Rugpjūčio 23 dieną visoje ES buvo
organizuota Baltarusijos opozicijos palaikymo akcija. Pas mus ji buvo
pavadinta „Laisvės keliu“ ir tapatinama su „Baltijos keliu“.
Taip šį mūsų Tautai svarbų įvykį emancipavo iš tautinio
renginio į globalistinį, todėl ne nuostabu, kad jį Vilniuje rėmė
„kanapiniai“, „vaivorykštiniai“ ir „pliažiniai“ BLM
klapčiukai iš „Laisvės partijos“, o šios partijos lyderis
masonas Šimašius (S.Tomo teigimu)
negailėjo miesto pinigų.
Buvo pamiršta
feikinė COVID-19 „pandemija“, o generolas ordinatorius -
vyskupas G.Grušas ir atgrasus anūko senelis užfiksuoti
pažeidžiantys karantino reikalavimus. Buvo čia ir KGB „Magnolija“,
kiti panašūs Lietuvos „mylėtojai“. Tik ką
šitoje globalistų kompanijoje veikė Tautininkai su tais, kurie
prieš Vytį Vilniuje, bet už Vytį Baltarusijoje?
Renginio išvakarėse
gavau iš Tautininkų koordinatoriaus Arūno Eigirdo (Buvau šios
partijos steigėju jai atsikūrus) laišką:
„Sveiki,
bendražygiai ir bendraminčiai.
Rytdienos solidarumo akcijai su
baltarusiais (gyvoje grandinėje) kviečiame burtis Katedros aikštės
atkarpoje tarp Varpinės bokšto ir Gedimino paminklo. Kas gali,
atvykite su savo vėliavomis.
Kas neturi, Sakalas žada, jog
transportas su tinkamu rekvizitų (vėliavos, plakatai, baneriai)
bazuosis aikštelėje tarp Valdovų rūmų ir Nacionalinio
muziejaus.“
Aš buvusiam bendražygiui, dar iš
Sąjūdžio laikų, atsakiau:
Mano senelė kilusi iš Žlobino, todėl
aš nevyksiu į Medininkus ir nelinkėsiu savo giminėms blogo.
https://manolietuva.com/?p=3570
http://lebionka.blogspot.com/2020/08/mano-senele-kilusi-is-zlobino-todel-as.html
Liūdna dėl Tautininkų. Ką gi jie
ten veikė kartu su ideologiniais priešais?
Prieš kelias dienas Astros
Astrauskaitės FB paskyroje išvydau susikabinusias rankas, kaip
Tautininkų lyderio FB paskyroje (žiūr. nuotrauką). Juk ši narsi ir padori patriotė,
einanti į Seimo
rinkimus bendru sąrašu
su tautininkais, neturėtų pasiklysti tarp dviejų medžių,
stoti į vieną grandinę su savo politiniu priešu R.Šimašiumi,
kovojančiu su Vytimi, niekinančiu tautos didvyrius ir jų atmintį,
neturėtų nematyti su kuo „eina riešutauti“ į Baltarusišką
kelią, nepamatyti, kad šis kelias neša grėsmes ne tik baltarusių,
bet ir lietuvių tautai, Lietuvai. Šiandien, mano džiaugsmui, šitos
rankos iš gerb.Astros paskyros dingo, bet ne mano nepasitikėjimas
Tautininkais.
Visas iš broliavimosi su Baltarusijos
opozicija grėsmes Lietuvai „Respublikoje“, papunkčiui, išdėstė
signataras Rolandas Paulauskas:
1. „Mes matome po Vilnių platinamas
baltai-raudonai-baltas vėliavas, kuriose yra Vytis. Ši vėliava
atsirado 1918 metais, kai byrant Rusijos imperijai formavosi naujos
valstybės. Tačiau Baltarusijos valstybingumas tuo metu formavosi
nuo nulio ir jis buvo dvejopas. Vienas toks valstybingumas vadinosi
Baltarusijos Liaudies Respublika ir jis buvo panašus savo esme į
smetoninės Lietuvos tokį tautinį valstybingumo modelį. O kitas
valstybingumas vadinosi LitBelas, t.y. Lietuvos ir Baltarusijos
bolševikinė valstybė su Vinco Mickevičiaus-Kapsuko vyriausybe
priešakyje. Tačiau ir vienu, ir kitu atveju Baltarusijos
valstybingumas išeina iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
(LDK) teritorijos, t.y. visa Baltarusijos valstybė telpa arba į
LDK, arba į Žečpospolitos teritoriją - kitokios teritorijos ji
niekada neturėjo. Dėl to jie pasirinko vėliavą su Vyčiu,
išeinant būtent iš šitos istorinės tradicijos. Ir kas itin
svarbu, kad jau pirmosios Baltarusijos valstybingumo apraiškos
pasirodė dar XIX a. pabaigoje, o aiškiau susiformavo dar 1903 m.,
kai įvyko netgi Baltarusijos valstybingumo užuomazgos Seimo
posėdis, ir visa tai vyko ne kur kitur, o Vilniuje... Visi
Baltarusijos valstybingumo projektai - ar tai būtų bolševikinis,
ar tautinis - apibrėžia valstybės teritoriją su Vilniaus miestu
joje... Taigi, skaitytojui šiuo požiūriu būtų verta pasvarstyti,
kiek tai atitinka mūsų interesus... Tik priminsiu, kad Vilniuje tuo
metu gyveno vos 3 procentai lietuvių. Kiekviena valstybė, kurianti
savo valstybingumą, negali apseiti be istorijos - jeigu nėra
istorijos, nėra ir valstybingumo. Dėl to Baltarusija neišvengiamai
remsis Žečpospolitos ir LDK istorija ir visais atributais, kurie
telpa į šitą reiškinį. Bet tai tik viena faktų grupė.
2.
„Mes žinome, kad po Sąjūdžio, tik atkūrus Lietuvos
Nepriklausomybę, buvo didžiulės problemos Vilniaus krašte su ten
gyvenančiais žmonėmis. Mums šiaip ne taip pavyko Vilniaus krašte
stabilizuoti padėtį, bet per pastaruosius 30 metų mes nieko
nepadarėme iš esmės. Bet yra vienas įdomus faktas, kurį
adresuokime savo skaitytojams: ten, kur Lietuva turi tiesioginę
sieną su Lenkija (Lazdijų rajonas), abiejose pusėse gyvena
lietuviai. O Vilniaus krašto žmonės, kurie save laiko lenkais,
neturi tiesioginio sąlyčio su Lenkijos lenkais. O per kur ši siena
gali atsirasti? Per Gardiną, t.y. Vakarų Baltarusiją, kuri iki
1939 m. priklausė Lenkijai. Jeigu dabar paskaitytume Lenkijos
internetinę erdvę, nesunkiai rastume pasisakymų: jeigu
Baltarusijos valstybė dabar pradėtų eižėti, tai Lenkija logiškai
turėtų grįžti į 1938 metų sienas. Jeigu kartais toks dalykas
nutiktų, Vilniaus kraštas iškart turi tiltą su Lenkija... Tegul
mūsų skaitytojai taip pat pasvarsto - kiek tame yra naudos
Lietuvai?“
3. „Nesunku numanyti, kad Rusija irgi mėgintų
apsaugoti Baltarusiją kaip savo interesų geopolitinę erdvę. Čia
reikia žinoti, kad Baltarusijoje yra du Rusijai itin svarbūs
kariniai objektai. Vienas iš jų veikia dar nuo Tarybų Sąjungos
laikų ir jis kontroliuoja visą Rusijos laivyno judėjimą, nors ir
sunku tuo patikėti... O antras - radiolokacinis centras, kuris
kontroliuoja užsienio laivų judėjimą didelėje teritorijoje.
Todėl yra toli gražu „ne nulinė“ rizika, kad Rusija įvestų
kariuomenę į Baltarusijos teritoriją. O konfliktui pasiekus tokį
mastą, dar padidėja tikimybė, kad Rusija pasigrobs ir vadinamąjį
Suvalkų koridorių, kad turėtų tiesioginį sąlytį su savo
administruojamu Karaliaučiaus kraštu. Lietuvos valstybingumas tokiu
atveju pakimba ore.“
4. „Klaipėdos uostas ir Lietuvos
geležinkeliai, kurie turi nemažą naudą iš Baltarusijos krovinių
pervežimo. Čia svarbu žinoti, kad Latvijos geležinkeliai ir
uostai turi smarkiai sumažėjusias krovinių apimtis, todėl
nenuostabu, kad Latvijos užsienio reikalų ministras kartu su savo
kolega Estijoje nepuola kovoti dėl Baltarusijos „demokratijos“.
Dar priminsiu, jog neseniai buvo numatytas ir A.Lukašenkos vizitas į
Rygą, kur turėjo būti svarstoma galimybė Estijos, Latvijos ir
Baltarusijos pinigais nutiesti elektros kabelį iš Baltarusijos į
Latviją, kad estai su latviai galėtų pirkti Astravo elektrą, o
mainais baltarusiai nukreips savo krovinius į Latvijos uostus.“
Patriotus kviečiu praregėti ir
galvoti, pirmiausiai, apie savo tautą, o ne apie pasaulinę
globalizmo žydrąją revoliuciją.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą