Nacionalinio susivienijimo partijos, kurios steigėju buvau ir aš, nariai balandžio 21 d. prie Ekonomikos ministerijos surengė piketą, skirtą ginti lietuvių kalbą, dabartinių valdančiųjų sparčiai išstumiamą iš viešo gyvenimo.
Prie vis platesnio užrašų anglų kalba gatvėse naudojimo, lietuvių kalbos šiukšlinimo angliškais žodžiais, prisidėjo valdžios pilvašliaužių prieš lenkiškąjį šovinizmą inicijuota lietuviškos abecelės degeneraciją su x, w, q raidėmis. Greta viso šio spaudimo lietuvių kalbai prisidėjo pernai pavasarį prasidėjusi migracija iš trečiojo pasaulio šalių ir, ypač, Rusijai pradėjus karo veiksmus Ukrainoje, kuomet prasidėjo pabėgėlių plūstelėjimas iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos. Iš šių šalių atvyko apie 200000 žmonių, t.y. kas dešimtas žmogus, atvykęs į Lietuvą ir čia naujai apsigyvenęs, yra rusakalbis. Dauguma jų nusėdo sostinėje Vilniuje, sustiprino ir taip didelę rusakalbių populiaciją.
Iš kitų miestų atvykę lietuviai pastebi, kad Vilniaus centre beveik nebegirdėti lietuvių kalbos. Vis dažniau tenka išgirsti posakį "govorite po ruski", o iš parduotuvių ir restoranų darbuotojų - "govorite po ruski, ja iz Ukrainy".
Keista, ar ne? Ukrainoje viešame gyvenime rusų kalba draudžiama, už jos vartojimą yra baudžiama, o Lietuvoje ji skatinama valdžios.
Nesenai Lenkijoje atlikta ukrainiečių apklausa parodė, kad 38% jų planuoja likti Lenkijoje. Reikia manyti, kad Lietuvoje panorusių likti ukrainiečių procentas bus ne mažesnis, nes čia sudaromos visos sąlygos, kad jie nesimokytų lietuvių kalbos. Ar mažai tokių, kurie Vilniuje gyvena po 30 ir daugiau metų, bet lietuviškai nekalba. Yra ir tokių kurie nuo pat pokario lietuviškai kalbėti nesiteikė. Mano name Vilniuje gyvena štai tokia šeimyna. Pavyzdžių daugybė. Priežastis? Mano patirtis rodo, kad tai yra atsainus požiūris į lietuvius, o, gali būti, ir neapykanta lietuviams ir lietuvių kalbai.
"Poreikį mokytis lietuvių kalbos jaučia dešimtadalis į Užimtumo tarnybą besikreipiančių karo pabėgėlių iš Ukrainos, teigia šios tarnybos vadovė," - rašoma portale 15 min.lt.
NS partijos vicepirmininkas Vytautas Sinica, nežinia kokiais tyrimais pasiremdamas, po piketo "Respublikai" tvirtino, kad ukrainiečiai "nori išmokti lietuviškai".
Nacionalinio susivienijimo pirmininkas Vytautas Radžvilas mitingo išvakarėse rašė:
Norint sunaikinti tautą nebūtina ją visą išžudyti ar deportuoti iš gimtosios žemės. Užtenka vykdyti tokią ekonominę ir socialinę politiką, kad tauta pati išsivaikščiotų po platųjį pasaulį, o gimtinėje jos likučius užgožtų ir asimiliuotų ateiviai.
Norint sunaikinti kalbą nebūtina uždrausti jos raštą. Užtenka pamažu stumti kalbą iš viešojo gyvenimo ir nepastebimai ją paversti tik buitine virtuvės šnekta. O ta kalba šnekantiems žmonėms sudaryti tokias sąlygas, kad jie „dėl savo pačių patogumo“ savo Tėvynėje ir valstybėje būtų priversti „savanoriškai“ bendrauti su kitataučiais būtent šiems „patogesne“ kalba. Ir tokį žeminantį prisitaikėliškumą vadinti „mandagumu“ ar „paslaugumu“.
Gyvenusieji okupacijoje ir nepraradusieji savigarbos puikiai mena, kur vedė toks „mandagumas“: prabilęs lietuviškai Vilniuje galėjai sulaukti atsako: „nesuprantu tavo paukščių kalbos, šnekėk žmonių kalba“.
Sąjūdis kuriam laikui šiam žeminimui buvo padaręs galą. Tačiau valdantieji, ir ypač Laisvės partija, taip patologiškai nekenčia lietuvių kalbos, kad siunčia aiškius ženklus atvykėliams: nesimokykite tos lietuvių kalbos, nes puikiai išsiversite ir be jos, niekada jos ir neprireiks.
Todėl konfliktai ir žeminimas kalbiniu pagrindu sparčiai sugrįžta į Vilniaus ir kitų šalies miestų kasdienybę. Paslaugos teikėjas, reikalaujantis su juo kalbėti ne lietuviškai, darosi įprastu personažu. Liko tik mažytis žingsnelis, kai jis pareikš nesuprantąs „paukščių kalbos“ ir pareikalaus į jį kreiptis pagarbiai – ne kažkokių paukščių, o žmonių, greičiausiai – „didžiojo Lenino“ kalba.
Jeigu dar turime nors lašelį žmogiško orumo bei tautinės savigarbos ir nenorime vėl būti vadinamais ar net pasijausti esą „paukščiais“, bet norime būti laikomi žmonėmis – ateikime į protesto akciją prieš lietuvių tautos ir lietuvių kalbos žeminimą prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. Vieta – Gedimino prospektas, 38.
Pikete jis pasakė:
Žr. daugiau
Piketas buvo aprašytas partijos "Nacionalinis susivienijimas" FB paskyroje. Pateikta daug renginio nuotraukų. Jose matome, kad jo dalyviai laikė dvi Lietuvos vėliavas ir dvi Ukrainos.
Algerdas Česnauskas
Kaip suprasti jaunuolį su Ukrainos vėliava?Ar tai lietuvių kalbą ir valstybę palaikantis ukrainietis?Tada viskas būtų puiku.Bet įtariu,kad tai vertybėse pasiklydes jaunuolis nesuprantantis su kokia atributika į kokį mitingą eiti.
Kaip suprasti jaunuolį su Ukrainos vėliava?Ar tai lietuvių kalbą ir valstybę palaikantis ukrainietis?Tada viskas būtų puiku.Bet įtariu,kad tai vertybėse pasiklydes jaunuolis nesuprantantis su kokia atributika į kokį mitingą eiti.
Erikas MeškonisAš esu tas "provokuojantis jaunuolis". Arnas Simutis viską puikiai paaiškina - mes palaikome Ukrainą ir šis mitingas buvo iš dalies ne tik dėl mūsų, lietuvių, bet ir ukrainiečių ir kitų užsienio gyventojų bei karo pabėgelių, kurie nori mokytis lietuvių kalbą ir ją gerbia, bet negauna tinkamų sąlygų tam.
Jeigu jums atrodo, kad Ukrainos palaikymas (šalies, kuri siekia nepriklausomybės ir neprovokavo karo) yra "vertybių pasiklydimas", tai noriu priminti, kad gyvename laisvoje šalyje su laisve skelbti savo nuomonę. Jei jums nepatinka tai, kad dauguma nepritaria jūsų nuomonei jūs turite galimybę persikelti ten, kur kiti pritaria jūsų nuomonei. Kaliningradas netoli, tai ką čia veikiate Lietuvoje
Arnas SimutisAlgerdas Česnauskas jokia čia ne provokacija, mes mitingo organizatoriai palaikome Ukrainą jos kovoje prieš okupantus. Jaunuolis mūsų partijos narys. Ukrainos vėliava mitinge - kaip solidarumo ir palaikymo ženklas ir kova už lietuvių kalbą - tai vienas kitam neprieštaraujantys dalykai. Prieštaraujantys jie yra tik vatnikų galvelėse, kuriems Ukrainos vėliava kaip buliui raudonas skuduras. Ir jie labai paprstai išsiduoda
.
Taigi, mieli vatnikai, jūs patys žinote kur jums eiti ir ką daryti.
Mane, prisipažinsiu, nustebino Nacionalinio susivienijimo jaunimo viešai reiškiama reakcija į teisingą piliečio pastabą. Jei rengiamas mitingas už lietuvių kalbą, tai prie ko čia svetimos valstybės, kurios atstovai nenori mokytis lietuvių kalbos, vėliavos? Juk teisus ponas Česnauskas ir labai teisingos jo pastabos, o Meškonio ir Simučio komentarai - žemiau plintuso: "Kaliningradas netoli, tai ką čia veikiate Lietuvoje", "Taigi, mieli vatnikai, jūs patys žinote, kur jums eiti ir ką daryti."
Aš Vilniuje gyvenu nuo gimimo, t.y. nuo 1951 metų, todėl puikiai atsimenu, kokią padėtį lietuvių kalba užėmė sostinėje. Tuomet niekas neskirstė rusakalbius į ukrainiečius, baltarusius ir rusus. Visi jie kalbėjo rusiškai. Gyvenau Vilniaus centre, tuometinėje N.Gogolio, dabar A.Smetonos gatvėje, ir kieme tarp vaikų ir paauglių dominavo rusų kalba. Slavai nesistengė mokytis lietuvių kalbos.
6-as XX amžiaus dešimtmetis, parduotuvėje "Dinamo", dabartiniame Gedimino prospekte, iš provincijos atvykęs lietuvis, aiškiai nemokantis rusiškai, sulaukė pardavėjos atsakymo: "говори на человеческом языке, а не на своем собачьем" (kalbėk žmonių kalba, o ne savo šuniška).
7-as XX amžiaus dešimtmetis, Palanga, Vytauto gatvė netoli Birutės parko: "xoрошо у нас в Паланге, только литовцев много" (gerai pas mus Palangoje, tik lietuvių daug).
3-as XXI dešimtmetis, prieš kelias dienas, Vilniuje prie "Lidl" parduotuvės, vaikinas renkantis aukas: "Говорите по русcки, я непонимаю" (kalbėkite rusiškai, aš nesuprantu). Tokius atsakymus anksčiau girdėjau restorane, prie kasos "Lidl" ir "Maxima" parduotuvėse.
Gerb. profesoriau V.Radžvilai. O jūs ar pats suprantate, kokiu tikslu buvo surengtas šis piketas? Gal jis buvo tik tam, kad atkreipti dėmesį, priminti, kad partija dar gyva, pakviesti pervedinėti 1,2% GPM?
Konfucijus sakė: "Ženklai ir simboliai valdo pasaulį, o ne žodis ir įstatymas."