Atsakydami į Jūsų šios dienos laišką, p. Danguole Baliukyniene, Ministerijos informacinių sistemų ir dokumentų valdymo skyriaus vyriausioji specialiste, informuojame, kad pagal LR Konstitucijos 40 straipsnio 4 dalį: „Valstybė prižiūri mokymo ir auklėjimo įstaigų veiklą“. Taigi, Vyriausybei ir Ministerijai, kurioje Jūs darbuojatės, suteikta teisė ad hoc prižiūrėti ir universitetų veiklą, tarpe jų – mano Alma Mater Vilniaus Universiteto.
Be to, pagal LR mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalį: (...)“aukštosios mokyklos autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei, steigėjams ir juridinio asmens dalyviams“. Taigi, Jūs tendencingai nutylėjote esminę baigiamąją šio straipsnio dalį. Esant tokiai padėčiai, maloniai Jums pacituosime visą minėto Įstatymo 8 straipsnį: „Aukštųjų mokyklų autonomija, atskaitomybė“ 1. Aukštoji mokykla turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka aukštosios mokyklos autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei, steigėjams ir juridinio asmens dalyviams. 2. Aukštoji mokykla turi teisę: 1) pasirinkti studijų ir asmenybės ugdymo, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, profesionaliosios meno veiklos, kultūros ir mokslo žinių sklaidos kryptis ir formas; 2) nustatyti studijų tvarką; 3) teikti aukštojo mokslo kvalifikacijas ir jas panaikinti aukštosios mokyklos nustatyta tvarka; 4) šio įstatymo nustatyta tvarka nustatyti studijų kainą; 5) rengti ir tvirtinti teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančias studijų programas; 6) teikti kitas švietimo ir ekspertines paslaugas; 7) leisti studijų, mokslo ir kitą literatūrą; 8) nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką, laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų; 9) savo statuto nustatyta tvarka priimti ir šalinti studentus; 10) skirti stipendijas studentams iš savo ar rėmėjų lėšų; 11) nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis, kitomis organizacijomis ir jų padaliniais formas; 12) turtą valdyti, naudoti, juo disponuoti šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; 13) verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais; 14) naudotis kitomis teisės aktų nustatytomis teisėmis. 3. Aukštoji mokykla privalo: 1) užtikrinti akademinės bendruomenės narių akademinę laisvę; 2) informuoti steigėjus, juridinio asmens dalyvius ir visuomenę apie studijų ir mokslinės veiklos kokybės užtikrinimo priemones, valstybės skirtų lėšų naudojimą, o valstybinės aukštosios mokyklos – ir apie savo finansinę, ūkinę ir mokslinę veiklą; savo studijų programų išorinio kokybės įvertinimo ir akreditavimo bei vidinės veiklos kokybės užtikrinimo rezultatus; 3) laiku teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliotoms institucijoms oficialią informaciją (statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą mokslo ir studijų valdymui ir stebėsenai; 4) įgyvendindama studijų programą, konsultuoti studentus įsidarbinimo galimybių klausimais, teikti akademinę ir socialinę pagalbą; 5) vykdyti absolventų įsidarbinimo ir darbo karjeros stebėseną; 6) sudaryti sąlygas dėstytojams įgyti dėstymui reikalingas žinias ir gebėjimus ir juos tobulinti; 7) vykdyti kitas teisės aktų nustatytas prievoles. 4. Aukštosios mokyklos atskaitomybė taip pat vykdoma taikant priežiūrą, kuri apima švietimo ir mokslo prieinamumo ir kokybės stebėseną, aukštųjų mokyklų, mokslo ir studijų politiką įgyvendinančių institucijų konsultavimą, prevencinių priemonių vykdymą, aukštųjų mokyklų vertinimą ir akreditavimą, poveikio priemonių taikymą, švietimo ir mokslo veiklos kokybės gerinimo skatinimą ir kitas įstatymų numatytas priemones. Valstybinę aukštųjų mokyklų veiklos priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras (toliau – švietimo ir mokslo ministras) ir kitos jo įgaliotos institucijos. 5. Aukštosios mokyklos metinė veiklos ataskaita kiekvienais metais skelbiama aukštosios mokyklos interneto svetainėje. Aukštosios mokyklos metinėje veiklos ataskaitoje turi būti nurodyti šie duomenys: studentų, dėstytojų, mokslo ir administracijos darbuotojų, tarp jų ir atvykstančių iš užsienio, skaičius; aukštosios mokyklos dėstytojų, mokslo ir administracijos darbuotojų sudėtis ir kvalifikacija; absolventų skaičius; pagal studijų programas įsidarbinusių absolventų skaičius; studijų programų skaičius; aukštosios mokyklos lėšos, tenkančias vienam studentui; aukštajai mokyklai skiriamos valstybės biudžeto lėšos, tarp jų Europos Sąjungos paramos lėšos, ir jų panaudojimas; aukštosios mokyklos bendras patalpų plotas, tenkantis vienam studentui; atliekamų mokslinių, taikomųjų tyrimų (mokslinės veiklos), profesionalaus meno veiklos aprėptis. Švietimo ir mokslo ministras gali nustatyti ir kitus duomenis, kurie skelbiami aukštosios mokyklos metinėje veiklos ataskaitoje“.
Manyčiau, šiuo atveju Ministerijos valdininkė p. Danguolė Baliukynienė praleido gerą progą žmonėms pasakyti tiesą. Apie atskaitomybę Tautai, „visuomenei, steigėjams ir juridinio asmens dalyviams“ Jūs apskritai nelinkusi net prisiminti to. Jūs, tokios Ministerijos oficiali atstovė gėdingai pamiršote, kad, kaip pabrėžė Vytautas Alantas: (...) „Tautą reikia nuolat kurti, o tai reiškia, jog ideologija nėra sustabarėjusi į geležinius rėmus įrėminta doktrina, o gyva, besikeičianti, atsinaujinanti pasaulėžiūra, atremta į tvirtą tautinį pagrindą. Mums reikia ideologijos, telkiančios tautos jėgas bendram tautos labui siekti. Be to, tautinė ideologija turi aiškiai pabrėžti grėsmę tautai. Juk savaime suprantama, kad ideologiniai svarstymai turėtų vykti visiškai kitokioje plotmėje, jei lietuvių tauta gyventų saugioje geopolitinėje zonoje.“ Tokiu atveju būtų galima sutikti su tais, kurie sako: „Man visai nesvarbu, kokia bus Lietuvos ateities santvarka, man svarbiausia, kad visi „geradariai“ išsinešdintų ir leistų mums šeimininkauti patiems savo namuose!“ Likimas mūsų tautai lėmė įsikurti neramioje Rytų ir Vakarų kryžkelėje. Ar rankas sudėję nuolankiai ir toliau leisime savo lemtį tvarkyti kitiems, kol galų gale mus galutinai sumals kaimynų imperializmo girnos? Nusižeminę ir nulenkę galvas priiminėsime pražūtingą mūsų tautai imigrantų ir pabėgėlių skaičių? Pamiršę vargstančius savuosius piliečius studentus, sudarysime iškirtines sąlygas kitos valstybės piliečiams? Jūs, valdininkai, nenorite nei derinti, nei informuoti apie tai Lietuvos žmonių? Apsimesdami ir prisidengdami autonomijos teise, kad galite švaistyti mūsų valstybės biudžeto lėšas kaip panorėję? Be mūsų žinios ir sutikimo? Grįžtelėję į savo istoriją, matome mus esant nuolatinėje gelbėjimosi stadijoje. Mums reikia pagaliau iš tos lomos pakilti į kalnesnę vietą: lietuvi, pakelk galvą ir tu tai suprasi, skirtingai nei kai kurie – nors tarsi turėtų būti mūsiškiai – valdininkai. Pastarieji nenori kelti rankų už bendrą tautos ir valstybės labą. Vėlgi apsimesdami ir mus klaidindami, kad Alioša, Jurgis ir Džonas, susėdę už vieno stalo, staiga užtrauks sutartinę.
Siekti visuotinės vienybės yra niekad nepasiekiamas idealas, nes žmonės lieka skirtingais žmonėmis, ir nei jų galvosenos, nei charakterių nepabruksi po viena uodega. Juolab, tokių kaimynų, kurie, tarsi savaisiais, be sentimentų ir komentarų mojuoja pagrobtaisiais mūsų tautos simboliais. Mūsų istorikai tyli. Tame tarpe ir Universiteto Rektorius. Todėl, visų pirma, mūsų valdininkija turi mylėti savo tautą ir jai tarnauti. Pirmiausiai – Lietuvos piliečiams. Laikas eiti Nepriklausomybės keliu ir ryžtingai atmesti visų svetimųjų direktyvas, kurios trukdo lietuvių tautai savo tėvų žemėj turėti išliekamumo ir tęstinumo pagrindus. Ar išgirdote ir supratote mane, Ministerijos tarnautoja p. Danguole Baliukyniene? Tokiu atveju, svarbu įsidėmėti, kad svarbus teisinės visuomenės tikslas suteikti kiekvienam Lietuvos piliečiui kuo geresnį gyvenimą, bet valstybės institucijos turi laikytis įstatymų, o ne demagogiškai juos interpretuoti ir ignoruoti, pridengiant tą gėdą užmirštuolės ir internacionalizmo principu. Esant tokiai padėčiai Lietuvos piliečių diskriminacija neteisėta.
Pagarbiai Advokatas dr. Antanas Bartusevičius
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą