Paryžius ir Londonas ruošia karines pajėgas Ukrainai – Putinas įspėja apie karą

 

Jungtinė Karalystė ir Prancūzija ruošia daugianacionalines pajėgas dislokavimui Ukrainoje. Vadovybė jau suformuota, štabas veikia, planuojamos pratybos, o Londonas į pasirengimą operacijai jau investuoja milijonus. Vladimiras Putinas nubrėžia raudoną liniją: Europos kariai Ukrainos teritorijoje Maskvai reikštų karą su Rusija.

Paryžiuje jau veikia „Multinational Force Ukraine“ (MNF-U) vadovybė. Nuo liepos jai vadovauja Didžiosios Britanijos generolas leitenantas Tomas Batemanas, o jo pavaduotojas yra iš Prancūzijos. Kai bus nutrauktos karo operacijos, pajėgos turėtų būti dislokuotos į Ukrainą. Britų vyriausybė jas dabar apibūdina kaip „parengtas veikti“ (Ready to Operate), o artimiausiais mėnesiais pratybos turėtų padėti pasirengti būsimai operacijai.

Politiniai pareiškimai jau seniai virto karinių operacijų planavimu. Jungtinė Karalystė ir Prancūzija kartu vadovauja kariniams pasirengimams. Operatyvinė būstinė yra Paryžiuje, o vėlesnei operacijai numatyta įsteigti papildomą koordinavimo centrą Kijeve. Rugpjūčio 24 d. „Pasiryžusiųjų koalicija“ dar kartą patvirtino, kad MNF-U turėtų būti dislokuota Ukrainoje, kai koviniai veiksmai bus patikimai nutraukti.

Britų ir prancūzų kariai Ukrainoje

Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Ukraina jau sausio mėnesį pasirašė atitinkamą ketinimų protokolą. Jame aiškiai kalbama apie britų, prancūzų ir kitų šalių ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje. Šios pajėgos turės veikti sausumoje, ore ir jūroje, rengti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, remti jų atkūrimą ir atgrasyti Rusiją nuo naujo puolimo. Dokumente numatyti plačiai apimantys įgaliojimai. Ukraina turėtų leisti dalyvaujančioms valstybėms naudoti misijai būtinas priemones – įskaitant karinę jėgą, skirtą dislokuotų karių, jų įrangos, infrastruktūros ir Ukrainos objektų apsaugai. Be to, planuojama įrengti karinius centrus, saugomus objektus, ginklų sandėlius ir strategines atsargas.

Londonas jau skiria tam lėšų. Sausio mėnesį buvo skirta 200 milijonų svarų britų ginkluotųjų pajėgų paruošimui galimai operacijai pagal MNF-U programą. Lėšos skiriamos, be kita ko, transporto priemonėms, ryšių sistemoms, dronų gynybai ir papildomai dislokuotų karių apsaugai. Oficialiai kariai turėtų būti dislokuoti tik pasibaigus karo veiksmams. Britanijos gynybos ministerija parlamentui patvirtino, kad dislokavimas yra susietas su atitinkamomis sąlygomis. Nepaisant to, pasirengimai vyksta visu tempu, kad paskelbus paliaubas kariai galėtų būti greitai dislokuoti.

Putinas: Europos kariai reiškia karą

Maskva jau seniai prieštarauja Vakarų karių buvimui Ukrainoje. BRICS viršūnių susitikime Naujajame Delyje Putinas vėl nubrėžė aiškią ribą. Jei Europos valstybės siųstų karius į Ukrainos teritoriją, Rusijos požiūriu tai reikštų „karą su Rusija“. Tuo pačiu Putinas paneigė, kad Rusija planuotų puolimą prieš Europos valstybes. Tačiau Maskvai Europos karinis buvimas Ukrainoje yra nepriimtinas. Taigi Londono ir Paryžiaus planai tiesiogiai prieštarauja Rusijos pozicijai.

Karas Ukrainoje tęsiasi jau daugiau nei ketverius metus. Ugnies nutraukimas turėtų užbaigti žudynes ir atverti kelią deryboms. Tuo pačiu metu Europos valstybės jau ruošia karius, vadovavimo struktūras, logistiką ir karinę infrastruktūrą laikotarpiui po karo. Tačiau būtent čia slypi tikroji eskalavimo rizika. Londonas ir Paryžius nori savo pajėgomis užkirsti kelią tam, kad Rusija po ugnies nutraukimo vėl nepultų. Maskva dar prieš jų dislokavimą pareiškė, kad tokį dislokavimą traktuotų kaip tiesioginį konfliktą su Rusija.

MNF-U formaliai nebūtų NATO pajėgos. Tačiau Jungtinė Karalystė ir Prancūzija – dvi NATO valstybės ir branduolinės galios – dislokuotų karius Ukrainos teritorijoje. Rusijos atakos prieš tokias pajėgas per trumpiausią laiką galėtų įtraukti Europą į karinę konfrontaciją. Europai reikia tvirto taikos susitarimo. Situacija, kai Europos kariai siunčiami į Ukrainą, o Rusija jų dislokavimą iš anksto vertina kaip karą, sudaro tam itin nepalankias sąlygas. Kas nori užbaigti karą, neturėtų ruošti mechanizmo, kuris jau iš anksto užtikrina kitą tiesioginį susidūrimą.

https://report24.news/paris-und-london-bereiten-truppen-fuer-die-ukraine-vor-putin-warnt-vor-krieg/

M.K. Bhadrakumar: Indijoje Putinas sutiktas kaip roko žvaigždė

Ambasadorius M. K. Bhadrakumar tris dešimtmečius dirbo Indijos karjeros diplomatu. Ambasadorius Bhadrakumar aptaria Indijoje vykusį BRICS viršūnių susitikimą ir Indijos bei Rusijos santykių raidą.

https://www.youtube.com/watch?v=6lyqvndeCo0

https://www.youtube.com/watch?v=RGnDLOlbuWk

Vokietijos ginkluotosios pajėgos: Pistorius pirmą kartą įsako priverstinius perkėlimus į Lietuvą dislokuotai brigadai

 

Vokietijos ginkluotųjų pajėgų Lietuvai dislokuota brigada iki 2027 m. pabaigos turi būti visiškai pasirengusi operacijoms. Kadangi trūksta savanorių, ministras Pistorius dabar pirmą kartą imasi priverstinių perkėlimų.

Formuodamas Vokietijos Lietuvos brigadą, Vokietijos gynybos ministras Boris Pistorius (SPD) pirmą kartą imasi priverstinių perkėlimų. Iki šiol Bundesveras rėmėsi savanoriais.

Apie 80 procentų numatytų etatų jau užpildyta, pirmadienį Berlyne pranešė Vokietijos gynybos ministerija. Tačiau siekiant visiško parengties lygio, „be tolesnio savanorių verbavimo, kai kuriose srityse nuo šiol taip pat bus taikomos papildomos privalomosios priemonės“. Remiantis dabartinėmis prognozėmis, privalomųjų perkėlimų skaičius turėtų „siekti vidutinį triženklį skaičių“.

Pilnas operatyvinis pasirengimas iki 2027 m. pabaigos

Oficialiai 45-ąja tankų brigada vadinamas dalinys buvo įtrauktas į tarnybą 2025 m. balandžio mėn. Iki 2027 m. pabaigos jis turėtų pasiekti visą savo karių skaičių – 4800 karių ir 200 civilinių darbuotojų. Pagrindinės dislokacijos vietos yra Rudninkai, į pietvakarius nuo sostinės Vilniaus, netoli sienos su Baltarusija, bei Rukla, netoli antro pagal dydį Lietuvos miesto Kauno.

Ministerija pranešė, kad brigada bus suformuota tiek perkeliant esamus karinius dalinius, pavyzdžiui, 203-iąjį tankų batalioną ir 122-ąjį tankų pėstininkų batalioną, tiek įsteigiant naujus dalinius. Kad galėtų vykdyti savo užduotį – „gynybą ir atgrasymą“ NATO rytiniame flange – brigada iki 2027 m. pabaigos turi būti visiškai parengta veiksmams.

„Abejonės atveju parengtis operacijoms yra svarbesnė už savanoriškumą“

Privalomasis karių paskyrimas vyko „glaudžiai derinant su karinėmis organizacinėmis struktūromis“, pranešė ministerija. Karių asmeniniai poreikiai turėtų būti „kuo labiau atsižvelgiami“. Vis dėlto galioja principas: „Abejonės atveju parengtis operacijoms yra svarbesnė už savanoriškumą.“

Pistorius paaiškino, kad praėjus mažiau nei trejiems metams nuo pirmojo pranešimo tapo aišku, jog brigada, kaip planuota, pradės tarnybą Lietuvoje 2027 m. pabaigoje. Infrastruktūra, įranga ir personalas bus paruošti laiku. „Tai taikoma tiek karių apgyvendinimui, tiek Vokietijos kariuomenės užsienio mokyklai, tiek koviniams tankams.“

Remiantis ministerijos duomenimis, brigados, kuri jau yra Lietuvoje, etatai užpildyti maždaug 92 procentais. Vien tik nuo gegužės savanoriškai į tarnybą įstojo daugiau nei 2500 karių. (pagal AFP)

Stephanie Lehner

https://www.berliner-zeitung.de/article/bundeswehr-pistorius-ordnet-erstmals-zwangsversetzungen-fuer-litauen-brigade-an-10392934

Vokietija: Beveik pusė milijono ukrainiečių gauna piliečių pašalpą

Tik maždaug kas ketvirtas ukrainietis, atvykęs į Vokietiją nuo Rusijos agresijos karo pradžios, turi darbą. Nauji Vokietijos federalinės vyriausybės duomenys, kuriuos gavo laikraštis „Bild“, rodo: 483 197 ukrainiečių karo pabėgėliai gauna piliečių pašalpą. Šie duomenys pateikti atsakyme į AfD socialinės politikos atstovo René Springerio rašytinį klausimą. Remdamasis Federalinės darbo agentūros duomenimis, R. Springer apskaičiavo, kad užimtumo lygis siekia vos 27,1 procento, o tai yra žymiai mažiau nei keliose kitose Europos šalyse.

„Bild“ leidiniui AfD politikas kritikavo iki šiol vykdytą Vokietijos federalinės vyriausybės darbo rinkos politiką: „Plačiai reklamuotas Vokietijos federalinės vyriausybės „darbo variklis“ yra nesėkmė.“ Remiantis pranešimu, R. Springeris reikalauja, kad ateityje ukrainiečių pabėgėliams nebebūtų skiriama piliečių pašalpa, o vietoj to būtų numatytos išmokos pagal Prieglobsčio prašytojų išmokų įstatymą. 

Remiantis Vokietijos federalinės darbo agentūros duomenimis, šių metų vasario mėnesį 325 498 darbingi ukrainiečiai dirbo darbą, už kurį mokami socialinio draudimo įmokos. Dar 51 856 dirbo tik „minijob“ darbą.

Minimalios socialinės išmokos ukrainiečiams kainavo 6,3 mlrd. eurų

Palyginus su kitomis Europos šalimis, matyti akivaizdūs skirtumai. Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) duomenimis, 2024 m., kaip praneša laikraštis „Bild“, 31 proc. Ukrainos pabėgėlių Vokietijoje dirbo. Lenkijoje šis rodiklis siekė 78 procentus, Lietuvoje – 72 procentus, o Jungtinėje Karalystėje – 69 procentus. Čekijoje, Danijoje ir Nyderlanduose šis rodiklis taip pat viršijo 60 procentų.

