„Make America Healthy Again“ neturi likti tik skambiu šūkiu: JAV, vadovaujant sveikatos apsaugos ministrui Robertui F. Kennedy Jr., dabar drįstama atidžiai ištirti galimus vakcinų šalutinius poveikius. Spalio 5 d. Merilende atidaryta pirmoji klinika žmonėms, nukentėjusiems nuo vakcinų. Tai – šokas farmacijos lobistams. Tačiau tai pavyzdys Europai, mano laisvės partijos ES Parlamento narys Geraldas Hauseris, kuris ragina imtis panašių priemonių ir čia.
Tai gali tapti svarbiu etapu apibendrinant „koronaviruso metus“ ir apskritai vertinant vakcinų saugumą: pirmoji klinika, skirta vakcinacijos aukoms, spalio 5 d. buvo atidaryta Nacionaliniuose sveikatos institutuose (NIH) Betesdoje, Merilando valstijoje. Ji skirta tirti pacientus, patyrusius sveikatos problemų po skiepijimo. Tai ne tik pagalba konkrečiu atveju, bet ir siekis gauti pagrįstesnių mokslinių žinių apie skiepų sukeltą žalą. NIH yra žymiausia biomedicininių tyrimų institucija pasaulyje, kurios 2026 m. metinis biudžetas siekė apie 48 mlrd. JAV dolerių.
„Turime išklausyti pacientus ir jų artimuosius, kurie praneša apie skiepų sukeltą žalą, o ne juos atstumti ar šmeižti“, – pareiškė Sveikatos ir žmogaus paslaugų departamento (HHS) ministras Robertas F. Kennedy Jr. savo pareiškime. „Prezidentas Trumpas ir aš kuriame sveikatos priežiūros sistemą, kuri juos vertina rimtai, remiasi faktais ir naudoja gautas žinias, kad vakcinos taptų saugesnės. Taip atgausime pasitikėjimą mūsų visuomenės sveikatos priežiūros įstaigomis.“
Ši klinika yra dalis platesnio priemonių paketo, skirto skatinti vakcinų sukeliamų žalų tyrimus ir gerinti vakcinų saugumą. Farmacijos lobistai jau nerimauja dėl „absoliučiai veiksmingų vakcinų“ naratyvo – juk nuo to priklauso pelnas. Tačiau kritiškiau mąstantys mokslininkai čia mato galimybę, pasinaudojant geresniais duomenimis, sukurti veiksmingesnes ir saugesnes vakcinas – ir pašalinti iš apyvartos preparatus, kurių naudos ir rizikos santykis yra abejotinas.
Hauser giria JAV žingsnius
Taip mano ir Laisvės partijos ES Parlamento narys Geraldas Hauseris, kuris gerai žino, kokioje sudėtingoje padėtyje atsiduria nuo vakcinų nukentėję žmonės. „Žmonės, kuriems įtariama vakcinų sukelta žala, kovoja, kad rastų gydytojų, kurie rimtai vertintų jų simptomus ir juos gydytų. Vienybės partija, kurią sudaro Liaudies partija, socialistai, žalieji ir liberalai, taip pat pagrindinės žiniasklaidos priemonės tebėra neigiančios, kad žmonėms buvo padaryta žala dėl COVID-19 vakcinų. Tačiau skaičiai kalba aiškiai: ES, JAV ir PSO pranešimų sistemose buvo užregistruota daug kartų daugiau COVID-19 vakcinų sukeltų žalos atvejų nei dėl visų kitų vakcinų kartu paėmus“, – teigė Hauser savo pareiškime.
Jo nuomone, JAV šioje srityje rodo gerą pavyzdį. Deja, Europoje trūksta panašios įstaigos, kokia yra Merilende: „NIH direktorius Jay Bhattacharya apibūdino šią įstaigą kaip vietą, kurioje siekiama skatinti tyrimus, skirtus vakcinų sukeliamų žalų prevencijai, padaryti vakcinas saugesnes ir, svarbiausia, išklausyti nukentėjusiųjų balsus. Mes pagaliau turime išklausyti pacientus, šeimas ir gydytojus, kurie praneša apie vakcinacijos sukeltą žalą, o ne atstumti juos, ignoruoti ar abejoti jų patirtimi. Mums reikia sveikatos priežiūros sistemos, kuri rimtai vertintų skiepų sukeltą žalą, remtųsi moksliniais įrodymais ir darytų iš to išvadas, kad vakcinos taptų saugesnės arba nesaugios vakcinos būtų nedelsiant pašalintos iš rinkos. Tai vienintelis būdas atgauti pasitikėjimą sveikatos priežiūros sistema ir viešosiomis institucijomis“, – teigia Hauser.
Jis taip pat pritaria kitoms priemonėms: pavyzdžiui, ateityje gydytojams turėtų būti mokamas atlygis už įtariamų vakcinacijos šalutinių poveikių pranešimą į „Vaccine Adverse Event Reporting System“ (VAERS) sistemą – tai, ko ir šioje šalyje ekspertai nuolat reikalavo, nes pranešimų teikimas užima daug laiko. Dėl to daugelis vakcinacijos sukeltų žalų ir šalutinių poveikių nebuvo pranešami. Hauseris aiškina: „VAERS sistema turi būti modernizuota, o pranešimų apie galimus pakenkimus teikimas – supaprastintas. Naujoji klinika turėtų sujungti sveikatos priežiūrą ir mokslinius tyrimus. Gydytojai ir mokslininkai turėtų tirti pacientus, dokumentuoti jų ligos eigą, tikrinti galimas priežastis ir kurti geresnius gydymo metodus.“ Būtent to jis norėtų ir ES.
Tačiau čia tokie žingsniai kol kas lieka tik svajonėmis. „ES Komisija derėjosi dėl COVID-19 vakcinos sutarčių su farmacijos įmonėmis ir jas pasirašė, nors nebuvo pakankamai duomenų ir nebuvo atlikta pakankamai tyrimų, ir už tai prisiima visą atsakomybę. Todėl paklausiu ES Komisijos, kodėl ji iki šiol nerodo jokio susidomėjimo išsamiu galimų vakcinacijos sukeltų žalų registravimu, dokumentavimu, tyrimu ir gydymu. Kodėl ES, turinti trilijono biudžetą, taip pat nefinansuoja tokios klinikos? Ir kodėl ES, kaip paskelbta JAV, negerina Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) darbo bei Europos vaistų agentūros (EMA) duomenų bazės, skirtos įtariamiems šalutiniams poveikiams registruoti?“, – nori žinoti Hauseris.
