Šiandien lankiausi Trakuose. Nustebino Trakų savivaldybės iniciatyva „papuošti“ Trakų pilį, vieną iš mūsų Tautos simbolių, Ukrainos vėliava. Tai, mano nuomone, yra spjūvis į Lietuvių tautos širdį, vieno svarbiausių tautos simbolių išniekinimas. Jokia užsienio politika negalima pateisinti pasityčiojimo iš Tautos atminties, valstybės simbolio!
Po šitos neįsivaizduojamos kiaulystės Lietuvai ir Lietuvių Tautai aš siūlau Maironio eilėraštį „Trakų pilis“ skaityti su juodai paryškintais pataisymais, adaptacijomis pagal nūdienos aktualijas.
Trakų pilis
Ukropais-banderais apaugus antai,
Išniekinta liudi pilis!
Kvaili lietuvaičiai nupuišo nūnai,
O ji tebestovi dar vis.
Bet amžiai bėga, ir griūvančios sienos
Kas dieną nyksta, apleistos ir vienos!..
Kai vėjas pakyla, ir drumzdžias vanduo,
Ir ežeras veržias platyn, –
Banga gena bangą, ir bokšto akmuo
Paplautas nuvirsta žemyn.
Taip griūva sienos, liūdnesnės kasdieną,
Griaudindamos jautrią širdį ne vieną.
Pilis! Tu tiek amžių praleidai garsiai!
Ir tiek mums davei milžinų!
Tu Vytauto didžio galybę matei,
Kad jojo tarp savo pulkų!
Kur tavo galia, garsi palikimais?
Kur ta senovė, brangi atminimais?
Nutilusios sienos, apleistos visų,
Be sargo, ginklų, be žmogaus!
Kiek primenat jūs man brangiausių laìkų
Ant vieškelio amžių plataus!
Laikai brangiausi! Ar mums dar sugrįšte?
Ar vien minėsme, kaip savo jaunystę?
Kada tik keliu važiavau pro Trakus,
Man verkė iš skausmo širdis;
Gaili ašarėlė beplovė skruostùs
Ir mėlynas temdė akis!
Ir veltui dvasią raminti norėjau,
Aplinkui vien nykstančią Tautą regėjau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą