Kanalizacijos VAMZDŽIO premijos laureatas L.Vildžiūnas ir jo geidžiamos itališkos „Sardinos“: kas labiau dvokia?

Prisipažinsiu, ponas Leonidas Donskis man niekuomet nekėlė simpatijų, kaip nekelia man simpatijų bet kuris globalistas, kenkiantis mano Tautai ir Tėvynei.

Dar 2016 metais parašiau Donskio veiklai skirtą straipsnį „Paukštis, kuris š… į savo(?) lizdą.“ Jame pažymėjau, kad žmogui mirus visada prisimenami jo geri darbai. Kviečiau prisiminti velionio Leonido Donskio „nuopelnus“ Lietuvai, garsinant jos vardą Briuseyje, kai velionis buvo Europos Parlamento deputatu, ir jo kanalizacijos vamzdį, jo dėka tapusį Nacionalinės premijos laureatu.

2010 metų lapkričio 17 dieną dienraščio „Respublika“ straipsnyje „L.Donskis nepamiršo savojo pašaukimo“ buvo rašoma: „Europarlamentaras Leonidas Donskis tiesiog įsiuto ant Lietuvos Seimo, ketinančio įteisinti baudas už homoseksualių santykių viešą propagavimą. Ir vėl griebėsi skundiko amato.“ (…) „Ponas Donskis rado kelis bendraminčius Europos parlamente ir laišku dar kartą apskundė Lietuvą – šįkart ES teisingumo komisarei.

„Respublika“ straipsnyje „Ačiū, Leonidai, Ačiū“ priminė velionio Leonido Donskio didžiausią „nuopelną“ Lietuvos kultūrai.

Dienraštyje buvo rašoma: „...Vilnius, o netrukus ir visa Lietuva – kad krūptelėjo. Visa žiniasklaida kad aiktelėjo: visų laikų žinomiausios Lietuvos skulptūros (Vamzdžio) autorius akimirksniu virto Lietuvos Respublikos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu!

„Vamzdis“ ir jo autorius – nekalti! (…) Tai Jis, Nacionalinių premijų komisijos pirmininkas, profesorius Leonidas Donskis, pačiam Dievui ir pačiai Tėvynei iškilmingai raportavęs apie sėkmingą premijų paskirstymą, Skulptūrų Skulptūros autorių ir dar penkis šios „kadencijos“ laureatus pakėlė vos ne į dievų rangą: „Nieko aukštesnio už Nacionalinę premiją mūsų valstybėje nėra – aukščiau gali būti tik amžinybė. Darbas atliktas, aš prieš Dievą ir Tėvynę galiu pasakyti, kad mes turime šito aukšto titulo vertų žmonių sąrašą.“

Premija Vamzdžiui buvo skirta „UŽ MINTIES IR FORMOS DARNĄ!“ Ką po to galima pasakyti apie žydą L.Donskį? Kad jis norėjo visam pasauliui parodyti kokia degeneratyvi yra lietuvių tauta, kad už kanalizacijos vamzdį mes skiriame Nacionalines premijas ir šiame kanalizacijos vamzdyje ieškome ne fekalijų, o „minties?“

Kanalizacijos vamzdis ir jo fekalijos

Jei yra VAMZDIS (Donskio premija) rasis ir jo fekalija (Linas Vildžiūnas, Donskio premijos laureatas).

LRT vasario 5 dieną straipsnyje „Linas Vildžiūnas: murzas ir pankas gali pakeisti Sąjūdžio strategai ir filosofai, o tai kur kas pavojingiau“ pranešė, kad „Leonido Donskio premija, skiriama šio fondo valdybos ir Jolantos Donskienės sprendimu, atiteko savaitraščio „7 meno dienos“ direktoriui Linui Vildžiūnui.“

Donskio (vamzdžio) laureato Lino Vidžiūno kalbos vamzdžio-fekalinę esmę išdėstė prof.Vytautas Radžvilas straipsnyje „KLAUSIMAS „LIETUVOS SĄRAŠO“ PARTIJAI“.

Radžvilas rašo:

Atidžiai perskaičius šią kalbą ir įdėmiai išanalizavus jos turinį aiškėja, kad premijos laureatas atvirai pasako, jog visiškai pritaria:

a) Zurofo-Vanagaitės nuostatoms dėl lietuvių rezistencijos ir, konkrečiai – jų skleidžiamai J. Noreikos ir K. Škirpos vaidmens antinacinėje ir antisovietinėje kovoje interpretacijai;

b) Šimašiaus-Linkevičiaus vykdomai istorinės atminties, o tiksliau –  jos klastojimo ir trynimo politikai (piktinamasi tariamai savavališkais jaunimo sambūrio Pro Patria veiksmais atkuriant sudaužytą J. Noreikos atminimo lentą);

c) M. Ivaškevičiaus ,,žygdarbiams“ sistemingai niekinant ir menkinant Lietuvą iki galo gynusius partizanus;

d) Nedviprasmiškai laureato  išsakytai užuominai, kad Lietuvoje atgimsta fašizmas, kurį įkūnija už M. Murzą ir J. Panką „pavojingesni“ Sąjūdžio „strategai ir filosofai“ (greičiausiai turimas omenyje A. Juozaitis ir šio įrašo autorius);

e) Norams steigti ir atvirai apgailestauja, kad šalyje vis dar nedrįstama kurti Italijos ,,sardinių” pavyzdžio antivalstybinio neokomunistinio ardomojo sambūrio, kuris būtų ne kas kita, o kadaise Baltijos šalyse Maskvos inspiruotos ,,Jedinstvos” ir Estijoje bei Latvijoje siautėjusių ,,Interfrontų” analogas, skirtas slopinti stiprėjantį tautinį atgimimą ir jėga užgniaužti siekius išsivaduoti iš neokolonijinės ppriklausomybės atkuriant valstybinį suverenitetą.

Bendras kalbos vertinimas lyginamuoju istoriniu-politiniu požiūriu – tipiška atsakingo LKP CK ideologijos ir propagandos skyriaus darbuotojo kalba sovietiniams „darbo žmonėms“, kurioje „Tiesos“ vedamojo stilumi triuškinamos vis dar nepribaigto ir vėl keliančio galvą ,,buržuazinio nacionalizmo” apraiškos.

Bendras vertinimas geopolitiniu ir lyginamuoju istorijos politikos požiūriu – pažodžiui kartojamas stalinistinės SSRS ir putininės Rusijos istorinis pasakojimas apie Antrąjį pasaulinį karą, Birželio sukilimą, pokario pasipriešinimą ir Sąjūdį. Pagrindinis kalbos leitmotyvas – visa Tautos laisvės kova yra amžina Lietuvos gėda, tamsaus, agresyvaus ir nusikaltėliško nacionalistinio-profašistinio gaivalo siautėjimas. Laureatas taip pat karštai pritaria vienam svarbiausių V. Putino režimo vykdomos antilietuviškos propagandinės kampanijos teiginių, kad šių dienų Lietuva – iki galo po Baltijos šalių „išlaisvinimo“ taip ir likusio nepribaigto, todėl vis įžūliau keliančio galvas fašizmo rojus.“

Sardinos ir Vildžiūnas dvokia tuo pačiu Sorošo kvapu

Savo įvamzdinimo kalboje Vildžiūnas pasakė:

„Pozicijų skirtumą išryškino virtualioje erdvėje vykstanti diskusija, tačiau to nepakanka. Ji rodo ne tik santykinį pilietinės visuomenės suaktyvėjimą, bei ir silpną jos lyginamąjį svorį. Tai tiesiog pavieniai balsai, neturintys platesnės paramos. Galime įsivaizduoti demonstracijas prieš miškų kirtimą ir parkų niokojimą, bet ne „sardinių“ judėjimą prieš dešinįjį ekstremizmą. Juo labiau kad Lietuvoje nėra nė vienos politinės jėgos, kuri priešintųsi nacionalizmo tendencijų stiprėjimui.“

Vasario 8 dieną italų Il Giornale rašo, kad Sorošo giriamas „Sardinų“ judėjimas po savo trijų mėnesių veiklos, kuri buvo reikalinga, kad trukdytų „Lygai“ laimėti rinkimus regione Emilia-Romania, ėmė irti iš vidaus.

Per tris savo veiklos mėnesius šis globalistinis judėjimas buvo „liaupsinamas MIP, jis sulaukė Sorošo aplodismentų.“ Jį palaikė Facebook. „Sardinų“ ardomoji veikla aprašyta mano straipsnyje „Prastas Italijos „sardinų“ kvapas.“

Šiukšlinis globalistų sukurtas „Sardinų“ judėjimas pasižymėjo: grasinimu nužudyti „Lygos“ partijos pirmininką Matteo Salvini, nelegalų juodaodžių afrikiečių demonstracija Neapolyje, neapykantos skatinimu, grasinimais politikams. Tai vokiškos fašistinės organizacijoa „Antifa“ klonas, kurį finansuoja Angelos Merkel vyriausybė.

Benetton fotografas Oliviero Toscani šiuo metu Italijoje garsėja tuo, kad viešai šmeižia Salvini, bet ne savo nuotraukomis. Ši neapykanta Lygai suvedė kartu šias globalistines padugnes: Sardinas ir Benetton.

Tačiau paskelbta bendra nuotrauka sukėlė Italijos visuomenėje neigiamą reakciją, nes parodė, kad Benetton yra vienas iš „Sardinų“ sponsorių.

Panašiai, kaip landsbergistai užsiregistravo „neužmirštuolę“, taip Sorošinis judėjimas „Sardinos“ užregistravo sardinos prekinį ženklą. Tik ar tai padės „Sardinoms“ apsisaugoti nuo degradacijos, nes jokio idėjos ar programos šis globalistinis vienkartinio naudojimo judėjimas neturi. 

Ką turi „sardinos“ - tai smarvę, tuo šis judėjimas, tikriausiai, traukia kanalizacijos VAMZDŽIO premijos laureatą Liną Vildžiūną.