Įtakingas globalistinis JAV dienraštis "Wall Street Journal" atkreipė dėmesį į paradoksalią situaciją Vokietijos darbo rinkoje. Ši šalis nuo 2015 m. priėmė 13 mln. migrantų, tačiau šie žmonės yra nekvalifikuoti ir mažai tinkami Vokietijos ūkiui, todėl dažnai tampa dosnios socialinės sistemos išlaikytiniais, papildo nusikaltėlių gretas.
Pagrindinė problema: daugelis pabėgėlių prastai tinka darbui Vokietijos aukštos kvalifikacijos darbo rinkoje, o Vokietijai nelabai sekasi juos apmokyti.
Dienraštis aprašo atvykėlių nesėkmingo darbinio mokymo pavysdį. 2016 m., Ingo Neupertas, Būdamas socialinio darbo dėstytojas, Vakarų Vokietijoje pradėjo mokymo programą, pagal kurią 25 jauni pabėgėliai turėjo gauti slaugytojų ir medicinos asistentų specialybę.
Tik trys iš jų baigė 4,5 metų trukusią programą. Antrąją, trumpesnę programą, baigė maždaug trečdalis kandidatų. Eseno universitetinėje ligoninėje, kurioje vyko šis projektas, jis sustabdytas.
Ekspertai nurodo, kad Vokietijai kasmet reikia apie 400 000 kvalifikuotų imigrantų. Kol kas dabartinė imigrantų grupė neužpildo šios spragos. Oficialūs duomenys rodo, kad tik maždaug trečdalis iš maždaug 800 000 darbingo amžiaus sirų ir afganistaniečių Vokietijoje turi darbą, už kurį moka mokesčius, palyginti su dviem trečdaliais vokiečių, nors dauguma jų atvyko daugiau nei prieš penkerius metus. Užsieniečių nedarbas siekia apie 12 %, o vokiečių - mažiau nei 5 %. JAV užsieniečiai dažniau turi darbą nei vietos gyventojai.
Manoma, kad į Vokietiją ir toliau atvyks daug prieglobsčio prašytojų, kurių ji negalės įdarbinti ir kurie papildys socialinių pašalpų gavėjų gretas arba padidins nusikalstamumo statistiką, kurioje jų ir taip yra per daug.
"Pabėgėliai ir darbo migrantai konkuruos dėl tos pačios infrastruktūros", - sakė Paryžiuje įsikūrusios Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) migracijos ekspertas Thomas Liebigas.
Šiuo metu darbo migrantai sudaro tik vieną iš dešimties į Vokietiją atvykstančiųjų, palyginti su vienu iš trijų į Kanadą atvykstančiųjų. Pagal ankstesnę Europos programą, skirtą kvalifikuotiems užsieniečiams pritraukti, vadinamą mėlynąja kortele, per pastarąjį dešimtmetį į Vokietiją iš viso atvyko apie 70 000 darbuotojų.
Dabar pabėgėlių skaičius po pandemijos metu buvusio sąstingio vėl sparčiai auga, o tai lemia karas Ukrainoje ir didėjanti emigracija iš Artimųjų Rytų, Afrikos ir Afganistano. Per pirmąjį šių metų pusmetį į Vokietiją persikėlė daugiau nei milijonas žmonių - gerokai daugiau nei 2015 m., kai tuometinė kanclerė Angela Merkel priėmė Sirijos pabėgėlius.
Pusė Vokietijos įmonių teigia, kad mažina veiklos apimtis arba perkelia veiklą į užsienį, nes neranda pakankamai darbuotojų. Vokietijos nedarbo lygis - 5,5 % - yra artimas visiškam užimtumui.
Dienraštyje pateikiami du afganų integracijos pavyzdžiai darbo rinkoje. Realybė yra tokia, kad pabėgėliai yra tuščia vieta", - sakė Anke Dobbeck, kuri vadovauja šildymo ir santechnikos įmonei pietvakarių Berlyne. Ji neseniai įdarbino jauną afganistanietį, kuris jos įmonėje atliko 3,5 metų trukmės praktiką. Integracijos procesas pareikalavo "daug jėgų ir paramos", sakė ji. Vyrui reikėjo padėti susitvarkyti dokumentus ir apsigyventi. Kitas pabėgėlis pasirašė pameistrystės sutartį, bet po pirmos dienos nepasirodė, sakė ponia Dobbeck.
Vokietijos geležinkelių operatorius "Deutsche Bahn" šiemet įdarbino apie 26 000 naujų darbuotojų, iš dalies siekdamas užpildyti darbo jėgos spragas, nes vyresnio amžiaus darbuotojai išeina į pensiją. Bendrovė turi 900 darbuotojų ir aktyviai vykdo atrankas daugiau nei 10 šalių, sakė "Deutsche Bahn" vykdomoji viceprezidentė, atsakinga už talentų paiešką, Kerstin Wagner. Apie 23 proc. šiemet įdarbintų darbuotojų gimė ne Vokietijoje.
Nepaisant to, pabėgėlių įdarbinimas yra kuklus. Šiais metais bendrovė kalbėjosi su 3 200 potencialių darbuotojų iš Ukrainos ir įdarbino 65, sakė K. Wagner. Apie 3,5 % naujų įmonės darbuotojų yra iš tradicinių pabėgėlius siunčiančių šalių, įskaitant Siriją, Ukrainą, Afganistaną, Iraką, Pietų Sudaną, Venesuelą ir Mianmarą.
Pagrindinė problema - kvalifikacija. Vokietijos statistikos agentūros duomenimis, tik maždaug trečdalis Vokietijos migrantų iš Sirijos yra baigę vidurinę mokyklą arba technikumą, palyginti su 70 proc. imigrantų iš Lenkijos.
Kaselio darbo biržos integracijos specialistas Helge Scheele apskaičiavo, kad tik 5 proc. jo klientų, kurie nuo 2015 m. pabėgo iš Artimųjų Rytų ir Afrikos, pavyko įgyti kvalifikuotų darbuotojų kvalifikaciją Vokietijoje.
Remiantis EBPO duomenimis, nuo pandemijos pradžios labai sulėtėjo darbuotojų iš Europos Sąjungos šalių, tokių kaip Lenkija, kurie paprastai yra labiau kvalifikuoti nei pabėgėliai iš Artimųjų Rytų ir Afrikos, pasiūla.
"Kol tiek daug žmonių čia atvyksta dėl humanitarinių priežasčių, kvalifikuotai darbo migracijai nėra daug erdvės", - sakė Berlyno prekybininkų ir pramonininkų asociacijos generalinis direktorius Udo Marinas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą