Apklausos duomenimis, AfD Saksonijoje surinko 42 procentus

 

Remiantis naujausia apklausa, AfD Saksonijoje surinko dvigubai daugiau balsų nei antroje vietoje esanti CDU: pagal „Nius“ užsakymu atliktą INSA apklausą, ši baimę kelianti opozicinė partija dabar surinko 42 procentus balsų.

AfD Saksonijoje sumažino CDU reitingą perpus. „Kas rašo kairiųjų pamfletus prieš AfD ir menkina savanorišką veiklą bei didelę dalį gyventojų, vietoj to, kad spręstų šio krašto problemas, tas neturi stebėtis tokiais apklausos rezultatais“, – komentuoja AfD lyderė Alice Weidel INSA apklausos rezultatus.

Neue INSA-Umfrage: Die AfD in Sachsen ist mit 42 % inzwischen doppelt so stark wie die CDU! Wer linke Kampfschriften gegen die AfD verfasst und das Ehrenamt und große Teile der Bevölkerung verunglimpft, statt die Probleme dieses Landes zu lösen, der muss sich über solche… pic.twitter.com/fk89zpvdze

— Alice Weidel (@Alice_Weidel) May 21, 2026

Pagal jį AfD dabar turi 42 procentus. Beje, lygiai tiek pat, kiek ir Saksonijoje-Anhalte, kur rinkimai vyks rugsėjį. Šis skaičius yra aukščiausias partijos reitingas, kurį ji iki šiol pasiekė kurioje nors federacinėje žemėje. Saksonijoje tai reiškia 7 procentų prieaugį.

Tuo tarpu Saksonijos CDU reitingas smuko iki 21 procento. BSW taip pat prarado pozicijas ir dabar turi 7 procentus, SPD išlaiko 6 procentus, kaip ir Žalieji. Kairieji surinko 9 procentus.

Apklausos duomenimis, beveik kas antras Saksonijos gyventojas (49 procentai) jau yra balsavęs už AfD arba gali tai įsivaizduoti. Tik 39 procentai kol kas kategoriškai atmeta galimybę balsuoti už AfD. Tai atitinka naują žemiausią lygį.

Vis dėlto, jei vyktų tiesioginiai rinkimai, 44 procentai balsuotų už ministrą pirmininką Michaelį Kretschmerį (CDU) – nors tik 35 procentai yra patenkinti arba gana patenkinti dabartine žemės vyriausybe. AfD kandidatas Jörg Urban tiesioginiuose rinkimuose pasiektų žymiai prastesnį rezultatą – tik 20 procentų. 22 procentai apklaustųjų nebalsuotų už nė vieną iš jų.

https://report24.news/neues-rekord-ergebnis-afd-laut-umfrage-in-sachsen-bei-42-prozent/

Judaizmo ir sionizmo bifurkacija: išrinktumas (1 dalis). Ilana Mercer

 

Ar sionizmas tam tikra prasme nėra judaizmo pakraipa? Kodėl tarp sionizmo ir judaizmo egzistuoja beveik religinis atotrūkis? Ir ar man iš viso leidžiama tai klausti? ~ilana

Palestinai palankūs komentatoriai ir aktyvistai, tiek žydai, tiek ne žydai, tarsi religingai siekia išlaikyti atskyrimą – atotrūkį – tarp judaizmo ir sionizmo. Šios dualybės šalininkai vaizduoja judaizmą kaip humanistinį, visuotinį ir pastoralinį, o sionizmą – kaip jo priešingybę. Susipynusiuose komentaruose apie sionizmą arabų komentatoriai buvo priversti, iš būtinybės, įsisąmoninti šį susiskaldymą ir tikslias skilimo linijas, tarsi jų kartojimas būtų apsauginis talismanas, išlikimo klausimas – jų ir mūsų. Tam tikra prasme taip ir yra.

Kodėl šis beveik religinis susiskaldymas tarp sionizmo ir judaizmo? Ar sionizmas, tam tikru mastu, nėra judaizmo išauga?

