Dr.
Algimantas Lebionka:
Aš
esu šokiruotas Lietuvos pilietis, pasimetęs ir nesuprantantis, kas
vyksta Lietuvoje? Vakar, 2020 m. sausio 3 dieną, keturi patriotai
paminėjo lietuvių tautos didvyrio Kazio Škirpos atminimą, uždegė
žvakutes, pamojavo trispalve, ta pačia, kurią Kazys Škirpa prieš
101-nerius metus pirmasis iškėlė Gedimino kalno bokšte. Už tai
akcijoje dalyvavusi lietuvių kalbos licėjaus mokytoja p. Astra
Genovaitė Astrauskaitė buvo įgrūsta į narvą policijos mašinoje,
greta tarnybinių šunų, policijos komisariate panaudoti koviniai
veiksmai – policininkės Karinos, kalbančios su nežinomos kalbos
akcentu, sumušta, Lazdynų ligoninėje nustatyta daugybiniai p. A.
G. Astrauskaitės kūno sužalojimai.
Kitu
visuotinai žinomu atveju: tarptautinis aferistas Stanislovas Tomas,
nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtą
vertimąsi teisinių paslaugų teikimu, neteisėtą advokato vardo
naudojimą ir nusikalstamą pinigų rinkimą. Jis mojavo ne vėliava,
bet kūju, sunaikino svetimą turtą, išniekino Lietuvos Didvyrio
Jono Noreikos atminimą. Prokurorai ir policijos tyrėjai nekelia jam
bylų už daugybę padarytų nusikalstamų veikų, o gailestinga
teisėja šiam nusikaltėliui leido pabėgti nuo teisingumo į
Izraelį, kad po to Austrijos Respublikoje kaulytų politinio
prieglobsčio, kaip ištrūkęs iš baisingos Lietuvos, kurioje amžių
amžiais tariamai persekiojami žydai.
Šis
nusikaltėlis apvogė ir mane, todėl aš apskundžiau prokurorų
atsisakymą kelti jam bylą dėl sukčiavimo. Apie tai šiandien
parašyta straipsnyje „Aferistas ir vandalas Stanislovas Tomas su
kūju rankose ir apipjaustytas lietuviškas teisingumas“
Norėčiau
išgirsti, ką galvoja aukščiausios kvalifikacijos teisininkas apie
Lietuvoje vystančią teisinę bakchanaliją Gedimino kalno papėdėje?
Advokatas
dr. Antanas Bartusevičius:
Būdamas
informuotas iš įvairiuose interneto portaluose paskelbtos
informacijos, galiu tvirtinti, kad po pabendravimo su policija šalia
Vilnelės tilto, K. Škirpos alėjoje, tik viena iš (4) keturių
akcijos dalyvių p. Astra Genovaitė Astrauskaitė buvo sulaikyta.
Kodėl viena? Lietuvos valstybės vėliava atimta, o sulaikyta
negrėsminga moteris grotuotoje policijos automobilio „bagažinėje“,
kartu su (tikėtina tarnybiniais, o ne koviniais) šunimis buvo
nuvežta į policijos komisariatą. Po apklausos policijoje p.A. G.
Astrauskaitė atsidūrė Lazdynų ligoninėje, o legali valstybinė
vėliava - atimta. Kaip daiktinis įrodymas? Kodėl? Juk tos vėliavos
flagštoku ji neišdaužė policijos automobilių langų ir nesukėlė
jokio fizinio skausmo nė vienam iš policininkų ar policininkių?
Žygiuoti ir manifestuoti su valstybine vėliava rankose pagerbdamas
didvyrius turi teisę kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis ir ne
pilietis. Kodėl tai neleistina mokytojai p. Astrai G. Astaruskaitei?
Tai šiurkštus jos konstitucinės teisės ir laisvės pažeidimas.
