Geert Wilders: "Europai vėl gali prireikti Amerikos pagalbos, kad išsilaisvintų iš savo pačios sukurtos tironijos"

Geert Wilders yra Nyderlandų Laisvės partijos (PVV) lyderis. Surinkęs daugiau nei 1,6 milijono preferencinių balsų, jis buvo neabejotinai populiariausias politikas 2025 m. spalio mėn. vykusiuose Nyderlandų parlamento rinkimuose.

DB portalas "Breitbart" paskelbė pokalbį su G.Wildersu, pavadintą "Geert Wilders Breitbartui: Europai vėl gali prireikti Amerikos pagalbos, kad išsilaisvintų iš savo pačios sukurtos tironijos".

Žemiau - Geert Wilders pasisakymo vertimas:

Spėkite, kokia yra pagrindinė šios savaitės Europos Parlamento Strasbūre diskusijų tema. Tai, kas, euroelitų nuomone, šiuo metu yra labiausiai rūpimas klausimas: „Valstybės smurtas Mineapolyje ir teisinė valstybė Jungtinėse Amerikos Valstijose“.

Tai tipiškas pavyzdys, kai matai krislą savo brolio akyje, bet nepastebi rąsto savojoje. Europos Sąjunga kritikuoja teisinę valstybę Amerikoje, nors yra požymių, kad Ursulos von der Leyen vadovaujama Europos Komisija per pastaruosius dvejus metus aktyviai bandė kištis į aštuonis parlamento ir prezidento rinkimus Europos žemyne, įskaitant du kartus mano šalyje, Nyderlanduose.

Tačiau tai yra tema, kurią Europos politinis elitas nelaiko verta aptarimo.

Praėjusią savaitę JAV Kongreso Teisės komitetas paskelbė ataskaitą apie dešimtmetį trukusią Europos kampaniją cenzūruoti žodžio laisvę. Atlikdamas tyrimą, Komitetas išdavė dešimčiai amerikiečių technologijų bendrovių šaukimus į teismą, reikalaujančius pateikti susirašinėjimą su užsienio vyriausybėmis, įskaitant ES.

Kongreso ataskaitoje ES kaltinama agresyviai naudojant vadinamąjį Skaitmeninių paslaugų aktą (Digital Services Act -DSA), siekiant daryti spaudimą technologijų bendrovėms, kad jos pašalintų socialinės žiniasklaidos turinį, kurį ES laiko „dezinformacija“, o praktikoje tai reiškia kritiškus įrašus apie valdančiąją Europos elitą.

Tuo tarpu įmonėms, kurios nesilaiko ES reglamentų, gresia didžiulės baudos. Mes matėme, ką ES gali padaryti. Praėjusių metų gruodį Briuselis skyrė X įspūdingą 120 mln. eurų baudą.

Spėkite, kokia tema šią savaitę buvo draudžiama Europos Parlamente? Iš tiesų, Europarl buvo atsisakyta balsuoti dėl to, ar diskutuoti dėl Parlamento komiteto ataskaitos išvadų, ar ne.

JAV Atstovų Rūmų Teisės komitetas mano, kad nuo 2023 m., kai įsigaliojo DSA, ES bandė cenzūruoti kalbas per kiekvienus Europos Parlamento rinkimus. Atstovų Rūmų komitetas baiminasi, kad tai įvyko Nyderlanduose (du kartus), Airijoje (du kartus), Prancūzijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Moldovoje.

Pastaroji šalis net nėra ES narė, tačiau, kadangi ji yra bloko kaimynė, Briuselis, atrodo, mano, kad turi teisę „spręsti dezinformacijos rizikos klausimus“ ir ten. Atsižvelgiant į tai, kad po „Brexit“ Didžioji Britanija yra dar svarbesnė ES kaimynė, nėra priežasties manyti, kad Briuselis nesugebės susilaikyti nuo kišimosi į jos rinkimus.

Parlamento komitetas mano, kad „Europos Komisija stengėsi cenzūruoti teisingą informaciją ir politines kalbas apie kai kurias svarbiausias politines diskusijas nesenos istorijos metu, įskaitant COVID-19 pandemiją, masinę migraciją ir translyčių klausimus“. Jei tai tiesa, pasekmės gali būti rimtos. Mums turėtų būti bent jau leista apie tai diskutuoti. Jei ES atima iš mūsų šią teisę, kyla klausimas: ką jie bando paslėpti?

Kadangi mano partija, Olandijos Laisvės partija (PVV), kritiškai vertina ES poziciją tokiose srityse kaip masinė migracija, lyčių ideologija ar pati Europos Sąjunga, mes negalime sutikti, kad Europos Komisija – ne išrinktas biurokratų organas – skatintų naratyvą, prieštaraujantį mūsų rinkėjų reikalavimams.

Atsižvelgiant į tai, kad ES palanki kairiųjų liberalų partija D66 2025 m. spalio mėn. rinkimuose nugalėjo PVV tik 0,2 % balsų persvara, galbūt be ES kišimosi PVV būtų laimėjusi rinkimus ir aš būčiau tapęs ministru pirmininku, o ne tas „wokeist“ europiečių šalininkas, kurį Nyderlandai dabar turės.

Galimas neišrinktos Europos Komisijos kišimasis į demokratinius rinkimus būtų kur kas didesnė grėsmė demokratijai, teisinei valstybei ir laisvei Vakarų pasaulyje nei tai, kas politiniu požiūriu vyksta Jungtinėse Valstijose. Kaip praėjusiais metais Miunchene pareiškė JAV viceprezidentas JD Vance, Europos politinėms elitėms „tiesiog nepatinka mintis, kad kas nors, turintis kitokį požiūrį, galėtų išreikšti kitokią nuomonę arba, Dieve saugok, balsuoti kitaip, arba, dar blogiau, laimėti rinkimus“.

Mūsų demokratinė pareiga yra užtikrinti, kad Briuselyje esančios ES institucijos, neturinčios teisėtumo, nustotų cenzūruoti ir reguliuoti žodžio laisvę. ES skaitmeninių paslaugų akto tikslas yra kontroliuoti mūsų visuomenių naratyvus. Jei Jungtinės Valstijos sugebėtų sustabdyti DSA nuo amerikiečių technologijų bendrovių persekiojimo, tai būtų didžiulė paslauga žodžio laisvei Europoje. Kaip ir prieš 80 metų, JAV vėl išlaisvintų mus iš tironijos.

Kartu su kitais Europos patriotais esu be galo dėkingas, kad Amerika gina mūsų žodžio laisvę ir garantuoja mūsų teisę į laisvus rinkimus be despotiškų autokratų Briuselyje kišimosi.

https://www.breitbart.com/europe/2026/02/12/europe-may-again-need-america-to-liberate-it/

Migrantai Vokietijoje: somaliečiai ištaigingoje viloje prie Baltijos

 

Žemiau pateikiu vertimą straipsnio "Prabangi vila somaliečiams: vokiečių svajonė prie Baltijos jūros", paskelbtą portale Report24.

Trylika žmonių, tariamai smurtaujantis vyras, pabėgimas iš Somalio per Egiptą į Kylį – ir galiausiai milijonų vertės namas prie Baltijos jūros. „Vokiečių svajonė“ 13 asmenų šeimai iš Somalio, finansuojama mokesčių mokėtojų, tapo realybe. 2022 m. žiniasklaidos pranešimas vėl tapo viraliniu ir atskleidžia padėtį spalvingoje šalyje.

Spalvingiausioje Vokietijoje per visą istoriją buvo (ir yra) priimami keisčiausi „pabėgimo motyvai“, kad būtų suteiktas prieglobsčio statusas. Prieglobsčio priežastimi laikomas ne tik politinis, religinis, seksualinis ar etninis persekiojimas ir pan., bet, matyt, ir smurtaujantis vyras. Tai rodo 13 asmenų šeimos iš Somalio pavyzdys, kuri per Egiptą ir kitas saugias trečiąsias šalis atvyko į Kylį. 2022 m. apie tai pranešė „Kieler Nachrichten“; socialiniuose tinkluose šis atvejis vėl kelia pasipiktinimą.

Vienas iš pagrindinių variklių: turtingas verslininkas iš šio regiono. Apgyvendinimas: verslininko tėvų namuose – viloje prie pat Baltijos jūros, Heikendorfo savivaldybėje, kurioje gyvena beveik 8400 gyventojų. O kas moka nuomą už šį objektą, kurio vidutinis vokietis net ir turėdamas du pajamų šaltinius negalėtų sau leisti? Žinoma, mokesčių mokėtojai. O likusią pragyvenimo išlaidų dalį taip pat turi padengti visuomenė.

Šeima – tai 44 metų motina su vienuolika vaikų ir net vienu anūku. Pagal ataskaitą, jie, kuriuos aprūpina Vokietijos socialinė valstybė, galėjo apsigyventi name, kuriame yra penkios didelės miegamosios, dvi virtuvės, trys vonios kambariai ir didelis sodas. Jį „dosniai“ suteikė geranoriškas verslininkas Ulrich Fries, kuris pats dirba prieglobsčio pramonėje. Jis perka butus, kad galėtų juos išnuomoti prieglobsčio migrantams.

https://www.youtube.com/watch?v=8rZw-XQzlbA

Vokiečiai apie Latvijos sprendimą: jokių migrantų, jokių baudų

 

Žemiau pateikiu vertimą straipsnio "Latvija priešinasi ES: jokių migrantų, jokių baudų", paskelbto Vokietijos portale Report 24.

Nedidelė Latvija priešinasi migracijos fanatikams Briuselyje. Eurokratai nori užtvindyti migrantais ir Rytų Europą. Kas nenori priimti perskirstytų prieglobsčio prašytojų, tas turės sumokėti baudas. Tačiau Latvijos vyriausybė atsisako daryti ir viena, ir kita.

Pagal vadinamąjį migracijos paktą kuo daugiau prieglobsčio prašytojų turi būti paskirstyta po visą Europos žemyną. Kadangi nei Pietų, Šiaurės ir Vakarų Europos nacionalinės vyriausybės, nei pati Europos Sąjunga neužtikrina veiksmingos sienų apsaugos ir ribojančių atsisakymų, siekiama kuo daugiau šių žmonių perkelti į Vidurio Rytų ir Rytų Europą.

Tačiau ten šia politika nėra labai džiaugiamasi. Kelios šalys, tarp jų Vengrija ir Lenkija, jau pareiškė savo nepritarimą. Dabar prie jų prisijungė ir mažoji Latvija. Baltijos valstybės užsienio reikalų ministrė Baiba Braže per metinę užsienio politikos diskusiją Latvijos parlamente (Saeima) pareiškė, kad vyriausybė nepriims jokių papildomų prieglobsčio prašytojų ir nėra pasirengusi mokėti baudas.

Šios baudos siekia 20 000 eurų už kiekvieną atmestą prieglobsčio prašytoją ir turi būti sumokėtos į ES „solidarumo fondą“. Tačiau Latvija, kuri, kaip ir Lenkija ar Vengrija, ES išorės sienas saugo veiksmingiau nei daugelis Pietų Europos šalių, nemato tam jokios priežasties. Vien pernai buvo užkirstas kelias daugiau nei 10 000 neteisėtų sienos kirtimų, ypač prie sienos su Baltarusija.

Ryga yra pasirengusi kitoms šalims teikti operatyvinę pagalbą ir dalytis patirtimi sienų apsaugos srityje, tačiau migrantų perskirstymo ji nepalaiko. Latvijai prisijungus prie ES vidaus antiimigracinio pakto grupės, toliau auga pasipriešinimas neatsakingai migracijos politikai Europoje.

https://report24.news/lettland-stellt-sich-gegen-eu-keine-migranten-keine-strafzahlungen/

Briuselio naujas triukas: kaip apeiti ES taisykles. Dalinė Ukrainos narystė ES?

 

Ukraina jau kitais metais galėtų tapti daline ES nare, nes Briuselis siekia sustiprinti šalies pozicijas Europoje ir išlaikyti ją atokiau nuo Maskvos, teigia 10 pareigūnų ir diplomatų.

Briuselio naujas triukas: kaip apeiti ES taisykles

Praėjus ketveriems metams po Rusijos visapusiško įsiveržimo ir Kijevui siekiant įtraukti ES narystę į taikos sutartį su Kremliumi iki 2027 m., ši idėja, kuri dar yra ankstyvoje stadijoje, reikštų dramatišką pokytį, kaip blokas priima naujas šalis. Pagal šį planą Ukraina gautų vietą prie ES stalo prieš įgyvendindama reformas, būtinas visateisei narystei.

Pasak Europos pareigūnų ir Ukrainos vyriausybės, Kijevo paraiška dėl narystės yra skubi. Rusija greičiausiai bandys „sutrukdyti mūsų įstojimui į ES“, Ukrainos prezidentas Volodymyr Zelensky penktadienį Kijeve žurnalistams atsakė į klausimą apie oficialaus 2027 m. stojimo datos nustatymo svarbą. „Todėl mes sakome, kad reikia nustatyti datą. Kodėl konkrečią datą? Nes tą datą pasirašys Ukraina, Europa, JAV ir Rusija.“

Pasak ES pareigūno ir dviejų Europos diplomatų, naujausia versija neoficialiai vadinama „atvirkštiniu plėtimu“, nes ji į bloką įtraukia šalis proceso pradžioje, o ne pabaigoje, kai jos atitinka narystės kriterijus.

ES pareigūnai sako, kad ši idėja yra patraukli, nes ji suteiktų Kijevui laiko užbaigti demokratinių institucijų, teismų ir politinės sistemos reformas, tuo pačiu sumažinant tikimybę, kad Ukraina prarastų viltį prisijungti prie bloko ir nusisuktų nuo Vakarų.

Remdamasis pokalbiais su penkių skirtingų šalių diplomatų, trijų ES pareigūnų ir dviejų Ukrainos pareigūnų, kuriems buvo užtikrintas anonimiškumas, kad jie galėtų aptarti konfidencialias derybas, apie kurias jiems yra žinoma, „Politico“ nustatė penkis žingsnius.

1 etapas: parengti Ukrainą

ES „pateikė“ Ukrainos stojimo paraišką. Tai reiškia, kad Kijevui suteikiamos neoficialios gairės dėl derybų dėl „klasterių“ – teisinių veiksmų, vedančių prie narystės.

Blokas jau pateikė Ukrainai informaciją apie tris iš šešių derybų klusterių. Kovo mėnesį Kipre vyksiančiame neoficialiajame Europos reikalų ministrų susitikime ES ketina pateikti atvykusiai Ukrainos delegacijai informaciją apie kitus blokus, kad būtų galima pradėti ir su jais susijusį darbą.

„Nepaisant sudėtingiausių aplinkybių, Rusijos agresijos, Ukraina spartina savo reformų pastangas“, POLITICO sakė Marilena Raouna, Kipro Europos reikalų viceministrė, kurios šalis pirmininkauja ES Tarybai. Pasak jos, kovo 3 d. susitikimo tikslas bus sustiprinti šią paramą.

Tačiau, kaip sakė vienas ES pareigūnas, reformų srityje „nebus jokių trumpesnių kelių“. Šią žinią pakartojo du aukšti diplomatai iš šalių, kurios tvirtai remia Ukrainą, taip pat visi ES pareigūnai, su kuriais kalbėjosi POLITICO.

„ES narystė duoda naudos tik tuo atveju, jei plėtros metu vyksta transformacijos procesas – tai yra tikroji ES narystės supergalia“, – sakė vienas pareigūnas.

„Europos Komisija turi suderinti šiuos du dalykus: būtinybę sparčiai siekti pažangos ir reformų įgyvendinimą Ukrainoje.“

Kijevas pareiškė, kad yra pasirengęs atlikti reikiamą darbą. „Techniniu požiūriu būsime pasirengę iki 2027 m.“, – penktadienį sakė V. Zelenskis. „Jie kalba apie karo pabaigą ir tuo pačiu metu teikiamas saugumo garantijas. Mums ES reiškia saugumo garantijas.“

Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama, kuris praėjusį mėnesį sakė, kad kūrybiškas požiūris į narystę ES yra „gera idėja“ ir kad jo šalis netgi sutiktų laikinai neturėti savo komisaro.

2 etapas: sukurti „lengvą“ ES narystę

Penktadienį Briuselyje įvykusiame susitikime ES vyriausybės paklausė Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen apie pastangas išspręsti aklavietę dėl naujų šalių stojimo į ES, teigė susitikime dalyvavę arba apie jo turinį informuoti diplomatai.

Jų teigimu, U. von der Leyen pateikė keletą variantų ir modelių, kuriuos svarsto ES. Tarp jų buvo ir „atvirkštinio plėtros“ idėja.

„Tai būtų tarsi proceso persvarstymas – prisijungiate ir tada palaipsniui įgyjate teises ir pareigas“, sakė ES pareigūnas, susipažinęs su diskusijos turiniu. „Taigi mes persvarstytume stojimo procesą, atsižvelgdami į tai, kad šiandien situacija yra labai skirtinga, palyginti su tuo metu, kai Komisija nustatė stojimo kriterijus.“

Idėja yra ne sumažinti reikalavimus, bet nusiųsti politinį signalą šalims, kurių stojimas į ES yra atidėtas dėl karo ar tokių sostinių kaip Budapeštas pasipriešinimo – ne tik Ukrainai, bet ir Moldovai, Albanijai ir kitoms šalims.

„Svarbu nusiųsti politinį signalą“, – sakė ES diplomatas. „Agresijos karas tęsiasi jau ketverius metus. Ukrainiečiai turi būti remiami. ES turi suteikti šią paramą tiek politiškai, tiek psichologiškai.“

Nors Zelensky anksčiau yra pareiškęs, kad Ukraina nepriims antraeilių narių statuso ES, jis gali būti atviras sprendimui, kuris užtikrintų šalies kelią į ES, kol ji taps visateise bloko nare, sakė pareigūnas, susipažinęs su Kijevo pozicija.

Moldovos pareigūnas POLITICO sakė, kad šalis „nori prisijungti prie Europos Sąjungos, kuri veiksmingai veikia ne tik 27 valstybėse narėse, ir mes palankiai vertiname diskusijas dėl vidaus reformų, kurios tai padarys įmanoma“. Tuo pačiu metu „visateisė narystė – su lygiomis teisėmis ir visateise dalyvavimu ES sprendimų priėmimo procese – turi likti aiškiu ir galutiniu tikslu“.

Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama praėjusį mėnesį „POLITICO“ sakė, kad kūrybiškas požiūris į narystę ES yra „gera idėja“ ir kad jo šalis netgi sutiktų kol kas neturėti savo komisaro.

ES viduje yra šios idėjos priešininkų. „Iš principo negali būti dviejų kategorijų valstybių narių“, – sakė vienas ES pareigūnas. „Tai nebūtų sąžininga nei Ukrainos, nei Europos projekto atžvilgiu. Reikia skatinti reformas.“

Pasak vieno aukšto rango diplomato, ypač Vokietija priešinasi daugiapakopės ES narystės sistemos sukūrimui ir baiminasi, kad šalims, kurios dar nėra pasirengusios prisijungti, bus duoti pažadai, kurių Briuselis negalės išpildyti. Tačiau yra vilties, kad jei kitos didžiosios ES valstybės, tokios kaip Paryžius, Roma ir Varšuva, parems šią iniciatyvą, Berlynas taip pat bus įtikintas.

3 etapas: laukti, kol Orbán pasitrauks

Ukrainos stojimo perspektyvų iššūkis yra įtikinti visas 27 valstybes nares, nes bet koks sprendimas dėl bloko plėtros reikalauja vienbalsio pritarimo. Orbán, artimiausias Putino sąjungininkas ES, tam stipriai priešinasi.

Tačiau Komisija ir ES sostinės stebi balandžio mėn. vyksiančius Vengrijos rinkimus ir stengiasi apeiti Orbáno veto.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas, kuris priešinasi Ukrainos narystei ES, balandžio mėnesį susidurs su įtempta rinkimų kova.

Nė vienas iš POLITICO apklaustų pareigūnų netikėjo, kad Orbánas pakeis savo nuomonę iki rinkimų.

Vengrijos ministro pirmininko neapykanta Kijevui yra „giliai įsišaknijusi“, sakė vienas aukštas ES diplomatas. „Tai yra asmeninis Orbáno ir Zelensko reikalas. Tai daugiau nei strateginis ar taktinis žaidimas.“

Jei Orbánas bus perrinktas, bus imtasi ketvirtojo žingsnio.

4 etapas: Trumpo kortos išnaudojimas

Nors Orbáno prieštaravimas Ukrainos stojimui į ES atrodo tvirtas, yra vienas asmuo, kuris, Europos lyderių nuomone, gali pakeisti jo nuomonę: Donaldas Trumpas.

Amerikos prezidentas, kuris palaiko artimus ryšius su Orbánu ir rėmė jį prieš Vengrijos rinkimus, neslepia savo noro būti tuo, kuris paskatins Ukrainą ir Rusiją pasirašyti taikos sutartį. Kadangi Ukrainos stojimas į ES iki 2027 m. yra įtrauktas į 20 punktų pasiūlymo dėl karo pabaigos projektą, yra vilties, kad Trumpas paragins Budapeštą pasirašyti susitarimą.

Pagal taikos pasiūlymą Jungtinės Valstijos „įsipareigoja užtikrinti, kad niekas neblokuos“ sutarties elementų, sakė jis. „Kalbame apie tai, ar Jungtinės Valstijos bendradarbiaus politiniu lygmeniu su tam tikromis Europos organizacijomis, kad jos netrukdytų sutarčiai.“

Pasak vieno ES diplomato, Trumpo administracija anksčiau darė spaudimą Orbánui derybų dėl ES sankcijų paketo Maskvai metu.

5 etapas: jei viskas kitas nepavyks, atimti iš Vengrijos balsavimo teises

Jei Trumpo derybiniai įgūdžiai nepavyks, ES turi dar vieną kortą: pagal du ES diplomatus, vėl taikyti ES sutarties 7 straipsnį prieš Vengriją.

7 straipsnis, kuris taikomas, kai šalis kaltinama pažeidžianti pagrindines bloko vertybes, yra rimčiausia politinė sankcija, kurią ES gali taikyti, nes ji sustabdo valstybės narės teises, įskaitant tas, kurios susijusios su naujų valstybių narių priėmimu.

ES kol kas neketina imtis šio žingsnio, nes mano, kad tai būtų naudinga Orbánui prieš balandžio mėn. rinkimus. Tačiau sostinės svarsto galimybę taikyti sankcijas, jei Orbánas bus perrinktas ir toliau trukdys ES sprendimų priėmimui. Trečiojo diplomato teigimu, toks žingsnis yra „visiškai įmanomas“.

