Dar 2007
metais vienas iš centrinių Vokietijos dienraščių „Frankfurter
Allgemeine Zeitung“ paskelbė didžiulį straipsnį apie gresiančią
klimato diktatūrą ir papasakojo, kaip ši kvailystė buvo
sugalvota, kokie klimato kaitos faktai yra ignoruojami, kokie šitos
antimokslinės klimato isterijos tikslai. Autoriaus nuomone, rūpestis
dėl pasaulio klimato peraugo į klimato isteriją. Nepaisant to,
Žemės istorijoje šalti ir šilti periodai nuolatos kaitaliojosi, o
„klimato dujos“ CO2 nevaidino tame jokio vaidmens. Kada atšals,
tie patys veikėjai atsistos ir pareikš apie naują „klimato
katastrofą“, kuri yra sukurta žmogaus. Nesuskaičiuojami
tyrinėtojai bus pasirengę tai patvirtinti savo tyrimais.
„Ekologinės orientacijos“ rezultatu bus nuskurdinimas turtingų
šalių, su Vokietija priešakyje. Vokietija mutavo į blogiausią
savižudę, kokią tik galėjo sugalvoti žmonės. Tai virto į
klimato diktatūrą. Niekas negali pasakyti, kada pasibaigs ši
nelaimė.
Vokiečių dienraštis
„Frankfurter Allgemeine Zeitung“ dar 2007 metais paskelbė
CHRISTIAN BARTSCH straipsnį „Daugiau šviesos tamsioje
klimato kaitoje“ („Mehr Licht im Dunkel des Klimawandels“).
Taigi, dar 2007 metais
buvo rašoma: „Rūpestis dėl pasaulio klimato peraugo į klimato
isteriją. Nepaisant to, Žemės istorijoje šalti ir šilti periodai
nuolatos kaitaliojosi, be to, kad „klimato dujos“ CO2 nevaidino
tame jokio vaidmens. Gresia klimato diktatūra“, - pranašauja
Christian Bartsch.
„Klimato katastrofa“ paskleista IPCC (Intergovernmental Panel
on Climate Change), visiškai pakeitė požiūrį į kitas
interpretacijas. Straipsnio autorius surinko kitokius faktus dėl
klimato kaitos, nesileisdamas į civilizacijos pabaigos ir siaubo
scenarijus.
Šį visų klimato
saugotojų užmirštą FAZ straipsnį naujam gyvenimui prikėlė
vokiečių žurnalistas Eugen Priz. Prie jo komentaro sugrįšiu
vėliau, o dabar pateiksiu FAZ straipsnio santrauką.
Christian Bartsch
pažymi, kad „šalti ir šilti laikai keitė vienas kitą per visą
Žemės istoriją. Nebuvo jokio ryšio tarp temperatūros ir CO2
atmosferoje. Nilso Boro instituto Kopenhagoje atlikti skaičiavimai
parodė, kad temperatūros kritimai nuo 7 iki 10 laipsnių vyksta
maždaug kas 1470 metų. Nėra nustatyta jokio ryšio šios
fluktuacijos su CO2 koncentracija atmosferoje.“
Nėra pagrindo klimato
isterijai
Žmogaus indėlis į
CO2 išmetimus turi būti nei sumažintas ar neigiamas. Tik jis
nepajėgus sukelti klimato kitimą, juo labiau, neįmanoma tai
prognozuoti 100 metų periodui, kai sunku prognozuoti orą trims
dienoms į priekį.
Ledo gręžimo kernų
tyrimas suteikia pakankamai gerus duomenis, kad įvertinti
temperatūros kaitą Žemėje. 8000 ir 6000 metai prieš mūsų
erą Šiaurės pusrutulyje buvo žymiai šilčiau, negu šiandien,
nors CO2 atmosferoje buvo minimum apie 260 ppm (dalių milijonui),
kad be jokios žmogaus įtakos padidėti. Tuo metu atšalo.
Reakcija į atšalimą
- tautų persikraustymas
„Mažas“ šiltas
periodas leido romėnams prasiskverbti į Britaniją iki Kristaus
gimimo. Apie 300 metus šiltą periodą pakeitė šaltas. Atšalimas
privertė germanų gentis, ypač iš Skandinavijos, keltis į pietus.
375 metais prasidėjęs tautų persikraustymas buvo reakcija į
prasidėjusį šaltą periodą.
Šis šaltas periodas
truko apie 500 metų ir pasibaigė maždaug 800 metais. Tuomet
prasidėjo naujas šiltas periodas, leidęs vikingams kolonizuoti
Grenlandiją (Žalią žemę), o iš ten 992 metais Leif Eriksson
pasiekė Šiaurės Ameriką. Eriksson išsilaipino šaltame
Niufaunlede ir ten paragavo vyno, todėl šalį pavadino Vinland. Tuo
metu prie Reino augo imbieras ir alyvuogės, o net jo žemupyje
vynuogės.
Europos vasara su
maksimalia 15 laipsnių temperatūra
Apie 1300 metus
prasidėjo naujas šalčio periodas. Jis privertė vikingus
atsisakyti nuo Grenlandijos.
Žemiausios
temperatūros Centrinėje Europoje buvo tarp 1500 ir 1700 metų. Čia
vasarą temperatūra kai kada pakildavo tik iki 15 laipsnių, krito
derliai, žmonės badavo. Dažnai užšaldavo Badeno ežeras,
vidurvasari sniegas nebuvo retenybė. Temperatūra keitėsi staigiai,
tačiau CO2 koncentraciją liko pastovi.
1783 metais sprogo Islandijos vulkanas ir temperatūra krito. To
pasekmes pajautė net Egiptas. Ten 1784 metais buvo badas.
Lemiamą įtaką turi
saulės aktyvumas
„Antropogeninės
klimato katastrofos“ pranašėmis nėra net šaltos žiemos.
Pavyzdžiui, 1907 metų gruodžio mėnesį buvo neįprastai šiltas
rudeninis oras, o 1904 metais Europoje buvo tropinis karštis, Elbė
prie Drezdeno beveik visai išdžiūvo.
Danų mokslininkai
Lassen ir Friis-Christensen 1996 metais pateikė įrodymus, kad
didžiausią įtaką klimato kaitai turi Saulės veikla ir jos
poveikis į debesų susiformavimą.
Nuo 1990 metų IPCC
klimato ataskaitas lemia šios organizacijos nurodymai. 2007 metais
ji nutarė, kad temperatūros didėjimas „90 procentų tikimybe“
yra antropogeninės kilmės. Tie mokslininkai, kurie nesutinka su šia
nuomone turi būti įtraukti į juodąjį IPCC sąrašą.
Pagrindinis
vaidmuo buvo priskirta CO2, kurios yra bespalvės, bekvapės, gerai
vandenyje gerai tirpstančios dujos. Esant 20 laipsnių
temperatūrai, kubinis metras vandens sugeria 0,5 gramų CO2, bet
esant nuliui – 1 gramą. Šildomas vanduo išskiria CO2 į
atmosferą, o šaldamas – vėl jį absorbuoja. Du trečdaliai žemės
dengia vanduo. Dideli CO2 kiekiai išskiria tik nežymiai šylant
vandeniui.
CO2 absorbuoja augalai. Jei atmosferoje daugiau CO2, augalai
greičiau auga. Augalai – didžiausias CO2 akumuliatorius.
H2O
įtaką. Vanduo užtikrina, kad vidutinė Žemės temperatūra
yra 15 laipsnių. Be augalų žemės temperatūra būtų minus 18
laipsnių. Tačiau CO2 sudaro tik dalį „šiltnamio efekto“
dujų. H2O virsta vandens garais, kurie sudaro debesis, o šie
veikia į temperatūrą žymiai stipriau už CO2.
IPCC
dokumentai rodo, kad padvigubėjimas CO2 pakelia temperatūrą 0,7
laipsniais, ne daugiau.
Žmogus ir gyvūnai
įkvepiamą orą ir praturtina jį CO2 iki 4%. Per dieną žmogus
pagamina 1 kilogramą CO2. Kadangi šiandien Žemėje gyvena 6,7
milijardo žmonių, jų CO2 išskyrimo dalis yra 2,45 milijardai
tonų.
Automobiliai pagamina
2,1 milijardų tonų CO2. Vokietijoje uždraudus visus vidaus
degimo variklius, tai neturėtų nei mažiausios įtakos klimatui.
Visi žmogaus ūkinės veiklos CO2 išmetimai sudaro tik nuo 1 iki
4 procentų natūralių CO2 išmetimų. Tai būtų palyginti
kuklus indėlis, kuris niekada negalėtų sukelti klimato katastrofą,
tačiau yra labai palankus augalų augimui Žemėje ir aprūpinant
augančią žmonių populiaciją maistu.
Straipsnio autorius
pasisako už ekonomišką iškasamų šalinių naudojimą, pagerinimą
situacijos besivystančiose šalyse. Šiandien nėra koncepcijos, kuo
pakeisti 50 milijonų tonų naftos kuro arba 25 milijonus tonų
lengvo mazuto. Rapsų auginimas biokurui yra žalingas. Jis mažina
maisto produktų gamybą. Trūkstant vietinio biokuro, yra
importuojamas palmių aliejus. Jo transportui naudojami dizeliniai
laivai, naudojantys dizelinį kurą. Ši politika garantuoja, kad bus
kertami tropiniai miškai, plečiamos palmių plantacijos. Europoje
mažėja ir kukurūzų, nes fermeriai už spirito kurą uždirba
daugiau, negu gamindami pašarus.
Šlykščiausia tai,
kad vietoj mazuto deginami kviečiai, nes už maistui parduodamus
kviečius yra uždirbama žymiai mažiau. Fermerių asociacija
reikalaus nedelsiant anuliuoti šį IPCC įstatymą dėl
Atsinaujinančių energijos šaltinių.
Blogėjanti padėtis
yra išdava chaotiškos ekonomikos ir ekologijos politikos.
„Regeneracinė energetika“ nepajėgi per trumpą laiką pakeisti
iškasamus energijos šaltinių, įskaitant uraną ir anglį.
„Išgalvota klimato
katastrofos“ teorija gimė aštuntą dešimtmetį, kada anglų
mokslininkai ėmė prašyti pinigų eksploatacijai savo kompiuterinių
modelių tuo metu valdžiusios Margaret Tečer. Jie žadėjo
sukurti patikimą klimato modelį ir taip sugrąžinti Anglijos
mokslą į pasaulio mokslo aukštumas. Savo modelio pagrindu jie
pasirinko CO2 koncentraciją atmosferoje, kuri buvo matuojama nuo
1954 metų. Feikiniai mokslininkai tvirtino, kad CO2 koncentracijos
augimas surištas su žmogaus veikla ir yra kataklizmų priežastis.
Jie visiškai nepaisė klimato kaitos per praėjusį tūkstantmetį
faktų, neieškojo to paaiškinimų.
Gresia globali klimato
diktatūra
IPCC įsteigta 1988
metais. 1990 metais IPCC pateikė savo pirmą klimato ataskaitą,
kuri pranašavo katastrofą po šimto metų. Po kelių metų IPCC
sušvelnino savo prognozes. Nepaisant to, IPCC įgavo
viršnacionalinę valdžią. Dabar ji ne mokslinė, kaip numatyta jos
įstatuose, o politinė organizacija, kuriai dirba vis daugiau
mokslininkų.
„Klimato katastrofa“
pasiekė visas pasaulio vyriausybes. Ji pagimdė „Kioto protokolą“
- pačią beprasmiškiausią pinigų naikinimo mašiną, kokią tik
galėjo išrasti politikai.
„Ekologinės
orientacijos“ rezultatu bus nuskurdinimas šiandien turtingų
šalių, su Vokietija priešakyje. Vokietija mutavo į blogiausią
savižudę, kokią tik galėjo sugalvoti žmonės. Tai virto į
klimato diktatūrą. Niekas negali pasakyti, kada pasibaigs ši
nelaimė.
Autoriaus nuomone,
kada atšals, tie patys veikėjai atsistos ir pareikš apie naują
„klimato katastrofą“, kuri yra sukurta žmogaus.
Nesuskaičiuojami tyrinėtojai bus pasirengę tai patvirtinti savo
tyrimais.
Eugen Prinz,
ištraukęs į dienos šviesą šį 13 metų senumo straipsnį, savo
publikaciją pavadino „Pranašiškas straipsnis nusakęs
Vokietijos nuskurdimą.“
Prinz nuomone,
„antropogeninio klimato kaitos legenda“ - ne kas kita, o interesų
grupių politika, siekiaint įvairių tikslų. Gąsdindami ir
meluodami jie žmones paverčia savo valios ginklais. Šiomis
dienomis tokio turinio straipsnis dėl totalios cenzūros
nepasirodytų jokiame stambiame laikraštyje. Jau pirmosios šio
straipsnio eilutės būtų skaitomos „erezija“, nes klimato
doktrina jau tapo beveik religija.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą