Sunkiais atvejais Oropouche virusas gali sukelti meningitą. Jį perneša mažos muselės Culicoides paraensis.
Pastaruoju metu Italijoje padaugėjo Oropouche viruso atvejų. Remiantis Italijos žiniasklaidos pranešimais, pirmasis atvejis buvo nustatytas Veneto regione birželio mėn. Praėjusią savaitę pranešta apie dar du atvejus Lombardijoje. Akivaizdu, kad Oropouche virusą įvežė brazilas ir kubietis.
Viruso pavadinimas kilęs nuo Oropouche upės Karibų jūros Trinidado saloje. Tačiau liga paplitusi ne tik Karibų jūros regione, bet ir Brazilijoje, Bolivijoje, Kolumbijoje ir Peru.
Tropikų instituto duomenimis, Oropouche karštligės simptomai yra panašūs į Dengė karštligės simptomus. Užsikrėtę žmonės, be kita ko, skundžiasi galvos skausmu, karščiavimu, raumenų skausmu, sąnarių sustingimu, pykinimu, vėmimu, šaltkrėčiu ar jautrumu šviesai. Sunkiais atvejais gali net išsivystyti meningitas.
Perdavimas vyksta įkandus infekuotoms Culicoides paraensis rūšies muselėms. Nors Europoje ši infekcija dar nėra plačiai paplitusi, tačiau globalizacija reiškia, kad ji bet kada gali būti įvežta į Italiją ir Europą.
Culicoides paraensis, pagrindinis Oropouche viruso pernešėjas. Šio musėlės patelės yra vieni mažiausių kraują siurbiančių nariuotakojų (~2,5 mm), todėl jas sunku aptikti, sugauti ir išsaugoti. Oropouche virusas nustatytas tik Cu. paraensis iš Brazilijos, o bandymai nustatyti virusą Cu. paraensis iš Peru liko nesėkmingi.
„Tai, kad mums
su J. D. apskritai pavyko susitikti, jau nekalbant apie tai, kad
įsimylėjome ir susituokėme, yra šios puikios šalies įrodymas“,
- sakė Uša Vance, debiutuodama politinėje veikloje respublikonų
suvažiavime Milvokyje. Aukštos kvalifikacijos teisininkė, turinti
teisinį išsilavinimą, Usha Chilukuri Vance yra respublikonų
senatoriaus J. D. Vance'o, Donaldo Trumpo pasirinkto viceprezidento
posto, žmona. Aiškiai jaudindamasi dėl savo pirmojo politinio
pasirodymo, Uša, kalbėdama džiūgaujančiai respublikonų miniai,
skanduojančiai jos vyro vardą, sakė „Galima drąsiai sakyti, kad
nei JD, nei aš nesitikėjome atsidurti tokioje padėtyje. Tačiau
sunku įsivaizduoti ryškesnį amerikietiškos svajonės
pavyzdį“.
Kaip ji teisingai pastebi, jų neįtikėtina
meilės istorija galėjo būti įgyvendinta tik JAV. Usha Chilukuri
Vance, „itin protinga indų imigrantų dukra“, kaip ją apibūdina
Vance savo memuarų bestseleryje: Hillbilly Elegy“ (taip pat Rono
Howardo filme, kuriame vaidina Frida Pinto, vaidinanti Ušą Čilukuri
Vance), kilusi iš aukštesnės klasės namų San Diege, kur ji gimė
karietą vairuojančioje šeimoje. Jos tėvas Radhakrišna dėsto San
Diego valstybiniame universitete aerokosminės erdvės katedroje.
Ušos motina ne mažiau talentinga, dirba jūrų molekuline biologe
ir biochemike.
Uša ir jos sesuo užaugo Rancho Penasquitos,
pasiturinčiame San Diego priemiestyje. Tai atskleidė jos vaikystės
draugė Lizzie Le. New York Times“, kad vidurinėje mokykloje Uša
buvo ‚knygų maniakė‘. Visada ambicinga ir konkurencinga, ji
rūpinosi, kad jos gyvenimo aprašyme visada būtų papildomų
akademinių užsiėmimų. Vidurinėje mokykloje ji grojo fleita
lankininkų grupėje, orkestre ir dalyvavo įvairiuose konkursuose.
Pasaulinė indėnė Be to, ji žinojo, ką jai gali duoti Ivy lygos
išsilavinimas, ir stengėsi įstoti į Jeilio universitetą. Kitas
draugas, Gabrielis Winantas, kuris susipažino su Usha per jos
istorijos studijų metus Kembridže ir kuris tuo metu bandė
apsispręsti, kur stoti į teisės mokyklą, prisimena jos žodžius:
„Jeilis yra geriausia vieta, ji pavers tavo karjerą tokia, kokios
nori. kokia nori, kad ji būtų.“
Uša turėtų tai žinoti,
nes ji jau praleido ten ketverius metus ir vėl grįš studijuoti
teisės. Pirmaisiais metais Jeilio teisės mokykloje ji pirmą kartą
sutiko vyrą, už kurio ketino ištekėti.
Kita vertus, J. D. Vance'o pradžia
buvo kur kas kuklesnė. Jis gimė Džeksone, nedideliame maždaug 6
000 gyventojų turinčiame miestelyje Kentukio anglies šalyje.
„Vadinti jį miestu būtų šiek tiek labdaringa: jame yra teismo
pastatas, keli restoranai (beveik visi jie - greitojo maisto tinklai)
ir dar kelios parduotuvės bei krautuvėlės“, - rašo J. D.
Vance'as knygoje ‚Hillbilly Elegy‘. Jis kovojo su, atrodytų,
neįmanomais dalykais, kad įveiktų labai traumuojančią vaikystę
Apalačijoje, kur smurtas, skurdas ir gatvės teisingumas buvo
gyvenimo būdas. Jeilio universitetas pakeitė jo gyvenimą daugeliu
atžvilgių, nes, kaip jis netrukus sužinojo, socialinis mobilumas -
tai ne tik geras išsilavinimas ar geras darbas. Tai buvo visiškas
gyvenimo būdo pakeitimas, kurio jis net negalėjo įsivaizduoti.
„Kai iš darbininkų klasės pereini
į profesionalų klasę, beveik viskas, kas buvo tavo senajame
gyvenime, geriausiu atveju tampa nemadinga, o blogiausiu - nesveika“,
- rašė jis. „Niekada tai nebuvo taip akivaizdu, kaip tada, kai
pirmą (ir paskutinį) kartą nusivedžiau draugą iš Jeilio
universiteto į „Cracker Barrel“. Mano jaunystėje tai buvo
puikios virtuvės viršūnė - mėgstamiausias mano močiutės
restoranas ir mano mėgstamiausias restoranas.
Mano draugams
Jeilio universitete tai buvo didelė visuomenės sveikatos
krizė.“Nors šis klausimas atrodo pakankamai nereikšmingas, dėl
jo Vance'as jautėsi kaip kultūrinis svetimkūnis.Jis susimąstė
apie savo paties praeitį, kodėl jis buvo vienintelis Bičių lygos
narys iš savo senosios vidurinės mokyklos, kodėl jo draugams iš
darbininkų klasės nebuvo atstovaujama elitinėse Amerikos
institucijose ir „kodėl sėkmingi žmonės jautėsi tokie
skirtingi?“.
Neįtikėtina meilės istorija
Taigi, kai pirmą kartą sutiko Ušą
Vance, ambicingą, rafinuotą, išsilavinusią ir atvirai kalbančią
indų imigrantų dukterį, jis ją „įsimylėjo“. „Ji atrodė
tarsi kokia genetinė anomalija, visų teigiamų savybių, kuriomis
turėtų pasižymėti žmogus, derinys: protinga, darbšti, aukšta
ir graži“, - apibūdina ją jis.
„Su bičiuliu juokavau, kad
jei ji būtų buvusi baisaus charakterio, būtų buvusi puiki Ayn
Rand romano herojė, bet ji turėjo puikų humoro jausmą ir
neįprastai tiesmuką kalbėjimo būdą.“
Paprasčiausiai,
jis niekada nebuvo sutikęs tokio žmogaus kaip ji, o draugai, kaip
jis prisimena, apibūdino jį kaip „sudaužytą širdį“.Kai jis
įveikė šį naują sudėtingų socialinių normų sąrašą, Uša
tapo jo „dvasine mokytoja Jeilyje“.Kadangi ji ten jau buvo
praleidusi daug metų, žinojo, kaip orientuotis universitetų
miesteliuose, pradedant šauniausiomis kavinėmis ir baigiant
geriausiomis vietomis pavalgyti. Dar svarbiau, kad ji jį išmokė,
ko iš jo tikimasi Jeilyje. Jis rašo: „Vietoje, kuri visada atrodė
šiek tiek svetima, Ušos buvimas leido man jaustis kaip namie.“
Kai jis dalyvavo savo pirmajame įdarbinime, savaitę, kupiną
aukštos klasės vakarienių ir kokteilių, ji net pasakė, kokias
šakutes naudoti - šios smulkmenos labai pakeitė jaunuolį, kuris
paprašė „putojančio vandens“ ir ją išspjovė, jis grąžino
tai, nes nežinojo kas tai.
Vienija jų skirtumai.
Ušą
Čilukuri taip pat sužavėjo šis kaimiškas, amerikietiškas
vyras. Į jų skirtumus jis žvelgė smalsiai ir entuziastingai,
sakė ji savo kalboje Milvokyje. „Jis norėjo viską apie mane
sužinoti: iš kur esu kilusi, koks mano gyvenimas.
Nors jam
labiau patinka mėsa ir bulvės, jis prisitaikė prie mano
vegetariškos dietos ir išmoko gaminti maistą mano mamai.Jis tapo
žmogumi, be kurio neįsivaizduoju savo gyvenimo“.Kalbant apie
Vensą, Ušos šeima buvo viskas, kuo jis nebuvo - jie buvo
išsilavinę, mylintys ir glaudžiai susiję, priešingai nei jo
paties motina, kuri, jam augant, kovojo su priklausomybėmis ir
pakeitė penkis vyrus, palikdama jį globoti. iš močiutės.
Uša
ir Vansas abu studijavo sutarčių teisę pas Amy Chua, kuri tapo
gabių jaunų studentų mentore. Vance'as pasinaudojo jos patarimu ir
atsisakė tarnautojo praktikos, kad galėtų susitelkti į savo
merginą. Vietoj to jie galiausiai nusprendė kartu tapti klerkais ir
atsidūrė Šiaurės Kentukyje. Ši patirtis abiem buvo naudinga, ir
jie taip gerai sutarė su savo vyresnybe, kad ši net paprašė jų
vadovauti savo vestuvėms, kurios įvyko 2014 m., netrukus po studijų
baigimo. Tačiau juos taip pat sutuokė kunigas hinduistinėje
ceremonijoje, laikantis Ušos šeimos papročių.
Kol Vance
dirbo prie savo memuarų, remiama Jeilio profesorės Amy Chua, kuri
buvo Ushos ir JD mentorė, ji ir toliau daugiausia dėmesio skyrė
savo darbui. 2015 m. Vance'ai persikėlė į San Franciską ir Uša
pradėjo dirbti teisininke advokatų kontoroje „Munger, Tolles &
Olson“, o JD dirbo bendrovėje „Mithril Capital“.
Politinis
pasikeitimas
Įdomu tai, kad nors Uša Vance dirbo respublikono
teisėjo Bretto Kavanaugh referente, ji visada buvo laikoma
liberale.Kaip rašo „New York Times“, 2014 m. ištekėdama ji
buvo registruota demokratė. Mokydamasi Jeilio universitete ir
Kembridže, ji išliko liberaliuose ir kairiųjų sluoksniuose.
Munger, Tolles & Olson, kurioje ji pradėjo karjerą, yra garsi
advokatų kontora, savo kultūrą apibūdinanti kaip „radikaliai
progresyvią“.
Tačiau ji visada
palaikė savo vyrą ir padėjo jam išreikšti socialinį nuosmukį
Amerikos kaime, kuris tapo jo memuarų pagrindu. 2018 m. pora, kuri
neabejotinai buvo socialiai mobili, nusipirko sau 5 000 kvadratinių
pėdų namą prabangiame Sinsinatyje. 1,4 mln. dolerių kainavusį
Viktorijos gotikos stiliaus namą supa keli hektarai žemės ir jis
yra vienas iš Ohajo paveldo namų. Pora gyvena su trimis vaikais ir
dviem šunimis Pipinu ir Kasperu. Uša Vance, kuri stengėsi vengti
dėmesio, 2020 m. pradėjo išeiti iš savo kiauto ir prisijungė
prie Sinsinačio simfoninio orkestro direktorių valdybos.
Metams
bėgant pora susidūrė su rasistiniais išpuoliais tiek iš
kraštutinių kairiųjų, tiek iš kraštutinių dešiniųjų, tačiau
kartu atlaikė kiekvieną audrą.Vansas, kuris atvirai dievina savo
žmoną, dar 2020 m. laidoje „The Megyn Kelly Show“ sakė: „Jei
būnu per daug pasipūtęs ar per daug išdidus, tiesiog primenu sau,
kad ji daug labiau patyrusi nei aš.“
Šiuo metu ji yra
pakeliui tapti antrąja Jungtinių Valstijų ponia, o vieną dieną
galbūt ir pati prisijungs prie politikos, tapdama elitinės indų
kilmės amerikiečių eilės, įskaitant viceprezidentę Kamalą
Harris, Nikki Haley ir Ro Khanną, kurie yra neatsiejama aukščiausių
JAV politinės klasės ešelonų dalis, dalimi.
Jamesas Davidas Vance'as gimė 1984 m. rugpjūčio 2 d. Midltaune, Ohajo valstijoje. 2003 m. baigęs vidurinę mokyklą, įstojo į JAV jūrų pėstininkų korpusą ir iki 2007 m. tarnavo karo korespondentu, dalyvavo Irako kare kaip 2-ojo jūrų pėstininkų lėktuvų sparno narys.
2009 m. baigė Ohajo valstijos universitetą, įgijo menų bakalauro laipsnį, studijavo politikos mokslus ir filosofiją. Studijų metu dirbo Ohajo respublikonų valstijos senatoriaus Bobo Šulerio (Bob Shuler) štabe. 2013 m. Jeilio universitete įgijo teisės daktaro laipsnį. Dirbęs advokatu advokatų kontoroje „Sidley Austin LLP“ Ilinojaus valstijoje, 2016-2017 m. buvo verslininko Peterio Thielio investicinės įmonės „Mithril Capital“ direktorius.
2016 m. leidykla „Harper“ išleido J. D. Vance'o knygą „Hillbilly Elegy: A Memoir of Family and Culture in a Time of Crisis“. Joje Vance'as pasakoja apie savo šaknis, gyvenimą neturtingoje darbininkų šeimoje ir socialinius bei ekonominius Amerikos periferijos iššūkius. Knyga pateko į „The New York Times“ bestselerių sąrašą. 2020 m. režisierius Ronas Howardas sukūrė Vance'o knygos ekranizaciją, kurioje pagrindinius vaidmenis atliko Amy Adams ir Glenn Close („Hillbilly Elegy“).
P.S.
„Hillbilly Elegy“ istorija man priminė reklaminį serialą "Liaudies tarnas", kuriame vaidino Vladimiras Zelenskis, ir kuris labai pasitarnavo jo politinei karjerai.
"Berliner Zeitung" rašoma, kad Ukraina išvengė įsipareigojimų nevykdymo (bankroto) grėsmės. Po kelis mėnesius trukusių derybų Kijevo vyriausybė susitarė su didžiausių Vakarų kreditorių grupe dėl skolos sumažinimo. Sandorį kritikuoja ekonomistai. Jų nuomone, "tai nepadės gyventojams".
Fondai, kuriems vadovauja „Amundi“, „Blackrock“, „Fidelity“, „Pimco“ ir kt., sutiko 37 proc. (8,67 mlrd. USD) nuo pradinės 23,3 mlrd. skolos nurašyti. Pasak Ukrainos finansų ministro Serhijaus Marčenkos, per ateinančius trejus metus Kijevas tikisi sutaupyti 11,4 mlrd. JAV dolerių.
Ekonomistas: skolos mažinimo rezultatas „palyginti kuklus“
Amerikos Ouklendo instituto ekonomistas Frederikas Mousseau mano, kad susitarimas tėra lašas jūroje:„Net ir po šio susitarimo Ukraina išlieka trečia labiausiai įsiskolinusi TVF ekonomika“, - sakė F. Mousseau interviu laikraščiui „Berliner Zeitung“. Kreditorių grupės ir Ukrainos vyriausybės susitarimas yra „palyginti kuklus“. Juk anuliuoti 8,67 mlrd. dolerių sudarė tik nedidelę dalį visos valstybės skolos, siekiančios daugiau kaip 143 mlrd. dolerių. Vien kariuomenei Ukraina kasmet mobilizuoja daugiau kaip 40 mlrd. dolerių.
Nors susitarimas leis Ukrainos ekonomikai kol kas išvengti bankroto, tai nėra gera žinia gyventojams. „Šalies skola Vakarų kreditoriams lėmė, kad šiuo metu vykdomas drastiškas struktūrinis koregavimas, apimantis daug brangiai ukrainiečiams kainuojančių priemonių“, - sako Mousseau. Tarp jų - priverstinis žemės ūkio paskirties žemės rinkos sukūrimas, tūkstančių valstybinių įmonių privatizavimas, pensijų sistemos reforma, socialinės gerovės programų apkarpymas ir subsidijų dujoms bei energijai panaikinimas.
„Cargill“, ‚Monsanto‘ ir ‚Dupont‘ (investuotojai - ‚Vanguard‘, ‚Blackrock‘ ir ‚Blackstone‘) šiuo metu valdo 40 % Ukrainos dirbamos žemės.
Melu apie žydų kapines paremtas premjerės Ingridos Šimonytės ketinimas lietuvių tautos atmintinoje vietoje - Sporto rūmuose ir aplink juos steigti žydų atminties mauzoliejų sukėle neigiamą visuomenės reakciją. Reprezentyvi Komentaras TV apklausa parodė, kad tam nepritarė 88 procentai respondentų.
Žemiau pateikiu nuotraukas ir komentarus šiuo klausimu Lietuvos žinomų visuomeninikų.
Turimi archyviniai dokumentai paneigia premjerės ir jos kišeninės komisijos melą, kad Vilniaus Sporto rūmai pastatyti ant žydų kapinių.
Atrask kažką vertingo ir gauk sporto rūmus nemokamai!
Labai nenoriu kad nemokama aikštelė prie Seimo dingtų Ten, padovanoję visų mūsų sporto rūmus, iš mokesčių mokėtojų pinigų statys naują konferencijų centrą, kuris kainuos daug milijonų.
O juk karas. Kelia mokesčius, nes gynybai reikia, bet taško mokesčius, nes dzin tas karas?
Melas: SPORTO RŪMAI Vilniuje pastatyti
ne ant žydų kapinių
Buvusi carinių laikų žvaigždinė
tvirtovė dabartinių Sporto rūmų vietoje:
carinė Rusija, prieš statydama
tvirtovę, sumokėjo ŽYDAMS aukso rubliais už kapinių sklypą, o
palaikus bendru sutarimu perkėlė į Šeškinės kapines.
Bet sukčiai šuleriai (faktas, kad
žinodami) Vyriausybėje ir LŽB - grobia Vilniaus centre Sporto
rūmus su didžiuliu, dešimčių milijonų vertės sklypu!
P.S. Gerb. R.Šimaitis kiek klysta. Konferencijų centro atsisakyta (žiūr. straipsnio 1 dalį). Sporto rūmai ir visa aplink juos esanti teritorija perduodama žydų Memorialo statybai.
Baltarusių televizija "Belsat", veikianti po Lenkijos "TV Polonia" sparnu Lenkijoje, pasižymėjo sistemingu antilietuviškos fašistinės litvinizmo ideologijos platinimu, lietuvių ir Lietuvos valstybės niekinimu, kėsinimusi į teritorinį mūsų valstybės vientisumą, sostinę Vilnių (1, 2, 3,4). Į tai ne kartą atkreipė dėmesį visuomenininkai, žiniasklaida.
Pastarosiomis dienomis Lenkijos spaudoje pasirodė informacija, kad buvusi „Belsat“ direktorė Agnieszka Romaszewska-Guzy su savo bendrininko Szymono Puaczo įmonėmis be konkurso sudarė 248 sutartis ir užsakymus, kurių didelė dalis taip ir nebuvo įvykdyta. Bendra žala siekė beveik 2 mln. dolerių. Už tokius atvejus gresia 5-8 metai kalėjimo (5).
Auditoriai teigia, kad „Belsat TV“ vadovybė sudarė IT paslaugų sutartis apeidama konkurso procedūras ir neanalizuodama rinkos. Jų teigimu, sutartys buvo sudarytos su bendrovėmis, kurios neturėjo reikiamos patirties. Jų nuomone, taip pat kyla įtarimų, kad šios bendrovės buvo sukurtos specialiai konkretiems užsakymams.
Radijo ZET ir RadioZET.pl žurnalistų tyrimo duomenimis, auditas taip pat atskleidė, kad paslaugos dubliuojamos. Pavyzdžiui, išorinei įmonei buvo mokama už į „YouTube“ įkeltos medžiagos archyvavimą, nors archyvavimas buvo įprasta TVP diskų archyvavimo veikla. TVP likvidatoriaus Danielio Gorgošo pateiktas pareiškimas buvo išsiųstas Varšuvos apygardos prokuratūrai.
Televizija „Belsat TV“ transliacijas pradėjo 2007 m.
Belsat TV - baltarusių kalba transliuojamas televizijos kanalas, kurį 2007 m. įsteigė grupė baltarusių ir lenkų žurnalistų, bendradarbiaudami su Užsienio reikalų ministerija, kaip Lenkijos visuomeninio transliuotojo Telewizja Polska S.A. dalis.
Agnieszka Romaszewska-Guzy dalyvavo kuriant „Belsat“, 2007 m. tapo jos direktore, taip pat vadovavo TVP Balstogės skyriui. Iš TVP ji buvo atleista 2024 m. kovo mėn.
Šių eilučių autoriaus andai labai atsargiai išsakyta prielaida, kad Lietuva galimai yra ruošiama kaip žydų tautos perkraustymo ar persikraustymo vieta, kitaip tariant, jau pradedama įsivaizduoti ir apdoroti kaip atsarginis Izraelis, su kiekviena diena tampa vis labiau tikėtina, kitaip nepasakysi.
Kratausi šios fantasmagorinės minties kaip subjektyviai įsikalbėtos idėjos X, tačiau, antra vertus, pradėjus žiūrėti į mus apspitusių į vykių kakofoniją iš šios idėjos taško, daugybę iš pažiūros iracionalių dalykų įgyja racionalų pagrindą ir sisteminį pobūdį.
Kodėl štai toks Šepetys šiandien (nesumaišykite su anų laikų Šepečiu, kuris lyginant su mūsų dienų Šepečiu dar negremžė kruvinais spygliais, vis tik nebuvo šitaip vienpusiškai orientuotas ir ištiktas antilietuvybės isterijos) įrodinėja, kad būtent lietuviai sukėlė Holokaustą visame pasaulyje ir yra atsakingi pasauliniu mastu už tautų nelaimes?
Kadangi tokie įtikinėjimai yra visiškas marazmas ir pigi falsifikacija, neturiu jokio kito daugiau ar mažiau racionalaus paaiškinimo kaip tą, kad tokiomis klastotėmis siekiama sukelti tarp lietuvių baisią kaltės grandininę reakciją, kol, kankinama nepakeliamos kaltės jausmų, lietuvių tauta neatlaisvins savo Tėvynės teritorijas žydų naudai, pasižadėdama tarnauti išrinktajai tautai kaip žemesnės rasės vergų populiacija.
Kas be ko, dėl klimato kaitos ir priešų, trokštančių Izraelio sunaikinimo, apsupties, izraelitų gyvenimas pažadėtoje žemėje galimai jau tampa pernelyg sunkiu išbandymu, tačiau tokia yra istorinė našta, nenumatanti pigių išeičių, kaip dabar neprisiminti, kad lietuvių populiacijoje net ir didžiausių nelaimių metais, kai išduodavo politikai ir kiti nuomonės formuotojai, tarkime, menininkai ir mokslininkai, partizaninio pasipriešinimo genas visados buvo gyvas, toks pat gyvas, kaip rūpestingai išsaugotas ir galintis iškart staigiai užsikurti sausas parakas, jis išlieka ir šiandien, ar ne?
Kodėl štai tokia Putinaitė sako, kad tarp patriotizmo ir antisemitizmo reikia dėti lygybės ženklą? Jeigu tai nėra tik paprasčiausias mokslų daktarės, I.Kanto filosofijos tyrinėtojos nusišnekėjimas, tokia ištara racionaliai gali būti paaiškinta tik čia jau paminėtos sąmokslo teorijos kontekste. Kitokio racionalizavimo pagrindo nesugebu pamatyti, net ir labai stengdamasis dėl savo sielos ramybės galvoti kitaip, drauge vengdamas spalvų sutirštinimo ir nereikalingo dramatizavimo.
Kaip sakoma tokiais atvejais, faktai pagrindžia teoriją, a? Jeigu mano Tėvynės meilė yra traktuojama kaip nuodėmingojo antisemitizmo apraiška, galimai nuodėmingumo šaltinis vis tik yra ne mano Tėvynė ar juolab meilė, o nedori bandymai kaip Tėvynės meilės pakaitalą išpiršti lietuviui svetimą sąmonės semitizacijos užkratą, lenkiant prie to, kad kitos tautos interesai mums turėtų būti svarbesni už savo tautos egzistencinio išlikimo rūpesčius ir klestėjimo lūkesčius. Kur dar kitur, jeigu ne tarp tokių pat pašlemėkų, būtų galimą išgirsti pokšinčią mintį, kad lietuviškos tautinės tapatybės ir tautos kultūros puoselėjimas yra pažangos stabdis.
Ką kitą galėjo turėti galvoje toks Mažeikis, skelbiantis, kad klausimas dėl Lietuvos valstybės kūrėjo statuso turėtų išsispręsti diskusijose tarp lietuvių, litvinų ir litvakų?
Ar sakote, kad išsakyta mintis skamba pernelyg absurdiškai, kad ją būtų galima pabandyti kaip nors suprasti?
Tačiau jau ne pirmą kartą girdisi keisčiausios užuominos, kad neva žydai mums sukūrė valstybę, kas praeitą kartą įpareigojo jūsų nuolankų tarną forsuoti klausimą – ar ir Vytautas Didysis buvo žydas?
Kita vertus, kaip jau yra užsiminta, žiūrint pro čia forsuojamos sąmokslo teorijos akinius, viskas stoja į savo vietas, pasimato, kad iš pirmo žvilgsnio neįcentrintos, absurdiškos, iracionalios idėjos nėra tik kliedesiai, atsirandantys nuo perkaitymo Saulėje, o yra racionaliai suplanuotas tautos kvailinimas, kai kryptinga ir racionaliai vairuojama veikla siekiama įpiršti Lietuvai susinaikinimo idėjas, pastūmėti tautą iracionalumo linkme…
Čia tikriausiai jau būtų galima dėti tašką, nematant reikalo plėstis, nes dauguma iš mūsų tikriausiai labai panašiai atsakys į klausimą – kodėl valdančioji koalicija, kurią, nieko neperdedant, būtų galima pavadinti pučistų valdžia, desperatiškai skuba sunaikinti tokias institucijas kaip Genocido tyrimų centras arba net Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, galinčias užkirsti kelią analogų neturinčiam tautos kvailinimui, daro viską, kad būtų išvalyti tautinės sąmonės likučiai, o teritorija galiausiai linktų atlaisvinta nuo lietuviškos sėklos padermės…
Komentaras TV laidoje su
žurnaliste Giedre Goriene ir režisieriumi, geopolitikos
apžvalgininku Vytautu Mikalausku buvo užduotas klausimas: "Ar pritariate, kad Vilniaus sporto rūmuose būtų įkurtas memorialas žydams?"
Šis klausimas laidoje nagrinėtas nuo 120 min., o jos pabaigoje paskelbtas apklausos rezultatas. Keturi procentai iš 1462 respondentų atsakė teigiamai, 8 procentai neturėjo nuomonės, o 88 procentai pasakė "Ne" memorialo steigimui Sporto rūmuose.
Laidoje kalbama apie šio I.Šimonytės vyriausybės sprendimo nepagrįstumą ir neigiamas pasekmes.
Savo nuomonę šiuo klausimu esu išsakęs liepos 22 dienos straipsnyje "Šimonytės Memorialas ant melo pamatų.
Tauta prarado imunitetą" (žiūr.čia ir čia).
Panašu, kad kažkas labai suinteresuotas Lietuvos visuomenėje kurstyti antisemitizmą.
Aš nerodysiu pirštu į vieną iš antisemitizmo kurstytojų. Pagalvokite patys ir atsakykit sau į klausimą:
Kas viešai sakė, kad labiausiai nekenčia lietuvių?
Pabaigai siūlau pasiklausyti Izraelio rabino D.Buločniko šventračio aiškinimą, bent jau ištrauką nuo 36:30 min., kad geriau suprasti kai kurių ponų veiklos logiką.
Ten, padovanoję visų mūsų sporto rūmus, iš mokesčių mokėtojų pinigų statys naują konferencijų centrą, kuris kainuos daug milijonų.
.jpg)
