REIKALAVIMAS NUTRAUKTI PIKTNAUDŽIAVIMĄ VALDŽIA, PRISIDENGUS KARANTINO SUVARŽYMAIS

Iki šiol niekam nekilo abejonių dėl būtinybės kovoti su „Covid“ pandemija. Visuomenė sutiko su žmonių judėjimo ir bendravimo apribojimais, kentė įvairius draudimus ir suvaržymus dėl karantino, kurio metu šalies valdžia uždraudė beveik visas pramogas vaikams ir suaugusiems, artimųjų lankymą didžiausių švenčių dienomis, uždraudė juos lankyti ligoninėse ir netgi atsisveikinti su artimaisiais, palydint juos į amžinąją kelionę. Šalies verslininkai kentė, praradę prekių eksportą, uždarę viešbučius, dirbtuves, restoranus, kavines, parduotuves ir kt., o su jais kentė tūkstančių tūkstančiai darbuotojų, netekusių darbo ir pragyvenimo šaltinių, nes visiems buvo teigiama, jog tai daroma valstybės ir visuomenės labui.

Krizės metu valstybėje galima apriboti konstitucines piliečių teises ir laisves. Apribojimai yra prasmingi, jeigu jie priimami atsakingai, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais. Ir atvirkščiai, tokie apribojimai gali sukelti didelę žalą, jeigu siekiama panaikinti esmines konstitucines piliečių teises ir laisves, jeigu prisidengus krize skaldoma visuomenė, ardoma valstybė, o valdžios institucijos ima atstovauti siauriems grupiniams interesams, pajungdamos jiems tarnauti visuomenės daugumą.

Tokios tendencijos pastaruoju metu atsiskleidžia, vertinant valdžios taikomus apribojimus šalies smulkiajam ir vidutiniam verslui. Pripažinus faktą, jog pandemijos užkrato židiniai yra ligoninės ir slaugos įstaigos, karantino suvaržymai taikomi turgavietėms ir mažosioms parduotuvėms, kurios tokiais židiniais niekada nebuvo. Nustačius griežtus reikalavimus smulkiajam ir vidutiniam verslui, tokių reikalavimų nemėginama taikyti didiesiems prekybos tinklams (atstumai žmonėms smulkiose prekybos įstaigose netaikomi didiesiems prekybos tinklams ir kt.). Šie valdžios veiksmai patvirtino, jog visuotinio karantino sąlygomis ji ėmė globoti stambiojo verslo interesus, sudarydama pastarajam nesąžiningas palankesnes konkurencijos sąlygas ir žlugdydama smulkųjį verslą.

Nesąžiningas valdžios įstaigų elgesys taip pat išryškėjo vertinant karantino pažeidimus š. m. kovo 28 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusio muzikos apdovanojimų renginio M.A.M.A. metu. Vadovaudamasi Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu ir stiprindama karantino sąlygas, šalies valdžia apribojo artimųjų teises dalyvauti mirusiojo laidotuvėse (iki 10 žmonių), leido tik kultūros renginius, kurių metu neišlipama iš automobilio ir automobilyje yra ne daugiau nei 2 asmenys, uždraudė atvirose ir uždarose erdvėse viešose vietose bet kokius komercinius ir nekomercinius kultūros, pramogų renginius, šventes ir festivalius ar kitus tam tikrą laiką trunkančius organizuotus žmonių susibūrimus viešojoje vietoje, nustatydama prievolę visiems uždarose vietose dėvėti kaukes, netgi patardama jas dėvėti ir privačiose erdvėse, o nuo 2021 m. kovo 27 iki 2021 m. balandžio 6 dienos apribodama asmenų judėjimą tarp savivaldybių ir leisdama vykti tik į oro, jūrų uostus, autobusų stotis bei kitais išimtinais atvejais. M.A.M.A. renginys buvo viešas. Tačiau jo dalyviai nedėvėjo kaukių, nesilaikė saugių atstumų, daugelis į Kauną atvyko iš įvairių Lietuvos vietų, galimai neteisėtai kirtę savivaldybių ribas, ir nesilaikė kitų karantino taisyklių, t. y. M.A.M.A. renginio organizatoriai atvirai pažeidė nustatytas karantino sąlygas.

Nacionalinis susivienijimas nesiima spręsti, kokios yra vyriausybės taikomų priemonių pasekmės – sumažės ar nesumažės dėl jų susirgimų skaičius šalyje. Tačiau neabejoja, jog valdžios elgesys nėra teisingas šimtų tūkstančių karantino įkalintų žmonių atžvilgiu, kurie mėnesių mėnesiais negali aplankyti savo tėvų ir senelių, sunkiai sergančių mylimų žmonių ir netgi atsisveikti su jais, išlydint į amžinybę. Visuomenei neteko girdėti valdžios atsiprašymo arba viešo reikalavimo dėl M.A.M.A. renginio organizatorių atsakomybės. Priešingai, TS-LKD deleguota premjerė Ingrida Šimonytė tęsia visuomenės bauginimą, esą būtina griežtinti karantino suvaržymus. O valdžioje esančios „Laisvės partijos“ atstovo Vilniaus miesto mero R. Šimašiaus aplinka netgi teigia, jog M.A.M.A. organizatoriai pasielgė labai gerai ir teisingai.

Nacionalinis susivienijimas neginčija koronaviruso grėsmės žmonių sveikatai ir neneigia būtinybės taikyti laikinus žmonių laisvių apribojimus pandemijai suvaldyti. Tačiau atkreipiame visuomenės ir valdžios dėmesį į veiksmus, kurie visuotinės pandemijos akivaizdoje yra ciniški, neleistini, nepriimtini, o neretai ir galimai nusikalstami:

1. Valdžios veiksmai vertintini kaip galimai nusikalstami, kai mėginta sąmoningai painioti „COVID-19“ mirčių statistiką (Statistikos departamentas parodė, jog dėl tariamų gydytojų klaidų jis yra pajėgus sergančių asmenų skaičių per vieną parą sumažinti nuo 62. iki 11 tūkstančių. Šį valdžios piktnaudžiavimą nustatė savivaldybės. Tai pripažino ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras).

• Nepateisinamai iškreiptą pobūdį įgavo pandemijos grėsmių viešinimas – didelės valstybės lėšos skiriamos ne paramai nukentėjusiems nuo pandemijos, o pandeminės isterijos skatinimui: viešojoje erdvėje nuolat skelbiami mirusių nuo koronaviruso skaičiai, nutylint žymiai didesnes žmonių netektis, t. y. mirusius nuo sunkių ligų, kurias sukėlė valdžios primesti pandemijos suvaržymai. Nacionalinis susivienijimas neabejoja, kad gyventojus bauginanti susirgimų statistika yra labai naudinga, valdžios institucijoms įsisavinant papildomas pandemijai skirtas ES lėšas, tačiau ji kartu labai naudinga, ribojant valdžios kritiką, kurią sukelia pagrįstas žmonių nepasitenkinimas dėl priimamų tikrovės neatitinkančių ir neteisingų sprendimų. Dėl to manome, kad valdžios institucijos savo veiksmais jei ne sąmoningai, tai akivaizdžiai neatsakingai kelia visuomenei neteisybės jausmą ir skatina žmonių nepasitenkinimą bei pasipiktinimą. Kartu tokiais valdžios veiksmais sąmoningai skatinant visuomenės protestus, kuriamos prielaidos įvesti neatšaukiamus piliečių konstitucinių teisių ir laisvių ribojimus, įskaitant draudimą kritikuoti valdžią (neapykantos kalba).

• Abejonių kelia realūs valdžios kovos su pandemija veiksmai, kuriuos imituojant, kasdien skelbiama statistika apie masinį gyventojų testavimą, realiai neatspindintį nei pandemijos padarinių masto, nei kovos su šiuo užkratu rezultatų. Neabejojama, jog kuo daugiau bus testuojama gyventojų, tuo bus didesnė tikimybė, kad užsikrėtusiųjų skaičius bus didesnis.

• Piliečiai piktinasi, kad valdžia apleidžia sergančius bei mirštančius nuo įvairių kitų sunkių ligų (nuo jų miršta kelis kartus daugiau žmonių nei nuo koronaviruso, ir daugiau, nei įprasta), nes šalies sveikatos sistema yra sutelkta tik kovai su koronavirusu, jai yra skiriami pagrindiniai valstybės ištekliai. Dėl to pandemijos metu esminis valdžios institucijų uždavinys – kuo labiau išsaugoti tinkamos valstybės sveikatos priežiūros ir sveikatos apsaugos prieinamumą Lietuvos žmonėms. Būtini aiškūs ir nedviprasmiški valdžios institucijų veiksmai, grąžinant piliečiams jų teisę į tinkamą valstybės sveikatos priežiūrą ir sveikatos apsaugą, žmonių gydymą ir ligų profilaktiką.

• Pripažintini destruktyviais veiksmai, kuriais suvaržydama piliečių lankymąsi kavinėse, restoranuose, sporto pramogų centruose, valdžia mėgina legalizuoti narkotikus ir mažinti alkoholio vartojimo apribojimus. Panašūs veiksmai yra skirti ne visuomenės gerovei didinti, o kvaišalų verslui plėtoti. Šie veiksmai neginčijamai didina įtampą visuomenėje, jie sukels žmonėms neigiamas ekonomines, finansines, socialines ir kultūrines pasekmes, padidins sergamumą, pakenks jų fizinei ir emocinei sveikatai.

• Cinišku laikytinas valdžios elgesys, kai žmonių mirtis ir kitas nelaimes, kurias sukėlė pandemija, pradeda gožti valdžios perdėtas rūpestis ,,teisėmis“ į abortus, kontraceptikų vartojimą, ankstyvu lytiniu vaikų švietimu, išgalvotomis žmonių lytimis, paauglių lyties keitimo chirurginėmis operacijomis ir kitomis žmogų žalojančiomis verslo rūšimis, o minėtiems tikslams įgyvendinti kuriamos parazitinės lyčių lygybės, įvairių seksualinių teisių plėtros organizacijos ir kitokie nevyriausybiniai dariniai, kuriems išlaikyti skiriamos neproporcingai didelės valstybės lėšos, užuot jomis gelbėjus žlungantį smulkųjį ir vidutinį verslą, padėjus nelaimės užkluptiems žmonėms ir jų šeimoms.

• Skubotais ir neapgalvotais turi būti laikomi valdžios veiksmai, įvedant piliečių judėjimo laisvės apribojimus, kai gyventojams buvo draudžiama iš sostinės išvykti į bet kurią nesusiekiančią kitos savivaldybės teritoriją ar į pajūrio kurortus, tačiau visiškai nebuvo trukdoma poilsio vykti į užsienio valstybes.

• Pagrįstą susirūpinimą visuomenei kelia valdžios ketinimai su koronavirusu kovoti privalomai testuojant ir skiepijant piliečius. Pažymime, kad Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas nustato sąrašą darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau nuolat besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis. Minėtas įstatymas nustato asmenims prievolę periodiškai tikrintis dėl užkrato, atsižvelgiant į jų darbo pobūdį, t. y. į būtinybę asmeniui darbe turėti artimus kontaktus su kitais asmenimis. Tai reiškia, kad asmenys, kurie darbe neturi tiesioginių kontaktų su kitais asmenimis, negali būti verčiami tikrintis ir jiems dėl to negali būti taikomos jokios poveikio priemonės.

• Gyventojams taip pat negali būti taikoma visuotinė privaloma vakcinacija. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu siūlomų vakcinų poveikis žmogaus organizmui mokslo dar nėra pakankamai ištirtas, asmenį skiepyti nuo koronaviruso galima tik jam savanoriškai apsisprendus, išsamiai informavus apie eksperimentinį preparato statusą, galimas pasekmes sveikatai ir valstybės prisiimamos atsakomybės apimtį. Priešingu atveju būtų pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio nuostata, kuri laiduoja, kad su žmogumi be jo laisvo sutikimo negali būti atliekami moksliniai ar medicinos bandymai.

Visuomenei yra visiškai nepriimtina valdžios peršama nacionalinio imuniteto paso idėja, neva leidžianti atverti verslus ir gauti paslaugas vakcinuotiems, persirgusiems arba testuojamiems asmenims. Atkreipiame dėmesį, kad imuniteto pasas (ar panašaus pobūdžio dokumentas) yra nepaneigiamas netiesioginės prievartos instrumentas, leidžiantis įteisinti privalomą visuotinę piliečių vakcinaciją. Nekyla abejonės, kad imuniteto pasas leistų įtvirtinti visuomenės grupių segregaciją (vienas žmonių grupes atskirti nuo kitų), nes tokio paso neturintiems asmenims būtų ribojamos paslaugos ir jų laisvas judėjimas bei kitos konstitucinės teisės, kas iš esmės prieštarauja piliečių konstituciniam lygybės principui. Imuniteto pasas komplikuotų valstybės ir piliečių santykius, kadangi asmenys, vengiantys prievartinės vakcinacijos, dėl nelygiaverčių gyvenimo sąlygų būtų stumiami į socialinį užribį (išankstiniais duomenimis, žmonių, kurie prieštarauja prievartinei masinei vakcinacijai visuomenėje yra trečdalis). Tai reiškia, kad trečdalis piliečių, atsidūrę socialiniame užribyje, neabejotinai taptų nelojalūs savo valstybei ir būtų potencialūs nedraugiškų valstybių propagandos taikiniai, kurie keltų pavojų šalies nacionaliniam saugumui. Imuniteto pasas vertintinas kaip pirmas žingsnis visiškos piliečių kontrolės link. Imuniteto pasas ar kokia nors kita medicininė pažyma galėtų būti naudojama tik kelionėms tarp valstybių, kuriose dar ilgai išliks skirtingi sergamumo lygiai.

Apibendrinant pasakytina, kad neneigiant pandemijos grėsmės visų Lietuvos žmonių sveikatai, dabartiniai valdžios veiksmai yra skirti ne tiek pandemijai suvaldyti, kiek, ja prisidengiant, ES kovai su pandemija skirtiems finansiniams ištekliams įsisavinti, t. y. išsidalinti šiam tikslui ES skiriamas milijardines lėšas. Esminės priimamų sprendimų priemonės dėl koronaviruso suvaldymo yra skirtos įtvirtinti valdančiųjų neliečiamumą ir nebaudžiamumą, palaipsniui ribojant bei naikinant piliečių konstitucines teises ir laisves, kartu kuriant alternatyvią totalitarinės visuomenės valdymo tvarką.

Atsižvelgdamas į tai, Nacionalinis susivienijimas reikalauja:

1. Nutraukti viešą pandemijos isterijos skatinimą ir pradėti atviras viešas diskusijas dėl vakcinavimo naudos, laikantis visiškai sąžiningo informavimo principo, nenutylint jokios svarbios informacijos apie vakcinų poveikį,  kaukių dėvėjimo veiksmingumą, kitokias kovos su epidemija strategijas. Kviečiame griežtai riboti bet kokią valstybės, privačių asmenų ar verslo psichologinę, institucinę ar kitokią informacijos apie pandemiją prievartą prieš piliečius.

• Aklai nekopijuoti, neplagijuoti ir neįgyvendinti Lietuvoje kitų užsienio šalių kovos su pandemija būdų, ypač nepasiteisinusių, o rinktis ir įgyvendinti pandemijos valdymo priemones, atsižvelgiant į konkrečias Lietuvos sąlygas. Būtina turėti omenyje, kad Lietuva skiriasi nuo kitų valstybių ne tik geografine padėtimi, klimato ypatumais, bet ir  ekonominiu bei socialiniu išsivystymu, finansiniais ištekliais, gyventojų pajamomis, nedarbo mastais ir kt. Todėl, kovojant su pandemija, būtina atsižvelgti į taikomų priemonių sukeliamas ekonomines, finansines (valstybės skolos augimą), socialines pasekmes, įskaitant poveikį žmonių psichologinei ir fizinei sveikatai, taip pat į būtinybę užtikrinti demokratinius valstybės santykius su piliečiais.

• Nutraukti piliečių bauginimą priverstiniu testavimu ar priverstine masine gyventojų vakcinaciją ir be svarstymų atmesti visus projektus, kuriais siekiama skaldyti visuomenę, didinti gyventojų grupių atskirtį, jų diskriminaciją ar piliečių segregaciją pagal skiepijimąsi ar nesiskiepijimą ir kitus požymius, kartu atmetant nacionalinio imuniteto paso ir kitas totalitarinio visuomenės valdymo idėjas. Esame įsitikinę, kad gyventojų vakcinavimo klausimą galima išspręsti neprievartiniu būdu, pasitelkiant visuomenės informavimą ir švietimą. Tokio objektyvaus ir sąžiningo švietimo pavyzdžiu galėtų būti jokių abejonių nekeliantys kitų šalių geros praktikos pavyzdžiai.

• Raginame peržiūrėti smulkaus ir vidutinio verslo sąlygas pandemijos metu, objektyviau nustatyti būtinus saugos reikalavimus tiek didiesiems prekybos centrams, tiek mažoms krautuvėlėms ir turgavietėms bei kitoms paslaugų įmonėms, nustatant objektyvią vienoje vietoje susibūrusių žmonių priežiūrą (žmonių susibūrimo ribas), panaikinant bet kokias privilegijuojančias diskriminacines išlygas stambiajam verslui, laikantis atvirumo, skaidrumo ir teisingumo reikalavimų.

Kviečiame politikus ir visuomenines organizacijas atsakingai vertinti koronaviruso pavojų žmonių sveikatai, nepasiduoti raginimams nepaisyti saugumo reikalavimų ir nesisaugoti užkrato. Nacionalinis susivienijimas  pažymi, kad pandemijos nelaimė suteikė progą nedraugiškoms Lietuvai jėgoms ardyti Lietuvos valstybę, naikinti šimtmetines mūsų tradicijas, Tautos kultūrą ir mūsų identitetą. Negalime nepastebėti, kad šiandien, kai mūsų valstybei iškilo egzistencinis pavojus, šioms grėsmėms talkina ir kai kurie mūsų politikai. Todėl kviečiame susitelkti ir būti budriems bei elgtis atsakingai, kad ir valstybės, ir pilietinės teisės bei laisvės nebūtų panaikintos netikėtai.

Šios pandemijos metu iškilusio pavojaus valstybei ir Tautai akivaizdoje raginame Lietuvos Respublikos Prezidentą imtis iniciatyvos ir lyderystės, pirmiausia sukviečiant jo paties pasiūlytą piliečių asamblėją, nes dėl netinkamo piliečių informavimo, dėl nepasitikėjimo valstybės įstaigomis ir principinių vertybinių nesutarimų šalis atsidūrė politinėje aklavietėje, todėl yra būtina sutelkti kuo daugiau piliečių patirčių ir nuomonių, leidžiančių grąžinti visuomenei pusiausvyrą, atkurti žmonių pasitikėjimą ateitimi ir Lietuvos valstybe.

Nacionalinio susivienijimo valdyba