Valstybės išlaidos yra didelės. Remiantis „Bild“ duomenimis, 2024 m. Vokietija ukrainiečių piliečių bazinei socialinei apsaugai išleido apie 6,3 mlrd. eurų.

Kokį vaidmenį atlieka socialinės išmokos?

Diskusijose dėl palyginti žemo dalyvavimo darbo rinkoje lygio taip pat aptariamos piliečių pajamų sistemos finansinės paskatos. IFO instituto tyrimai rodo, kad papildomos pajamos kartais lemia tik ribotą disponuojamų pajamų padidėjimą, nes didėjant uždarbiui mažinamos valstybės išmokos.

Be to, „Bild“ remiasi „ifo“ atlikta ukrainiečių pabėgėlių apklausa. Jos duomenimis, galimas socialinių išmokų praradimas buvo ypač dažnai nurodytas kaip priežastis, dėl kurios dirbama be registracijos. Remiantis ataskaita, kitas instituto tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 3 300 ukrainiečių karo pabėgėlių, leidžia daryti išvadą, kad socialinės išmokos taip pat turi įtakos sprendimui pasirinkti tam tikrą paskirties šalį.

Tačiau palyginti žemą užimtumo lygį Vokietijoje negalima paaiškinti vien finansinėmis paskatomis. Darbo rinkos ir profesinių tyrimų institutas (IAB) be kita ko nurodo Vokietijos požiūrį, pagal kurį iš pradžių daugiau investuojama į kalbos įgūdžius ir integraciją. Daugelis migrantų pirmiausia lanko kalbos ar integracijos kursus, todėl į darbo rinką įsilieja vėliau.

https://nius.de/politik/fast-eine-halbe-million-ukrainer-bezieht-buergergeld

Turkija areštavo 162 žmones per reidus prieš LGBTQ+ bendruomenę

 

Turkijos policija areštavo mažiausiai 162 žmones ir atliko kratas šešių LGBTQ+ asociacijų biuruose per savaitgalio reidus, kuriais siekta paremti šalies kampaniją šeimos vertybių apsaugai. Ankaroje įsikūrusi LGBTQ+ teisių grupė „Kaos GL“ teigė, kad be areštų vyriausybė taip pat užblokavo prieigą prie dešimčių interneto svetainių ir socialinių tinklų paskyrų, priklausančių susijusioms grupėms ir teisių gynėjams.

Turkijos teisingumo ministras Akinas Gurlekas sakė, kad tyrimai, pradėti dėl kaltinimų prostitucija ir nepadorumu, buvo koordinuojami prokurorų Stambule, Ankaroje, Izmire, Aidine ir Mersine, o juose buvo vykdomos teisminės procedūros prieš 162 įtariamuosius, devynias asociacijas ir 13 įmonių 15 provincijų.

„Vadovaujantis Konstitucijoje valstybei nustatyta pareiga saugoti šeimas ir vaikus, nebus toleruojama jokia nusikalstama organizacija, išnaudojimo tinklas ar neteisėta veikla, nukreipta prieš vaikus, jaunimą ar šeimas!“ – pridūrė A. Gurlek socialinių tinklų įraše.

Valdžios institucijos teigia, kad savaitgalio policijos operacijų metu, nukreiptų prieš gėjų barus ir naktinius klubus, taip pat prieš hamamą, kuris, kaip teigiama, buvo prostitucijos vieta, buvo konfiskuoti narkotikai, skaitmeninė įranga, kontrabandinis alkoholis ir šaunamasis ginklas.

Stambulo prokuratūra pridūrė, kad buvo rasta įrodymų, rodančių, jog vaikai ir nepilnamečiai buvo netinkamai įtakojami klausimais, susijusiais su seksualine orientacija ir lytine tapatybe.

Žmogaus teisių organizacijos teigia, kad vyriausybė neteisingai persekioja LGBTQ+ bendruomenę; organizacija „Kaos GL“ nurodė, kad jai buvo pateikti kaltinimai dėl to, kad vaikams buvo suteikta prieiga prie „nešvankybių turinčių įrašų“.

Savaitgalio policijos operaciją vyriausybė pavadino „Mano šeima yra saugi“; ji buvo prezidento Recepo Tayyipo Erdogano programos „Šeimos ir gyventojų dešimtmetis“ dalis, kuria siekiama sustabdyti gimstamumo smarkų kritimą senėjančioje šalyje.

Valdžios institucijos teigia, kad šių veiksmų tikslas buvo užtikrinti, jog visuomenė nelaikytų LGBTQ+ veiklos „normaliu reiškiniu“, o reidai buvo surengti siekiant „apsaugoti vaikus, šeimos institutą ir mūsų bendras moralines vertybes“.

Nors tos pačios lyties santykiai šalyje nėra neteisėti, homofobija čia plačiai paplitusi, o prezidentas E. Erdoganas kaltina LGBTQ „iškrypėlius“ dėl sparčiai mažėjančio gimstamumo Turkijoje.

Tai atrodo kaip retorinis bandymas nukreipti dėmesį nuo tikrųjų, sudėtingų gimstamumo mažėjimo priežasčių, kurias E. Erdoganas – kuris nuo 2014 m. valdo šalį kaip autoritarinis prezidentas, o prieš tai 10 metų ėjo įtakingo ministro pirmininko pareigas – pavadino „katastrofa“.

Nors Turkijos statistikos agentūra „TurkStat“ užfiksavo staigų bendro gimstamumo rodiklio sumažėjimą 2013–2023 m. laikotarpiu (nuo 2,11 iki 1,51), šis pokytis priartina šalies gimstamumo rodiklius prie kitų išsivysčiusių šalių rodiklių.

Stebėtojai teigia, kad tikrosios gimstamumo mažėjimo priežastys greičiausiai yra struktūrinio ir institucinio pobūdžio, o ne susijusios su gyvenimo būdu.

Nuolat gilėjanti Turkijos finansų krizė, infliacija, sparčiai kylančios būsto kainos, šeimai nepalanki darbo aplinka, ribota prieiga prie įperkamų vaikų priežiūros paslaugų bei aukštesnis moterų išsilavinimo ir užimtumo lygis – visa tai laikoma priežastimis, dėl kurių turkai atideda vaikų gimdymą, o kai pagaliau nusprendžia juos turėti, susilaukia mažiau vaikų.

https://www.zerohedge.com/political/turkey-arrests-162-lgbtq-raids

Vienoje Italijos Mestre miesto mokykloje liko tik išeivių iš Bangladešo vaikai: italų mokiniai ir personalas išsiskirstė

 

Apie Italijos mokyklose susiklosčiusią situaciją, kuomet imigrantų vaikai nekalba itališkai, pasakoja blogerė iš Milano Ekaterina Kovalenko.

https://www.youtube.com/watch?v=VJfr6o6nwbk

Mestre miestas - priklauso Venecijos komunai. Pastarosiomis dienomis šis miestas Italijoje išgarsėjos tuo, kad vienoje jo mokykloje liko tik išeivių iš Bangladešo vaikai: italų mokiniai ir personalas išsiskirstė. Yra labai nedaug ir kitų tautybių užsieniečių. Naujosios direktorė žodžiais, tai yra „Didžiulis iššūkis.“

Italijos portale tgcom24 rašoma:

Abiejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra tik trys italų vaikų pavardės, o šešiose pagrindinės mokyklos klasėse – apie dešimt. Visi kiti – užsieniečiai, beveik vien iš Bangladešo. Taigi, dėl sunkumų bendraujant su tėvais, nemokančiais vietos kalbos, ir nesant kultūrinio tarpininko, be italų moksleivių iš Mestre esančios „Caio Giulio Cesare“ bendrosios mokyklos pasitraukė ir mokyklos pagalbiniai darbuotojai bei administracijos personalas, palikdami ką tik atvykusiai direktorei – kuri pirmą kartą eina vadovaujančias pareigas – didelį iššūkį.

Beveik italų moksleiviai pabėgo iš „Giulio Cesare“ mokyklos. 

„Rijadas atsidūrė sudėtingoje padėtyje“: po dronų atakų Saudo Arabija uždarė svarbų Rytų–Vakarų naftotiekį

 

Saudo Arabija laikinai uždarė savo Rytų–Vakarų naftotiekį, kurio pralaidumas siekia 7 mln. barelių per dieną, po daugkartinių dronų atakų. Tai atskleidė didžiulį pažeidžiamumą svarbiame eksporto maršrute, kuris daugiau nei šešis mėnesius trukusio JAV ir Irano konflikto metu buvo naudojamas siekiant apeiti Hormuzo sąsiaurį.

Šis uždarymas sukelia naują spaudimą Saudo Arabijos naftos eksportui, nes naftotiekis, skirtas apeiti Hormuzo sąsiaurį, tampa taikiniu. Energetikos ministerija šį uždarymą apibūdino kaip prevencinę priemonę, kol avarinės tarnybos užtikrino naftotiekio saugumą ir įvertino jo būklę.

The oil pumping station on the Saudi East-West pipeline was completely destroyed during yesterday’s attack, according to satellite imagery released today.

This is incredibly important news, as the East-West pipeline can transport up to approximately 210 million barrels of crude… https://t.co/6GCaYnkkAs pic.twitter.com/YggT4Lwzwm

— Open Source Intel (@Osint613) September 11, 2026

Štai ministerijos pareiškimas:

Oficialus Energetikos ministerijos šaltinis pranešė, kad 2026 m. rugsėjo 10 d., ketvirtadienio rytą, Rijado ir Medinos regionuose esantis „Rytų–Vakarų“ naftotiekis patyrė keletą išpuolių. Kaip atsargumo priemonė, naftotiekis buvo uždarytas. Dėl išpuolių buvo sužeista keletas žmonių, kuriems buvo suteikta medicininė pagalba.

Šaltinis teigė, kad iškart po išpuolių reagavo avarinės ir specializuotos techninės komandos, kurios, koordinuodamos veiksmus su atitinkamomis institucijomis, ėmėsi būtinų priemonių naftotiekiui apsaugoti ir jo saugumui įvertinti pagal patvirtintas saugos procedūras bei avarinių situacijų reagavimo planus. Apie bet kokius tolesnius įvykius bus pranešta tinkamu laiku.

Šis uždarymas dar labiau sustiprina ir taip jau didelį eksporto spaudimą karalystei. Rugpjūčio mėnesį Saudo Arabijos naftos eksportas sumažėjo iki maždaug 3 mln. barelių per dieną – tai žemiausias lygis nuo 2017 m. pradžios.

Praėjusią savaitę Irano remiami hūčiai užėmė strateginę Majuno salą Bab al-Mandebo sąsiauryje, dar labiau padidindami spaudimą karalystės eksporto centrui Raudonojoje jūroje. Kadangi eismas Hormuzo sąsiauryje jau yra sutrikęs, nuolatinės grėsmės abiem jūriniams transporto mazgams riboja karalystės galimybes tiekti naftą į pasaulines rinkas. 

„Rijadas atsidūrė sudėtingoje padėtyje“, – teigė „Rapidan Energy Group“ analitikas Fernando Ferreira. „Kadangi JAV toliau taiko blokadą ir joms pavyksta iš regiono išlydėti vis daugiau tanklaivių, Iranas imsis intensyvesnių išpuolių prieš Persijos įlankos energetikos objektus.“

https://www.zerohedge.com/energy/riyadh-difficult-position-saudis-shutter-critical-east-west-pipeline- after-drone-attacks