Autorius-Markas Zalcbergas - Hiustono universiteto profesorius, JAV. Žemiau pateikiu jau antro šio autoriaus straipsnio vertimą. Pirmoji publikacija buvo „Good bye, America. Jungtinės Valstijos pradeda statyti komunizmą.“ https://lebionka.blogspot.com/2021/01/good-bye-america-jungtines-valstijos.html
Antrasis mano išverstas straipsnis, kurio vertimą čia pateikiu, parašytas 2013 metais, bet jis neprarado savo aktualumo ir šiandien, ypač po to, kai JAV demokratų partija, atstovaujanti transnacionalinio finansinio kapitalo interesus, juodaodžius 2020 metais panaudojo JAV valstybės griovimui. Tuo pačiu tikslu juodaodžiai vežami į Europos sąjungą. Straipsnis į lietuvių kalbą verstas iš šaltinio: https://aftershock.news/?q=node/396570&full
Maрк Зальцберг. Американским неграм не позавидуешь. Им позволено жить, не работая!
“320 milijonų valstybė nenori sutramdyti viso 35 milijonus negrų, griaunančius šalį, ir vietoj to iki dantų ginkluojasi, kaip kariuomenė, einanti į mūšį su stipriu ir pavojingu priešu!“
Pas save Afrikoje per tūkstantmečius jie nesukūrė nieko panašaus į civilizaciją. Nei vienoje šalyje! Senovėje turėję kaimynystėje aukštos civilizacijos Senovės Egiptą, Kartaginą, Judėją, Persiją ir Graikiją su Roma jie iš jų nieko neperėmė! Nei technikos, nei mokslo, nei teisės.
Nei pas vieną juodųjų gentį iki šiol nėra net rašto ir jie naudojasi raštu ir kalbomis Europos tautų, kurios kažkada neblogai juos valdė ir išmokė juos bent jau praustis ir dėvėti kelnes. Aš jau nekalbu apie kelius, elektrą ir mediciną. Net XXI amžiuje jie nesukūrė nieko, kai jų tūkstančiai baigė Vakarų universitetus ir mokyklas, ir naudojasi likučiais civilizacijos vakarų europiečių, likusiais nuo kolonializmo laikų. Prieš 25 metus klestėjusi Pietų-Afrikos Respublika žuvo, kai tik valdžia iš baltųjų perėjo negrams. Ji sužlugdyta, visi, kas galėjo, apleido šią praeityje nuostabią šalį ir ji skendi purve, kuriame griūvantys miestai ir fermos. Miestai be elektros, be transporto, pavojingi net dienos metu. Nedaugelis baltųjų tenai miestuose-tvirtovėse, už betoninių sienų, spygliuotos vielos ir visą parą veikiančių ginkluotų sargybinių!
Amerikoje reikalai ne ką geresni. Mūsų miestų negrų kvartalai irgi skendi purve, namai sugriuvę ir baltieji gyventojai bijo ten žvilgtelėti. Ten neatvyksta net policija! Detroite namai parduodami už simbolinę kainą. Juos bijo pirkti! Miestas bankrotas. Meras ir 80% gyventojų-negrai. Prieš 150 metų panaikinta vergovė nepastūmėjo jų link rimto vystymosi.
Herojiškos pastangos baltosios Amerikos per pastaruosius 50 metų taip pat nedavė pastebimų rezultatų jų kultūriniame lygyje ir gerovėje. Iki šiol vidurinės mokyklos diplomo nepasiekia 75% negrų vaikų. Jie nesugeba išmokti skaityti ir tiesiog meta mokyklą sulaukę 14-15 metų!
Visumoje ši liaudis lieka neraštinga, tingi ir buka nuo Afrikos iki Amerikos ir Karibų salų archipelago.
Verta pažymėti, kad bet kuris kitas vaikas įveikia skaitymą su tėvų pagalba per dvi-tris savaites ir iki septynių metų jau ima skaityti gimtąja kalba. Net kinų kalba vaikai išmoksta skaityti iki penktos klasės.
Prigimties neperdarysi. Ypač matomas jų atsilikimas greta kinų, japonų, korėjiečių ir kitų Azijos tautų gyventų. Šie pas save tėvynėje amžius, tūkstantmečius vystė savo kultūras ir technologijas.
Ir Amerikoje savo sugebėjimais ir pasiekimais jie niekuo neatsilieka nuo baltųjų amerikiečių! Ir neretai juos lenkia!
Jeigu Amerikos baltoji visuomenė normaliai priima ir pasiekimus kiniečių, korėjiečių ir kitų ne baltųjų piliečių. Jeigu niekas iš atstovų paminėtų ne baltųjų piliečių niekada nesiskundžia rasizmu ir priespauda, tai kalbos dėl rasizmo neturi jokio pagrindo!
Net mūsų prezidentas ir generalinis prokuroras juodi! Ir, deja, labiausiai nenusisekę iš Amerikos politikų. Nei vienas net aršiausias liberalas negali paneigti šių akivaizdžių tiesų. Tai plačiai dabar nušviečiama JAV MIP!
Viena, kuo operuoja liberalas tokiose kalbose tai šūksniai rasistas, fašistas arba, geriausiu atveju, tvirtina, kad šiandien negrai dar atsilieka, bet ateityje bus ne blogesni už mus. Tai kalba net labai protingi žmonės, skaitantys, kad kita pozicija juos ir negrus įžeidžia.
Nei kiek! Esanti būklė įžeidi, visų pirma, mums visiems, baltiems žmonėms, sukūrusiems šiuolaikinę Ameriką ir šiuolaikinę civilizaciją planetoje! Juk tik dėl politinio korektiškumo neturėtume nusilenkti prieš juos!
Yra populiari „teorija“, kad mes esame su jais ant bendrų vystymosi kopėčių skirtingų pakopų. Kad turėtume tik palaukti, ir ateityje jie pakils iki mūsų lygio.
Šis atotrūkis yra gamtiniuose sugebėjimuose, esamuose gimstant, kuriuos niekas negali pakeisti gyvenimo sąlygomis ir auklėjimu.
Apie kokią ateitį kalbama, aš klausiu?
Jeigu per 4-5 tūkstantmečius reikalai nepajudėjo nei per žingsnį. Jei per šiuos tūkstantmečius baltoji rasė nuo rašto nebuvimo priėjo ik kvantinės fizikos ir marsaeigių, tai kiek gi dar laukti, kad negrai išmoktų nors raštingai skaityti ir rašyti? O neretai ir kalbėti.
Ir kodėl, kol to neįvyko, mes per prievartą stumiame juos į pačias aukščiausias pozicijas iki pat valstybės valdymo, kur jie parodo visišką netinkamumą, dalijame jiems diplomus prestižinių universitetų?
Na, gerai, palaukime kol jie išsivystys ir tuomet patikėsim jiems svertus šalies ir kultūros valdymo. O dabar ar ne per anksti?
Mes ne tiesiog jiems suteikėme lygias galimybes. Tai būtų ne taip blogai. Jų dauguma gyvena visuomenės sąskaita, veltėdžiauja, ištvirkauja, kvaišinasi narkotikais, organizuoja gaujas, terorizuoja miestus. Jie siaubia ir sudegina kvartalus stambiausiuose šalies miestuose, esant bet kokiam nepasitenkinimui.
Areštą, ir juo labiau nuteisimą, juodo nusikaltėlio Amerikos negrai priima kaip rasinį persekiojimą ir tuomet jie plėšia mūsų akyse parduotuves ir namus, įžūliai elgiasi viešose vietose.
Dvejetas mokykloje ar universitete veda į teismą su kaltinimu rasizmu! Ir mes rašome jiems penketus! Mes juos maitiname, mokame jiems už būstus, neleidžiame juos kritikuoti. Mes negalime jų priversti dirbti darbuose, atitinkančiuose jų lygį, o ne jų reikalavimus.
Mes nesipriešiname, mes senai klupome prieš juos, o jie įžūlėja dėl visa leidžiamumo, elgiasi kaip okupantai užkariautoje šalyje.
Jeigu pakankamai raštinga Prezidento žmona sako per mikrofoną, kad ji tik tuomet pamilo Ameriką, kada įvažiavo į Baltuosius namus, tai ar galima skaityti negrus patikimais Amerikos Piliečiais?
Greičiau priešais. Kokią šeimą mes turime Baltuose Rūmuose?
Baltieji amerikiečiai dabar įsigyja ginklus anksčiau neregėtais skaičiais.
Šalyje 80 milijonų tiktai užregistruotų ginklų ir 8 milijonai Amerikos ginklų savininkų ir mėgėjų asociacijos narių. Kam tiek ginklų šalyje, kur yra policija, nacionalinė gvardija ir armija?
Ginklai ne pigūs. Vidutiniškai ne pigesni 600$ už vienetą. Už 50 šovinių standartiniam pistoletui arba revolveriui mes mokame dabar nuo 15 iki 22 $.
Kad būti pasiruošusiam jį panaudoti reikia reguliariai šaudyti tire! Treniruotis. Ir mes šaudome.
O tiras nėra pigu! Man 80 metų. Žaisti kareivėliais mano amžiuje nepritinka. Kam man trys ginklai 0,38 kalibro po 450$ už vienetą?? Aš ne ginklų kolekcininkas. Kam aš kiekvieną savaitę šaudau tire, eikvodamas tam pinigus ir laiką? Todėl, kad aš bijau dabar išeiti į gatvę be ginklo. Bijau gultis be pistoleto ant naktinio stalelio!
Amerikiečiai perka ne tiktai nedidelio kalibro pistoletus, kaip mano. Automatus, snaiperinius šautuvus, sunkius šratinius šautuvus, kulkosvaidžius ir net bazukas perka tūkstančiais ne medžioklei.
Tai koviniai ginklai! Kodėl? Atsakymas tas pats. Mes bijome negrų, vyriausybė irgi ir nuolaidžiauja jiems, na ir sudaryta dideliu laipsniu iš jų.
Valstybė mūsų negins neišvengiamai artėjančiame rasiniame konflikte, kuris greitai pereis į kruvinus susidūrimus.
Kvietimas karui su baltaisiais atsirado nesenai Amerikos internete ir TV eteryje. Kaip mes priėjome iki to? Reikalinga rimta analizė. Kolkas aš neturiu atsako, tuo labiau, kad tokiai analizei niekas nesiryžta, o paskaityti, ką galvoja kiti, nėra kur.
Reikalai tuo sudėtingesni, kad situacija atrodo absoliučiai absurdiška! 320 milijoninė valstybė NENORI pažaboti viso 35 milijonų negrų, vedančius reikalus link šalies sugriovimo, ir vietoj to ginkluojasi iki dantų, kaip armija einanti į mūšį su stipriu ir pavojingu priešu!
Neklauskite manęs: „Ką tu siūlai?“
Mano užduotis suprasti, kas vyksta. Kaip mes visa tai leidome!
Nupiešti tikrą paveikslą ir parodyti jį visiems besidominantiems. Aš pasisakau kaip sociologas, o ne politikas. Tegul jie sprendžia, ką daryti. Ir kaip galima greičiau, nes bus per vėlu.
Reikia ypač pabrėžti, kad aš visai neskatinu apriboti Amerikos negrų teisių lyginant su kitomis rasėmis, gyvenančiomis šalyje. Jie Amerikos piliečiai ir apie jokius apribojimus nėra kalbos!
Bet, mano akyse susiklosčiusi situacija, o aš gyvenu Amerikoje beveik 35 metus, visiškai nepakenčiama.
Negrams leidžiama dabar tai, apie ką kitos rasė ir tautos, įskaitant baltuosius, nesvajoja ir ko net nenori. Jiems leidžiama gyventi nedirbant! O veltėdžiavimas – visų nusikaltimų motina.
Štai dabar per TV kalba sūnus Martino Liuterio Kingo, nužudyto prieš 50 metų negrų politinio lyderio. Jo tėvas kvietė taikiai spręsti rasinius konfliktus, realiai tuomet egzistavusius.
Konfliktai liko praeityje. Amerika turi juodą prezidentą!
O Kingo sūnus kimdamas rėkia (kito žodžio nerandu), kas minutę valydamasis nuo veido prakaitą, apie kovą, apie smūgius rasistams, apie nesutaikomą karą, apie atsakomuosius smūgius, apie tai, kad karas tęsiasi!
Įkaitinta tokių kalbų minia jaudinasi, triukšmauja, mojuoja vėliavomis, minia išimtinai juoda, pasirengusi veržtis į mūšį! Ir puls, jeigu staigiai nepakeisti egzistuojančią padėtį. Amerikos negrams nėra ko pavydėti. Jų pajamos žymiai žemesnės už baltųjų pajamas, aziatų ir kitų JAV tautų.
Neproporcingas skaičius jų jaunų žmonių sėdi kalėjime. Neįtikėtina dauguma žmogžudysčių ir plėšimų tenka jiems kaip vykdytojams!
Apie 75% juodų vaikų gimsta ne šeimoje pas motinas, nepasiekusias pilnametystės ir jos net nežino kas jų tėvas. Ir kaip nebūtų keista, tai rezultatas to, kad minimum keturis dešimtmečius jie naudojosi tokiomis privilegijomis, kurių neturi niekas kitas. Jų vaikai gavo vidurinio mokslo diplomus, neišmokę skaityti, juos įkeldavo į universitetus, nežiūrėdami į jų sugebėjimus.
Juos po kelis kartus išleisdavo areštavę už „smulkius pokštus“, kol jie neįkliūdavo su stambiais. Jiems sugalvojo absurdišką specialybę „afro-amerikiečių tyrimai“, kad nors kas iš jų pajėgtų gauti mokslinį laipsnį iš afro-amerikiečių istorijos specialybės, kurios nebuvo ir nėra iki šiol.
Šalyje įsteigė personalo skyrius, kurie stebi tai, kad negrų skaičius firmoje ar kitoje organizacijoje nebūtų mažesnis už jų procentą šalyje.
Ir nepaisant to, tokiose srityse kaip matematika, fizika, chemija ir mechanika aš nesutikau nei vieno negro per 15 mano darbo metų Hiustono universiteto fizikos-matematikos skyriuje. Ir tai tuomet, kai mokslo tikslais aš ne kartą buvau geriausiuose šalies universitetuose. Jų niekur nėra! Šios disciplinos jiems nepasiekiamos!
Fone visa leistinumo, pilnos laisvės nuo kritikos, turint praktiškai neribotus visuomeninius fondus mažamečiams, daugiavaikėms motinoms, Amerikos negrai su nuostaba ir augančiu pykčiu mato, kad nieko nepaisant, jie nesėkmingiausia liaudis šalyje. Ir kuo toliau, tuo blogiau. Suprasti kodėl taip yra, jie nenori ir net negali!
Nesuprantant, kad diplomas, gaunamas be konkurencijos, nėra sertifikatas kvalifikacijos ir net raštingumo, užimant pareigas, atitinkančias diplomams, bet neatliekant darbo, atitinkančio diplomui, jie vėl kaltina rasistus dėl savo problemų!
Liaudis, neturinti šeimos, kaip instituto, praradusi supratimą apie padorumą, išauginusi trečioje kartoje žmones su nepamatuotais apetitais privilegijoms ir socialiniam aprūpinimui, ir norinčiai nieko neveikti, negali pretenduoti į lygias pajamas su tautomis, neturinčiomis šių žalingų privilegijų ir tendencijų, ir turinčias tiktai vieną pranašumą – darbštumą, sujungtą su sugebėjimais.
Mes turime sąžiningai pripažinti, kad moraliai ir net fiziškai Amerikos negrai nusileido ženkliai žemiau to lygio, kuriame jie buvo vos prieš 50 metų. Mes turime pripažinti, kad visa tai yra rezultatas privilegijų, jų gaunamų vis didesniais kiekiais.
Liaudis, apsaugota nuo konkurencijos, nuo kritikos, aprūpinama visuomeninėms gėrybėmis už dykaduoniavimą ir tinginystę, negali būti sėkmingi!
Tarp juodųjų lygis bedarbystės du kartus didesnis, negu pas likusias šalies bendruomenes. Mes importuojame milijonus meksikiečių darbams, nereikalaujantiems universitetinio arba net gero mokyklinio išsilavinimo.
Negrai nenori dirbti ir nedirbs taip vadinamo „nekvalifikuoto darbo“.
Jie ir taip sotūs. Meksikiečiai stropiai šalina šiukšles, kerpa gazonus, stato ir remontuoja namus ir kelius. Tūkstančiai jų dirba laukuose ir daržuose, prižiūri galvijus. O juk tam visai nereikalingas vidurinės mokyklos diplomas. Jie jo ir neturi.
Aš niekada nemačiau šiuos darbus dirbančių negrų. Ir nepamatysiu, jei jie ir toliau gyvens mano sąskaita.
Aš visada prisimenu žydus, kada mąstau šia tema. Žydai buvo engiami ir varinėjami po visą pasaulį 2000 metų.
Amerikos negrams ir nesisapnavo šie pažeminimai ir sumušimai, kurie teko žydams Ispanijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje viduramžiais ir vėliau. Tiktai XIX amžiaus pabaigoje, t. y. daug vėliau už juoduosius jie gavo galimybę mokytis normalioje mokykloje ir universitete. Gavo galimybę dirbti ten, kur jie nori ir ta specialybę, kurią pasirinko. Ir su kokiu pasipriešinimu visos visuomenės jie gavo šias galimybes, kurias turėjo visos likusios tautos, kur jos gyveno.
Žydai nieko nereikalavo daugiau negu buti lygiateisiais! Viena, ko jie norėjo, kad paliktų juos ramybėje.
Per antisemitizmą, pasiekusi Holokaustą, per nepakeliamą buitinį antisemitizmą, jie prasimušė į pačius labiausiai išsilavinusius ir sėkmingiausius visuomenės sluoksnius. Jokių privilegijų, tiktai sunkus darbas, tik siekis aprūpinti savo vaikus geriausiu išsilavinimu!
Ir štai, jau iki XX amžiaus vidurio ne mažiau 60% Nobelio Laureatų už mokslo pasiekimus buvo žydų kilmės.
O egzaminus žydai laikė taip, tarytum 2000 metų tik ir veikė, kad jiems ruošėsi. Štai tai ir yra sėkmingiausias kelias kovojant su rasizmu! Kito nėra ir negali būti!
Ką pasiekė negrai, išsilaisvinę iš vergovės, gavę visas galimybes, kurios žydams nesisapnavo net prieš kokius 70 metų? Tik negirdėtų privilegijų ir nieko daugiau. Net sporte, kur jiems nebuvo lygių, jie ėmė pastebimai nusileisti baltiesiems.
Žalingi įpročiai: apsirijimas nemokamu maistu, rūkymas ir narkotikai, ištvirkimas ir visa leidžiamumas sutriuškino šią rasę, didžią sporte ir gana sėkmingą praeityje šokyje ir džiaze.
Net bokse, sunkiame ir super sunkiame svoryje, kur negrams nebuvo lygių 60 jei ne daugiau metų, štai jau minimum 10 metų dominuoja balti sportininkai.
Nėra tarp negrų nei vieno, lygaus ukrainiečiams broliams Kličko ir dar keliems rusų sunkiasvoriams.
Nenorėdami pasižiūrėti į pačius save, nenorėdami pakeisti savo žalingą gyvenimo būdą, Amerikos negrai agresyviau, negu anksčiau reikalauja vis daugiau nuolaidų.
Jie tapo pavojingi! Tai pavojingas kelias mums visiems, o ne tik negrams. Jokios nuolaidos nepakeis darbštumo, gabumų ir teisingo gyvenimo. Tik tai sėkmės sąlyga. Mums, baltiems žmonėms, reikia atsikratyti kaltės jausmo ir jų gailėti. Tegul patys savęs pagaili. Mes padarėme jiems žymiai daugiau, negu derėjo. Jie iš mūsų gavo juridiškai daugiau, negu mes turime patys!
Baltiems amerikiečiams neskiria pinigų už kiekvieną gimusį vaiką. Sukis kaip nori!
Jeigu sumuoti reikalavimus juodų aktyvistų, tai išeina absurdiškas rinkinys.
Duokite mums lygiais skaičiais su baltaisiais aukštai apmokamas pareigas.
Nedrįskite atlikti kratos negrams, net tada, kada policija turi svarias tam priežastis. Tai rasizmas!
Duokite mums tokius pačius gerai įrengtus namus ir rajonus, kokiuose gyvena baltieji ir pan.
Aprūpinkite mus darbu taip, kad bedarbystės lygis pas mus ir pas baltuosius būtų vienodas.
Tai, kad tarp negrų pilnavertiškai raštingų žmonių minimumum trigubai mažiau, negu tarp baltųjų neatsižvelgiama. Tai, kad neraštingas žmogus negali pretenduoti į gerą darbą ir uždarbį nesvarstoma.
Tai, kad negrai padarė gyvenimui netinkamais rajonus, jiems suteiktus valstybės praktiškai nemokamai, nesvarstoma. Paduok mums viską be to, kad mes būtume verti visų šių gėrybių!
Be to, kad mes juos UŽDIRBTUME! Mes nenorime jų uždirbti! Veltui! Mes daužysime namų stiklus, kur mes gyvename, šaudyti į lempas kelių apšvietimo ir laiptinių, išmesti šiukšles į gatvę ir šaudyti iš kovinių ginklų į visas puses, terlioti namus nederamais grafičiais. O mums paduok naujus namus ir rajonus, kada senuose bus neįmanoma gyventi. Ir ciklas atsinaujins!
Įdomu, kad jų aktyvistai blogai kalba angliškai, mažaraščiai ir jų pagrindinis „darbas“ tai gatvės agitacija ir juodų siundymas ant baltų. Praktiškai jų reikalavimai susiveda į vieną-duokite mums nemokamai lygybę pagal gyvenimo lygį su baltais gyventojais, bet nereikalaukite iš mūsų to, ko reikalaujate patys iš savęs; t. y. darbštumo, pagarbos įstatymui ir prideramo šeimyninio gyvenimo.
Gali valstybė be rizikos bankrutuoti aprūpinti šiuos 35 milijonus žmonių? Atsakymo nereikia, juo labiau, kad mes jau ant bankroto ribos. O mūsų negrai taip ir neišsiveržė iš vergovės, bet dabar jau ne dėl mūsų kaltės.
Pasirodė, kad laisvė, kur reikia įtemptai dirbti, savarankiškai spręsti savo likimą ir gyventi, pasikliaunant savimi jiems nereikalinga. Dauguma iš jų, dar jaunų žmonių, pasirenka visišką priklausomybę nuo valstybės, t. y. iš esmės vergovę, nes tikrai laisvam žmogui svetima mintis, kad jo gyvenimas priklauso nuo šeimininko. Jie nedirba, nesimoko ir kol kas tenkinasi trupiniais, jiems nukrintančiais nuo šeimininko stalo, bet reikalauja sau visų gėrybių, kurias kiti siekia sunkiu darbu!
Ir vargas mums ir jiems, jeigu jie nustos tenkintis tuo, ką jiems duoda. Tuomet laukia Pilietinis karas su mums pažįstamu lozungu „viską atimti ir padalinti“. Griausmą šio artėjančio karo girdi nedaugelis jautresni amerikiečiai ir pirmą kartą, nors ir vangiai, ėmė apie tai kalbėti.
Ir pabaigai. Nereikia galvoti, kad aš skaitau kiekvieną negrą protiškai atsilikusiu lyginant su kitais.
Aš pilnai darau prielaidą, kad tarp jų gali būti sutinkami genialūs žmonės. Bet kur jie? Per visą praėjusią žmonijos istoriją! Juk net patys aršiausi jų ginėjai nacionaliniu pasididžiavimu niekas negali įvardinti be Martino Liuterio Kingo. Niekas iš mano amerikietiškų liberalių pažįstamų negalėjo įvardinti man nei vienos pavardės kiek nors žinomesnio mokslininko, inžinieriaus, gydytojo arba rašytojo iš negrų. Kur jų dailininkai, poetai, kompozitoriai ar skulptoriai? Juk net operą apie negrų gyvenimą parašė talentingas žydas Geršvinas! Kur šie vardai?
Niekas, išskyrus sportininkus ir žymius praeityje džazmenus, prieš kuriuos mes lenkiamės.
Gėriu juodiesiems taps atsisakymas nuo paties žodžio rasizmas. Rasizmas-engimas arba naikinimas kokios-tai rasės.
Nieko panašaus civilizuotame pasaulyje jau nėra.
Kaltinimas rasizmu užčiaupia burną kiekvienam, kas mėgina pasakyti tiesą apie gyvenimą ir elgesį negrų Amerikoje.
Tiktai aiškus supratimas jų tikrų problemų, kurios yra rezultatas jų rasinių ypatumų ir mūsų nuolaidų, leis amerikiečių visuomenei spręsti šias problemas.
Ištyrimas šių ypatumų turi tapti legaliu. Tai sociologija, mokslas, o ne rasizmas. Laikas liautis skaityti visas tautas vienodomis. Absurdiška skaityti Žemės gyventojus viena tauta. Mes visi skirtingi.“
Markas Zalcbergas, Hiustonas, 2013 m. rugpjūčio mėnuo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą