JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija didžiuojasi vadindamos save „Vakarų pasauliu“, tačiau realistiškiau būtų jas vadinti besikuriančia žydų valstybe arba „Epsteinija“. Ką tik sužinojome, kad prezidentas Trumpas jau prieš kelias savaites buvo nusprendęs pradėti karą su Iranu, o dviejų žydų nekilnojamojo turto prekiautojų (Witkoffo ir Kushnerio) jo vardu vykdoma diplomatija buvo tik tuščias žaidimas, skirtas užimti Iraną iki išrinktos akimirkos. Taigi, koks buvo tikrasis Trumpo diplomatinės pauzės prieš pradedant karo veiksmus tikslas? Yra priežastis; gana gėdinga, bet tiesa. Trumpas ir jo viršininkas Bibi Netanyahu vadovavosi kabalos magija. Jie susitarė įvykdyti šį istorinį puolimą ypač palankią žydų kalendoriaus dieną, vadinamą Atminimo šabatu, paskutinį šeštadienį prieš Purimo šventę. Faktai yra nepaprastai aiškūs: tarptautinė žydų bendruomenė paskelbė puolimo dieną, o JAV kariuomenė pakluso kaip paklusnūs šunys žydų švilpukui.
Vikipedija apibūdina Atminimo šabatą taip:
„Atminimo sabatas“ arba Šabat Zachor (hebrajų kalba: שבת זכור) yra sabatas, einantis prieš Purimą. Pakartojama Deuteronomijos 25:17-19 (Parasha Ki Teitzei pabaigoje) ištrauka, aprašanti Amaleko puolimą prieš žydus. Talmude (kaip suprantama iš pačios Megilos) yra tradicija, kad Purimo istorijos antagonistas Hamanas buvo Amaleko palikuonis. Skaitymoje yra įsakymas prisiminti Amaleko puolimą, todėl šio viešo skaitymo metu tiek vyrai, tiek moterys stengiasi ypač atidžiai klausytis skaitymo.
Visi žydai privalo ne tik prisiminti šią ypatingą datą, minėdami šią senovinę istoriją, bet ir siekti keršto, t. y. vykdyti genocidą prieš visus, kuriuos Sanhedrinas mūsų kartoje pavadino Amaleku. Žydas yra įpareigotas ir įsakytas nužudyti visus Amaleko vyrus, moteris, vaikus, įskaitant šunis ir kates. Maži gyvūnai, kačiukai ir šuniukai dažnai nužudomi dvi savaites anksčiau per Tubishvat šventę – pagal sefardų papročius naminiai gyvūnai yra įmetami į degantį laužą. Purimo (ir prieš tai einančio sabato) papročiai yra žinomi kaip siaubingi, juos išsamiai aprašė Elliot Horowitz savo knygoje „Reckless Rites: Purim and the Legacy of Jewish Violence” (Neatsargūs ritualai: Purimas ir žydų smurto palikimas). Martinas Liuteris pažymėjo, kad žydai visus krikščionių valdovus (kuriuos žydai laiko savo priespaudos vykdytojais) laikė šiuolaikiniais Hamanais, todėl juos silpninti ir siekti jų žlugimo buvo religinė pareiga. [Jis taip pat pažymėjo, kad žydai Kristų laikė panašiu karaliumi/priespaudėju, galbūt todėl, kad Septuagintoje Hamanas yra nukryžiuotas. Reikia nepamiršti, kad Septuaginta yra gryno originalaus Biblijos teksto graikų kalbos vertimas, o šiuolaikinė hebrajų Biblija per daugelį metų buvo daug kartų atnaujinta žydų mokslininkų.
Netanyahu tarptautiniai žydai (įskaitant Izraelio vyriausybės koalicijos narius) turi ilgą istoriją, kai savo profesines ir religines pareigas vykdo pagal kabalistinę magiją. Jiems pirmojo smūgio per Atminimo sabatą ir Purimo šventės po kelių dienų derinys yra pernelyg viliojantis, kad būtų galima jo išvengti. Kvailiai tikriausiai tiki, kad juos veda aukštesnės jėgos, ir taip jie pasieks savo pabaigą.
Purimas švenčiamas prisimenant, kaip žydai nužudė 75 000 persų; ir tai nėra atsitiktinumas, kad tai yra pirmas kartas, kai žydai aiškiai paminėti Biblijoje. Tai tarsi žydų „išėjimo į viešumą“ istorija. Žydų istorijos visada vaizduoja žydus kaip nekaltas aukas, ir ši istorija nėra išimtis. Tikrieji Antrojo šventyklos laikotarpio žydai žinojo tikruosius faktus ir išraižė Persijos sostinę Susą į šventyklos „Gražius vartus“, paaiškindami, kad žydai turėtų amžinai prisiminti savo laiką Persijoje. Tačiau Netanjahu pamiršo šį savo legendinių protėvių patarimą.
Pirmąsias Irano karo bombas numetė Mike Huckabee, Tel Avivo numylėtinis „JAV ambasadorius“, interviu su Tucker Carlsonu prieš pat prasidedant karo veiksmams. Huckabee Tuckerui pasakė, kad Izraelis turi teisę užimti tiek Artimųjų Rytų teritorijos, kiek JAV gali apginti, ir kad jam tai nekelia jokių problemų. Po to visi tiesiog sėdėjo ir laukė stebuklingos datos Kabalos kalendoriuje. Žydai iš anksto nusprendė, kad žydų atminimo šabate JAV ir Izraelis drąsiai surengs netikėtą ataką prieš taikų, snaudžiantį Iraną – šalį, kuri vis dar stengiasi laikytis JT tyrėjų reikalavimų, vis dar veda taikos derybas su dviem žydais ir tragiškai nesuvokia tos datos istorinės reikšmės žydams. Atakuojančios pajėgos drąsiai nužudė ajatolą Ali Khamenei, musulmonų atitikmenį katalikų popiežiui. Izraelis kiekvieną ne žydų lyderį laiko Hamanu ir todėl teisėtu taikiniu: mūsų Ronas Unzas tai paaiškino šiame ese. Žydai mėgsta nužudyti lyderius, kas išėjo iš mados per Trisdešimties metų karą.
Anglija, Prancūzija ir Vokietija vykdė Tel Avivo nurodymus. Tai reiškia, kad žydai šiose šalyse užėmė dominuojančią padėtį. Vokietija buvo priversta priimti žydų valdžią, kai 1945 m. ją okupavo JAV. Dabar vokiečiams draudžiama nešioti palestiniečių kefijas ar raginti už laisvą Palestiną. 1960 m. Prancūzija buvo palyginti laisva, kai de Gaulle turėjo galią išmesti NATO. Nuo tada per kelerius metus žydai sustiprino savo įtaką žiniasklaidoje. Prancūzijos kinas mirė, Prancūzijos politikai atsiklaupė prieš lordą Rothschildą, o 2026 m. visos Prancūzijos partijos tapo visiškai žydų valdomos. Marine Le Pen, prancūzų nacionalizmo numylėtinė, pritarė Purimo atakai prieš Iraną ir rėmė savo išrinktą žydų įpėdinį. Anglija visada buvo krikščioniškojo sionizmo tėvynė, o Starmeris yra labai tinkamas šabo gojus, kuris atstovauja Jungtinės Karalystės „šabo vyriausybei“.
Kodėl žydai yra pasiryžę išleisti tiek daug politinio kapitalo mainais už abejotiną pasiekimą – Irano sunaikinimą? Mes galime suprasti, kodėl Trumpas yra toks pasiryžęs išduoti MAGA – nes jo likimas yra neieškoti priežasčių; kaip geras šabo gojus, jis privalo vykdyti Tel Avivo nurodymus. Bet kodėl tai darytų paprastai atsargūs žydai? Tai buvo spindinti El Aksa mečetės šlovė, kurią reikia sunaikinti, kad būtų galima pastatyti Trečiąją šventyklą – žydų didžiausią svajonę. O Iranas yra vienintelė šalis pasaulyje, kuri neleistų tai padaryti. Visos kitos musulmoniškos valstybės buvo įbaugintos ir vykdo JAV įsakymus.
Nuo to momento, kai buvo surengta slaptas puolimas prieš Iraną, El Aksa mečetė buvo uždaryta Izraelio kariuomenės, ir palestiniečiai musulmonai nebegali į ją įeiti. Ramadano pasninko viduryje tai ypač skausminga tikintiesiems. El Aksa mečetės ir žydų siekio ją sunaikinti istorija yra ilga. Aš apie tai jau rašiau knygoje „Smurto kertinis akmuo“.
Trumpai tariant, pacituosiu iš jos:
„Daugelis žydų ir jų krikščionių sionistų sąjungininkų mano, kad brangusis Haram a-Sharif grožis, VII a. Jeruzalės mečetės, turėtų būti sunaikintas, o ant jų griuvėsių pastatyta žydų šventykla. Kodėl tai turėtų būti padaryta? Žmonės pateikia įvairius paaiškinimus, istorinius ir eschatologinius. Tai nėra dėl kokios nors istorinės teisingumo ar maldos, nes tradicinis judaizmas draudė bet kokį bendravimą su Viešpaties kalnu. Kai kurie mistiškai nusiteikę žydai tiki, kad šis veiksmas padarys žydų dominavimą pasaulyje visišką ir negrįžtamą. Šis tikėjimas nėra išskirtinė keistų ir netikusių žmonių, netgi ne tik sionistų, sritis, bet greičiau plačiai paplitęs įsitikinimas.Vakarų žiniasklaida paprastai pateikia šį konfliktą kaip musulmonų ir žydų konfliktą. Tačiau šių žydų akimis, konfliktas yra žydų ir pagonių konfliktas. Jų nuomone, Šventyklos kalnas yra magiškas Galios žiedas, kurį jie turėtų paimti, kai ateis tinkamas laikas. Kaip ir žiedas Tolkieno „Žiedų valdove“ (britų profesorius buvo labai išsilavinęs žmogus), jis turėtų atnešti Mesiją. Žydų mistikams šis Mesijas nėra krikščionių Mesijas. Jų knygoje Mesijas nėra švelnus Jėzus, turintis žinią visai žmonijai. Jų Mesijas amžinai pavergtų žemės tautas ir padarytų išrinktąją tautą visatos valdovais. Jų Mesijas, žemės tautų pavergėjas, yra pranašystėse minimas Antikristas.
Arabai už Šventosios žemės ribų buvo nugalėti ir nelabai tuo domisi. Musulmonai visur yra negailestingai puolami žydų vadovaujamų pasaulinių žiniasklaidos kompanijų. Palestiniečiai yra genociduojami dėl savo meilės El Aksa mečetei (karas Gazoje palestiniečių vadinamas „Al Aqsa potvynis“). Vienintelis tikras pasipriešinimas kilo iš Irano, vadovaujamo persų teologų, kurie gerai suprato Šventyklos kalno kontroversiją. Taigi, žinoma, Iranas turėjo būti bombarduotas per Purimą. Akivaizdu, kad tokį šventės aktą turėtų lydėti kabalistinis ritualinis jaunų merginų kraujo aukojimas, kaip išdėstyta Epsteino bylose. Ši žydų religinė praktika buvo įgyvendinta iš karto, kai, kaip pranešama, jie nužudė daugiau nei šimtą moksleivių ir sąmoningai pasirinko 14 mėnesių amžiaus velionio ajatolos anūkę.
Žydams baigiasi laikas. Niekada nebuvo žydų karalystės, kuri būtų išsilaikiusi ilgiau nei 80 metų, o 2028 m. artėja greitai. Nuo vietos tėvų komitetų iki tarptautinių organizacijų, krikščionys ir musulmonai pažįsta vieni kitus, apeidami savo žydų vadovus. Purimo karas prieš Iraną yra aiškus žydų beviltiškumo ženklas. Jie jau prarado moralinę viršenybę, kai pradėjo bombarduoti Gazos getus. Šis paskutinis žydų karas yra pernelyg drastiškas žingsnis, ir kai Izraelis žlugs, galite būti tikri, kad jie bandys nusinešti visus kitus kartu su savimi. Pirmasis žingsnis siekiant užbaigti karą su Iranu yra Gazos genocido išsprendimas. Kai Izraelis bus neutralizuotas, visas pasaulis taps parako statine. Įsivaizduokite tai! Krikščionys ir musulmonai dirba kartu Kristaus vardu, kad išvalytų mokyklų bibliotekas nuo kabalistinių sekso vadovėlių! Ukraina deportuos visus žydų nuotykių ieškotojus ir vėl taps Europos duonos krepšeliu! Jeruzalė taps JT protektoratu, užtikrinančiu, kad visos religijos turės vietą prie Šventosios žemės stalo! Trumpas vėl galės būti MAGA vyruku, JAV kariuomenė galės būti saugiai sumažinta, o lėšos investuotos į JAV gamybą! Kongresas vėl galės atstovauti amerikiečiams! Vakarų verslas klestės dėl pigios naftos, kurią tieks mūsų nauji musulmonų draugai Artimuosiuose Rytuose!
Kiek dar teigiamų scenarijų galite įsivaizduoti, jei tik galėtume atsikratyti šių kenksmingų Epsteinų? Amerika turi rakštį šone, ir jos vardas yra Izraelis.
