Hans-Peter Hörner, Badeno-Viurtembergo žemės parlamento narys.
Islamizacija Vokietijos mokyklų kiemeliuose prasideda ne, kaip galima būtų manyti, slapta dalijant Koraną. Ji taip pat neprasideda akivaizdžiai agresyviai – reguliariu privalomuoju dalyku „Islamo pamokos“, dar vadinamu „Islamo religijos pamokomis“. Islamizacija taip pat prasideda ne tik internete, islamistų neapykantos skelbėjų „TikTok“ vaizdo įrašuose – ji visiškai atvirai pasireiškia Vokietijos mokyklų kiemeliuose ir klasėse.
Religinis prisipažinimas islamo tikėjimu mokyklų bendruomenėse, kuriose yra didelė musulmonų dalis, sukuria bjaurią hierarchiją: mergaitės – ne tik vietinės – yra kontroliuojamos dėl savo aprangos, „garbingos elgsenos“ ar dėl savo ryšių. Mokyklos draugai, kurie nėra prisiekę musulmonų tikėjimui, per ramadaną yra prievartaujami prisijungti prie pasninkavimo. Mokytojai, kurie, kalbėdami apie evoliuciją, Izraelį, lytinį švietimą ar lygybę, gali patekti į uolių „mini džihadistų“ ir „jaunųjų islamistų“ kryžminę ugnį, stengiasi apeiti tam tikras temas arba, iš anksto bijodami konfliktų, jas neutralizuoti.
Mokyklos kiemas tapo būsimų visuomenės pokyčių indikatoriumi, ankstyvojo įspėjimo sistema, socialiniu seismografu. „MOTRA-Monitor 2024/25“ praneša, kad 2025 m. 45,1 proc. musulmonų iki 40 metų Vokietijoje bus paslėptai arba aiškiai linkę į islamizmą. Ketvirtadalis šių apklaustųjų (23,8 proc.) mano, kad religiniais pagrindais grindžiami įstatymai turėtų būti viršesni už priimančiosios šalies teisinę praktiką. Ir tai bus tik pradžia.
Grupinis spaudimas, „TikTok“ pamokslininkai ir politinė religija susiduria su jaunais, dar neislamizuotais vokiečiais, ieškančiais savo tapatybės pavojuje esančioje šalyje, kurios ateitis neaiški, o kultūrinis pasitikėjimas savimi sugadintas. Gunnar Schupelius laikraštyje „Berliner Zeitung“ puikiai aprašė kasdienybę Berlyno mokyklose: bauginimas, atskirtis, spaudimas atsiversti, kaltinimai, kad esi ne „tikras“ musulmonas – visa tai yra kasdienybė. Kas čia mato nekenksmingus pavienius atvejus, tas arba yra ideologiškai apakintas raudonųjų, žaliųjų ir juodųjų ideologijų, arba pasidavęs pražūtingai tolerancijos sampratai.
Austrijos sostinė rodo, kur veda migrantų ir islamistų įtaka. Pasak ten veikiančios Švietimo direkcijos, valstybinėse privalomosiose mokyklose apie 42 procentai mokinių išpažįsta islamą, o valstybinėse vidurinėse mokyklose – beveik kas antras. Problema yra bendrų taisyklių praradimas ir religinių paralelių sistemų egzistavimas, o islamas pasireiškia beveik vien agresyviai ir linkęs į smurtą – apie tai kai kurie mokiniai galėtų papasakoti ne vieną istoriją.
Atsakingi politikai neturi elgtis abejingai. Mokyklos tvarkos taisyklės ir sankcijos turi būti nuosekliai įgyvendinamos. Tas, kas islamizmą vadina jo tikruoju pavadinimu ir, svarbiausia, su juo kovoja, nėra priešiškas musulmonams. Tas, kas jį nutyli, palieka vokiečių vaikus vienus ir atiduoda mokyklos kiemą religiniams agresoriams, kurie čia, geriausiu atveju, gali tik naudotis svečių teisėmis.
„Islamas“, – teigia rašytojas ir politinis patarėjas Irfanas Peci, – „savo esme jau yra sukurtas taip, kad netoleruotų jokios kitos sistemos, ideologijos ar vertybių sistemos šalia savęs ir, jei reikia, plistų netgi naudodamas prievartą.“ Peci, kuris kadaise buvo „Pasaulinio islamo žiniasklaidos fronto“ (GIMF) vadovas Vokietijoje, žino, apie ką rašo.
