Pinigų agregatas M2. Pavojingas pinigų simptomas JAV ekonomikoje

 

Žemiau pateikiu žinomo ekonomisto ir publicisto prof.Valentino Katasonovo striapsnio "Pavojingas pinigų simptomas JAV ekonomikoje" straipsnio vertimą.

Pavojingas pinigų simptomas JAV ekonomikoje

Vienas iš svarbių makroekonominių rodiklių yra pinigų suvestinis rodiklis M2. Jis parodo pinigų - grynųjų ir negrynųjų - kiekį ekonomikoje. M2 yra vienas iš pinigų politikos parametrų. Jis taip pat yra vienas iš dabartinės ekonomikos būklės ir galimos būsimos būklės rodiklių.

Dabar noriu pakalbėti apie šį rodiklį JAV. Sent Luiso federalinis rezervų bankas reguliariai rengia statistinius duomenis apie M2 pinigų suvestinį rodiklį. Jo duomenimis, 1959 m. sausio mėn. pinigų agregatas M2 buvo 286,6 mlrd. dolerių, o 1975 m. gruodžio mėn. jis pirmą kartą viršijo 1 trilijono dolerių ribą. 2012 m. liepos mėn. pirmą kartą buvo peržengta 10 trln. dolerių riba. Galiausiai 2022 m. liepos mėn. pinigų masė M2 pasiekė 21,70 trln. dolerių. Praėjusių metų pabaigoje JAV BVP sudarė 25,46 trln. dolerių. Taigi pinigų pasiūla sudarė 85,2 % BVP. Tai rodiklis, kuris vadinamas "ekonomikos monetizacijos lygiu".

Pastaraisiais dešimtmečiais M2 pinigų pasiūla ir JAV ekonomikos monetizacijos lygis nuolat augo. Šis augimas ypač paspartėjo po to, kai septintajame dešimtmetyje buvo panaikintas aukso ir dolerio standartas. 2008-2009 m. finansų krizė dar labiau padidino pinigų pasiūlą. Krizės įkarštyje FED paskelbė, kad pereina prie "kiekybinio skatinimo" politikos.

Jos esmė paprasta: JAV centrinis bankas pradėjo aktyviai pumpuoti JAV ekonomiką pinigais, kurie išeina iš jo "spausdinimo mašinos" ir kuriuos jis išleidžia į apyvartą pirkdamas iždo ir hipoteka užtikrintus vertybinius popierius. Didelę (net didžiąją) dalį negrynųjų pinigų sukuria komerciniai bankai (išduodami paskolas). FED skatino komercinius bankus didinti negrynųjų pinigų emisiją, mažindamas privalomųjų atsargų reikalavimus jų indėlių įsipareigojimams.

Poreikis didinti pinigų pasiūlą buvo pateisinamas siekiu kuo greičiau įveikti krizę. Kiekybinio skatinimo politika pradėta laipsniškai nutraukti tik 2014 m. Vėliau buvo gana simboliškai mažinamas Federalinės rezervų sistemos vertybinių popierių portfelis ir atitinkamai mažinama JAV centrinio banko dolerių emisija. Tačiau šiuos mažinimus atsvėrė komercinių bankų išleistų negrynųjų pinigų emisijos didėjimas. "Kovido pandemija" suteikė pakankamai apčiuopiamą postūmį pinigų pasiūlos augimui, dėl kurio padidėjo finansinė pagalba Amerikos verslui ir gyventojams. M2 pinigų pasiūla nuolat didėjo iki praėjusios vasaros. Kulminaciją ji pasiekė liepos mėn.

O praėjusių metų rugpjūtį M2 rodiklis šiek tiek sumažėjo. Ekspertams nesunku buvo paaiškinti šį reiškinį: JAV monetarinė valdžia susirūpinusi dėl didėjančios infliacijos. Tradicinė priemonė nuo infliacijos yra pinigų pasiūlos mažinimas. Praėjusį pavasarį FED vadovas Džeromas Pauelas (Jerome Powell) paskelbė, kad pereina prie kiekybinio skatinimo politikos, kuri apima pinigų pasiūlos mažinimą ir pagrindinės palūkanų normos didinimą. Ir jau rugpjūčio mėn. buvo užfiksuotas pirmasis šios politikos rezultatas - per mėnesį M2 vertė sumažėjo 43,8 mlrd. dolerių. Padėtis dar labiau pagyvėjo, ir 2023 m. sausio mėn. rodiklis M2 buvo beveik puse trilijono dolerių mažesnis už rekordinę 2022 m. liepos mėn. vertę. O štai naujausias šių metų balandžio mėn. rodiklis: mėnesio pabaigoje pinigų pasiūla buvo 20 673,1 mlrd. dolerių. Palyginti su praėjusių metų viduriu, sumažėjo daugiau kaip trilijonu dolerių! O santykinis sumažėjimas per metus (nuo 2023 m. balandžio mėn. iki 2022 m. balandžio mėn.) yra 4,6 %.

Akivaizdu, kad 2023 m. balandžio mėn. dolerio perkamoji galia yra mažesnė negu 2022 m. balandžio mėn. Apskaičiuota, kad realusis pinigų pasiūlos sumažėjimas per metus sudarys ne mažiau kaip 10 %. Pokario JAV istorijoje būta atvejų, kai trumpalaikiai M2 pinigų pasiūla realia verte sumažėjo. Taigi telegramų kanale Spydell_finance radau šiuos įdomius skaičius ("Pinigų pasiūlos sumažėjimas realiąja išraiška įvyko 1970 m. (trumpam 3,7 %), 1973-1974 m. (iki minus 5,9 %), 1980 m. (minus 6,6 %). Neigiama tendencija buvo ir 1988-1995 m., kai bendras sumažėjimas nuo didžiausio iki mažiausio buvo 7,6 %. Galima daryti prielaidą, kad šiuo metu stebime didžiausią pinigų pasiūlos realųjį nuosmukį pokario JAV istorijoje.

Kalbant apie nominalųjį pinigų pasiūlos mažėjimą, pokario Amerikoje nominaliojo mažėjimo apskritai nebuvo. Jis įvyko tik Didžiosios depresijos metu. 1930 m. M2 pinigų pasiūla nominaliąja išraiška sumažėjo 8,5 %, 1931 m. - 11,2 %, 1932 m. - dar 12,2 %, o 1933 m. - 2,2 %. Remiantis kitu vertinimu, nuo 1929 m. spalio mėn. iki 1933 m. kovo mėn. pinigų pasiūla nominaliąja išraiška sumažėjo 38%.

Taigi tiek nominalųjį, tiek realųjį dabartinį M2 pinigų pasiūlos sumažėjimą lėmė dviejų veiksnių - FED "kiekybinio griežtinimo" politikos ir infliacijos, kuri dar labiau nuvertina JAV centrinio banko mažėjančią pinigų pasiūlą - sąveika.

Yra ir trečias veiksnys, kuris išryškėjo kovo ir balandžio mėnesiais. Tai Silicon Valley Bank, Silvergate Signature Bank ir First Republic Bank bankų bankrotai. Bankrotas neišvengiamai lemia dalies jų sąskaitose esančių pinigų likvidavimą. Kovo-balandžio mėn. pinigų pasiūla sumažėjo apie 440 mlrd. Didžiąją šio sumažėjimo dalį ekspertai sieja su bankų bankrotais. Ekspertas Sergejus Blinovas tai aiškina paprastu pavyzdžiu: "...jei indėliai banke sudaro 100 mlrd. eurų, o atsargos - tik 10 mlrd. eurų (atsargų ir indėlių santykis yra 1/10), tai indėlininkams vienu metu kreipusis dėl savo pinigų, bankas taps nemokus (bankrutuos) ir negalės išmokėti apie 90 mlrd. eurų. Šia suma sumažės pinigų pasiūla - klientų pinigai tiesiog "sudegs" bankrutuojančiame banke".

Be to, reikėtų nepamiršti, kad, laukdami galimų klientų atakų, bankai apdairiai pradeda didinti savo rezervus, o tai, kaip žinoma, mažina bankų emisijos galimybes.

Daugelis Amerikos ekspertų mano, kad dabartinės JAV pinigų sistemos tendencijos yra panašios į tas, kurios vyko Didžiosios depresijos pradžioje (1929-1930 m.). Tiek Amerikos įmonės, tiek visuomenė ima nervintis, atsiima pinigus iš bankų indėlių ir keičia juos į grynuosius pinigus, akcijas, obligacijas, auksą ir net kriptovaliutas. Taip sudaromos sąlygos toliau mažėti pinigų pasiūlai ir didėti bankų nestabilumui. Visi laukia antrosios kredito įstaigų bankrotų bangos JAV. O jei prasidės antroji banga, įvyks ne tik "susitraukimas", bet ir staigus pinigų pasiūlos žlugimas.

https://www.fondsk.ru/news/2023/05/30/opasnyj-denezhnyj-simptom-v-ekonomike-us-59369.html

Bloomberg: susikaupusios Vokietijos ekonomikos problemos gresia viso žemyno stabilumui

 

Vokietija dešimtmečius buvo Europos ekonomikos variklis, išvedęs regioną iš vienos krizės po kitos. Tačiau šalies atsparumas mažėja, o tai kelia grėsmę visam žemynui, rašo "Bloomberg".

Dešimtmečius vykdyta "ydinga" energetikos politika, automobilių pramonės, skirtos gaminti automobilius su vidaus degimo varikliais, "nuosmukis" ir "lėtas perėjimas" prie naujų technologijų kartu kelia didžiausią grėsmę Vokietijos klestėjimui nuo susivienijimo. Tačiau, skirtingai nei 1990 m., politinė klasė stokoja lyderystės, kuri padėtų spręsti struktūrines problemas, mažinančias jos konkurencingumą, teigiama leidinyje.

"Mes, kaip visuomenė, buvome naivūs, manydami, kad mums viskas gerai", - "Bloomberg" sakė BASF chemijos pramonės vadovas Martinas Brudermülleris. - Vokietijoje egzistuojančios problemos kaupiasi. Mūsų laukia permainų laikotarpis. Nežinau, ar visi tai suvokia.

Tuo tarpu įspėjamuosius ženklus vis sunkiau ignoruoti. Nors sausio mėnesį kancleris Olafas Scholzas (Olaf Scholz) agentūrai Bloomberg tvirtino, kad Vokietija šiemet "Rusijos energetikos spaudimą" išgyvens be recesijos, nauji duomenys rodo, kad Vokietijos ekonomika iš tikrųjų nuo spalio mėnesio patiria recesiją.

Analitikai prognozuoja, kad Vokietijos ekonomikos augimas dar kelerius metus atsiliks nuo likusio regiono. Be to, TVF apskaičiavo, kad šiais metais šalies rezultatai bus prasčiausi iš visų G7 narių.

Nepaisant to, M. Scholzas ir toliau daro optimistinius pareiškimus. "Vokietijos ekonomika turi labai gerų perspektyvų", - sakė kancleris žurnalistams Berlyne po to, kai buvo paskelbti naujausi nuviliantys duomenys.

Leidinio teigimu, opiausia Vokietijos problema išlieka energetikos pertvarkos užtikrinimas, nes įperkama elektros energija - o ji Vokietijoje buvo brangesnė nei likusioje Europoje dar prieš nutraukiant rusiškų dujų tiekimą - yra pagrindinė pramonės plėtros sąlyga. Jei nepavyks stabilizuoti padėties, iš šalies išvykstančių gamintojų skaičius gali virsti srautu.

Reaguodamas į nuogąstavimus, Berlynas siekia, kad iki 2030 m. kai kurioms pramonės šakoms, įskaitant chemijos pramonę, būtų nustatytos viršutinės elektros kainų ribos. Tačiau šis planas, kuris mokesčių mokėtojams gali kainuoti 30 mlrd. eurų, būtų tik laikina priemonė ir parodo beviltišką Vokietijos kuro tiekimo padėtį.

Uždarius paskutinį branduolinį reaktorių ir priėmus sprendimą atsisakyti anglies, Vokietija pradėjo plėtoti alternatyvius energijos šaltinius. Iki dešimtmečio pabaigos Scholzo vyriausybė planuoja įrengti apie 625 mln. saulės baterijų ir 19 000 vėjo turbinų, tačiau pažadai paspartinti šį procesą dar nedavė rezultatų. Visa tai vyksta atsižvelgiant į prognozes, kad paklausa smarkiai išaugs dėl visuotinio elektrifikavimo - nuo šildymo ir transporto iki plieno gamybos ir sunkiosios pramonės, nurodo Bloomberg.

Karčia tiesa yra ta, kad Vokietija turi ribotus išteklius reikiamam "švarios energijos" kiekiui pagaminti dėl palyginti nedidelės pakrantės ir saulės trūkumo. Todėl šalis siekia sukurti plačią infrastruktūrą vandeniliui importuoti iš Australijos, Kanados ir Saudo Arabijos, pasikliaudama technologija, kuri dar nebuvo išbandyta tokiu mastu, pabrėžiama dokumente.

Kartu Berlynas turi paspartinti aukštos įtampos tinklų, jungiančių vėjo jėgainių parkus šiaurinėje pakrantėje su gamyklomis ir miestais pietuose, statybą. Dėl to šaliai, žinoma, teks susidurti su pertrūkiais.

Didelė dalis Vokietijos gerovės ir socialinės santvarkos grindžiama dinamišku gamybos sektoriumi. Tačiau dėl šios stiprybės atsirado "pavojinga priklausomybė" nuo užsienio rinkų ir žaliavų - visų pirma nuo Kinijos. Prasidėjus Rusijos "specialiajai operacijai", Berlynas, sekdamas kitomis demokratinėmis šalimis, bando atsiriboti nuo Azijos supervalstybės, tačiau didžiosios Vokietijos bendrovės "nekreipia į tai dėmesio", pastebi "Bloomberg".

Šalis taip pat turi technologinį atotrūkį, kuris ypač pastebimas automobilių pramonėje. Tokie prekių ženklai kaip "Porsche" ir BMW apibrėžė vidaus degimo variklių erą, o štai vokiški elektriniai automobiliai patiria rimtų sunkumų. Kinijos konglomeratas BYD aplenkė "Volkswagen" ir praėjusį ketvirtį tapo geriausiai parduodamu automobilių prekės ženklu Vidurio Karalystėje. Sėkmės raktas buvo elektrinis modelis, kuris yra maždaug tris kartus pigesnis už vokiškąjį analogą, tačiau siūlo didesnį nuotolio atstumą ir galimybę prisijungti prie trečiųjų šalių programų, pažymi leidinys.

Norint išspręsti susikaupusias problemas, DFG reikia ilgalaikės programos, tačiau jos sukūrimas ir įgyvendinimas atrodo abejotinas. Prieštaringai vertinama Šolco trišalė koalicija stumia šalį prie "nestabilumo slenksčio". Todėl dešinioji "Alternatyva Vokietijai", kuri naudojasi esamu politiniu vakuumu, kai kuriose apklausose yra antra pagal populiarumą partija.

Be to, Vokietijos visuomenės susiskaldymas gali dar labiau sustiprėti senstant visuomenei. Kitaip tariant, didės susidūrimai tarp pasiturinčių pensininkų ir dėl savo ateities nerimaujančių jaunų žmonių, teigia Bloomberg.

Vokietijos pramonės bazė jau dabar jaučia demografinių pokyčių naštą. Naujausios apklausos rodo, kad 50 proc. įmonių dėl darbuotojų trūkumo mažina gamybą, todėl šalies ekonomikai kasmet trūksta 85 mlrd. dolerių.

Šiais metais daugiau nei 1 mln. vokiečių pasieks pensinį amžių, t. y. maždaug 320 000 daugiau nei tų, kurie taps suaugusiais. Vokietijos įdarbinimo agentūros duomenimis, iki dešimtmečio pabaigos šis atotrūkis sieks 500 000, todėl ekonomikai teks papildoma našta.

Vokietijos bėdos savo ruožtu išplis po visą žemyną, perspėjo SAIS Europe universiteto profesorė Dana Allin. "Vokietijos ekonomikos sveikata yra labai svarbi visos Europos ekonomikai ir bloko darnai bei solidarumui", - sakė jis.

https://www.bloomberg.com/news/articles/2023-05-25/germany-enters-recession-europe-s-largest-economy-is-breaking-down#xj4y7vzkg

POLITICO apie EK marmalų aferos tęsinį

 

Portalas "Politico" straipsnyje ""Pfizer", ES ir dingstantis rašalas" aprašė didžiausią ES aferą su eksperimentinėmis vakcinomis nuo C-19 ir šios aferos pastarųjų dienų tęsinį. Straipsnyje pažymima, kad Europos Komisijos ir "Pfizer" sandoris yra tarsi pasirašytas nykstančiu rašalu - laikui bėgant dingsta vis daugiau detalių, o tikimybė, kad tiesa paaiškės, tampa vis mažesnė. 

Žemiau pateikiu šio straipsnio vertimą.

"Pfizer", ES ir dingstantis rašalas

Europos Komisija sistemingai blokavo COVID-19 vakcinos sandorio su "Pfizer" kontrolę. Ne kitaip yra ir šią savaitę atnaujintoje sutartyje.

Atrodo, tarsi "Pfizer" didžiulis COVID-19 vakcinos sandoris su Europos Komisija būtų parašytas nykstančiu rašalu: kuo daugiau laiko praeina, tuo daugiau detalių išnyksta.

Jau kurį laiką vyksta ginčai dėl tekstinių žinučių, kuriomis neva pasikeitė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir "Pfizer" vykdomasis direktorius Albertas Bourla, ruošdamiesi 2021 m. balandžio mėn. sudaryti sandorį dėl 1,1 mlrd. vakcinos "BioNTech" ir "Pfizer" dozių. Žinučių turinį ir net jų egzistavimą gaubia paslaptis, o į prašymus paaiškinti atsakoma riebiu "be komentarų".

Penktadienį Komisija pranešė, kad pasiekė ilgai ieškotą susitarimą su "Pfizer" dėl sutarties sąlygų peržiūrėjimo. Naujuoju susitarimu sumažinta 450 mln. dozių, kurios vis dar turėjo būti pristatytos 2023 m., ir jos paskirstytos per ateinančius ketverius metus.

Tai visa informacija, kurią gaunate. Komisija neatskleidžia nei naujo dozių skaičiaus, kurį šalys narės turi nupirkti, nei iš dalies pakeistos sutarties finansinių sąlygų.

Skaidrumo trūkumas buvo nuolatinis šio sandorio bruožas. Komisija atmetė Briuselio žurnalisto prašymą leisti susipažinti su dokumentais, kad būtų galima pamatyti tariamus von der Leyen pranešimus su Bourla, nepaisant Europos ombudsmeno priekaištų. ES biudžeto priežiūros tarnybai buvo užkirstas kelias nagrinėti derybas, nepateikiant jokių paaiškinimų. Ne ką geriau sekėsi ir Europos Parlamento COVID-19 komitetui - von der Leyen vengė šaukimo atvykti pas EP narius ir atsakyti į jų klausimus.

Nuo pergalės iki susierzinimo

Taip buvo ne visada. Iš pradžių Komisija buvo linkusi girti sandorį, kuris užtikrino iki 1,8 mlrd. dozių vakcinos, kurią JAV farmacijos bendrovė sukūrė kartu su Vokietijos "BioNTech".

Tuomet, 2021 m. balandį, vis dar siautėjo COVID-19, o vyriausybės stengėsi užsitikrinti prieigą prie ribotų vakcinų atsargų; prieš porą mėnesių neseniai Brexitą palikusi Jungtinė Karalystė užsitikrino lengvatinę tiekimo liniją iš "AstraZeneca".

Tada buvo sudaryta didelė sutartis. Tai buvo trečioji sutartis, kurią Komisija pasirašė su "BioNTech/Pfizer", tačiau ji buvo didesnė už visas ankstesnes. Pagal ją blokas iš anksto įsipareigojo nupirkti 900 mln. vakcinos dozių - tiek, kad ES suaugę gyventojai būtų paskiepyti tris kartus. Galiausiai buvo pasinaudota galimybe įsigyti dar 200 mln. dozių, taigi bendras dozių skaičius pasiekė 1,1 mlrd. dozių, kurių vertė, remiantis "Financial Times" pateiktomis vakcinų kainomis, siekė 21,5 mlrd. eurų.

Von der Leyen netgi pasidžiaugė pergale laikraštyje "New York Times", atskleisdama, kad ji asmeniškai dalyvavo neįprastose derybose rengiantis sudaryti sandorį. Straipsnyje, pavadintame "Kaip Europa SMS žinutėmis ir skambučiais sudarė "Pfizer" vakcinų sandorį", JAV laikraštis cituoja interviu su von der Leyen ir Bourla ir atskleidžia, kad ruošdamiesi sudaryti sutartį jie rašė SMS žinutes ir skambino vienas kitam. Straipsnio viršuje von der Leyen nufotografuota, kaip iš "Berlaymont" rūmų žvelgia į Briuselį, savo veidu prisidėdama prie sandorio.

Tačiau pastaruoju metu sutartis tapo tam tikra ES vykdomosios valdžios gėda. COVID-19 baigia išsekti, o skiepijimo apimtys sumažėjo, tačiau ES šalys vis dar privalo pagal sutartį pirkti milžinišką kiekį dozių, o tai kainuoja milijardus eurų.

Sutartimi Europa įsipareigojo 2022 m. nupirkti 650 mln. dozių, o 2023 m. - dar 450 mln. dozių. Jų galiojimo laikas trumpas, ir daugelis jų jau išmestos: Vokietijos visuomeninis transliuotojas BR24 sausį nurodė, kad Vokietijoje yra 36,6 mln. dozių, o Austrijos sveikatos apsaugos ministras anksčiau yra sakęs, kad šalyje nepanaudota 17,5 mln. dozių, kuriomis "galima skiepyti".

Dėl šių atliekų kyla klausimas, kodėl Komisija, remiama nacionalinių vyriausybių, iš anksto pasirašė tiek daug dozių be jokios išlygos, kad, atsižvelgiant į pandemijos sąlygas, būtų galima atsisakyti, ypač atsižvelgiant į koronaviruso bangų nepastovumą, kuris buvo akivaizdus jau 2021 m. balandžio mėn.

ES pareigūnai teigė, kad tai buvo būtinas draudimas ir kad geriau išleisti pinigus dozėms, kurios gali būti iššvaistytos, nei jų prireikti ir neturėti. Rytų ir Vidurio Europos šalių koalicija mano kitaip. Jos reikalavo iš naujo derėtis dėl sutarčių, nes jų finansus pakirto energetinis šokas, kurį sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą ir pabėgėlių antplūdis iš už sienos.

Sudeginti perskaičius

Žurnalistai, politikai ir stebėtojų šunys bandė nušviesti neįprastą derybų dėl sutarties būdą, tačiau kol kas nesėkmingai.

Briuselio "Netzpolitik" reporteris Aleksandras Fanta, perskaitęs "New York Times" istoriją, pateikė prašymą leisti susipažinti su dokumentais. Komisija pareiškė, kad negali rasti tekstų, ir sulaukė Europos ombudsmeno prašymo.

ES biudžeto priežiūros institucija - Europos Audito Rūmai - taip pat susidūrė su tylos siena. Praėjusių metų rugsėjį paskelbtoje ataskaitoje apie ES vakcinų pirkimus agentūros auditoriai teigė, kad, kitaip nei kitų derybų dėl sutarčių atveju, Komisija atsisakė pateikti diskusijų su "Pfizer" protokolus, ekspertų, su kuriais konsultuotasi, pavardes, sutartas sąlygas ar kitus įrodymus.

Po to atėjo eilė Europos Parlamentui. COVID-19 komitetui, kuriam vadovavo belgų socialistė Kathleen Van Brempt, sekėsi ne ką geriau nei auditoriams. Du kartus "Pfizer" generalinis direktorius atsisakė atvykti pas europarlamentarus. Aukšto rango Parlamento atstovai neleido viešai apklausti Komisijos pirmininko.

Netgi laikraštis "New York Times", kuriame L. von der Leyen pirmą kartą paskelbė apie savo sėkmę, dabar padavė Komisiją į teismą dėl tekstinių žinučių paviešinimo.

Argi ne ironiška

Teoriškai Komisija vis dar reklamuoja sutartį kaip sėkmingą. Penktadienį paskelbtame viešame pranešime ji rašo, kad "ES vakcinų strategijos įgyvendinimas pranoko visus lūkesčius". Tačiau tai, kaip ši žinia buvo pateikta, byloja apie tam tikrą sutrikimą.

Naujienos paskelbtos penktadienį per pietus prieš trijų dienų savaitgalį. Oficialaus pranešimo per kasdienį Komisijos pranešimą žurnalistams nebuvo; vietoj to jis buvo paminėtas elektroniniu paštu atsiųstame naujienų sąraše. Tai nėra požymiai, kuriais pasižymėtų institucija, siekianti išpopuliarėti.

Paklaustas apie sprendimą neatskleisti patikslintos bendros dozių sumos, kuri buvo atskleista pirminėje sutartyje, Komisijos atstovas spaudai nukreipė "POLITICO" į šalių vyriausybes. "Vakcinų strategijas arba vakcinų programas rengia ir įgyvendina valstybės narės", - sakė atstovas spaudai.

Von der Leyen tikriausiai tikisi, kad šis naujausias susitarimas užglaistys šį klausimą prieš jos galimą kandidatavimą kitais metais antrai kadencijai. Kadangi pandemija oficialiai baigėsi, o visuomenė nori viską pamiršti, jos noras gali išsipildyti.

Tačiau ji dar ne visai išėjo iš miškų. Praėjusį spalį Europos prokuratūra paskelbė, kad tiria ES vakcinų pirkimus. Finansinių nusikaltimų priežiūros tarnyba nenurodė, kokią sutartį tiria ir ką tiria, tačiau jei paaiškės, kad EPPO taikiklyje atsidūrė Komisijos pirmininkė, ji gali tapti neabejotina, bet jau nebepavejama.

https://www.politico.eu/article/covid19-european-commission-ursula-von-der-leyen-pfizer-the-eu-and-disappearing-ink/

JAV finansuoja juodligės tyrimus Kirgizijoje

 

Prabėgo 20 metų, kai JAV valstybės sekretorius Kolinas Pauelas (Colin Powel) JT Saugumo Taryboje kratė mėgintuvėlį, kuriame, neva, buvo Saadamo Huseino valdomame Irake pagamintos juodligės sporos. Po to sekė Irako valstybės sunaikinimas ir okupacija. Nužudyta virš milijono šios šalies gyventojų, vertingiausi istoriniai artefaktai, nafta ir kiti nesuskaičiuojami šios šalies turtai - išvogti. Vėliau paaiškėjo, kad jokių juodligės sukėlėjų Irake nebuvo, o JAV bjauriai melavo pasauliui.

Apie juodlige vėl imta kalbėti šiais metais. Pasirodo JAV ketina vykdyti šio ypač pavojingo ligos sukėlėjo tyrimus. Žinoma, kaip visada - ne JAV, o Vidurinėje Azijoje, Kirgizijoje, Rusijos "papilvėjė".

RT sužinojo, kad JAV Sveikatos apsaugos ministerija planuoja finansuoti juodligės tyrimus Kirgizijoje. Ligų kontrolės centrai (CDC), atstovaujantys JAV sveikatos departamentui, skirs apie ketvirtį milijono dolerių specialaus antitoksino tyrimams. Remiantis JAV vyriausybės viešųjų pirkimų portale paskelbtu konkursu, tyrimų baze taps šalies pietuose esančio Ošo miesto regioninė ligoninė.

JAV Sveikatos apsaugos ministerijos sutartis dėl juodligės tyrimų buvo sudaryta su Tarptautine aukštąja medicinos mokykla Kirgizijoje (privati medicinos mokykla respublikos sostinėje - RT), kurioje buvo nurodyta, kad "gali įvertinti tikrąjį antitoksino raksibakumabo, kuris yra JAV vyriausybės nacionalinėse strateginėse atsargose, veiksmingumą". 

Nepaisant to, kad raksibakumabas yra patvirtintas JAV maisto ir vaistų administracijos, buvo "užregistruoti tik du jo naudojimo žmonėms atvejai".

JAV pareigūnai atvirai kalba apie tai, kad realiai įvertinti antitoksino veiksmingumo JAV teritorijoje negalima - nėra natūralių, vietinių pacientų, susirgusių endeminėmis sąlygomis.

JAV sveikatos apsaugos departamentas neatsitiktinai pasirinko Tarptautinę aukštąją medicinos mokyklą Kirgizijoje. 

Pirma, jis yra natūralaus židinio teritorijoje, kur natūraliai pasitaiko juodligės ligonių. Tikimasi, kad "maždaug trečdalis atvejų bus sisteminio pobūdžio ir atitiks antitoksino skyrimo kriterijus".

Antra, mokykla "turi medicininę infrastruktūrą, leidžiančią saugiai skirti juodligės antitoksiną".

Patys "antitoksino" eksperimentai bus atliekami Ošo srities ligoninėje - didelėje ligoninėje, kurioje kasmet gydoma daugiau kaip 20 juodlige užsikrėtusių pacientų.

Kitos šalys, kurių teritorijose natūraliai aptinkami šios ligos židiniai, atsisakė dalyvauti projekte. Tarp jų, pavyzdžiui, Indija. Šios šalies Sveikatos apsaugos ministerija "neleido vykdyti juodligės mokslinių tyrimų projektų" tarp Indijos ligoninių ir JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC).

Kita juodligės rezervuaro šalis yra Turkija. Tačiau net ir ten JAV vyriausybės mikrobiologams sekasi nekaip. 

"Šiuo metu neturime jokių darbo santykių su medicinos mokyklomis ir ligoninėmis Turkijoje, taip pat neturime jokių CDC biurų šioje šalyje", - teigiama konkurso dokumentuose.

Afrikoje esanti Uganda tebėra natūralus juodligės židinys. Tačiau Uganda nebuvo svarstoma dėl prastos medicinos infrastruktūros. 

JAV vyriausybės susidomėjimas įvairių natūralių patogenų bandymais turi ilgą istoriją. 

RT rašoma, kad vienas iš garsiausių epizodų, kai juodligė buvo realiai panaudota kaip ginklas, buvo siunčiami laiškai su patogeno sporomis. Tai įvyko JAV 2001 m., beveik iš karto po rugsėjo 11 d. išpuolių prieš Pasaulio prekybos centro bokštus dvynius. 

Po kelerius metus trukusio tyrimo FTB taip ir nesugebėjo padaryti galutinės išvados, kas prisidėjo prie šio incidento. Laiškų išsiuntimu buvo apkaltintas vyriausybinės biologinės laboratorijos Fort Detrike mikrobiologas Briusas Ivinsas (Bruce Ivins). Tačiau keli JAV senatoriai suabejojo ir tyrimo išvadomis, ir jo metodika.

Geranoriški tokių eksperimentų tikslai sukėlė nepasitikėjimą ir užsienyje. Visų pirma Rusijos ginkluotųjų pajėgų Radiacinės, cheminės ir biologinės gynybos pajėgų vadovas Igoris Kirillovas 2022 m. kovo mėn. sakė, kad "vienas iš JAV užsakovų prioritetų yra juodligės sukėlėjas, kuris pasižymi dideliu mirtinumu ir atsparumu aplinkai." 

Jungtinėms Valstijoms itin svarbu kaupti juodligės sukėlėjo mokslinių tyrimų duomenis, pokalbyje su RT sakė karinis mikrobiologas, biologijos mokslų daktaras, atsargos medicinos tarnybos pulkininkas Michailas Supotnickis.

"Tai yra biologinio ginklo naikinimo priemonė. "Vokų atakos" 2001 m. buvo paremtos būtent juodligės sporomis. Ir dauguma nuo šių atakų mirė, nes buvo parinktas antibiotikams, ypač penicilinui, atsparus štamas", - aiškina ekspertas. - Kita vertus, antitoksinai pasižymi universalesniu veikimu prieš įvairesnius štamus.

Komentuodamas Indijos ir Turkijos vyriausybių atsisakymą bendradarbiauti su JAV atliekant juodligės antitoksino bandymus, ekspertas pažymėjo, kad Kirgizija buvo pasirinkta daugiausia dėl žemo ekonominio išsivystymo lygio, taip pat dėl to, kad ji yra netoli Rusijos.

"Kirgizija yra minkštasis Rusijos pilvas. Turkijos ir Indijos vyriausybės puikiai supranta amerikiečių motyvus. O Kirgizijoje, matyt, galima išspręsti opius klausimus tiesiog mokant. Pačiose JAV tokie tyrimai praktiškai neįmanomi - viskas būtų per brangu", - sako mikrobiologas.

Pasak jo, svarbus ir klausimas dėl plačiai paplitusių JAV biolaboratorijų Centrinės Azijos regione.

"Kazachstane, netoli Alma Atos, yra didelis amerikiečių centras - net ne laboratorija, o didelis kompleksas. Mano žiniomis, jie ketina išgauti "juodosios mirties" - maro, sukėlusio pražūtingą epidemiją Europoje viduramžiais, - sukėlėją", - sakė mikrobiologas. - Panašūs JAV finansuojami centrai taip pat veikia Uzbekistane ir Tadžikistane. Jei šie centrai veikia, akivaizdu, kad vietos valdžios institucijos žino apie tokią veiklą ir jai pritaria, kitos išeities nelieka.

https://russian.rt.com/world/article/1027452-sibirskaya-yazva-kazahstan-ssha-osh-virus

Apsisaugoti nuo nelegalių migrantų: Lenkijos valdantieji įvykdė pažadus, o Italijos - apsimelavo

 

Lenkija

"Stovime šalia tvoros, kuri saugo didelę dalį mūsų rytinės sienos, ypač šią pavojingą sienos su Baltarusija atkarpą. Tai 187 km tvoros, daugiau kaip 200 km elektroninių įrenginių, 800 km kabelių. Visa tai kartu sudaro sąlygas apsunkinti sienos kirtimą", - spaudos konferencijoje Kopčanuose pabrėžė Teisės ir teisingumo prezidentas Jaroslawas Kaczynskis.

Kaip pažymėjo jis, užkardas leido "sustabdyti Lukašenkos ir Putino puolimą prieš Lenkiją naudojant žmones, kurie nebuvo pabėgėliai".

Tai buvo ekonominiai migrantai, kuriems kelias per Lenkiją - iš pradžių per Baltarusiją, dažnai per Rusiją - atvėrė perspektyvas. Kad būtų aišku, dažnai tai nebuvo žmonės, kurie savo šalyse taip pat buvo vieni skurdžiausių. Ten buvo dalis, galbūt žemesnioji viduriniosios klasės dalis. Priešingu atveju jie nebūtų turėję pinigų sumokėti mokesčius, kad galėtų čia būti- prie užtvankos pasienyje su Baltarusija sakė partijos "Teisė ir teisingumas" pirmininkas.

Tai buvo hibridinis karas, ir tai pabrėžiu, nes iki šiol yra teigiančių, kad sienos gynyba yra nežmoniška, pažeidžianti prigimtines žmonių teises. Tai nebuvo pabėgėliai. Tai buvo žmonės, kurie leidosi išnaudojami nusikaltėlių, norinčių destabilizuoti mūsų šalį. Jiems tai nepavyko. Dėka to, kad partijos "Tvarka ir teisingumas" sukurtos valdžios institucijos, saugumo komitetas, kuriam tuo metu vadovavau, jau po pirmųjų žinių iš Lietuvos, kad vyksta tokie veiksmai, priėmė atitinkamus sprendimus. Pirmiausia apie vielinę tvorą, o po kelių dienų ir apie tokios tvoros statybą. Tokių tvorų yra Europoje, pasaulyje. Tai yra patikrintas metodas - pabrėžė Jaroslawas Kaczyńskis.

Teisės ir teisingumo pirmininkas priminė, kad opozicija netikėjo, jog užtvanka bus pastatyta.

Nenoriu cituoti necenzūrinių prezidento D. Tusko žodžių, kuriais jis kalbėjo apie šios užtvankos statybos perspektyvą, tačiau jo teiginių esmė buvo ta, kad užtvanka nebus pastatyta. Na, ji buvo pastatyta, visi tai mato. Ši užtvanka mums labai gerai tarnauja, ji reikalinga - pabrėžė Kaczyńskis.

ES buvo primintas perkėlimo klausimas, nors jis buvo uždarytas. Noriu tvirtai pabrėžti, kad mūsų vyriausybė niekada su tuo nesutiks. Nesutikome su tuo prieš daugelį metų ir nesutiksime dabar. Mes užbaigėme šį klausimą, tačiau šiandien yra tokių, kurie, matyt, nori, kad Europa pasikeistų neigiama linkme, kurie nori įskaudinti šalis, kurios tam priešinosi ir prie to grįžta. Mes nekeisime savo pozicijos, ginsime savo teisę būti šeimininkais savo šalyje, kad lenkai galėtų patys nuspręsti, kaip turi atrodyti jų šalis, jų saugumas, jų gyvenimas. Tai mūsų suvereniteto klausimas, ir mes jį ginsime - pabrėžė Jarosławas Kaczyńskis Kopčanuose.

Italija

Italijos premjerė Georgia Meloni lankėsi Sicilijoje, kur gegužės 28 d. vyks savivaldos rinkimai. Rinkėjams ji žadėjo spręsti migracijos problemą ir žadėjo "struktūrinius sprendimus".

Nuo pat atvykimo į "Palazzo Chigi" Giorgia Meloni migrantų klausimą iškėlė į pirmą vietą savo prioritetų sąraše, o dabar, kai Europoje vyksta svarbiausias mūšis, ji pasirengusi pateikti savo idėjas, rašoma Il Giornale.

Šios idėjos - labai paprastos, bet vargu ar įgyvendinamos. Apie šias idėjas rašiau gegužės 26 d. Jos labai primityvios: paskirstyti nelegalius imigrantus po visas ES valstybes, o iš nenorinčių priimti juos, reikėtų atimti po 22000 eurų už kekvieną nepriimtą migrantą. Lenkija, Vengrija, Slovakija, Kroatija kategoriškai atmetė tokį planą.

"Esame blogiausioje padėtyje dėl imigracijos, bet pažadu, kad galiausiai laimėsiu, rasdama struktūrinius sprendimus", - sakė Meloni nuo scenos Katanijoje, kur palaikė mitinge Katanijos kandidatą į merus Enrico Trantino. 

Il Giornale skaitytojai kritikuoja premjerę Meloni ir jos idėją išdalinti nelegalius migrantus:

nati12 rašo:

Net jei ir bus įvestas priverstinio perkėlimo principas, jis neveiks, jau nekalbant apie "solidarumo principą". Nes nelegalių imigrantų niekas nenori, o kitos Europos šalys vienaip ar kitaip padarys viską, kad juos išstumtų atgal ir kaip visada visi jie liks Italijoje. Išeitis būtų tikra Europos jūrų blokada, bet jie apie tai net nekalba....

Junebug

Ar Meloni nepagalvojo, kad tie, kurie pusiasalį užpildo beviltiškais žmonėmis, naudojamais kaip destabilizuojančios žmogiškos bombos, "slepiasi" pačioje ES? T.y. ji žaidžia didelius žaidimus su Putino Rusija, o paskui bailiai bailiai bėga prieš susikompromitavusią, melagingą ir priešišką Europą? Vis dėlto viskas atvirai, kaip ir tam tikrų ES valstybių vėliavos, plevėsuojančios ant nevyriausybinių organizacijų laivų...

spiritus

Ji išeis į viršų, supranti? Melonio kuklumas yra tariamas. Ji sako, kad ras struktūrinį sprendimą: kaip? kada? O kol kas mus užplūsta ir po kelerių metų imigrantų bus daugiau nei italų. Pagarba Meloni ir jos falšams bei neįgyvendinamiems pažadams!

Smax

Vieninteliai du realūs dalykai, kuriuos jis gali padaryti, tai atremti išvykimą siunčiant laivus prieš Tuniso Libijos pakrantę ir pradėti rimtą deportacijos kampaniją. Visa kita yra pūkas. Niekas nenori nelegalių imigrantų.

gianni1957

Imigracijos byla jau ne vienerius metus buvo darbotvarkės viršuje, t.y. nuo tada, kai jis pažadėjo, kad išspręs problemą iš karto. Gaila, kad nuo to laiko, kai jis turi tokią galią, skaičiai dar padidėjo. Sprendimas yra neleisti jiems atvykti į Europą ne skirstymas ir kiti šūdai. Pastebėję laivą turėtumėte duoti jo gyventojams maisto, padėti jį suremontuoti ir išsiųsti atgal. Europa negali priimti milijardo niekuo dėtų afrikiečių.

Praktiškai visi skaitytojų atsiliepimai - kritika premjerei Meloni. Italai mano, kad ir vėl bus spgauti, o rinkiminiai pažadai sustabdyti nelegalią imigraciją taip ir liks tik pažadais.

Nuorodos:

https://wpolityce.pl/polityka/648278-prezes-pis-w-kopczanach-spelniamy-swoje-obietnice

https://www.ilgiornale.it/news/interni/centrodestra-unito-piazza-catania-scelta-campo-domani-urne-3-2157838.html

https://www.ilgiornale.it/news/europa/vi-prometto-che-spunter-io-giorgia-meloni-ottimista-sul-2157820.html

https://viesulas22.blogspot.com/2023/05/briuselis-nori-prievarta-perkelineti.html

Apie istorijos falsifikavimą: signataras Z.Jovaiša ir Oskaro laureatas N.Michalkovas (2 video siužetai)

 

Įžengiau į septintą gyvenimo dešimtmetį ir esu patyręs, kaip buvo falsifikuojama prieškario istorija, pokario istorija, kaip atgavus Nepriklausomybę buvo imta falsifikuoti karo laikų ir sovietinio periodo istorija. Buvo labai trumpas periodas, žlungant TSRS ir paskelbus Nepriklausomybę, kuomet žmogus galėjo kalbėti laisvai apie viską ir nesibaiminti valdžios represijų. Niekada negalėjau pagalvoti, kad sulauksiu laiko, kuomet Lietuvoje vėl bus griaunami paminklai, falsifikuojama istorija, kurios liudininku aš buvau. Manęs jie neapgaus, nes visa tai aš mačiau, pergyvenau. Svarbiausia man TIESA, o jos dabartinėje Lietuvoje, kurią užvaldė lietuvių Tautos fekalijos - mažaraščių, vagių ir iškrypėlių gaujos ("šaikos"), lieka vis mažiau.

Žemiau pateikiu Signataro dr.Zigmo Vaišvilos ir Oskaro (1995) laureato režisieriaus Nikitos Michalkovo video siužetus, pasakojančius apie istorijos falsifikavimą, to falsifikavimo pasekmes.

https://www.youtube.com/watch?v=7lBW6G7yISQ

Žemiau pateikiu Signataro dr.Zigmo Vaišvilos ir Oskaro (1995) laureato režisieriaus Nikitos Michalkovo video siužetus, pasakojančius apie istorijos falsifikavimą, to falsifikavimo pasekmes.

https://www.youtube.com/watch?v=4Gdmub10iVs

Briuselis nori prievarta perkėlinėti migrantus, Lenkija priešinasi, Lietuva tyli

 

Lenkijos vyriausybės atstovas spaudai Piotras Miuleris (Piotr Müller) pasakė:

"Griežtai prieštarausime bet kokiam priverstinio migrantų perkėlimo į Europos Sąjungos šalis mechanizmui; manome, kad tokie mechanizmai neturėtų būti taikomi - mūsų vyriausybės pozicija šiuo klausimu nesikeičia."

Kalbėdamas su žurnalistais Seime, Vyriausybės atstovas spaudai buvo paklaustas apie faktinį priverstinį migrantų perkėlimą į ES valstybes nares. PAP praneša, kad šį klausimą iš naujo svarstė Europos Komisija.

EK nori, kad ES šalys, nenorinčios dalyvauti migrantų perkėlime, mokėtų "finansinį ekvivalentą" - 22 000 eurų už kiekvieną migrantą. PAP žiniomis, tokį pasiūlymą trečiadienį ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson pateikė valstybių narių ambasadoriams.

Lenkijos Vyriausybės pozicija šiuo klausimu nesikeičia. Manome, kad joks priverstinio perkėlimo mechanizmas neturėtų būti taikomas, ir čia mes jam griežtai prieštarausime, - sakė Miuleris.

Johanssono pasiūlymu atnaujinamos diskusijos, kurios prasidėjo 2015 m. kilus ES migracijos krizei. Tuo metu kai kurios šalys nenorėjo jam pritarti. Dėl to EK prieš šias šalis, tarp jų ir Lenkiją, pradėjo pažeidimo procedūras.

PAP praneša, kad per derybas su A. Johanssonu Lenkijos Respublikos nuolatinis atstovas ES Andrzejus Sadośas nurodė, kad Lenkijoje tarptautinė apsauga suteikiama milijonui pabėgėlių iš Ukrainos, o ES jiems padėti skyrė 200 mln. eurų. Jis pabrėžė, kad todėl EK skyrė 200 eurų vienam Ukrainos pabėgėliui, kartu planuodama iš šalių, nenorinčių priimti neteisėtų migrantų pagal priverstinio perkėlimo mechanizmą, reikalauti 22 000 eurų. Tai, pabrėžė jis, yra didelė disproporcija.

PAP duomenimis, EK siūlo perkelti 30 000 migrantų į kitas ES šalis, o jų skaičių galima padidinti iki 120 000. Neoficialiais duomenimis, trečiadienio posėdyje Prancūzija ir Vokietija nurodė norinčios, kad būtų perkelta ne mažiau kaip 35 000 migrantų. Paryžius taip pat esą nurodė, kad 22 000 eurų ekvivalentas vienam migrantui yra gerokai per mažas. Tuo tarpu paramą Lenkijos pozicijai, be kita ko, turėjo pareikšti Slovakija, Kroatija ir Vengrija.

Europos Komisija pasiūlė privalomo "solidarumo" sistemą. Valstybės narės galės pačios nuspręsti dėl solidarumo priemonių. Jos gali apimti perkėlimą, finansinę ir veiklos paramą. Svarbu, kad valstybės narės, kurioms reikia paramos, ją gautų.

ES pirmininkaujanti Švedija taip pat pasisakė šiuo klausimu.

Privalomas perkėlimas nebuvo, nėra ir nebus įtrauktas į pasiūlymą. Privalomas solidarumas - tai kitas klausimas. Pirmojo atvykimo šalims reikia paramos jų svarbiam darbui, susijusiam su išorės sienų valdymu. Tačiau privalomas perkėlimas - ne išeitis.

- Švedijos migracijos ministrė Maria Stenergard parašė "Twitter".

EK ketina pateikti naują pasiūlymą dėl prieglobsčio ir migracijos reformos, kad būtų sprendžiamos problemos, su kuriomis susiduria Pietų Europos šalys dėl migrantų antplūdžio.

Trečioji galimybė, apie kurią kalba EK, t. y. operatyvinė parama, būtų, pavyzdžiui, techninė pagalba šalims, susiduriančioms su pabėgėlių antplūdžiu, pavyzdžiui, palapinės ar humanitarinė pagalba. Tačiau to turėtų prašyti su migrantų antplūdžiu susidurianti šalis.

Todėl praktiškai šalys galėtų rinktis tik iš dviejų variantų: migrantų perkėlimas arba 22 000 EUR finansinė parama už kiekvieną migrantą, kurio jos nenori priimti.

Kita diskusija šiuo klausimu vyks valstybių narių ambasadorių susitikime.Lenkijos pozicija tvirta. Lenkija nepritaria pasiūlymui dėl perkėlimo. Susitarimo dėl priverstinio migrantų perkėlimo į Lenkiją nėra ir nebus - pareiškė vidaus reikalų ir administracijos ministras Mariuszas Kamińskis.

Pasiūlymą dėl prieglobsčio ir migrantų reformos trečiadienį valstybių narių ambasadoriams pristatė už vidaus reikalus atsakinga ES Komisijos narė Ylva Johansson. Taip atnaujinamos diskusijos, kurios prasidėjo 2015 m. kilus ES migracijos krizei. Tuo metu kai kurios šalys nenorėjo jai pritarti. Dėl to EK prieš šias šalis, tarp jų ir Lenkiją, pradėjo pažeidimo procedūras.

Trečiadienį Komisijos narys J. Johanssonas pasiūlė de facto įvesti neteisėtų migrantų priverstinio perkėlimo mechanizmą. Lenkija ir kitos valstybės narės pasipriešino šiam pasiūlymui. Komisaras pasiūlė, kad jei kuri nors ES šalis nenorėtų dalyvauti migrantų perkėlime, ji turėtų sumokėti 22 000 eurų už kiekvieną nepriimtą migrantą. Tai būtų finansinis ekvivalentas ir de facto tai būtų bauda - PAP sakė Lenkijos diplomatinis šaltinis.

PAP praneša, kad Lenkijos ambasadorius prie ES Andrzejus Sadośas per derybas su J. Johanssonu pabrėžė, kad Lenkija turi 1 mln. pabėgėlių iš Ukrainos, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, o ES jiems padėti skyrė 200 mln. eurų. Jis pabrėžė, kad todėl EK skyrė 200 eurų vienam Ukrainos pabėgėliui, kartu planuodama iš šalių, nenorinčių priimti neteisėtų migrantų pagal priverstinio perkėlimo mechanizmą, imti 22 000 eurų mokestį. Jis pažymėjo, kad tai yra didelė disproporcija.

Lietuvoje tyluma, nors gyventojai pastebi, kaip sparčiai šalies gatvėse daugėja ne tik rusakalbių, bet ir tamsiaodžių. Ar mums reikalinga tokia ES, kuri įsileidžia visus galimus nusikaltėlius be jokios kontrolės, o tuomet juos skirsto, kaip kokius daiktus, neatsižvelgdamos į jokias "žmogaus teises"?

https://wpolityce.pl/polityka/648121-ke-chce-relokacji-albo-pieniedzy-muller-nie-ma-na-to-zgody