Biblinis išrinktumas neabejotinai yra judaizmo aspektas. Ar jis visiškai nesusijęs su žydų viršenybe, kuri įkvepia žydų-izraeliečių išraišką ir veiksmus? Ar tai nesusiję? Jei taip, ar tada užduodamas klausimas turėtų būti žydų-izraeliečių klausimas? O gal judaizmo klausimas būtų tinkamesnis?

Ir ar man apskritai leidžiama to klausti?

Viena iš geriausių ir išraiškingiausių anglų prozos kūrėjų, pasižymėjusi giliu įžvalgumu, buvo rašytoja Anita Brookner. Romane „Making Things Better“ (2002, p. 22) per savo žydų kilmės pagrindinį veikėją A. Brookner rašo, kad šio vyro žydų „protėvių religija“, kurios jis nepraktikavo, „jam atrodė kaip draudimų ir teisėtos išskirtinumo reikalas, kuriam jis nematė jokio pateisinimo“.

A. Brookner, retas perlas ir genijus, buvo pasaulietiška, niekur nepriklausanti žydė, kaip ir aš. „Nors savo pažiūromis buvo ryžtingai pasaulietiška“, A. Brookner taip pat išreiškė tai, ką aš jau seniai jaučiau. Tai, kad „Šventosios Dvasios paslaptis“, išreiškiama gera valia, dėkingumu ir malonumu, atrodo, nėra tose susitikimuose, kuriuos mes, žydų pašaliečiai, vieniši žmonės, turėjome savo „protėvių religijoje“. (Vienatvė yra tema, kuri persipina per visus Brookner romanus.)

Kaip ir Brookner, aš nekalbu ex cathedra apie tą varginantį dalyką, kuris yra žydiškumas. Tai neabejotinai delikatiškas klausimas. Ir, nors esu nusimanantis, aš nesu „ekspertas“. Tačiau neigti, kad aplink žydų vaiką sukasi jausmas ar kalbos apie žydų išskirtinumą – tai būtų nesąžininga. Nesvarbu, ar nuspręsite įsisavinti „išrinktumo“ idėją, ar ne – aš nusprendžiau to nedaryti – kaip žydas jūs greičiausiai užaugote girdėdamas apie „išrinktumą“.

Atrodytų, kad viršenybės klaida kyla ne tiek iš „sionizmo“, kiek iš „išrinktumo“ sampratos.

Tikėjimas į išrinktąją tautą yra toks pat senas kaip ir pati hebrajų Biblija. Taigi jis yra „išrinktosios tautos“ filosofijos esmė. Nes kas, prašau pasakyti, yra pagrindiniai, ankstyvi mokymai, tokie kaip Pakartoto Įstatymo 14:2, jei ne žydų pranašumo paskelbimas ateities kartoms?

„Tu esi šventa tauta Viešpačiui, savo Dievui, ir Viešpats tave išsirinko sau ypatinga tauta iš visų tautų, esančių žemėje.“

Kartu su visais komentatoriais ir žurnalistais, kurie atkakliai gina atskyrimą tarp judaizmo ir sionizmo, aš taip pat labai tikiuosi, kad sionizmas nėra judaizmo įkūnijimas ar išplėtimas kokiu nors elementariu lygmeniu. Tikrai tikiuosi.

Hebrajų Testamente tikrai yra visuotinių elementų. „Deuteronomija“, viena iš seniausių knygų, pateikia pažangią žydų socialinio teisingumo koncepciją ir yra kupina nurodymų ginti vargšus, silpnuosius, bejėgius; našles, našlaičius, svetimšalius, netgi gyvūnus, kuriuos, kaip įsako „Deuteronomija“ 11:15, reikia šerti pirmiausia.

Šis etinis monoteizmas, susiformavęs šimtmečiais anksčiau nei klasikinė graikų filosofija, neabejotinai buvo išplėtotas klasikinių pranašų, mano pačių didvyrių. Hebrajų pranašai taip nuostabiai pasisakė prieš valdžią ir kultūrinę korupciją. Iš tiesų, Senojo Testamento pranašai yra nuostabūs ir dosnūs didvyriai. Sakydamas tiesą valdžiai, Jėzus sekė klasikinių pranašų pėdomis.

Tačiau kaip galima pamiršti, jei bent šiek tiek „išmanai“, kad dėl savo teisaus, įniršio visuotinio pranešimo hebrajų pranašai buvo persekiojami Tautos – עם ישאל – lygiai taip pat, kaip Jėzus buvo persekiojamas ir vėliau nukryžiuotas Tautos reikalavimu. Argi minia nešaukė: „Nukryžiuok jį!“? (Mato 27:15–26)

Be abejo, klasikinių pranašų persekiojimas buvo „egzistencinis paaukštinimas“ iki nukryžiavimo.

Tačiau šiandien už savo žodžius klasikiniai hebrajų pranašai ir Kristus būtų persekiojami, ekskomunikuojami, smaugiami socialinėje žiniasklaidoje, slapta uždrausti ir nuteisti mirčiai pagal algoritmą – taip pat teisiškai persekiojami už „antisemitizmą“ – Izraelio ir jo Vakarų lobistų bei pataikūnų nurodymu. Kaip ir daugelis iš mūsų, kurie nuo pat pradžių buvome nuosekliai ir prieš „woke“, ir prieš karą; disidentai, hebrajų pranašai būtų turėję žodžio laisvę, bet nepasiekiamumą, pasinaudojant Bassem Youssef aforizmu.

Vis dėlto tikėjimas – tai ne tik doktrina, bet ir tai, kaip tikintieji elgiasi bei kalba. Noriu tikėti griežtu judaizmo ir sionizmo atskyrimu, tuo stebuklingu padalijimu. Vis dėlto iš žydų, daugiausia liberalų, visada girdėdavau pasakojimą apie „Išrinktąją tautą“. Tiksliau tariant, „Išrinktumo esmė“, kaip teigia rabinas Meiras Soloveichickas (11-ąją minutę filme „Izraelis: narciziška valstybė“) per „Jewish Review of Books“ simpoziumą, yra ta, kad žydai yra pranašesni, nes buvo išrinkti „amžina tauta“ ir padarė didesnį indėlį į žmoniją nei bet kas kitas.

Soloveichik, kuris dirba Trumpo Religinės laisvės komisijoje, klysta; jo teiginys yra akivaizdžiai neteisingas. Aristotelis (384 m. pr. Kr.) nebuvo žydas. Taip pat ir Johann Sebastian Bach (1685 m.). Remdamasis vien savo šališkumu, aš šį klausimą užbaigčiau jau čia. Skaitytojo švietimui savo šališkumą pagrindžiau pasitelkdamas Charleso Murray'aus veikalą „Žmogaus pasiekimai: siekis tobulumo menuose ir moksluose, 800 m. pr. m. e. – 1950 m.“ (2003, HarperCollins Publishers Inc., Niujorkas).

Štai keletas „didžiųjų“, kurie materialiai, dvasiškai ir metafiziškai ištraukė savo bendrapiliečius iš molinių ir šiaudinių lūšnų:

Buda (563 m. pr. Kr.)

Konfucijus (551 m. pr. Kr.)

Euripidas (480 m. pr. Kr.)

Hipokratas (460 m. pr. Kr.)

Aristotelis (384 m. pr. Kr.)

Euklidas (300 m. pr. Kr.)

Vergilijus (70 m. pr. Kr.)

Al-Mutanabbi (915 m.)

Tomas Akvinietis (1225 m.)

Zhao Mengfu (1254 m.)

Dantė (1265 m.)

Sesshu (1420 m.)

Leonardo da Vinci (1452)

Mikelandželas (1475)

Rafaelis (1483)

Ticianas (1485)

Galileo (1564)

Šekspyras (1564)

Rubensas (1640)

Izaokas Niutonas (1643)

Johanas Sebastianas Bachas (1685)

Voltaire'as (1694)

Euleris (1707)

Jamesas Wattas (1736)

Goethe (1749)

Mozartas (1756)

Beethovenas (1770)

Louis Pasteur (1822)

Thomas Edisonas (1847)

Buvo bandoma teigti, kad Pasteris ir kiti turėjo „žydų ryšį“, tačiau nė vienas iš jų nebuvo žydas – netgi Rubensas. Skaitytojui, kuris labai nori matyti tam tikrus veidus debesyse, primenama, kad nereikėtų painioti žavesio ir sumanumo su transcendentiniu didingumu. Kaip juokavo Džoisa Karol Oats: „Charizma yra tiesiog kitas žodis, reiškiantis nesąmonę.“ (Fox, p. 387, Hogarth, NY, 2025.)

Netrukus pasirodys: „Judajizmo ir sionizmo išsišakojimas (2 dalis): Tikkun Olam: pasaulio taisymas, bet kam, kam?

****

Ilana Mercer, paleolibertarė, rašytoja, eseistė ir teoretikė, nuo 1998 m. – pradėjusi Kanadoje – sukėlė tikrą antikarinę ir „woke“ judėjimui prieštaraujančią audrą. 2002 m. atvykusi į JAV, jos savaitinė rubrika buvo iškart pradėta platinti per naujienų agentūras. Mercer nacionalinis platinimas žlugo netrukus po to, kai ji parašė straipsnį, kuriame griežtai pasisakė prieš karą Irake. ILANA apibūdinama kaip „sistemos kūrėja“. Apibendrinant, jos veiklos būdas buvo metodiškai taikyti pirminius principus kasdieniams įvykiams. Ji yra žydė, nuo penkerių iki devyniolikos metų augo Izraelyje, o 19-os išvyko ir daugiau niekada negrįžo. Ji atsisakė tarnauti IDF, Izraelio privalomojoje kariuomenėje. Nuo 2023 m. spalio mėn. Ilana daugiausia dėmesio skiria genocidui. Karas prieš civilius yra karas prieš civilizaciją.

X: Sekite, kad padėtumėte nugalėti Elonos algoritmą: https://twitter.com/IlanaMercer

„LinkedIn“: https://www.linkedin.com/in/ilana-mercer-378a671b0/

„YouTube“: https://www.youtube.com/c/ILANAMERCERAuthor/

„Rumble“: https://rumble.com/c/ILANAMERCER

Prenumeruokite: https://www.ilanamercer.com/mailing-list/

https://www.unz.com/imercer/the-judaism-zionism-bifurcation-chosenness-part-1/

Vokietijos deindustrializacija: per pirmąjį ketvirtį šalis neteko pusės milijono darbo vietų

 

Pirmuosius laikraščių puslapius užpildo pranešimai apie bankrotus. Tai patvirtina ir naujausi Federalinės statistikos tarnybos duomenys: 2026 m. pirmąjį ketvirtį dirbančiųjų skaičius Vokietijoje sumažėjo 486 000 žmonių, arba 1,1 proc., iki vos 45,6 mln. žmonių. Palyginti su praėjusiais metais, dirbančiųjų skaičius taip pat toliau mažėjo. Tuo tarpu visoje ES užimtumas vidutiniškai išaugo: Vokietijos deindustrializacijos politika vėl pasirodė esanti visai ne pavyzdinė.

Net ir atsižvelgiant į sezoninius svyravimus – paprastai užimtumas metų pradžioje, žiemos mėnesiais, mažėja – tai reiškia realų maždaug 61 000 darbo vietų sumažėjimą. Palyginti su praėjusiais metais, dirbančiųjų skaičius taip pat toliau mažėjo. Tuo tarpu visoje ES užimtumas padidėjo 0,6 procento – taigi Vokietijos rodikliai yra gerokai prastesni už Europos vidurkį.

Ypač skaudu tai, kad užimtumo mažėjimas labiausiai palietė pramonę ir gamybos sektorių. Fabrikuose ir pramonės įmonėse prarasta 171 000 darbo vietų, o nuolatinėje krizėje įstrigęs statybų sektorius neteko dar 27 000 darbo vietų.

Šiuose skaičiuose atsispindinti deindustrializacija turi pasekmių kitoms pramonės šakoms: prekybos, transporto ir viešojo maitinimo sektoriuose buvo panaikinta 81 000 darbo vietų, verslo paslaugų sektoriuje – 72 000. Net IT ir ryšių sektoriai traukiasi ir registruoja mažesnį užimtumą.

Naujos darbo vietos beveik vien tik kuriamos valstybiniame sektoriuje. Viešųjų paslaugų, švietimo ir sveikatos srityse statistikai užregistravo 181 000 naujų darbo vietų. Kitaip tariant: produktyvūs darbo vietos, kurios kuria gerovę ir didina nacionalines pajamas, nyksta ir iš dalies keičiamos viešosiomis darbo vietomis, finansuojamomis iš mokesčių ir skolų.

Max Otte: Vokietijos nuosmukis ir Vakarų civilizacijos krizė

Maksas Otė yra verslininkas, politinis ekonomistas, investicijų valdytojas, filantropas ir politinis aktyvistas. 2022 m. vasario 13 d. Vokietijos Federacinės Respublikos prezidento rinkimuose jis, surinkęs 141 balsą, užėmė antrąją vietą. M. Otė aptaria politinę krizę Vokietijoje, Europoje ir JAV.

https://www.youtube.com/watch?v=BqHa-dqG5dE

https://www.youtube.com/watch?v=S8mKkknjjtE

Siaubas Milane: nelegalus imigrantas iš Nigerijos automobilių stovėjimo aikštelėje sumušė ir išprievartavo prancūzę

 

Tik policijos pareigūnų įsikišimas leido išgelbėti moterį iš nelegalaus imigranto gniaužtų, kuris ją prievartavo po to, kai ją sumušė. Nusikaltėlis jau buvo suimtas už seksualinę prievartą 2019 m.

Tai įvyko vakar Lampugnano mieste, vėlyvą popietę. Vyras seksualiai prievartavo auką prie tvoros, prie kurios jam pavyko ją nutempti po to, kai ją užpuolė ir sumušė. Vietos policija jį užklupo nusikaltimo vietoje, įsikišo ir sulaikė. Šįryt vadas Mirabelli pranešė apie šį incidentą Provincijos viešosios tvarkos ir saugumo komitetui, kurio posėdžiai vyksta kiekvieną trečiadienį prefektūroje.

Buvo apie 14.00 val., kai autobusų vairuotojas, ką tik pastatęs transporto priemonę, atkreipė pareigūnų dėmesį: netoliese, atokesnėje autobusų stoties vietoje, jis pastebėjo porą ir jam į akis krito vyro agresyvus elgesys bei moters bandymas ištrūkti.

Policijos pareigūnų įsikišimo dėka pora buvo išskirta, o pareigūnai užrašė moters, 1984 m. Toge gimusios, parodymus; ji, ką tik atvykusi iš Linate, sėdėjo su lagaminu šalia savęs. Pasinaudodamas pretekstu padėti jai nešti bagažą, vyras, C.I., gimęs Nigerijoje 2000 m., priėjo prie jos, tačiau greitai po žodžių sekė stumdymas ir grasinimai, kad ji eitų su juo į netoliese esančią ramesnę vietą. Tuo tarpu jis pradėjo ją liesti įvairiose kūno vietose, o pasiekęs groteles, įstūmė ją ten, laikė už kaklo ir vertė bučiuoti bei liesti jį. Ji bandė ištrūkti ir pabėgti, ir būtent tuo metu juos pastebėjo autobuso vairuotojas.

Kol moteriai pagalbą teikė pirmiausia patruliuojantys pareigūnai, o vėliau – Moterų ir nepilnamečių apsaugos skyrius, vyras buvo sulaikytas ir areštuotas.

https://www.ilgiornale.it/news/nazionale/stupra-donna-francese-arrestato-nigeriano-irregolare-milano-2667133.html

Scott Ritter: Europa užpuolė Rusiją – atsakas dabar neišvengiamas

 

Scott Ritter – buvęs majoras, žvalgybos karininkas, JAV jūrų pėstininkų korpuso karys ir JT ginklų inspektorius. Ritteris aptaria, kaip Europa dabar peržengė ribą ir padarė Rusijos atsaką neišvengiamą.

https://www.youtube.com/watch?v=tZQIeeR17Hk

https://www.youtube.com/watch?v=oaBF6mxl6oM

Johnas Mearsheimeris: link visuotinio karo su Rusija ir Iranu

 

Prof. Johnas Mearsheimeris aptaria, kaip Vakarai vis labiau eskaluoja konfliktą su Rusija ir Iranu, o logiška to pasekmė – visapusiškas karas.

https://www.youtube.com/watch?v=Dx7osj5gCmo

https://www.youtube.com/watch?v=pfoCPBl4o08

TASS: "interviu Šveicarijos laikraščiui „Neue Zürcher Zeitung“ Lietuvos UR ministras Kęstutis Budrys paragino NATO nedelsiant pulti Kaliningrado sritį"

 

Rusijos naujienų agentūra TASS šiandien komentuoja Lietuvos užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio interviu Šveicarijos laikraščiui „Neue Zürcher Zeitung“. Pažymima, kad prelegentas paragino NATO nedelsiant pulti Kaliningrado sritį.

„Turime parodyti rusams, kad galime įsiskverbti į nedidelę tvirtovę, kurią jie pastatė Kaliningrade. NATO turi reikiamų priemonių sunaikinti Rusijos bazes eksklave“, – pareiškė Budris.

Pirmoji reakcija į tai buvo Kaliningrado srities įstatymų leidžiamosios valdžios. Budrio raginimas NATO pulti Kaliningradą – tai isterija ir visiškai neapgalvotas valstybės, kuri yra gilioje ekonominėje krizėje, atstovo veiksmas, – TASS teigė regiono įstatymų leidžiamosios asamblėjos Tarptautinių ir tarpregioninių santykių, saugumo ir viešosios tvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Jevgenijus Mišinas. „Čia galima pasakyti, kad tai yra tam tikra isterija aplink mus. Jie pasirengę skirti 70–80 % savo vidaus biudžeto lėšų karinio aljanso plėtrai ir karinei buvimui. <…> Tai visiškai neapgalvoti šios kaimyninės valstybės veiksmai“, – sakė E. Mišinas. Pastaruoju metu tokie išpuoliai tampa įprastu dalyku, jie susiję su vadinamojo informacinio spaudimo stiprėjimu. Jų iniciatoriai bando pereiti nuo pareiškimų prie veiksmų, pažeidžiančių visas jūrų teisės ir laivybos normas bei taisykles, pažymėjo parlamentaras.

Įdomiausia tai, kad Lietuvos užsienio reikalų ministras patvirtino tai, apie ką prieš 10 dienų įspėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Bendraudamas su žurnalistais po Pergalės parado gegužės 9 d., jis pareiškė, kad Vakarai tikėjosi „ką nors atimti“ iš Rusijos iki numatomo šalies žlugimo 2022 m. Būtent dėl to, jo žodžiais, kai kurios šalys įstojo į NATO. „Visi tikėjosi ką nors atimti iš Rusijos, ką nors pasigriebti. Štai kodėl Suomija įstojo į NATO? Ar mes turėjome kokių nors teritorinių ginčų su Suomija? Ne. Viskas buvo seniai nuspręsta, nieko nereikia, ir Suomijos vadovybė tai puikiai suprato. Kodėl įstojo į NATO? Tikėdamiesi, kad pas mus viskas sugrius, o jie čia kaip tik laiku – ir viskas. Jau ten stato sieną palei Sestros upę“, – sakė prezidentas. Dabar Budrio žodžiai nepalieka jokių abejonių šiuo klausimu. Tada labai norėjo, o dabar vis dar svajoja.

Tuo pačiu Lietuvos užsienio reikalų ministro vadovą nė kiek nesutrikdė karikatūrinis scenos, kurioje jis paskelbė šį raginimą, panašumas į žinomą epizodą iš Čaplino filmo „Diktatorius“, kurio pagrindinis herojus savo ekspansionistinėje isterijoje šokinėja ant kelių priešais pasaulį simbolizuojantį gaubliuką. Vizito Ciuricho universitete metu Budris taip pat kažkodėl nusprendė kalbėti priešais Žemės rutulio modelį universiteto paskaitų salėje. Be to, kaip rašo Šveicarijos laikraštis, jis pirštu rodė tai į Lietuvą, tai į Rusiją ir JAV, prieš interviu pradėdamas sentencija, kad Rusija be jokių problemų galėtų paleisti raketą į Ameriką per Arktį.

Pereidamas prie Europos darbotvarkės, ministras išreiškė susirūpinimą dėl to, kad „mes nepakankamai investuojame į Lietuvos gynybą“, apgailestaudamas dėl to, kad trūksta tolimųjų nuotolių priešlėktuvinės gynybos priemonių, skirtų apsaugai nuo balistinių ir sparnuotųjų raketų.

Pavadinęs NATO „stipriausia kada nors sukurta organizacija“, Budris išreiškė įsitikinimą, kad „vakarų europietis yra pasirengęs mirti už kaimą Lietuvoje“, kaip pagrindinį pavyzdį pateikdamas Vokietiją, kuri „prisiima pagrindinę atsakomybę šiuo klausimu“. Jis taip pat pareiškė esąs pasiryžęs iki 2027 m. pabaigos Lietuvos teritorijoje dislokuoti „visavertę vokiečių brigadą“, t. y. „5 tūkst. vyrų ir moterų“. Korespondento paprašytas išplėtoti šią mintį, Budris pažymėjo, kad Vakarų Europoje „nėra nė vieno saugaus kaimo, kuris būtų apsaugotas nuo karo pasekmių“, kurį bet kuriuo metu gali pradėti Rusija.

„Europa turi priimti naują strateginę realybę ir gynybą iškelti į pirmąją vietą. Europos Sąjunga pagaliau turi tapti geopolitiniu žaidėju“, – ragino Lietuvos ministras, baigdamas: „Turime apibrėžti ir ginti savo interesus – ar tai būtų Artimuosiuose Rytuose, Sahelio regione, ar Rusijos atžvilgiu. Jei netapsime pasauline jėga, ateityje atsidursime nuošalėje“.

TASS pažymi, "kad Lietuvos užsienio reikalų ministras ne pirmą kartą skelbia tokias antirusiškas nesąmones. Tačiau tokius įžeidžiančius pareiškimus apie Kaliningrado sritį ministras išsakė pirmą kartą."

Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo reakcija į K.Budrio interviu

TASS rašoma:

Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas palygino Lietuvos užsienio reikalų ministrą Kestutį Budrį, kuris paragino NATO pulti Kaliningradą, su Krylovo pasakėčioje minimu šuneliu Moska.

„Neseniai vadinamųjų Baltijos šalių kvailiai dar kartą išsiskyrė savo nuolatiniais rusofobiškais šūksniais. Pirmiausia kažkoks „tsachkna“ iš Estijos pareiškė, kad derybų su Rusija neturėtų būti pradėta, kol „Ukraina“ nepasieks sėkmės fronte. O tada lietuviškas klinikinis degeneratas, vadinamas „Budris“, pasiūlė „parodyti rusams“ ir įsiveržti į Kaliningradą“, – rašė Medvedevas savo „Telegram“ kanale.

P.S. Mano nuomone, toks ministras - grėsmė Lietuvos valstybei ir jį reikia kuo skubiau pašalinti iš užimamų pareigų.