Šaltinis: 

https://magyarhirlap.hu/kulfold/20260210-brusszel-uj-trukkje-igy-kerulnek-meg-az-unios-szabalyokat

Imigrantų vaikų gauja iš Leipcigo padarė per 200 nusikaltimų, užpuolė košerinę kavinę

Vokiečių spauda praneša, kad nuo 2025 m. rudens vaikų ir paauglių gauja terorizuoja ištisus Leipcigo (Saksonija) rajonus. Jų sąskaitoje jau yra daugiau nei 200 nusikaltimų, nuo plėšimų iki kūno sužalojimų. Manoma, kad gaujos lyderiai yra du dvylikamečiai dvyniai, kurių šeima imigravo iš Sudano. Sistema pasirodo esanti bejėgė.

Policijos duomenimis, gauja susideda iš mažiausiai 14 vaikų ir paauglių – migrantų vaikų ir vietinių, tačiau dauguma jų turi užsienio šaknų – iš kurių keli dar nėra sulaukę baudžiamosios atsakomybės amžiaus. Gaujos lyderiais laikomi du dvylikamečiai broliai, kurių šeima imigruvo iš Sudano. Dvyniai gimė Leipcige, turi dvigubą pilietybę. Jų motina yra vieniša ir vis dar beveik nemoka vokiečių kalbos. Abu berniukai yra pašalinti iš mokyklos, todėl turi dar daugiau laiko realizuoti savo nusikalstamus polinkius. Šeima yra prižiūrima valdžios institucijų.

Šiai gaujai priskiriama daugiau nei 200 nusikaltimų (2026 m. vasario pradžioje). Tai daugiausia plėšimai ir kūno sužalojimai, bet taip pat ir turto sugadinimas bei vagystės. Aukos paprastai yra to paties amžiaus, bet buvo užpulti ir jauni suaugusieji – vienu atveju net sunkiai sužeisti. Gaujos nusikaltimai dažniaus įvykdomi Grünau ir Leipzig-West rajonuose. Tarp karščiausių taškų yra Allee-Center, Paunsdorf Center, Höfe am Brühl ir kelių mokyklų aplinka, tarp jų – Montessori mokykla Grünau. Dabar vis daugiau vaikų yra vežami į mokyklą ir pasiimami iš jos.

Nukentėjo žydų kavinė

Šių metų sausio mėn. gauja Leipcige užpuolė košerinę žydų kavinę „HaMakom“ ir ją apmėtė buteliais, šaukė rasistinius šūkius. Užpuolikai bandė nuplėšti Izraelio vėliavą.

Čekijos parlamento pirmininkas Tomio Okamura paviešino faktus apie Leipcigo  auglių imigrantų nusikalstamos grupuotės iš Vokietijos Leipcigo išpuolius prieš žmones ir paskelbė apie Čekijos atsisakymą prisijungti prie ES migracijos pakto.

„Jie vagia, be jokių apribojimų muša praeivius ir apiplėšia juos, riaušės tapo įprastu reiškiniu. 11–14 metų vaikų gauja terorizuoja Saksonijos miestą Leipcigą, kuris yra vos keliasdešimt kilometrų nuo Čekijos sienos. Nepaisant to, kad vietos policija sudarė specialią tyrimo grupę, kuri užsiima tik šia gauja, ji neturi realių svertų paveikti chuliganus, nes juos saugo įstatymas ir jų amžius“, – pabrėžė O. Okamura.

Savo kalboje Okaamura išsamiai apibūdino planuojamas priemones. Jis pranešė apie naujo prieglobsčio įstatymo rengimą, kuris numatys prieglobsčio suteikimą tik išimtiniais, aiškiai apibrėžtais atvejais. Migracijos politika, kaip pažymėjo pranešėjas, turi atspindėti darbo rinkos poreikius ir Čekijos Respublikos saugumo interesus.

Lietuvos valdantieji nesimoko iš svetimų klaidų ir, skirtingai nuo Lenkijos, Latvijos, Estijos, Vengrijos, Čekijos ir Slovakijos vyriausybių, jungiasi prie skandalingo "Migracijos pakto", ketina vežti nelegalius migrantus.

"Nature": 70 procentų Europos dirvožemio užteršta augalų apsaugos priemonėmis

 

Viename iš prestižiškiausių pasaulio mokslinių žurnalų "Nature" paskelbtas grupės mokslininkų tyrimas "Pesticidų likučiai keičia taksonominę ir funkcinę biologinę įvairovę dirvožemyje". Šiame J. Köninger ir kt. (2026) "Nature" straipsnyje nagrinėjamas 63 pesticidų poveikis dirvožemio gyvūnijai 373 vietovėse, apimančiose miškus, pievas ir dirbamus laukus 26 Europos šalyse. Pesticidų likučiai buvo aptikti 70 % vietovių ir pasirodė esą antras pagal stiprumą dirvožemio biologinės įvairovės modelių veiksnys po dirvožemio savybių. Pesticidai pakeitė mikrobų funkcijas, įskaitant fosforo ir azoto apytaką, ir slopino naudingus taksonus, įskaitant micelių grybus ir bakterijomis mintančius nematodus. 

Tarptautinis tyrimas pirmą kartą pateikė išsamius kiekybinius įrodymus apie Europos dirvožemio būklę ir parodė, kad 70 procentų Europos dirvožemio yra užteršta augalų apsaugos priemonėmis, ir ne tik laukuose.

„Tai daro poveikį įvairiems naudingiems dirvožemio organizmams, pavyzdžiui, grybams (mikorizai) ir siūliniams kirminams (nematodams), ir kenkia jų biologinei įvairovei“, –

sakė tyrimo vadovas Marcel van der Heijden, Ciuricho universiteto Augalų ir mikrobiologijos instituto profesorius.

Šį tyrimą atliko tarptautinė komisija, sudaryta iš dešimties Europos mokslinių tyrimų įstaigų, tarp kurių – Europos Sąjungos bendrasis tyrimų centras, Šveicarijos žemės ūkio tyrimų institutas „Agroscope“ ir Ciuricho universitetas.

Dažniausiai mokslininkai rado fungicidus, t. y. veikliąsias medžiagas, skirtas kovai su grybais. Jie sudarė 54 proc. visų augalų apsaugos priemonių, po jų sekė herbicidai – 35 proc. (daugiausia glifosatas) ir insekticidai – 11 proc.

Dauguma augalų apsaugos priemonių buvo rasta žemės ūkio laukuose. Tačiau jos buvo rastos ir miškuose bei pievose, kur paprastai augalų apsaugos priemonės nenaudojamos. Mokslininkų nuomone, tai greičiausiai lemia vėjo platinamas augalų apsaugos priemonių purškimo rūkas.

Daugialypis poveikis naudingiems organizmams

Įvairių augalų apsaugos priemonių problema yra ta, kad jos naikina ne tik kenkėjus, kurie kenkia mūsų naudingiesiems augalams, bet ir naudingus dirvožemio organizmus.

Todėl mokslininkai tiriamuose mėginiuose tyrė dirvožemio organizmų, tokių kaip bakterijos, grybai, kirminai ir vienaląsčiai, biologinę įvairovę. Jie nustatė, kad augalų apsaugos priemonės smarkiai keičia dirvožemio gyvųjų organizmų bendrijas.

"Mikoriziniai grybai, kurie yra svarbūs mūsų naudingiesiems augalams, ypač nukenčia nuo augalų apsaugos priemonių“, – sakė dirvožemio ekologas van der Heijden.

Grybai jungiasi su naudingųjų augalų šaknimis ir padeda jiems įsisavinti vandenį ir maistines medžiagas. Ypač žalingas yra fungicidas biksafenas, naudojamas kovai su kenksmingais grybais javų pasėliuose: jis daro neigiamą poveikį daugeliui tiriamų dirvožemio organizmų.

Be to, mokslininkai įrodė, kad augalų apsaugos priemonių likučiai keičia ir pačią dirvožemio funkciją.

„Kai kurie organizmai, ypač keletas bakterijų rūšių, gauna naudos iš augalų apsaugos priemonių naudojimo, tikriausiai dėl to, kad sumažėja kitų organizmų skaičius“, - pridūrė Julia Königer, pagrindinė tyrimo autorė.

Tai buvo įrodyta, kai mokslininkai ištyrė pagrindinius dirvožemio funkcionavimo elementus, pavyzdžiui, maistinių medžiagų, tokių kaip fosforas ir azotas, atgavimą ir išsiskyrimą.

„Rezultatai rodo, kad augalų apsaugos priemonių naudojimas daro neigiamą poveikį natūraliai maistinių medžiagų tiekimo funkcijai atitinkamame dirvožemyje. Todėl norint išlaikyti derlingumą reikia papildomai tręšti“, – paaiškino van der Heijden.

Politikai turi imtis veiksmų

Įvairių augalų apsaugos priemonių žalingas poveikis paukščiams, bitėms ir kitiems vabzdžiams yra žinomas ir dokumentuotas jau seniai. Dabar naujasis tyrimas atskleidžia dar vieną aktualią problemą.

„Mūsų tyrimas taip pat rodo, kad augalų apsaugos priemonės daro labai didelį poveikį mūsų dirvožemiui. Dažnai net nesusimąstoma, kaip augalų apsaugos priemonės veikia organizmus, kurie nėra jų taikymo objektas“, – teigia antroji tyrimo vadovė Maria J. I. Briones. 

Kadangi kai kurios veikliosios medžiagos yra sunkiai skaidomos, jos lieka dirvožemyje daugelį metų ir ilgalaikėje perspektyvoje daro didelį poveikį dirvožemio ekosistemai.

Siekiant apsaugoti dirvožemį, ekotoksikologiniai vertinimai turi apimti ne tik atskirų rūšių bandymus, bet ir augalų apsaugos priemonių poveikį bendruomenėms ir jų funkcijoms dirvožemyje. Mokslininkų teigimu, politiniai sprendimų priėmėjai turi skubiai atsižvelgti į šiuos aspektus dabartinėje diskusijoje apie augalų apsaugos priemones.

Britanija per balta. Dr.Vytautas Sinica

 

Būtent taip teigia ataskaita, parengta Jungtinės Karalystės Aplinkos, maisto ir žemės ūkio departamento (DEFRA) užsakymu. Tiksliau, per balta jos provincija (countryside), gamtinė ir kitokia aplinka. Per balta baltais žmonėmis, bet ir nacionaliniais parkais, kraštovaizdžio visuma. Šis esą nesvetingas kitų rasių ir ne vidurinės klasės žmonėms. Pernelyg britiškas. Pasirodo, kad ir kas tai būtų, britiškumą dar sugebama atpažinti, kai norisi jį išnaikinti.

Man, kaip ir jums, nėra lengva patikėti skaitant tokias destruktyvias nesąmones. Visgi tai yra logiška įvairovės ir įtraukties ideologijos pabaiga. Nuo pat pradžių, kai britai ir kitos Europos tautos pokariu pradėjo masiškai įsileisti migrantus ne iš Europos, tą stūmė du susipynę motyvai: ekonominis interesas ir įvairovės ideologija. Ekonominis pigios darbo jėgos interesas yra gana aiškus. Jis tik ignoruoja visus, kas dėl jo nukenčia, bet nėra fanatiškas, nenaikina tautinių valstybių tyčia, tiesiog nes apsimoka. Jeigu nebeapsimoka, jis gali tapti prieš visuomenės perkeitimą migrantais. Valstybei jis tiesiog abejingas.

Visiškai kas kita yra naujosios kairės ideologinis užsidegimas sukurti daugiatautę valstybę, kuri savo įvairovę išpirktų pokolinijines ir baltosios privilegijos kaltes. Šis entuziazmas neturi jokių stabdžių ir eina tiek, kiek jam leidžiama. Su juo beprasmiška kalbėtis net apie integraciją. Nes pagal tikinčius įvairovės ideologija, dėl nuskriaustų kraštų migrantų reikia padaryti viską - pasidalinti europiečių per amžius sukurta gerove, saugumu, nereikalaujant prisitaikymo, priešingai, patiems prisitaikant, kad atvykusieji čia jaustųsi kuo geriau ir jaukiau. Kad Europa jiems būtų svetinga.

Taigi britus šiandien valdo kairieji ideologiniai bepročiai su pakistaniečių vaikų prekeivių gaujas dėl politinio korektiškumo faktiškai dangsčiusiu Keiru Starmeriu priešakyje. Ir jie į ataskaitą, jog Britarija vis dar per balta, reaguoja rengdami planus, kaip padaryti ją labiau spalvota. Daugiau nebritiškos architektūros, halal maisto, migrantų kalbų ir, žinoma, pačių užsieniečių, kurie kol kas telkiasi miestuose, provinciją apeidami. Tai beprotybė, kuria iš pradžių sunku patikėti. Bet patikėti reikia, nes tik tada suprantame, su kuo susiduriam.

Lietuvoje dar nėra tiek išprotėjusių lietuvybės ir net baltosios rasės išnaikinimo partijų. Arčiausiai to buvusi Laisvės partija nuo valdžios šiandien toli. Valdantys socialdemokratai pas mus dar 'tradiciniai', t.y. labiau ekonominiai kairieji nei įvairovės ir įtraukties fanatikai. Šia prasme 'dešinieji' dažnai už juos kairesni. Nors ir čia esama kai kurių pavojingų nesąmonių, apie kurias greitai pakalbėsime. Lietuvai ne vėlu apsiginti nuo tokių radikalių idėjų. Bet tam reikalingas sutarimas, kad branginame lietuvišką Lietuvą, kad didžiuojamės, kuo esame, kad Lietuva mums reikalinga savaime, dėl mūsų išlikimo. Tokio sutarimo ir net rūpesčio Lietuvos politikoje šiandien nėra, kad ir kokios koalicijos keistųsi.

Nuorodos apie britų planus: 

https://www.foxnews.com/world/uk-govt-backed-review-says-britains-national-parks-feel-white-unwelcoming

https://www.telegraph.co.uk/news/2026/02/01/diversity-drive-make-countryside-less-white

https://www.express.co.uk/news/uk/2165401/countryside-be-made-less-white