Primenu
apie įvykį p. Astros Genovaitės Astrauskaitės įrašu iš jos
asmeninės feisbuko paskyros:
Mokytoja
Astra Genovaitė Astrauskaitė:
„Ko
nepaminėjau? Policijoje jau kita pareigūnė (taip pat su rusiška
pavarde), liepė pūsti į alkotesterį. (Vyrai lakstė pirmyn, atgal
po kabinetą). Pripūčiau 0 promilių. Visur pasirašyti atsisakiau,
nes akcentavau, kad jokio prasižengimo nepadariau. Su jų
kaltinimais nesutikau, reikalavau, kad leistų paskambinti advokatui.
Kelis
kartus pakartojo, kad jokiam advokatui skambinti neturiu teisės.
(
Sic!
Paryškinta
mano – adv. A. Bartusevičius). Kadangi prie K. Škirpos al. buvo
sakyta, kad pati parašysiu paaiškinimą, pasakiau kad su tardymu be
advokato nesutinku, nieko nekalbėsiu. Jie pasiuto, lakstė vienas po
kito į kabinetą, keitėsi, tarėsi.
Tada,
matyt, nusprendė uždaryti nakčiai, nes reikalavo mano rankinės,
sakė pažiūrės, ar neturiu draudžiamų daiktų. Kai nedaviau,
grasino
labai stambi pareigūnė panaudojo kovinius veiksmus.(Sic!
Paryškinta
mano čia ir žemiau – adv. A. Bartusevičius). Pasikabinau rankinį
per petį, tai pripuolusi
užlaužė rankas murkdė, liepė atnešti antrankius,
Vienas
vyras atlėkė su antrankiais, bet iš skausmo ėmiau šaukti, tai
paleido. Labai
skaudėjo, verkiau, temo akyse, dūrė širdį, prašiau kviesti
greitąją.
Kol
neatėmė telefono (vėliau atėmė, prasitarę, kad galiu įrašą
padaryti) dar skambinau draugams, pasakojau, kas vyksta.
Pasakiau,
kad savo rankinės neduosiu, pati išėmiau daiktus ir dėjau ant
stalo. Liepė viską liepė išimti iš piniginė, net pinigus
suskaičiuoti. Viską rašė, kas buvo: lūpdažis, plaukų šepetys,
piniginės turinį užrašinėjo kompiuteryje, 85 eurus, visas
turimas parduotuvių, banko korteles, pirštines, raktus.
Ta
pati pareigūnė
mane apčiupinėjo…
Liepė
pasirašyti po kratos sąrašu – atsisakiau.
Jaučiausi
labai blogai… Šeimai
skambinti jau neleido.
Telefoną
grąžino tik tada, kai greitosios gydytojai, suteikę pirminę
pagalbą, jiems pasakė, kad manęs komisariate nepaliks, nes būtina
vežti į ligoninę tolimesniam tyrimui. Greitosios pagalbos
gydytojai buvo labai jautrūs…
Labai dėkinga esu ir Lazdynų ligoninės traumatologui, kuris paskyrė kaklo, pečių, rankos rentgeno tyrimus. Pulkininką Kazį Škirpą, Lietuvos istorijos palikimą Vilniuje ginsiu ir toliau“.
Labai dėkinga esu ir Lazdynų ligoninės traumatologui, kuris paskyrė kaklo, pečių, rankos rentgeno tyrimus. Pulkininką Kazį Škirpą, Lietuvos istorijos palikimą Vilniuje ginsiu ir toliau“.
Horribile
dictum!
Jeigu
vadovautis policijos neviešinamais veiklos principais, ko neretai ir
siekia kai kurie policijos pareigūnai, tai tokioje situacijoje p.
Astra G. Astrauskaitė iš tikrųjų prarado teisinio saugumo
garantijas. Policininkas nėra valstybė. Tai valstybės vardu
veikiantis teisėtvarkos pareigūnas. Policininkas privalo žinoti,
kad jo pareiga rūpintis žmogumi ir „ginti, saugoti, padėti“
žmogui sunkioje situacijoje, o ne šiurkščiai „įsodinti“
neagresyvią inteligentišką moterį į policijos automobilio
„krovinių“ skyrių kartu su policijos tarnybiniais šunimis,
kurių elgsena gali būti ne itin draugiška, teisėta ir pagrįsta.
Tai galima interpretuoti kaip psichologinio ir psichinio smurto bei
fiziologinių kančių sukėlimo būdą. Kankinimą,
nuo į policijos automobilį įsodinimo momento.
Ar
visuose kituose atvykusiuose į įvykio vietą policijos
automobiliuose taip pat buvo po du tarnybinius šunis? Jeigu ne, tai
kodėl p. A. G. Astrauskaitė nebuvo įsodinta į vieną iš tų
automobilių be kovingai nusiteikusių šunų? Tai jau buvo policijos
pareigūnų, o ne sulaikomo žmogaus asmeninis rūpestis.
Policininkas turi užtikrinti sulaikomo asmens teisių teisėtumą ir
žmogaus teisių apsaugą, kurios nežemina jo garbės ir orumo,
nesukelia niekuo nepagrįsto fiziologinio ir psichinio streso.
Šiuo
atveju Lietuvos policijos pareigūnams norėčiau maloniai priminti,
ne tik apie policijos, bet ir apie esminį
advokatų vaidmenį demokratinėje visuomenėje bei teisės
viršenybei.
Tai ne tik Lietuvos advokato nuomonė. Tai – Prancūzijos
Nacionalinės Advokatų Tarybos, 2019 m. gruodžio 13-14 d. vykusioje
Generalinėje Asamblėjoje priimta rezoliucija.
Norėčiau
pabrėžti, kad kiekvienas sulaikytas asmuo turi teisę turėti
gynėją – advokatą nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos
pradžios momento. Jei neišgalite jam mokėti, Jums turi būti
paskirtas advokatas, kuriam mokama iš Lietuvos valstybės lėšų 13
Eur per valandą. Neseniai Teisingumo ministras pažadėjo mokėti 16
Eur per valandą, nors prieš porą metų jau buvo pažadėta mokėti
net 18 Eur. Tuo tarpu Estija nieko nežada, bet moka advokatui 50
Eur, o Švedijos Karalystė 130 Eur per valandą.
Norėčiau
priminti, kad sulaikytasis asmuo gali neduoti jokių parodymų, nes
turi teisę tylėti. Negalite būti verčiama prisipažinti padarius
nusikalstamą veiką, kankinama ar žeminama, prieš jus negali būti
naudojama kitokia prievarta (kaip p. A. G Astrauskaitės atveju –
ji ir pikti tarnybiniai šunys automobilio „bagažinėje“,
neadekvatūs ir neproporcingi šiurkštūs veiksmai policijos
komisariate). Visi procesiniai veiksmai su Jumis turi būti vykdomi
valstybine – lietuvių kalba. Galite prašyti, kad apie sulaikymą
būtų pranešta vienam iš Jūsų artimųjų giminaičių arba
sutuoktiniui.
Norėčiau
pabrėžti, kad šias Jūsų teises garantuoja Lietuvos Respublikos
Konstitucija ir Lietuvos Baudžiamojo proceso kodeksas. Jeigu jūsų
teisės buvo pažeistos, pradžioje kreipkitės į prokuratūrą.
Jeigu ir prokuratūra nepadės – kreipkitės į advokatą ir jis
patars kaip apsaugoti Jūsų teises. Beje, reikia turėti omenyje,
kad advokatų ir klientų teisių apsauga nėra nustatyta advokatų
naudai, bet klientų, Teisingumo ir demokratijos labui. (Žr.:
Prancūzijos Nacionalinės Advokatų Tarybos, 2019 m. gruodžio 13-14
d. vykusioje Generalinėje Asamblėjoje priimta rezoliucija).
Linkime
Jums Stiprybės, Gerbiama mokytoja p. Astra Genovaite Astrauskaite!
Viskas bus gerai. Mes nugalėsime!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą