ES komisaras gynybos reikalams Andrius Kubilius neseniai pareiškė: yra didelė tikimybė, kad Europa susidurs su Rusijos agresija. Briuselio nuomone, būtent dėl to reikalinga nauja gynybos doktrina, naujos institucijos ir nauji sprendimų priėmimo mechanizmai.
– Yra reali tikimybė, kad Europa susidurs su Rusijos agresija, – pirmadienį pareiškė ES komisaras gynybos klausimais Andrius Kubilius. Briuselio nuomone, reikalinga nauja gynybos doktrina, naujos institucijos ir nauji sprendimų priėmimo mechanizmai.
Savo kalboje, pasakytoje „Forum Europa“ politinės ir ekonominės konferencijų serijos renginyje, komisaras atkreipė dėmesį, kad Rusijos kare prieš Ukrainą kol kas nėra taikos perspektyvų.
Kubilius atkreipė dėmesį į tai, kad Rusijos karinės išlaidos, skaičiuojant pagal perkamosios galios paritetą, siekia apie 85 procentus visų Europos Sąjungos gynybos išlaidų. Be to, iki 2026 m. Maskva gali būti pajėgi dislokuoti net septynis–devynis milijonus dronų.
Komisaras taip pat įspėjo, kad konfliktas dėl Irano gali turėti įtakos Europai ne tik dėl kylančių energijos kainų, bet ir dėl balistinių raketų, kurių veikimo nuotolis siekia net tris tūkstančius kilometrų, grėsmės, tuo tarpu Ukrainoje, Persijos įlankos šalyse ir Europoje trūksta gynybos sistemų.
Jis taip pat priminė, kad, pasak NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte, Europa turi keturgubai padidinti savo oro gynybos pajėgumus.
Savo kalboje Kubilius išskyrė tris klausimų grupes, susijusias su Europos gynybos stiprinimu: institucinius rėmus, Ukrainos vaidmenį ir gynybos pramonės iššūkius.
Kalbėdamas apie institucinius klausimus, jis atkreipė dėmesį, kad pagal ES sutartis gynyba yra nacionalinė kompetencija. Dėl to Europos Sąjungoje veikia 27 atskiros gynybos politikos, gynybos biudžetai ir kariuomenės. Kaip jis sakė, susiskaldymas pasireiškia ir gynybos pramonėje: veikia 27 atskiros pramonės struktūros, o bendros Europos gynybos rinkos nėra. Kubilius teigimu, šiuo metu Europos kolektyvinę gynybą užtikrina NATO, o Europos Sąjungos vaidmuo yra ribotas.
Jis pabrėžė: susiskaldymas nepadaro karinės sistemos stipresnės, tačiau ES sutartyse numatyta, kad valstybės narės turi palaipsniui kurti bendrą ES gynybos politiką, kuri galiausiai gali tapti bendra gynyba.
Todėl, pasak Kubiliaus, Europoje reikalinga nauja gynybos doktrina, naujos institucijos ir nauji sprendimų priėmimo mechanizmai.
Jis pridūrė, kad, remiantis viešosios nuomonės apklausomis, Ispanijoje, Belgijoje ir Vokietijoje apie septyniasdešimt procentų piliečių savo šalies saugumą norėtų užtikrinti Europos lygmeniu – netgi sukurdami bendrą Europos kariuomenę.
Komisijos nario nuomone, Europos gynybos stiprinimas kartu sustiprintų ir NATO europinį ramstį. Jis pabrėžė: Europos Sąjunga turi nuspręsti, kaip organizuoti tarpusavio karinę pagalbą ginkluoto užpuolimo atveju, ne siekdama pakeisti NATO, o kaip jos stiprų europinį ramstį.
Komisijos nario nuomone, tai reiškia, kad Europa turi sumažinti savo priklausomybę nuo JAV karinių pajėgumų. Šiuo tikslu reikia sukurti Europos strateginius pajėgumus ir Europos greitojo reagavimo pajėgas, kurios galėtų pakeisti Europoje dislokuotas maždaug šimto tūkstančių karių JAV greitojo reagavimo pajėgas.
Kubilius taip pat užsiminė apie Ukrainos vaidmenį. Ukraina jau daugiau nei ketverius metus gina Europą nuo Rusijos agresijos. Europos Sąjunga ir jos valstybės narės šiuo metu yra didžiausios Ukrainos gynybos rėmėjos, tačiau nuolat reikia kelti klausimą: ar šios paramos pakanka, – pridūrė jis.
Jo nuomone, teisinga taika bus pasiekta tik tada, kai Ukraina nugalės Rusiją, nes nepakankama Europos parama ir galimas Rusijos laimėjimas Europai kainuotų dvigubai daugiau nei tinkamo masto parama Ukrainai.
– Investicijos į gynybą visada brangios, tačiau jų atsisakymas visada kainuoja dar brangiau, – sakė jis. Jis pabrėžė, kad Ukrainos patirtis yra itin svarbi Europai, nes šalies kariuomenė per karą įgijo didelę kovinę patirtį.
Pasak Kubiliaus, Europa taip pat turi apsvarstyti, kaip Ukrainos karinius ir pramoninius pajėgumus integruoti į Europos gynybos struktūras.
Jis pažymėjo, kad kelios šalys, tarp jų Persijos įlankos valstybės ir Saudo Arabija, jau domisi Ukrainos dronų technologijomis.
Komisaras taip pat iškėlė galimybę, kad Ukraina ateityje taptų planuojamos Europos gynybos sąjungos dalimi, galbūt kartu su Jungtine Karalyste ir Norvegija.
Kalbėdamas apie gynybos pramonę, jis pabrėžė: pramonės susiskaldymas yra nacionalinių gynybos politikų istorinis palikimas, todėl, jo nuomone, reikalinga bendra Europos gynybos rinka, kuri leistų padidinti gamybą.
Kaip jis sakė, nors gynybos išlaidos ir poreikiai sparčiai auga, gamybos pajėgumų plėtra atsilieka, o tai lemia kainų kilimą ir ilgesnius pristatymo terminus.
Komisijos nario nuomone, Europa turi didinti savo pajėgumus ypač raketų gamybos srityje. Kaip jis sakė, Ukraina kasmet turi apie du tūkstančius priešbalistinių raketų, kad galėtų atremti tūkstančius Rusijos raketų atakų.
JAV kasmet pagaminama apie 750 „Patriot“ raketų, o kai kuriuose konfliktuose per kelias dienas sunaudojama keli šimtai tokių raketų. Kubilius teigia, kad dėl to Europa turi sukurti savo raketų gamybos pajėgumus.
Komisaras taip pat paminėjo, kad Europos Komisija kuria naujas priemones bendriems pirkimams ir bendrai ginklų plėtrai remti.
Valstybės narės iki kovo 16 d. gali pareikšti susidomėjimą vadinamaisiais bendrais Europos gynybos projektais, kuriuos Europos Sąjunga gali remti finansavimu. Juose gali dalyvauti ir Ukraina.
Kubilius taip pat ragino pagreitinti sprendimų priėmimą. Kaip jis sakė, jei Europa nori spartesnio pramonės vystymosi, reikia ir spartesnių politinių sprendimų. „Negalime sau leisti mėnesius ar net metus derėtis dėl atskirų gynybos pasiūlymų“, – teigė jis.
Kubilius teigimu, viena iš Europos gynybos reformų kliūčių yra tai, kad nėra vieningo politinio forumo, kuris galėtų priimti strateginius sprendimus dėl žemyno gynybos. Todėl jis iškėlė būtinybę įsteigti Europos saugumo tarybą, kuri galėtų užtikrinti platformą bendriems strateginiams sprendimams priimti.
https://magyarnemzet.hu/kulfold/2026/03/brusszel-egyertelmuen-haborura-keszul
.jpg)