Tankų karas evoliucionavo. Didelės šarvuotų pajėgų kovos, kurios buvo Antrojo pasaulinio karo, arabų ir Izraelio konfliktų, NATO ir Sovietų Sąjungos operacinės doktrinos pagrindas (ir kurias Jungtinės Valstijos visiškai įgyvendino 1991 m. operacijos "Audra dykumoje" metu), baigėsi.
Kaip ir dauguma karinių technologinių naujovių, gebėjimą padaryti šiuolaikinį pagrindinį kovinį tanką gyvybingą pranoko gynybinių sistemų, skirtų tokiai gynybai įveikti, diegimas. Jei šiuolaikinės karinės pajėgos bandytų surengti plataus masto tankų puolimą prieš gerai aprūpintą lygiavertį priešininką, ginkluotą šiuolaikinėmis prieštankinėmis raketomis, puolančioji pusė patirtų lemiamą pralaimėjimą, kurį paženklintų dūmijantys sudegusių tankų korpusai.
Nesupraskite manęs neteisingai: tankai vis dar atlieka svarbų vaidmenį šiuolaikiniame mūšio lauke. Jų, kaip mobilių bunkerių, statusas yra neįkainojamas tokiuose mėsos malimo konfliktuose, kurie apibūdina dabartinį didelio masto antžeminių kovų etapą. Greitis ir šarvai vis dar padeda išgyventi, o pagrindinė tanko patranka tebėra vienas iš mirtiniausių ginklų šiuolaikiniame mūšio lauke.
Tačiau šiuolaikinis tankas geriausiai veikia kaip jungtinės ginkluotės komandos dalis, kurią palaiko pėstininkai (važiuojantys ir nevažiuojantys) ir gausus kiekis pagalbinių ginklų (artilerija ir artima oro parama). Tačiau, jei tankas naudojamas atskirai, jis yra tiesiog brangus mobilus karstas.
Daug kalbėta apie neseniai NATO ir sąjungininkų šalių priimtą sprendimą aprūpinti Ukrainą vakarietiškais pagrindiniais koviniais tankais. Šio sprendimo politika yra atskira tema. Šiame straipsnyje bus aptariami praktiniai šio sprendimo aspektai, t. y. ar suteikus šias naujas ginkluotės sistemas padidėjo Ukrainos karinis pajėgumas.
Norint atsakyti į šį klausimą, reikia išnagrinėti tris pagrindinius dalykus: mokymą, logistinį tvarumą ir operatyvinį panaudojimą.
Mokymas
Pagrindinio amerikiečių M1 Abrams įgulos nario apmokymas trunka 22 savaites. Šis mokymas kariui suteikia tik pačius pagrindinius įgūdžius, kad jis galėtų veikti. Tikroji operacinė patirtis įgyjama tik po kelių mėnesių, jei ne metų, papildomo mokymosi ne tik naudotis pačia sistema, bet ir naudoti ją kartu su panašiai apmokyta jungtine ginkluotės grupe. Paprasčiau tariant, net ir ukrainiečių tankų įgula, turinti patirties eksploatuojant sovietinius tankus T-72 ar T-64, negalės iš karto pereiti prie vakarietiško tipo pagrindinio kovinio tanko.
Logistinis tvarumas
Ukrainos artileristas meta tuščią 155 mm sviedinio korpusą, kai Ukrainos kariai šaudo iš M777 haubicos į Rusijos pozicijas fronto linijoje Rytų Ukrainoje, 2022 m. lapkričio 23 d. |
Operatyvinis panaudojimas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Valerijus Zalužnyj praėjusį mėnesį leidiniui "The Economist" sakė, kad jam reikia 300 tankų, 500 pėstininkų kovos mašinų ir 500 artilerijos pabūklų, jei jis ketina turėti bent kokią galimybę nugalėti [Rusiją]. Po sausio 20 d. įvykusio Ramšteino kontaktinės grupės susitikimo ir vėlesnių diskusijų dėl tankų suteikimo NATO ir jos sąjungininkės partnerės susitarė suteikti mažiau nei 50 % prašomo tankų skaičiaus, mažiau nei 50 % prašomo pėstininkų kovos mašinų skaičiaus ir mažiau nei 20 % prašomos artilerijos. Be to, šios įrangos pristatymo grafikas yra nenuosekliai išdėstytas per daugelį mėnesių, o kai kuriais atvejais ir per kitus metus. Tai ne tik apsunkina mokymą ir logistinį tvarumą, kurie ir taip nepalankūs Ukrainai, bet ir daro beveik neįmanomas bet kokias reikšmingas pastangas integruoti šią medžiagą į nuoseklų operatyvinio panaudojimo planą. Trumpai tariant, Ukraina bus priversta suteiktą įrangą, ypač tankus, į kovą įtraukti fragmentiškai. Tiesa apie tankus yra ta, kad NATO ir jos sąjungininkės silpnina, o ne stiprina Ukrainą, nes aprūpina ją karinėmis sistemomis, kurias pernelyg sudėtinga eksploatuoti, nepaprastai sunku prižiūrėti ir neįmanoma išgyventi, jei jos nebus naudojamos įtikinamai, o jas palaikys plataus masto jungtinės ginkluotės partneriai. |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą