Nacionalinis susivienijimas. Pareiškimas dėl naujosios Vyriausybės ir Lietuvos valstybės ateities

2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai atvėrė kelią į valdžią Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijų koalicijai. Šios trys partijos pradėjo naujos Vyriausybės formavimą. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų vedama koalicija rinkimus pralaimėjo, nes visą savo valdymo laikotarpį nesiryžo iš esmės keisti konservatorių ir liberalų po 2008 m. rinkimų įtvirtintos neoliberalios ekonominės ir socialinės politikos. 2016 m. laimėjusios rinkimus partijos nesugebėjo atsisakyti ,,globalios Lietuvos“ vizija grindžiamos 2012 m. Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, kuri yra radikaliausias Lietuvos istorijoje šalies totalinio perkūrimo projektas.

            1. Nebuvo imtasi realių veiksmų stabdyti globalių galios centrų ir jiems Lietuvoje tarnaujančių neoliberalių ir neokomunistinių visuomeninių ir politinių jėgų vykdomą visuomenės tautinės ir valstybinės jausenos ir savimonės, istorinės ir Laisvės kovų atminties ir prigimtinės šeimos griovimą.

            2. Nemėginta stabdyti visose viešojo gyvenimo srityse stiprėjančių antidemokratinių ir totalitarinių tendencijų. Nebuvo užkirstas kelias masinei antitautinės ir antivalstybinės propagandos sklaidai, ideologinės cenzūros, diskriminavimo ir persekiojimo už ,,neteisingas“ pažiūras apraiškoms.

            3. Valdantieji neįsiklausė į pagrįstus reikalavimus grąžinti visuomenei faktiškai privatizuotą Nacionalinį transliuotoją ir netrukdė jo paversti ne tik globalistinės ideologijos ir antilietuviškos ardomosios propagandos, bet ir jų pačių beatodairiško puolimo ir šmeižimo įrankiu.

Nors įvykę Seimo rinkimai formaliai atitiko procedūrines demokratijos normas, bet dalyvavimo juose sąlygos ir jų organizavimo tvarka galutinai atskleidė Lietuvos politinės ir partinės sistemos ydingumą. Demokratinių rinkimų kultūra Lietuvoje smuko, neužtikrinus realios rinkimuose dalyvavusių politinių jėgų konkurencijos, kuri yra būtina laisvų, konkurencinių ir sąžiningų rinkimų sąlyga.

            1. Iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomos nomenklatūrinės globalistinės-sisteminės partijos turėjo išskirtines sąlygas rinkimų kampanijoje prieš mažesnes, tautos ir valstybės interesus ginančias politines jėgas.

            2. Rinkimai vyko informacinės blokados ir faktinės „neteisingų“ pažiūrų ideologinės ir politinės cenzūros sąlygomis. Vietoje visaverčių rinkimų dalyvių politinių debatų organizuoti iš anksto surežisuotos ir viešosios nuomonės formuotojų (influencerių) griežtai kontroliuojamos „politinių diskusijų“ parodijos (ydingos „sociologinės demokratijos“ praktikos).

            3. Svarbų vaidmenį išskaidant ir išblaškant esminių permainų Lietuvoje siekiančių rinkėjų balsus suvaidino Kartų solidarumo-Santalkos Lietuvai, Krikščionių sąjungos ir Lietuvos centro-tautininkų partijų vadovai, kurie, iš savanaudiškų paskatų klaidindami ir apgaudinėdami savo partijų narius ir rėmėjus, pavertė jų vadovaujamas organizacijas tariamą antisistemiškumą imituojančiomis ir nomenklatūrinio-oligarchinio režimo tikslams tarnaujančiomis partijomis, skirtomis tik piliečių nepasitenkinimo garui išleisti.

2020 m. Seimo rinkimai atspindėjo vykstantį Lietuvos politinės raidos lūžį. Pirmą kartą per atkurtosios Nepriklausomybės laikotarpį į politinę areną iškilo radikaliai ideologizuota politinė oraganizacija. Valdančiosios koalicijos nare tapo Laisvės partija – ideologiškai išsigryninusi atvirai totalitarinė neokomunistinė partija. Ši partija – Lietuvą sovietinės okupacijos laikotarpiu administravusios LKP tiesioginė ideologinė įpėdinė ir nuosekli jos idėjų ir vykdytos politinės programos paveldėtoja ir tęsėja. Laisvės partijai būdingas ideologinis ir politinis nuoseklumas leidžia jai primesti savo politinę valią ir programines nuostatas koalicijos partnerėms, pirmausia – didžiausią frakciją Seime turinčiai, tačiau ideologiškai margai ir politiškai amorfiškai ir bevalei TS-LKD partijai. Pasinaudodama savo ideologiniu pranašumu Laisvės partija yra užsibrėžusi ir atvirai deklaravusi siekį primesti koalicijos partnerėms formuojamos vyriausybės programą ir politiką grindžiančias ideologines nuostatas ir lemti tolesnės šalies politinės raidos kryptį. Patvirtinus naująją Vyriausybę bus dar nuosekliau ir drastiškiau įgyvendinama neokomunistine ideologija grindžiama „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, kurios galutinis tikslas yra sunaikinti lietuvių tautą ir Lietuvos valstybę. Iš esmės bus tęsiama sovietinių okupantų svajota įgyvendinti „Lietuvos be lietuvių“ programa.

Iš naujos koalicijos sutarties ir pirmųjų naujos kadencijos Seimo sprendimų aiškėja šie formuojamos Vyriausybės politiniai siekiai: 

• visiškai įtvirtinti ,,politinio korektiškumo“ vardu dangstomą totalinę viešojo ir privataus piliečių gyvenimo ideologinę ir politinę kontrolę; išplečiant propagandinio indoktrinavimo neokomunistine ideologija mastą, griežtinti mąstymo, sąžinės ir pažiūrų ,,pilietinę“ kontrolę bei cenzūrą, įstatymiškai įtvirtinti administracinį ir teisinį persekiojimą už kitamintystę dangstant jį kova su tariamąja ,,neapykantos kalba“; įteisinti kaip normą jau dabar egzistuojančias nebaudžiamojo pobūdžio (mobingas, viešos patyčios, atleidinėjimas iš darbo pramanytomis dingstimis) susidorojimo su ,,neteisingai mąstančiais“ asmenimis praktikas;
• galutinai nukirsti Lietuvos dvasines ir istorines šaknis ir sugriauti jos krikščioniškąjį civilizacinį tapatumą; krikščionybė bus dar nuosekliau stumiama ne tik iš viešojo gyvenimo, bet ir varžomos privataus ugdymo pagal krikščioniškojo tikėjimo ir moralės principus galimybės, kartu skatinant ir remiant vadinamosios ,,evangelinės“, tai yra, neokomunistinei ,,atviros visuomenės“ ideologijai neprieštaraujančios imitacinės ,,krikščionybės“ plėtrą ir sklaidą visuomenėje, Katalikų bažnyčioje ir kitose krikščioniškose religinėse bendruomenėse;
• toliau naikinant lietuvių tautą kaip savitą etnokultūrinę, kalbinę, istorinę ir politinę bendriją bus nuosekliai administraciniais ir finansiniais svertais stabdoma lietuvių kultūros laisva plėtra ir raiška pirmenybę teikiant ,,multikultūriniams“ projektams; lietuvių kalba bus menkinama ir stumiama iš viešojo gyvenimo neformaliai griaunant jos valstybinį statusą, skatinant kalbos darkymą ir įtvirtinant anglų kalbą kaip valstybinę kalbą; bus dar labiau važomi ir ideologiškai kontroliuojami visų sričių lituanistiniai tyrinėjimai ir jos dalykų akademinis mokymas bei sklaida visuomenėje menkinant jų svarbą ir prestižą ir ribojant valstybės paramą ,,nepolitkorektiškiems“ lituanistiniams projektams;
• vykdant jau sovietmečiu mėgintą įgyvendinti tikslą sukurti ,,Lietuvą be lietuvių“ bus tęsiama piliečių nelygybę ir atskirtį didinanti bei skatinanti juos emigruoti ir išsivaikščioti po pasaulį radikaliai neoliberali ekonominė ir socialinė politika, kuria bus siekiama dar didesniu mastu ir sparčiau tęsti sovietmečiu sąmoningai vykdytą dirbtinio tautų perkėlinėjimo, maišymo ir asimiliavimo bei Lietuvos kolonizavimo programą masiškai gabenant nekvalifikuotą, pigią ir kultūriškai svetimą darbo jėgą ir paverčiant lietuvius pasmerkta asimiliuotis ir visiškai išnykti mažuma jų pačių nuo amžių apgyvendintoje žemėje;
• įgyvendinant tikslą sugriauti prigimtinę šeimą kaip žmogiškosios ir tautinės gyvasties kūrėją ir perdavėją, pirminį ir svarbiausią dorinio ugdymo židinį ir kultūrinės tradicijos saugotoją bei tęsėją, o mūsų dienomis ir pagrindinę pasipriešinimo stiprėjančiam totalitariniam valdymui ir asmens bei visuomenės totaliniam pavergimui atramą, bus prievartinėmis ir vis brutalesnėmis priemonėmis primetinėjama ir masiškai diegiama totalitarinė neokomunistinė genderizmo ideologija, kurios galutinis įtvirtinimas laikomas Lietuvoje stiprėjančio represinio politinio režimo būtina viešpatavimo ir išlikimo sąlyga;
• naikinant paskutinius Lietuvos valstybės likučius bus toliau įgyvendinama neoliberalistinė ,,minimalios valstybės“ koncepcija, kryptingai vykdomo ,,privatizavimo“ būdu siaurinant ir naikinant ne tik piliečių bendrąjį gėrį laiduojančias, bet ir pačios valstybės egzistavimą įprasminančias ir pateisinančias jos atliekamas viešųjų gėrybių teikėjos funkcijas, kurias praradusi ji apskritai nebebus reikalinga kaip lietuvių tautos išlikimą amžiams ir jos tvarią politinę ir istorinę būtį turintys garantuoti saugūs ir būtini namai.

„Globalios Lietuvos“ viziją užsibrėžusių iki galo įgyvendinti TS-LKD, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos programiniai siekiai kyla iš valdančiąją koaliciją sudariusių politinių jėgų atvirai arba faktiškai išpažįstamos liberalkomunistinės ideologijos. Savo pamatinėmis nuostatomis ir tikslais ši ideologija iš esmės nesiskiria nuo ortodoksinio komunizmo ideologijos, kuria sovietmečiu buvo grindžiamos ir teisinamos okupacinio režimo pastangos sunaikinti krikščionybę, lietuvių tautą ir valstybę. Naujosios Vyriausybės pasiryžimas toliau įgyvendinti Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“ vadovaujantis ją įkvėpusios patobulintos ,,vakarietiškos“ neokomunistinės ideologijos gairėmis kelią grėsmę, kad Lietuva toliau nyks sparčiau negu sovietmečiu ir jau artimoje ateityje šis nykimas taps negrįžtamas.

Sustabdyti neregėtą užmojį įgyjantį Lietuvos ištautinimą ir išvalstybinimą įmanoma tik sutelktomis visų Lietuvą mylinčių ir trokštančių ją išsaugoti piliečių pastangomis.

Kreipiamės į visus geros valios patriotiškus Lietuvos žmones ir kviečiame kartu stoti į sunkią kovą už Lietuvos išlikimą – jos garbę, laisvę ir gyvybę. Pasiryžusius tapti mūsų bendražygiais (NS nariais arba rėmėjais) kviečiame registruotis šiuo adresu: https://susivienijimas.lt/prisijunk/

Politinės partijos Nacionalinis susivienijimas valdyba