Per pastaruosius metus labai pasikeitė „auksinio milijardo“ adeptų taktika propaguojant „naująjį nuostabų pasaulį“. Nuo šiol jie pirmenybę teikia tyliam „Overtono langų" judinimui, oficialiai patvirtindami dar vieno socialinio tabu antspaudo sulaužymą, o po to žmones pastato prieš įvykusį faktą ir įveda administracinę ar baudžiamąją atsakomybę tiems, kurie tam priešinasi. Ir šį kartą žiniasklaida mažai rašė apie lemtingą įvykį. Naujiena pasimetė tarp istorijų apie pandemiją, naujas BLM riaušes Mineapolyje, diskusiją apie tai, kas iš negrų gaus „Oskarą“ ir ar vertą jį duoti baltiems, o taip pat apie „baisiąją Rusiją“, kuri tuoj-tuoj „užpuls“ Ukrainą Donecke ir Kryme. O juk kalbame nei mažai, nei daug apie teismo pripažinimą, t. y. precedento sukūrimą (JAV teismų praktika reikalauja, kad teismai priimtų sprendimus, remdamiesi ankstesniais sprendimais panašiais klausimais), leidžiantį santuoką tėvo ir dukros, motinos ir sūnaus, o taip pat kitus incesto atvejus.
Kaip rašo laikraštis „New York Post“, šiomis dienomis anoniminis vietos gyventojas Manhatano teismui pateikė ieškinį, kuriuo siekia panaikinti įstatymus, draudžiančius incestą ir leisti oficialiai įregistruoti santuoką su suaugusiu savo palikuonimi, vadindamas tai „asmeninės autonomijos klausimu“. Pats „meilės išsiilgęs gimdytojas“, kaip jį vadina leidinys, anot teismo dokumentų, laikosi anonimiškumo, nes supranta, kad jo prašymas yra „veiksmas, kurį didžioji visuomenės dalis laiko moraliai, socialiai ir biologiškai šlykščiu“. Tuo tarpu šis „nežinomas mylintis tėvas“ teigia: „Dėka tvirtų šeimos ryšių du žmonės, kad ir kokie būtų jų tarpusavio santykiai, gali rasti aukštesnį saviraiškos, intymumo ir dvasingumo lygį.“ Apie kokį aukštesnį dvasingumo lygį nei tyriausia motinos meilė savo vaikui kalba šie iškrypėliai ir moraliniai išsigimėliai, sunku pasakyti. O ką jau kalbėti apie žmonių, kurie laiko normaliu dalyku išniekinimą savo vaiko, dvasingumo lygį - jų psichika jau nuo pat pradžių yra iškrypusi. Be to, suaugusiųjų buvimas dabar, jei ši pora apskritai egzistuoja, ir už „anonimo“ nesislepia grupė kairiųjų liberalių abiejų lyčių ar apskritai lyčių aktyvistų, kurių pagrindinis tikslas - sunaikinti šeimos instituciją. Lygiai prieš metus „Katiuša“ papasakojo, kaip viena iš Soroso struktūrų paskelbė planus „kariauti su tradicine šeima kaip moterų, LGBT ir translyčių asmenų priespaudos forma“. Ir daugiau nei realu, kad ir čia kalbame apie moralinę diversiją iš jų pusės ar panašių į juos.
Ir jie puikiai žino, kad nuo seniausių laikų santuoka tarp tėvų ir vaikų, kraujomaiša, ar moksliškai incestas buvo griežčiausiai draudžiamas. Tėvo ir dukters arba motinos ir sūnaus santuoka yra ne tik amorali, visuomenės ir beveik visų pasaulio religijų požiūriu, bet ir dešimteriopai padidina genetinių ligų perdavimo riziką. Kaip kalba šiuolaikiniai genetikai, neturinčiose artimų giminystės ryšių santuokoje, rizika gimimo mirusių vaikų yra maždaug 2,5 %, o protinio atsilikimo rizika - dar 3 %. Tačiau artimais giminystės ryšiais susijusiems asmenims rizika labai padidėja. Pusbroliams ir pusseserėms rizika susilaukti sergančio vaiko yra 6,25 %, sūnėnui ir tetai - 12,5 %, broliams ir seserims - 25 %, o tėvui ir dukrai arba motinai ir sūnui - 50 %. Tai reiškia, kad kas antras vaikas bus sergantis.
Tokių pavyzdžių yra daugiau nei pakankamai ir šiandien. Amerikos amišų sektos nariai daugelį kartų tuokėsi tik su bendratikiais. Bendruomenės ribose paplitusi tokia genetinė liga, kaip Ellis-Van Creveld sindromas, kuriai būdingas žemas ūgis (nykštukinė forma), rankų ir kojų postaksinė polidaktilija (papildomas šeštas pirštas), nagų hipoplazija (neišsivystymas) ir nagų aplazija (nebuvimas).
Dar blogesni reikalai pas Zimbabvės šiaurėje gyvenančią Vadoma gentį, kuri yra izoliuota populiacija, kur draudžiama sudaryti santuokas su kitų genčių atstovais. Dėl to susikaupė daug mutacijų geno, atsakingo už ektrodaktilijos išsivystymą su rekordine rizika gimimo vaikų su 50 % šia patalogija. Ektrodaktilijos simptomamas priklauso: nepakankamas vieno ar kelių pirštų išsivystymas arba vieno ar kelių pirštų nebuvimas, deformacija arba nebuvimas metakarpalinių kaulų (plaštakos pagrindo) arba metatarsalinių kaulų (pėdos vidurys) susiformavęs skilimas. Tada ranka tampa panaši į žnyples, o pėda įgyja dviejų pirštų išvaizdą.
Tačiau šiandien Vakaruose šeimos samprata jau iškreipta ir apie vaikus apskritai nekalbama. Toje pačioje byloje dėl incesto legalizavimo Niujorke anglų kalba atvirai sakoma, kad pora neturės vaikų. „Numatomi sutuoktiniai yra suaugę ir negali kartu gaminti vaikų“, - rašoma „mylinčio gimdytojo“ pareiškime. Čia ypatingai pabrėžiame žodį „gaminti“, kuris reiškia, kad šie „tėvas“ ir „motina“ gali įsivaikinti vaiką arba „užsakyti“ vaiką Ukrainoje ir Rusijoje pas surogatinę motiną. Tai juk taip šiuolaikiška - užsisakyti telefonu per „Ali Express“ telefoną ir tuo pačiu metu vaiką Rusijoje. Ir tada arba jis bus „mylintis sūnus“, arba „mylinti dukra“, arba - brokuotas ir lauk iš namų.
Be to, kaip su „užsakymais“, kaip su „lauk iš namų“ čia nėra jokio perdėjimo. Dar 2017 m. iškrypėlių lobistams pavyko pasiekti, kad Los Andžele būtų priimtas teismo sprendimas, patvirtinantis trijų pederastų „šeimos“ įvaikinimą. Ir dabar jie užsiima svarbia veikla - skatina pederastų grupės ir vaikų sugyvenimą kartu. „45 metų daktaras Ianas Jenkinsas ir jo partneriai Alanas Mayfieldas ir Jeremy Allenas Hodgesas iš San Diego 2017 m. įėjo į teisės istoriją, kai teisėjas sutiko juos visus įrašyti į savo trejų metų dukros Piper gimimo liudijimą... Dabar Ianas leidžia knygą „Trys tėčiai ir kūdikis: šiuolaikinės tėvystės nuotykiai“, kurioje smulkiai aprašomos kliūtys, kurias jiems teko įveikti, kad sukurtų šeimą, įskaitant nesėkmingus bandymus atlikti dirbtinį apvaisinimą, surogatinės motinos sveikatos problemas ir dideles teisines išlaidas. Po to, kai 2017 m. jie laimėjo šį teisminį ginčą, jie nesustojo ir „susilaukė antrojo kūdikio“ (nupirkto iš surogatinės motinos, RIA Katiuša komentaras). Pasak jų, jis su malonumu pratinasi namuose. Vaikai vadina Jeremy „tėvelis“, Alan „tėvas“, ir Ian „tėvka“, - apie šį bordelį rašo britų dienraštis „Daily Mail“.
Dar daugiau, po knygos pasirodymo ten kuria planus ekranizuoti istoriją apie šią „laimingą|“ pederastų „šeimą“. Drįstame spėti, kad jei istorija apie incesto legalizavimą Niujorke išdegs, tai šalia trijų pederastų sugyvenimo atsiras „šeima“, kurioje tėvas miega su dukra ir pasakoja „gražios meilės nuo vaikystės istoriją“.
Kas lieča „lauk iš namų“, tai taip pat nėra naujiena - praėjusiais metais pasirodė Amerikos nacionalinio benamystės centro ataskaita, kurioje teigiama, kad 2017-2018 mokslo metais apie 1,5 mln. mokinių valstybinėse mokyklose laikinai ar nuolat buvo netekę namų. Analitikai teigia, kad šis augimas gana staigus: palyginti su 2015-2016 mokslo metais, benamių mokinių skaičius išaugo net 15 proc. Tai reiškia, kad per kelerius metus į gatves išėjo 130 000 mokinių - rekordinis skaičius per pastarąjį dešimtmetį. Taigi, jei „pirkimas“ „netenkina reikalavimų“ ar tiesiog nusibodo – iki pasimatymo, gatvė priims visus.
Tačiau ši istorija anaiptol nėra išimtinai amerikietiška. JAV turi įprotį eksportuoti savo deviacijas ir iškrypimus, prisidengdamos „kova už žmogaus teises“ ženklu, ir taip griauna ne tik savo šeimas, bet ir pas visus aplinkinius. Taip kad, sirgsime už incesto priešininkus tolimame JAV teisme, nes kitaip po 5-10 metų turėsime patys paaiškinti kairiesiems ir užkietėjusiems liberalams, kodėl seksas tarp tėvo ir dukters bei motinos ir sūnaus yra nenatūralus, bjaurus ir niekada nebus normalus. Jei kas netiki, tegul jie prisimena, koks buvo žiniasklaidos, politikų ir apskritai elito požiūris į pederastiją prieš 25 metus ir dabar. Tada dar nebuvo interneto su jo sukurtomis „tendencijomis“, kas labai pagreitina bet kurios šlikštynės išplatinimą.
Versta iš rusų portale „Katiuša“ balandžio 13 d. paskelbto straipsnio:
http://katyusha.org/view?id=16500
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą