Manau, kad būtų dar prasmingiau prisiminti ir skaityti vardus ir pavardes tų, kurie trėmė, žudė, kurie, bijodami, kad sušaudyti Pravieniškėse ar Rainiuose neprisikeltų iš egzekucijos duobių, juos dar ir sprogdino granatomis.
Negaliu apie tai nerašyti, nes tik Birželio mėn. 26 dieną galiu nuvykti prie kuklaus aukų atminimo kryžiaus, pastatyto Pravieniškių seniūnijoje. Prisiminti dėdę Kazį Bulotą, dar jauną čia sušaudytą, jo šeimą: 7 metų pusseserę, dėdienę belaukiančią kūdikėlio. Čia prisiminti sušaudytus kalinius, civilius tarnautojus, artimų kiemų gyventojus. Šis aukų paminėjimas, nuotraukų paroda, ši Tautos atmintis – perspėjimas, kad globalistai vėl stumia Lietuvą į karinį konfliktą, kad vėl upeliais gali lietis nekaltų žmonių kraujas, o budeliai ir vėl išvengs teismo ir atpildo.
Artėja Liepos 6 diena, Lietuvos valstybingumo paminėjimas. Labai norėtųsi, kad tie, kurie darysite šios šventės renginius, atidžiai peržvelgtumėte „garbingiausių“ asmenų KGB bylas. Man, kaip laisvės kovų dalyviui, nukentėjusiam ne tik pačiam, bet ir visai mano šeimai nuo KGB smogikų, birželio 14 dienos minėjimo mitinge, buvo sunku matyti orų Sibiro lagerių partizaną, skaitantį skausmų ir kančių atminties puslapius ir matyti prieš jį stovint kitą „orų“ KGB agentą „beržą,“ turintį solidžią padėtį dabartinėje Lietuvos visuomenėje, kurio vaikai, pasikeitę pavardes, šiandien taip pat užima aukštas pareigas.
Manau, kad ir pas Prezidentą prie išskirtinių kviestinių vašių stalo sąraše netruks KGB kolaborantų, „Maskvos paslaptimi“ vadinamų, kuriuos dar pirmaisiais Sąjūdžio metais minėjo rajoniniai laikraščiai. Tai visiškai nenormali padėtis ir nepagarba Lietuvos valstybei, žuvusiems kovotojams už Lietuvos laisvę, visiems patriotams. Gal jau atėjo laikas atskirti grūdus nuo pelų, kuomet mūsų valstybė atsidūrė ant karo ir sunaikinimo slenksčio, kai gegužės 23 d. Davoso forume kalbėdamas globalizmo „apaštalas“ Klausas Švabas sakė: "Ateitis nekuriama savaime: ateitį kursime mes [Pasaulio ekonomikos forumas]. Turime priemonių primesti pasaulį, kokio norime. Ir tai galime padaryti veikdami kaip "suinteresuotoji šalis" bendruomenėse ir bendradarbiaudami vieni su kitais. Ukrainos krizė taip pat yra šio plano dalis: "Turėdami tinkamą naratyvą, pasinaudosime karu, kad jūs taptumėte žali". Švabo patarėjas Yuval Noah Harari...“ (…) „...begėdiškai pareiškė "Google ir Microsoft nuspręs, kokią knygą turime skaityti, su kuo tuoktis, kur dirbti ir už ką balsuoti..."
Istorijos raida rodo, kad tie, kurie remia tokius globalizmo įrankius, kaip PSO (niekas jos nerinko), ES privatų banką, atiminėjantį iš piliečių nuosavybę, bus ateityje laikomi kolaborantais.
Kur stumiama Lietuva? Laikas pradėti spręsti savo ateitį patiems, ne diktuojant išdavikams, kuriuos privalu teisti, pašalinant iš bet kokio politinio gyvenimo, o ne Prezidentui daužti su jais taures Valstybės dienos proga.
Pagarbiai kun. maj. Alfonsas Bulotas
Alkas nuotr.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą