Nelaimės po vieną nevaikšto. Sunkios ligos palietė vienišas mano garbingo amžiaus seseris. Su visokia medicina susidūriau ankščiau slaugydamas tėvus, o pastaruoju metu susidūriau su medikų vykdomu tikru ligonių genocidu ir su medikais, kaip angelais.
Pastarieji pasaulio įvykiai parodė nepadorią ir agresyvią PSO įtaką į valstybių sveikatos sistemą, jų nepriklausomumą. Tad vienai medikei, kai su skausmais turėjau išsivežti seserį naktį 23 val. pasakiau:
„Jūs nekaltos dėl mediko priesaikos padėti žmogui nesilaikymo. Kaltas sveikatos ministras ir sugriauta sveikatos priežiūros sistema, kuri jus pavertė statutiniais instrukcijų medikais. Todėl senjorai ir senjorės suguldyti už širmų, dejuojantys, laukiantys pirminės apžiūros, tarytum palatose nėra vietų? Po to, kad ir naktį juos paleidžiant namo, nors dar daugelį profesionalių tyrimų reikia atlikti, tokiems nepajudinamiems nuo skausmų ligoniams".
Manau, kad tik stacionare galima suteikti kokybišką pagalbą tokiems ligoniams. Taip man pasakė ir padėjo neurochirurgas, paguldęs po 4 mėnesių stumdymo po poliklinikas, į stacionarinį gydymą mano sesutę.
Važiuoju su ligone naktį, sukandęs dantis ir galvoju, kam labiau skauda širdį, dėl beširdžių žmonių? O aš mokau, kad žmonės būtų geri. Kitu atveju, tik trečia greitosios pagalbos brigada suprato, kad kuo skubiau reikia išvežti kitą seserį į ligoninę. Iš pirmų telefono pokalbių pastebėjau, kad Kauno 2 klinikinės ligoninės infekcinio skyriaus darbuotojai bendrauja su ligonio artimaisiais. Lankymas draudžiamas. Taip visą gydymo laikotarpį palaikiau ryšį. Ligonis nevaikštantis, (staigios ligos pasekmė) namuose slauga sunkiai įmanoma, nes tai vadinamas mediciniškai reabilitacinis ligonio atstatymas. Tiek gydytoja, tiek socialinė darbuotoja, nepaliko manęs vieno spręsti sudėtingą ligonės Leonardos priežiūrą. Sulaukiau visapusiškos pagalbos.
Pasiekti ir paspausti ranką palatos gydytojai, slaugytojams, negalima dėl griežto karantino, tad bent šiuo kukliu straipsneliu noriu sesers Leonardos vardu išreikšti padėką 3 aukšto 2 Kauno klinikinės infekcinės ligoninės palatos gydytojai ir socialinei darbuotojai, parodant kur gyvena Dievas, kai nuoširdžiai atlieki savo pareigas. Tik tarp tokių žmonių surandamas Dievas. Tą patį išleidžiant iš kunigų seminarijos mums jauniems kunigams, mokyti žmones gerumo, pasakė vyskupas:
“Jūs visą širdį ir išmintį išliesite savo klausytojams bažnyčiose – jie netikės. Bet ką jūs atliksite savo gerais darbais, savo gyvenimu, jie patikės”.
Atrodo, kiek ne daug tereikia, kad surastum Dievą. Padarykit gerą darbą šiandieną.
Pagarbiai, Jo Eminencijos kardinolo V. Sladkevičiaus sekretorius Alfonsas Bulotas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą