Kaip rašoma Austrijos „Krone“, bendrame laiške atsakingam Komisijos nariui dvylika ES valstybių, įskaitant Austriją, pareikalavo, kad iš Sąjungos biudžeto būtų skirta daugiau lėšų sienų užtvaroms statyti. "Fizinės kliūtys yra veiksminga sienų apsaugos priemonė, atitinkanti visos ES interesus", - rašoma laiške, kurį ES Komisija gavo prieš penktadienį Liuksemburge vykusį ES vidaus reikalų ministrų susitikimą.
Vidaus reikalų ministras Karlas Nehammeris (ÖVP) ir dar vienuolika jo kolegų savo reikalavimuose remiasi padėtimi Baltarusijos pasienyje su ES valstybėmis Lenkija, Lietuva ir Latvija. Baltarusijos valdovas Aleksandras Lukašenka kaltinamas organizuotai gabenantis migrantus iš krizinių regionų prie ES išorės sienos ir taip destabilizuojantis valstybių bendriją. Dvylika valstybių dabar ragina iš dalies pakeisti ES teisinę sistemą, kad būtų galima tinkamai kovoti su "bandymais neteisėtą migraciją paversti politiniais tikslais ir kitomis hibridinėmis grėsmėmis".
Planuojama Šengeno sienų kodekso reforma
Laiško nepasirašė Vokietija, Prancūzija, Ispanija ir kitos šalys, kuriose pateikiama daugiausia prieglobsčio prašymų. Tarp pasirašiusiųjų yra Lenkija, Vengrija, Bulgarija, Kipras, Čekija, Latvija, Lietuva ir Danija. Jų pasiūlymai skirti planuojamai Šengeno sienų kodekso reformai, kurią ES Komisija inicijavo birželio mėn. Be kita ko, jie taip pat reikalauja aiškių taisyklių, kaip ES valstybės gali reaguoti hibridinių išpuolių, pavyzdžiui, Baltarusijos atveju, atveju.
"Europos prieglobsčio politikos nesėkmė pasireiškia prie ES išorės sienų. Jei ES išorės siena būtų tinkamai apsaugota, į ES kasmet nepatektų šimtai tūkstančių migrantų", - prieš susitikimą Vokietijos laikraščiui "Die Welt" sakė J. Nehammeris. Tokios šalys kaip Kroatija ir Graikija puikiai saugo ES išorės sienas. Diskusijas dėl apsaugos prašytojų paskirstymo Europoje jis pavadino "beprasmėmis".
Europos Komisijos narė Ylva Johansson ragina atverti Europos sienas migrantams
Komisijos narė Ylva Johansson atkreipė dėmesį į kelių Europos žiniasklaidos priemonių pranešimus apie Graikijos, Kroatijos ir Rumunijos valstybės pareigūnų vykdomas represijas prieš nelegalius migrantus. Graikija kategoriškai paneigė šiuos kaltinimus.
Graikų spauda ažymi, kad tai ne pirmas kartas, kai žurnalistai tiria ir rašo apie neteisėtą pasieniečių veiklą Egėjo jūroje, ne pirmas kartas, kai ES yra "susirūpinusi", ir ne pirmas kartas, kai Graikija griežtai neigia visus kaltinimus.
Graikams taip ir neaišku, kam ES apskritai reikalingos sienos. Ar Komisijos narė yra uždavusi sau šį klausimą? O jei yra sienos (o jos egzistuoja, net jei Johansson to nenori), vadinasi, yra įstatymas, nustatantis jų kirtimo taisykles. Taigi iš tiesų Komisijos narė siūlo nepaisyti šių įstatymų? Ar ne laikas, kad jos veikla užsiimtų atitinkamos teisėsaugos institucijos?
Šaltiniai:
Mano publikacijos Telegram: https://t.me/lebionka ir VK: https://vk.com/id460381786
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą