT
nepriklausomą ekspertą smurto ir diskriminacijos dėl seksualinės
orientacijos bei lytinės tapatybės prevencijai, kuris rašė, kad
lytis yra „kiekvieno žmogaus giliai jaučiamas vidinis ir
individualus lyties patyrimas, galintis atitikti arba neatitikti
lytį, kuri buvo priskirta gimus.“
Taip pat cituojamas Tarptautinio
baudžiamojo teismo prokuroras, kurio teigimu, lytis yra ne biologinė
realybė, bet „socialinis konstruktas“, susijęs su „lydinčiais
vaidmenimis, elgesiu, veiklomis ir požymiais, priskiriamais moterims
ir vyrams, mergaitėms ir berniukams.“
Romos statuto lyties apibrėžimo
panaikinimas tarptautinėje teisėje įtvirtintų lytį kaip
socialinį konstruktą. Jis ne paprasčiausiai paliktų lyties
apibrėžimą apsibrėžti kiekvienos šalies nacionalinėje teisėje,
kaip kai kurie mano. Apibrėžimo atsisakymas turėtų teisinę galią
tarptautinėje teisėje labai plačiai apibrėžti lytį.
Tikėtina, kad Komisijos prašymas
Generalinėje Asamblėjoje sukels nesutarimų. Pastaruosius dvejus
metus Komisija Generalinei asamblėjai ne kartą teigė, kad naująja
sutartimi nekeis jokių Romos statute esančių apibrėžimų. Ir ji
išsižadėjo savo žodžio dėl intensyvaus LGBT grupių lobizmo.
Negana to, Komisija visiškai nekreipia
dėmesio į tai, kad dauguma šalių nelaiko lyties socialiniu
konstruktu. Iš tikrųjų Komisijos cituojami JT subjektai ir
organizacijos žengia kur kas toliau nei daugelio šalių
nacionaliniai įstatymai.
Už LGBT teises kovojančios
grupės Amnesty International duomenimis, 2019 m. tik
septynios šalys leidžia keisti lytį remiantis tik savęs
identifikavimo pagrindu. Net maždaug keturiasdešimtyje kitų šalių,
kuriose asmenims leidžiama teisėtai gauti nuo jų biologinės
lyties besiskiriančią tapatybę, šalys riboja, kas ir kokiomis
aplinkybėmis gali tai daryti. Daugelyje šalių tapatybės keitimas
leidžiamas tik po psichiatrinių išvadų nustačius lyties
disforijos diagnozę arba atlikus chirurginę operaciją, keičiančią
asmens lyties organus. Be to, kai kurios šalys reikalauja, kad
žmonės išsiskirtų su sutuoktiniais ir neleidžia lyties
pasikeisti vaikų turintiems asmenims.
Planuojama, kad atsakingas Generalinės
Asamblėjos komitetas peržiūrės Tarptautinės teisės komisijos
ataskaitą, dėl naujos sutarties, spalio 28–lapkričio 6 dienomis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą