2022-05-18

Kokią paramą gauna Ukrainos pabėgėliai Lenkijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje. 1 d. Lenkija

 


Šių metų kovo 12 d. Lenkijos prezidentas Andžejus Duda pasirašė Pagalbos Ukrainos piliečiams įstatymą. Jis legalizavo 1,5 metų trukmės buvimą Lenkijoje ir 300 (66 eurai;1zlotas = 0,22 euro) zlotų išmoką. Jis taikomasatbuline data nuo 2022 vasario 24 d., t. y. nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą dienos.

https://www.rupoland.com/documents/332-novyi-zakon-dlya-bejencev-iz-ukrainy-v-polshe

Įstatymo tekstas - https://dziennikustaw.gov.pl/D2022000058301.pdf

Ukrainos piliečių (ir jų sutuoktinių, neturinčių Ukrainos pilietybės) buvimas Lenkijoje bus laikomas teisėtu 18 mėnesių. Lenkijoje gimusių vaikų buvimas šalyje taip pat bus įteisintas. 

Pagal įstatymą po 9 mėnesių pabėgėliai, kurių buvimas šalyje pripažįstamas teisėtu, gali prašyti leidimo laikinai gyventi 3 metams.

Pratęsti leidimai gyventi galioja tik Lenkijoje. Su pratęsta viza, "Pobytu" arba bevizio režimo kortele į kitas EB šalis keliauti NEGALIMA!

Materialinė pagalba pabėgėliams iš Ukrainos Lenkijoje

Ukrainos piliečiai, atvykę į Lenkiją nuo vasario 24 d., turės teisę gauti vienkartinę 300 zlotų paramą vienam asmeniui. Norėdami tai padaryti, jie turės pateikti paraišką savivaldybei arba miesto tarybai. Be to, jie turės teisę gauti paramą pagal programą "Gera pradžia" (300 zlotų už vaiko paruošimą mokyklai) ir paramos išmokas mažas pajamas gaunančioms šeimoms.

Kaip gauti išmokas Lenkijoje

Norint gauti išmokas, nereikia gauti pabėgėlio statuso. Pradiniu Ukrainos piliečių buvimo Lenkijoje laikotarpiu skiriama 300 PLN parama.

Pašalpa skirta būtiniausioms išlaidoms maistui, drabužiams, asmens higienos priemonėms ir apgyvendinimui padengti. Reikalavimo dokumentuoti šias išlaidas ar valstybės kontrolės procedūros nėra, nes 300 PLN pašalpa buvo išleista.  Išmokos gavėjui nereikia rinkti sąskaitų ir kvitų iš parduotuvės.

Jei norite gauti pabėgėlio pašalpą Lenkijoje, turite pateikti prašymą savo gyvenamosios vietos kompetentingai apylinkės institucijai - socialinės pagalbos centrui, socialinių paslaugų centrui (jei socialinės pagalbos centras pertvarkomas į socialinių paslaugų centrą) arba kitam apylinkės institucijos nurodytam organizaciniam padaliniui.

Pašalpa mokama atskirai už kiekvieną asmenį, taip pat galima gauti vaiko pašalpą.  Prašymą vaiko vardu pateikia vienas iš tėvų, laikinasis globėjas arba asmuo, kuris faktiškai globoja vaiką.

Be to, pabėgėliai gali gauti išmoką vaikui 500+.

Dekretu taip pat bus leidžiama mokėti pašalpas tiems, kurie Ukrainos piliečiams teiks maistą ir apgyvendinimą. Pinigai bus mokami ne ilgiau kaip 60 dienų, tačiau pagrįstais atvejais šis laikotarpis gali būti pratęstas. Pašalpa turėjo būti mokama pagal su savivaldybe sudarytą sutartį, tačiau po Senato pakeitimo ji bus mokama pagal prašymus skirti pašalpą.

Po vasario 24 d. į Lenkiją atvykę Ukrainos piliečiai turės teisę gauti nemokamą psichologinę pagalbą ir paramą maistu. Ją turėtų teikti savivaldybių ir bendruomenių administracijos. Dirbantys tėvai taip pat galės prašyti nuolaidų mokėjimams už vaikų darželius ar kitas vaiko dienos priežiūros įstaigas. Kol kas neaišku, kaip tiksliai veiks ši taisyklė, nes kiekvienas privatus darželis ar kita įstaiga turi nuspręsti, kokio dydžio nuolaidą taikyti.

Išvykstant iš Lenkijos gautų išmokų grąžinimas

Jei jau gaunate pinigines išmokas iš ZUS (pvz., išmokų šeimai schemą 500+ arba išmokų šeimai schemą Rodzinny Kapitał Opiekuńczy) arba bent jau pateikėte prašymą jas gauti, bet dabar nusprendėte išvykti iš Lenkijos, turėtumėte pranešti ZUS apie savo išvykimą. Jie įspėjo, kad jei to nepadarysite, teks grąžinti visas finansines išmokas, kurias gavote išvykę, taip pat ir palūkanas.

Šios išmokos pabėgėliams iš Ukrainos mokamos tik tuo metu, kai jie su vaikais yra Lenkijoje. Jei išvyksite iš šalies ilgiau nei vienam mėnesiui, neteksite teisės į visas išmokas.

Darbo vietos pabėgėliams Lenkijoje

Pabėgėliai taip pat galės dirbti Lenkijoje ir naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.

Ukrainos piliečiai, atvykę į Lenkiją po 2022 m. vasario 24 d., galės legaliai dirbti Lenkijoje, neatsižvelgiant į jų dokumentus. 

Ukrainos piliečiai, atvykę į Lenkiją po vasario 24 d., galės legaliai užsiimti savarankiška veikla tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lenkijos piliečiai. Ho tik gavus PESEL numerį. Taip pat bus galima atidaryti individualią įmonę be atskiro leidimo dirbti, tačiau apie tai reikės pranešti darbo biržai.

Gydytojų ir medicinos darbuotojų iš Ukrainos įdarbinimas Lenkijoje

Ukrainos piliečiai, kurie yra gydytojai, odontologai, slaugytojai ar akušeriai, turės teisę dirbti Lenkijoje pagal savo profesiją. Jie turės informuoti Lenkijos sveikatos apsaugos ministeriją apie savo įdarbinimą.

Nemokama medicininė priežiūra pabėgėliams Lenkijoje

Nuo vasario 24 d. Ukrainos piliečiai, atvykę į Lenkiją, galės gauti nemokamą medicininę pagalbą iš Nacionalinio sveikatos draudimo fondo (NFZ).

Moksleiviai ir studentai galės tęsti studijas Lenkijos mokyklose ir universitetuose. Ir galės gauti socialines stipendijas bei studentų paskolas. Moksleivių ugdymas bus nemokamas.

Dauguma įstatymo nuostatų netaikomos ukrainiečiams, kurie prieš karą teisėtai gyveno Lenkijoje.

Teisėto gyvenimo Lenkijoje pratęsimas

Ukrainos piliečiai, atvykę į Lenkiją po vasario 24 d., gali teisėtai gyventi ir dirbti Lenkijoje 18 mėnesių (nuo 2022 m. vasario 24 d.), su galimybe pratęsti šį terminą dar 18 mėnesių.

Jei įvažiuodami į Lenkiją pasieniečiai dėl kokių nors priežasčių nepadėjo antspaudo pase (arba jie įvažiavo į šalį be paso), Ukrainos piliečiai turės per 60 dienų užsiregistruoti savo buvimą šalyje. Tam reikės pateikti paraišką.

Įstatyme taip pat sugriežtintos bausmės už nusikaltimus, susijusius su prekyba žmonėmis ir suteneriavimu, padarytus karo Ukrainoje metu.


Vokietija: "Charité" atšaukė skiepų šalutinio poveikio tyrimą

 


Vokiečių portale „Junge Freiheit“rašoma, kad "Charité" atšaukė tolesnį "Corona" šalutinio poveikio tyrimą, kuris smarkiai prieštarauja vyriausiojo virusologo Christiano Drosteno pareiškimams apie "Corona" skiepų pavojų. Remiantis daug diskusijų sukėlusiu tyrimu, teigiama, kad sunkių šalutinių poveikių skaičius yra 40 kartų didesnis, nei nurodė Paul Ehrlich institutas.

Tačiau Charité profesoriaus Haraldo Matthes tyrimas dabar bus pašalintas iš tinklo. Jo kolega Drostenas, nepaisant nerimą keliančių rezultatų, ragina privalomai skiepyti ir iki šiol visada menkino skiepų keliamą riziką.

Universiteto klinika dabar esą nori atlikti išsamų dokumento kokybės patikrinimą. Tuo pat metu garsiausia Vokietijos ligoninė atsiriboja nuo "Corona" skiepų šalutinio poveikio tyrimo. Tai pareiškė Berlyno Kairiųjų partijos parlamento narys Tobias Schulze. Politiko teigimu, "Charité" nebenori, kad jos vardu būtų skleidžiami tyrimo vadovo Haraldo Matteso paskelbti rezultatai. Neaišku, kokį vaidmenį čia atlieka įtakingasis Drostenas. Bet kokiu atveju žymiam virusologui nebereikia aiškinti, kodėl jo ligoninė skelbia tokį kritišką tyrimą.

Prof.dr.Christian Drosten

Schulze savo pareiškimuose mini Berlyno sveikatos senatorę Ulrike Gote (žalieji). Ji jam "paprašius" pasakė, kad Matthes'o darbas "negali būti pripažintas Charité atliktu tyrimu". Matthesas yra Šaritės ligoninės Integracinės ir antroposofinės medicinos profesorius. Jis taip pat yra Vokietijos homeopatijos ir natūropatijos akademijos prezidentas.

Vokietijoje manoma, kad "Charité" atsiribojimas nuo tyrimo dėl kiepų šalutinio poveikio atskleidžia veidmainystę ir dvigubus standartus.

Charité mokslininkai teigia, kad 70 proc. vakcinų šalutinio poveikio neužregistruota. Tyrimo vadovas profesorius Haraldas Matthesas pristatė savo tyrimo rezultatus, pagal kuriuos sunkių komplikacijų po "Corona" vakcinacijos galėjo būti 40 kartų daugiau, nei oficialiai nurodė atsakinga federalinė institucija - Paulo Ehrlicho institutas (PEI).

Nuorodos:

https://jungefreiheit.de/politik/deutschland/2022/drosten-charite-nebenwirkungen/



2022-05-17

Protesto akcija prieš Tautos apvogimą

 



Tėvų forumo nario Dariaus Trečiakausko kalba Šeimų marše 2022 (tekstas ir video)


 https://youtu.be/82fxyquwe8A

Tėvų forumo narys Darius Trečiakauskas pasakė:

Sveiki, Mielieji Bičiuliai, bendražygiai, Iš kur atsiranda vaikai, kas galėtų pasakyti? Gandras atneša? Kopūstuose randa? Mes visi vaikystėje girdėjome tokius paaiškinimus. Bet mes užaugome. Panašu, kad dalis Seimo narių taip ir liko nesubrendę, nes jie įsivaizduoja, kad du vyrai ar dvi moterys gali susilaukti vaikų ir vadintis šeima. Apie tai ir mūsų valdžios buldozeriu stumiamas partnerystės įstatymas. 

Amerikos indėnai sako, kad mes nepaveldėjome žemės iš savo protėvių, mes ją pasiskolinome iš savo vaikaičių. 

Tūkstančius metų žemė sukosi ir žmonės gimdė vaikus, tai leido mums išlikti, tai leido mums būti, tai leido mums ateiti šiandien čia, kur mes esame dabar. Vaikas tai yra esminis kiekvienos tautos ir valstybės išlikimo simbolis. Vaikas yra aukščiausia vertybė kiekvienai mamai ir tėčiui, kurie pasiryžę visomis išgalėmis ginti savo vaikus ir net savo gyvybės kaina. Mes tai akivaizdžiai, nors ir su liūdesiu galime konstatuoti, kad matome šiandien Europoje, XXI amžiuje, pačiam Europos vidury, vykstant baisiam ir brolžudiškam karui Ukrainoje. 

Vaikas atsiranda iš vyro ir moters meilės ir auga šios meilės apsuptyje. Vaikas negali atsirasti iš dviejų vyrų, dviejų moterų, ar iš bet kurių dviejų 72 socialinių lyčių samplaikos ir sueities. 

Musų Konstitucijos 38 straipsnis labai aiškiai sako: 

Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.

Lygiai taip pat tūkstančius metų šeima buvo mūsų tautos išlikimo garantas, nes šeimoje gimsta vaikai, šeimoje jie išmoksta gimtąją kalbą, įgija doros ir vertybinius pamatus, išmoksta mylėti savo tėvynę.

Šiandien Ukrainoje kovojantys vyrai ir moterys kovoja už savo vaikus, už savo šeimas, už savo tautą ir savo tėvynę. Jei Ukraina nebūtų turėjusi prigimtinės šeimos, šiandien nebūtų Ukrainos kovotojų, nes jie gimė šeimoje ir savo valstybės patriotais juos atvedė į šį pasaulį jų tėčiai ir mamos, o ne tėtis numeris vienas, tėtis numeris du. 

Šiandien Lietuvos valdžioje siautėjantys bukolaurai nori pakeisti gamtą, kaip kažkada Sovietų Sąjungoje buvo norima pasukti upes tekėti į kitą pusę. Kuo tai baigėsi mes visi žinome. Šitas Lenininis šeimos modelis yra miręs dar negimęs, bet jie labai labai jo nori ir siekia daryti viską, kad jį prastumtų. Kas galėtų paneigti, kad valdžia specialiai ir sąmoningai daro viską, kad pablogintų piliečių gyvenimo sąlygas ir sužlugdytų valstybės nepriklausomybę. Jau dabar iš darbo yra atleisti keliolika tūkstančių žmonių. Biudžetas negauna kelių milijardų pajamų. Valstybės skolų kuprą teks vilkti ne tik mūsų vaikams, bet ir vaikų vaikams. Uždarinėjamos rajoninės ligoninės ir mokyklos, diplomatiniai santykiai su Kinija iškeisti į anūko numylėtą Gvinėja Bisau. Kuro, dujų ir elektros kainos išaugo dvigubai ir taip toliau, ir taip toliau, o Kareivio Šveiko draugė su šypsena sako, kad jei kainos auga, vadinasi auga pragyvenimo lygis, mes vejamės Europą. Išvertus į žmonių kalbą tai reiškia, kad mes gyvename geriau. Ar mes tikrai gyvename geriau? O jos geriausias ministras, tas, kuris su kvaila šypsenėle, nieko nežino, nieko nemoka, nieko nesigaudo, jisai sako, kad rajoninės ligoninės uždaromos tam, kad pagerėtų sveikatos paslaugų prieinamumas. Čia lygiai tas pats, jei prievartautojas sakytų: prievartauju tam, kad pajaustumėte malonumą. Tai yra šiandienos mūsų "gerovės valstybės" realybė ir šios realybės sąlygomis buvusių KGB-istų palikuonys ir vis dar įslaptinti Putino agentai Seime, jiems nėra svarbesnio klausimo, kaip tik partnerystės įstatymas, kuris anot vieno garsaus anūko, kaip Kovo 11 aktas. 

Ar tokios gerovės mes norime? Ar jinai mus tenkina?

Bet mes gi esame optimistai. Noriu pasidžiaugti, kad mūsų atstovė Eurovizijoje Monika Liu buvo tikra moterimi ir dainavo lietuviškai. Prisiminkime, kada paskutinį kartą tai buvo. Tai tikrai nuteikia viltingai. Kažkada Jėzus pasakė Petrui: "Aš pastatysiu bažnyčią ir pragaro vartai jos nenugalės". Kažkada likimas sukūrė lietuvišką šeimą. Ir šiandien turime lietuvių tautą ir Lietuvos valstybę. Ir aš noriu pasakyti, kad jokie raskevičių, PIŠ, anūkų, ar čmil orkai mūsų šeimos nenugalės. Tiesa yra su mumis. Mes esame su tiesa. Tiesa yra mumyse ir mūsų šeimose. Ačiū, mielieji.

Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją. Sutuoktinių teisės šeimoje lygios. Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą.



2022-05-16

A.Šarijus apie ukrainiečių pabėgėlės elgesį Ispanijoje (video)

  



Ukrainos pabėgėlė Ispanijoje sumušė vietos policininką, tačiau labai stebisi, kad čia, skirtingai nei Ukrainoje, negalima mušti policininkų. Ji stebisi, kad buvo suimta, ji skundžiasi, kad Ispanija labai bloga šalis, nors ši ponia jau susivežė į šią "blogą" šalį visą savo giminę. 

Tikrai verta pažiūrėti šį Ukrainos politiko Anatolijaus Šarijaus, pasiprašiusio Ispanijoje politinio prieglobsčio, vaizdo įrašą.



2022-05-15

"Brolių" špyga melžiamai karvei Lietuvai

 


"Broliai" nesuminkštėjo ir mums į nosis bedė špygą, nors Monika Liu nuolatos mosavo Ukrainos dvispalvę, o Giržadas apsivilko vyšivanką. Ukrainos komisijos Lietuvai skirtas nulis balsų parodė, kad ukrainiečiai mums jokie broliai, o Lietuva Ukrainai tėra melžiama karvė.

Aš nenoriu net komentuoti žiūrovų balsavimo, nes tai buvo akivaizdi balsavimo falsifikacija. Tuo ir reikėjo laukti, nes balaganėlis iš Ukrainos jau senokai buvo ES biurokratų paskirtas nugalėtojais. 

Nieko, mes įpratę. Tokia pati Ukrainos "pergalė" buvo po Maidano, o kaip kitaip gali būti, kai karalius Leonidas-Zelenskis ir jo 300 narsių "kvartalas 95" spartiečių-kovotojų už ES laisvę ir demokratiją,  stojo į kovą su rusiškomis "orkomis", vadovaujami JAV, kai jie plačiomis savo krūtinėmis "apsaugojo" mus nuo rusiškų dujų, naftos, metalų ir t.t.


Aš manau, kad vakar mums rodytas sisteminio pobūdžio Ukrainos farsas tęsis ir toliau, o kadencijos pabaigoje mūsų neadekvati premjerė, anūkas, kartu su teisiamųjų ir narkomanų partijų bendraminčiais, apsivilkę vyšivankas ir mojuodami mėlynai-geltonomis vėliavėlėmis, galės šokti hopaką ant Lietuvos ekonomikos griuvėsių, o iš toli, nuo Dnepro kranto, mums "broliai" rodys špygas. Vakar jie įrodė, kad tai moka daryti.   


2022-05-14

Vytautas Rubavičius. Partnerystės įstatymas – moterystės ir motinystės pažeminimas



Vadinamasis partnerystės įstatymas, juridiškai sulyginantis visokias bendro gyvenimo formas kaip šeimą, yra ne lygybės, o pažeminimo įstatymas. Nužeminama ir pažeminama ne tik žmonijos išgyvenimui būtina prigimtinė šeima, pripažįstant jai tokią pat svarbą ir vertę kaip bergždžiųjų sugyvenimas, o ir pamatinės žmonijos nuovokos – moterystė ir vyrystė, motinystė ir tėvystė. 

Ypač niekingai atrodo moterystės paniekinimas. Atrodytų, kovojama kaip tik už „moterų teises“, tačiau jomis tik iš pradžių buvo prisidengiama, o šiuo metu apie moteris jau retokai beužsimenama, nes genderizmo ideologija peržengė moteriškumo supratimą – jis tapo nebepriimtinas. Įžymioji Stambulo konvencija – taip pat atgyvena, nes nebeatitinka naujų ideologinių genderizmo nuostatų, -- juk joje dar prisidengiama „moterų teisėmis“, kurių įvardijimas jau neišvengiamai suvoktinas kaip diskriminacinis bei homofobiškas naujųjų keistalyčių atžvilgiu. Tad ir priimta ji netrukus būtų keičiama pagal naująjį genderizmo kurpalių. 

Genderizmo ideologijos plitimą paskatinęs feministinis judėjimas ne tiek išsikvėpė, kiek buvo nutildytas naujųjų genderaktyvistų. Kas jau kas, o feministėms turėtų būti skaudu, kad taip įnirtingai kovojant už moterų teises, jau daugelyje šalių oficialiojoje ar viešoje kalboje nebegalima vartoti moterį, moteriškumą ir motinystę nusakančių žodžių. Vis labiau stengiamasi įdiegti supratimą, neva ir vyrai galį gimdyti. Jau ir pribuvėjos kai kur imamos apmokyti atsižvelgiant į tokių vyrų pageidavimus, nesvarbu, kad šitai kol kas anatomiškai neįmanoma. 

Tačiau įmanoma ideologiškai. Ideologijai gamta nesvarbu, kaip ir tiems juridiniams bei politiniams „pažangiesiems“ aktyvistams, kurie moterimis save laikantiems biologiniams vyrams suteikia galimybes dalyvauti moterų čempionatuose. Nei vyrams, nei moterims protestuojant, moteris buvo paversta „menstruojančiu individu“, „žindančiu individu“, vyrų žindymui tapus svarbia kultūrinio „atsilikusios“ visuomenės dalies perauklėjimo ir tolerancijos apmokymo tema. Mūsų Konstitucinis Teismas tokiems aiškinimams jau yra padėjęs stiprius pamatus – įtvirtinta nuostata, kad negalima vadovautis daugumos visuomenės išpažįstamais neva stereotipais, ypač susijusiais su šeima ir įvairiausiais „pažangiaisiais“ keistalytiškumais. 

Moteris įvardyti moterimis šiuo metu dar lestina tik vienoje visuomeninio gyvenimo srityje – kovose dėl besąlygiškos aborto teisės. Kol genderizmo ideologija dar nėra įtvirtinusi vyrų pastojimo teisės (o šitai laukia netolimoje ateityje), tol aborto džiaugsmai ir malonumai neišvengiamai siejami su moterų teisėmis. Visais būdais stengiamasi ne tik nutildyti, bet ir kriminalizuoti atkreipiančius dėmesį į įvairialypę abortų žalą moteriai ir visuomenei. Ką jau kalbėti apie balsus tų, kurie gina vaisiaus teisę gyventi, iškeldami nelygstamą naujos gyvybės svarbą visai žmonijai, jos gyvavimui. Tačiau nužudytas vaisius jau tapo paklausia įvairių farmacijos ir genų inžinerijos rinkų preke. Tad tikroji teisė žudyti vaisių įvyniojama į genderistinę moters išsilaisvinimo iš gamtos jai primestų pančių ideologiją – jau mokyklose pradedama aiškinti, kad nelygstama yra „moters teisė į savo kūną“, o pastojimas esąs tik paprastas sveikatos sutrikimas, kurį nesunku išgydyti.

Partnerystės įstatyme puokštė žmogaus gamtinę ir jos pagrindu susiklosčiusią civilizacinę socialinę prigimtį paneigiančių nuostatų. Apibendrinamai jas galima įvardyti šitaip – tuo įstatymu įšangė prilyginama gimdai. Ne tik ideologiškai, bet ir juridiškai konstituciškai. Šitaip nužeminama ir nušventinama motes vaisingoji, gyvybę pasauliui teikianti galia, kurią pripažino ir išpažino visos senosios ir naujosios civilizacijos. Moterims, abortų aktyvistėms, palikta laisvė kovoti su joms nuo seno visų religijų pripažįstamu šventumu ir gimdymo sakralumu.  Senosiose Artimųjų Rytų civilizacijose vaisingumas buvo siejamas su Mėnulio dievybe, o naujoji gyvybė į šį pasaulį atplaukdavo mėnesio laiveliu gimdos vandenims nubėgus. Tie vandenys buvo suvokiami kaip aukštųjų vandenų atmaina, siejanti mus su pasaulio pradžia. Gimdymas – šventas, kaip ir vaisius. Tokia pasaulio sandara ir santvarka. Juk ir maldoje – „Ir pagirtas Tavo įščių vaisius“. O kokia malda galima kreiptis į „žindantį individą“? O kaip melstis už „menstruojantį individą“?

Akivaizdu, kad genderistinis žmogaus savasties „performavimas“ yra ne tik antikrikščioniškas, bet ir antireliginis bei prieš civilizacinę patirtį nukreiptas žmogaus perdarymo instrumentas. Juolab keista, kad dalis krikščioniškų bažnyčių įsijungia į tokios „pažangos“ veiklą. Kad ir kaip garbintume „toleranciją“, sunku nematyti, kad skatinamos „pažangios“ tolerancijos supratimas ne tik paneigia Šventojo Rašto tiesą bei Bažnyčios mokymą, bet ir nušventina vyro ir moters šeimyninį, taip pat ir gimties sakramentą. Čia nekalbu apie pašvęstuosius gyvenimus, kuriuos globoja aukščiausieji Tėvas ir Motina.Bažnyčia iškelia žmogaus orumo vertę, o jame glūdi pirminis Dievo kūrimo vyksmas – kokį ir kaip sukūrė Viešpats gerbtiną žmogų.  Dabartinė tolerancija nureligina ir nususina žmogaus orumą. Gerbiantis kito orumą žmogus pasaulį regi Tiesos prošvaistėje – pasaulis yra nuodėmės ir kovos su, taip pat „dangaus kareivijų“ ir „legiono“ kautynių laukas. Tų kovų niekas neatšaukė ir negali atšaukti, nesvarbu kad apie jas tarsi nešiuolaikiška, nemodernu kalbėti. Neskatinama šitai svarstyti ir Sinodiniame kelyje. 

Tačiau „legionui“ galima siekti žemiškos pergalės iškreipiant ir naikinant žmogaus prigimtį, o bažnyčias paverčiant genderizmo skleidimo įrankiais. Juk tolerantiškas sakramentų teikimas keistalyčių „šeimoms“ suvoktinas, nevyniojant žodžių į vatą, kaip pats tikriausias išangės sakramentinimas, nušventinant visus bažnytinius sakramentus. Tiesa, visas žmogaus kūnas šventas, tačiau kiekvieno organo sava paskirtis. Išvada nėra nukreipta prieš jokius žmones anei prieš keistalyčius, nes visi mes nuodėmingi. Tačiau negalima nuodėmės versti socialinio gyvenimo norma, daugumos žmonių valdymo ir „perdarymo“ instrumentu, juolab nedera jos sušventinti ir sakramentinti. Šitai yra „legiono“ didžiosios kovos tikslas. 

Jis siekiamas gana veiksmingai – tereikia tik įsiskaityti į dalies Vokietijos Sinodinio kelio vedlių vyskupų kovingus pareiškimus apie būtinumą keisti bažnyčios mokymą, atsižvelgiant į genderizmo „mokymą“, kuris laikytinas „laiko ženklu“. Tačiau ideologiniai „laiko ženklai“, prisiminkime kad ir lagerių kančiomis grįstą „šviesų“ mokymą apie „neišvengiamą komunizmo pergalę“, dažniausiai neturi nieko bendra su Dievo tiesa bei šviesa, o yra šėtoniškas gundymas tapti „visagaliais“, atsisiejant nuo Dievo kūrinijos ir Jo nustatytos tvarkos. Tikėkimės, kad žmoniją ištikusių iššūkių akivaizdoje Sinodiniu vadinamas kelias sugrąžins mus prie Šventojo Rašto tiesos, nes tik šventa šeima gali išlaikyti žmoniją gyvybingą, o moterį ir vyrą – oriais žmonėmis. 

xxx

Kad ir ką svarstytum, apie ką berašytum – mintyse nuolat kirba ukrainiečių kovos reikalai. Šventa jų kova prieš nuožmų, žmogiškumo ir krikščioniškumo kaukę nusimetusį agresorių, branduoliniu vėzdu grasinantį visam pasauliui. Laukiau ir tebelaukiu, kad visų pasaulio tikėjimų hierarchai bendru pareiškimu kreiptųsi į Rusijos patriarchą Kirilą, stačiatikių popus ir vienuolius, paragindami juos priminti valstybės vadovui, jo kariuomenės vadams ir kariams – net ir užpuolus niekuo jus nenuskriaudusią šalį privalu laikytis jei ne krikščioniškos moralės, tai bent jau civilizuotų karo taisyklių, kurioms įvairiomis sutartimis yra įsipareigojusi Rusija. Nežudyti civilių ir nenaikinti jų turto, neplėšti užgrobtų teritorijų gėrybių, sudaryti sąlygas civiliams palikti karinių veiksmų laukus, leisti evakuoti sužeistus kovotojus ar perduoti juos Raudonojo Kryžiaus globai. Praverstų Maskvos patriarchato dvasininkijai priminti, kad nedera dvasininkijai tapti besąlygiška valdžios pagalbininke, verčiant jų ganomas aveles IGM (ideologijos genetiškai modifikuotais) gyvūnais, nieko nebenutuokiantiems apie Kristaus mokymą ir besididžiuojantiems broliška vadintos tautos naikinimu. Juk Rusijos bažnyčios tarnai ir tikintieji išgyveno stalininės Golgotos kelią, tad jiems gerai žinomi kraugeriški savosios valdžios „instinktai“. Gal toks kreipimasis nors kiek padėtų ir didvyriams – Mariupolio gynėjams.  

http://www.propatria.lt/2022/05/vytautas-rubavicius-partnerystes.html

Nuotrauka Ve.lt.