Norėjau pradėt nuo prakeiksmo su žaibais virusų platintojams, ir begėdžiams nuogasnukiams (bekaukiams) švento Verygos vardu, bet mane perspėjo, kad mano jumorą tik tas vienas žmogus supranta (su manim pačiu – jau du), taigi, tegul dar pagyvena. Prakeiksiu kitą kartą...
Virusai ne dėl žmgaus veiklos atsirado. Ir ne dėl gyvūnų. Jau amebų siautėjimo laikais virusai egzistavo.
Nežiūrint to, kad bakterijas saugo dvigubos sienelės, membranos, virusai [bakteriofagai] randa, “prasigraužia” kelią. Todėl archebakterijose, pirmuonyse, bakteriose jau buvo “išrastos” efektyvios antivirusinės priemonės apsiginti nuo parazitinės DNR patekimo vidun ir plitimo. Sekančios gyvūnų (ir augalų, beje) kartos tik ištobulinio tą išradimą. Nesigilinsiu į fantastinius pagal sudėtingumą DNR sukarpymo-restrikcijos būdus, kaupiamas bakterijos genome viruso kopijas-pavyzdžius atidėtam laike atpažinimui, “cinko pirštelius” ir t.t.
Tik mums svarbiausius dalykus užkabinsiu.
Gleivės. Žinoma, kad jau bakterijos “išrado” gleives – dauguma išskiria aplinkon (terpėn) polisacharidų grandines, ypač, kai sąlygos pablogėja. Gleivėms būdinga tokia reakcija, kai išdžiūva – sukietėja. O kai sudrėksta – jau daug sunkiau brinksta. Toks PVA klijų variantas. Apsaugo nuo virusų bakterijos turinį, inkapsuliuoja, saugo nuo perdžiūvimo ir t.t.
Ultravioletinai spinduliai. [UV] Tiesiai praeina tik ilgesnių bangų spinduliai. Kuo trumpesni – tuo labiau išbarstomi. Todėl dangus mėlynas. Ir išbarstytuose spinduliuose gausu UV. Galima įdegti ir šėšėlyje. Visi organizmai turi DNR reparacines sistemas, apsaugai nuo UV padarytų pažeidimų. Virusai praktiškai nieko tokio neturi, bakteriofaguose - fermentas tik pratirpinimui sienelės. Pažeistas virusas gali būt “sutaisytas” tik patekęs pas šeimininką, o sugedęs negali net patekti.
Lašeliai. Ne visi mokėsi koloidų chemijos. Smulkiadispersinės būsenos turi savybes. Na beveik kaip leftistai – savo teises, ir jokių įsipareigojimų. Taigi, kuo smulkesnis lašelis, tuo greičiau išgaruoja. Kuo drėgnesnis oras, tuo toliau nulekia kalbalo, rėkalo ar šnekalo lašelis nuo oratoriaus.
Reikėtų dar pabrėžti, kad lašeliai būna elektrizuoti bent vienu elementariu krūviu – teigiamu arba neigiamu. Įelektrintos dalelės krūvį atiduoda tik palietę įžemintą, neutralų ar priešingo “ženklo” paviršių. Elektronas iš lašelio kitaip neišeina ir gana.
“Paramoksliniai” apibendrinimai. Tikriausiai esate pastebėję, kad kai stiprūs speigai – ligos neplinta, kas jau iki to susirgo, tai tebeserga. Na aišku, jei ištveriat nesibučiuojat, nekaišiojant snarglėtos rankos, kad dar ir kitas užsikrėstų. Bet vos tik atodrėkis – vėl susirgimų padaugėja – ir gi, tik su sąlyga, kad yra virusui iš kur imtis [vidurmžiais kitokie dėsniai veikė – iš kampe sumestų nešvarių skudurų krūvos galėjo pelė atsirasti – beveik kaip pas Lysenką]. Sausame ore lašeliai greit išdžiūna. Dar vienas dalykas – užkrečiama čiaudint vos-ne iki dešimties metrų atstumu. O kur dingsta paskui virusas? Juk oras neša ir toliau? - Niekur nedingsta, lašeliai išdžiūna, virusas įkalinamas gleivėse. Nes kalbėtojai, kalbūnai ir tribūnai spjaudosi, taškosi ne distiliuotu vandeniu. “Kalbaluose” yra polimerinių grandinių – polisasharidai, glikoproteinai ir t.t. Kuo “geresnis” tribūnas, tuo stambesniais lašais spjaudosi, toliau pasiekia reikiama informacija (t.y. viruso DNR). Gerai vėdinamoje salėje – sausesnis oras, ir spjaudaliaus pastangos užkrėsti - mažiau rezultatyvios.
Dar vos nepamiršau – didesniame lašelyje telpa daugiau virusų.
Vasarą sumažėja plitimas dar ir dėl UV spinduliuotės. Šnekaliai dažniausiai surenka auditorijas, mitingus gryname ore. Virusai, net ir neišdžiūvusiuose lašeliuose jau būna UV pažeisti. Yra pastebėta, kad retai ligą sukelia viena bakterija, turi būt tamtikras minimalus inokuliumo kiekis. Tuo labiau vienas virusas ligos nesukelia. Būtent dėl to, kad tik iš kelių virusų gali rastis vienas visai sveikas. Dar yra šansas - keliems virusams “nesunkiai” pažeistiems skirtingose vietose, patekus į tą pačią ląstelę tuo pačiu metu – suformuot sveikus “palikuonis” - bet mikroskopinė tikimybė. Didesnė tikimybė, kad pasklidę virusai- invalidai leis susiformuoti bandos imunitetui. Na toks karvės raupų skiepo variantas – persirgus, nebekimba kitas virusas.
Dievo bausmė: Tolokai nuo temos, bet prie bandos imuniteto. Yra aprašymų, kad vienuoliai, kurie maro metu slaugė sergančiuosius – nesusirgdavo, arba retai susirgdavo. Aš, būdamas “bedievis” - reiškinį priskyriau tų daugybės invalid-mikrobų fono poveikiui, ir gal dar sidabro ar vario indai tiems vargšams vienišiams padėjo. Būtų tikrai negarbinga iš jo pusės (kas prisimena – ar kada nors garbingai Chaosas elgėsi?), jei dievas Chaosas kištųsi į jau prasidėjusį procesą ir gadintų savo paties pradėtą darbą. Juk tai jis pats ir pasiuntė bausmę – o dabar persigalvoja? Pagiriamąjį žodį tarsiu ir Chaosui – gyvybės pradininkui ir visko judintojui, bet kur nors vėliau, kalbėdamas apie termodinamiką.
Kaukės: mano bičiuliai biochemikai, “su liniuote” išmatavę viruso dydį, ir stipriai nustebo: puolė šaukti, klykti, keikti Verygą: “idiotas, glušas” ir t.t., “kaukės neapsaugo, reikia respiratoriaus x-8-b-Lexx”(ar kažkaip panašiai). Nusipirko, permokėjo, pabandė - kelias dienas ar savaitę pakvėpavo ir... “nereikia jokių kaukių, nes viruso nėra, išgalvotas, mus nori uždusinti, senukams galas, testai meluoja, klaidingas teigiamas, klaidingas neigiamas, mirtingumas per mažas” ir panašiai. Susirado habilituotą šizavotą virusologą, surengė vaikams spektaklį pasirodymą – “Lietuva su kaukėm, Lietuva be ateities”.
Paramokslinis paaiškinimas: Gaudome ne virusą, o lašelius su gyvais virusais. Vienas virusas, kad leistųsi “pamatuojamas su liniuote”? – jis niekad neiššoka iš burnos – tik lašelyje. Vieną virusą gauti galima tik išgarinus iš distiliuoto vandens mikrolašelio (tik kažin, distiliuotame ar neiširtų jo struktūriniai sukabinimai, ioniniai ryšiai). Patys mažiausi lašeliai greitai išgaruoja, ir virusai negrįžtamai gleivėse užrakinami. O stambesniems - siūlomos Verygos kaukės kaip tik. Bet pabrėšiu – kaukės turi būt ne sintetinės, o medvilninės, kad kuo daugiau plaušelių. Ir būtinai trisluoksnės, nes oras turi pakankami ilgai sukūriuoti dviejose susidariusiose oro “kamerose”, kad išsėstų lašeliai. Nes kaukės nuo iškvepiamo oro sudrėksta ir puikiai ant plaušelių sėda smulkiadispersinės dalelės – gaudo ir sausus, ir lašelius. Apie elektringas dulkeles nebesiplėsiu, kaip jos puikiai kimba prie įžemintų paviršių.
Dėl per mažo Lietuvoje mirtingumo: apie 1965-67 m (gal ir vėliau) masiškai mokyklose vaikai (dabar jau senukai) buvo skiepijami nuo TBC, o tai, pasirodo, susiję su padidintu išgyvenamumu toje amžiaus klasėje. O Jaunimas ir taip gajus. Bet mirtingumą galima nesunkiai, jei reiktų, padidinti netikusiais skiepais ar pesticiduotu maistu arba klaidinančia informacija. Pastoroji priemonė ypatingai efektyvi jaunimui. “Už kanapes, už laisvę, už pasirinkimą – ką rūkyti rekreacijoje”. Kuo rūkys krematoriumai ateityje – jau užuodžiu.
Esu jau rašęs apie kaukės išpurkštimą vario sulfato 0.2 procentų tirpalu (“dėl visa ko” - kad virusas iš karto inaktyvuotųsi, vos patekęs – atkrinta kasdieninio kaukės plovimo būtinybė), gal kada dar išplėstai su jumoru ir senoviniais [senelio laikų] anekdotais dar parašysiu – esu pririnkęs istorinių faktų apie piktos dvasios išvarymą vario pagalba.
Rašiau jau ir apie variosulfato ir cinko sulfato purškaliukų-aerozolinių naudojimą gleivinėms, ką tik užsikrėtus bet kokiu virusu ar bakterija, liga iš karto gęsta. Bet padeda ir jau ligai įsisiautėjus, - plaučius (giliai įkvėpus aerozolio) išlaisvina nuo karkalų per keliolika minučių (na sakysim – valandą).
Viena asaba man aiškino, kad “nelegaliai” perskaitė mano varines rašliavas, tai jį purškė net vaikams. Ir visi labai greitai pasveiko, o buvo ištikęs vos-ne plaučių uždegimas, didžiulės temperatūros, ilgalaikiai kosuliai, kaip tik koronės siautėjimo metu, tame miestelyje uždarė visas ligonines kaip tik dėl korona.
Norėčiau perspėti – vaikams jokiu būdu – užtampytų po teismus, jei atsitiktų kokia nors alergija nuo vario. Jei aukso žiede per daug vario (pvz.: auksakalys nuvogė aukso), kai kam net žaizdojasi oda ties žiedu.
Įdomu, kad Prancūzijoje vaistinėse buvo galima gauti koloidinio sidabro, vario ir ko tik nori, dar iki viruso pasirodymo (koronės) nes koloidiniai padeda nuo bet kokių virusų ir kitokių infekcijų. Taigi, mano “paramoksliniai išmąstymai” buvo jau moksliškai aprobuoti kitų gerokai iki tol.
Apie drąsųjį
Para-Celsą irgi reikėtų parašyti, susikaupė paramokslinių
pamąstymų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą