2026-11-02

„Norime išdulkinti Leipcigą“ – jauni migrantai paaiškina, kad plėšimai ir susirėmimai su policija yra tikrieji jų protestų Vokietijoje motyvai

 

Po susirėmimų su policija ir plėšimų, įvykusių per „Z kartos“ protestus Helovino naktį Vokietijoje, vienas žurnalistas bandė pasikalbėti su jaunuolių migrantų grupe Leipcigo mieste apie jų protestų motyvus.

Vaizdo įraše jie atvirai prisipažįsta, kad nori apiplėšti parduotuves, susirėmti su policija ir „sugadinti Leipcigą“ – ne dėl geresnių mokyklų ar klimato veiksmų, kaip teigia organizatoriai.


Vaizdo žurnalisto Arono Morhoffo nufilmuotame gatvės interviu įraše jaunuoliai, kilę iš imigrantų šeimų, per visoje šalyje vykusias demonstracijas aiškiai išdėstė savo motyvus. Vienas iš jų pasakė: „Mes tiesiog norime apiplėšti parduotuves.“

Kitas pareiškė: „Mes norime susimušti su policijos pareigūnais“, ir pridūrė: „Visi meluoja. Mes norime susimušti su policijos pareigūnais.“ Jis taip pasakė po to, kai kitas jaunuolis tvirtino, kad jie čia susirinko dėl geresnių mokyklų.

Trečiasis sušuko: „Mes norime išdulkinti Leipcigą!“

Jaunuoliai taip pat susiejo protestus su Palestina ir Gazos ruožu, keletą kartų pakartodami, kad nori „išlaisvinti Gazą“.

Protestų motyvai taip pat neatrodo labai besiskiriantys nuo neseniai Belgijoje po ten vykusių riaušių atliktų interviu su imigrantų kilmės jaunuoliais, kur respondentai teigė nežiną, kodėl protestuoja, ir kad jie ten atvyko tiesiog tam, kad „viską sudaužytų“. 

Šie pareiškimai sutampa su sparčiu 2026 m. spalio 31 d. protestų „Gen Z regelt“ („Gen Z imasi iniciatyvos“) eskalavimu. Tai, kas prasidėjo kaip daugiausia taikių dienos eitynių maždaug 30–34 miestuose, pritraukusių dešimtis tūkstančių žmonių, sutemus pablogėjo, kai iniciatyvą perėmė kaukėtos grupės.

Degė barikados, o protestuotojai į pareigūnus mėtė akmenis, fejerverkus, butelius ir Molotovo kokteilius. Frankfurto prekybos gatvėje „Zeil“ buvo užfiksuoti vieni iš baisiausių smurto ir plėšimų atvejų Vokietijoje.

Anksčiau šiais metais „Remix News“ paskelbė specialų reportažą apie Frankfurto, kaip labiausiai įvairiapusio Vokietijos miesto, statusą ir su tuo susijusias problemas, įskaitant Frankfurto pagrindinį prekybos rajoną.



Vien Frankfurte buvo dislokuota daugiau nei 1 300 pareigūnų, o sužeista – daugiau nei 100, tarp jų vienas – sunkiai, kai į veidą jam pataikė akmuo, dėl kurio jis neteko kelių dantų.

Buvo apgadintos septyniolika parduotuvių, o penkios – apiplėštos. Protestuotojai taip pat išdaužė ginklų parduotuvės langus, o policijai sulaikius įtariamuosius buvo konfiskuoti du ginklai. 


Buvo sulaikyti 54 žmonės, kurių amžius – nuo 13 iki 29 metų. Heseno vidaus reikalų ministras Romanas Poseckas (CDU) šiuos įvykius pavadino „siaubingais smurto protrūkiais“, pažymėjo, kad į renginį įsiskverbė apie 100 aiškiai atpažintų kairiųjų ekstremistų, ir pareiškė, kad smurtą vykdžiusios grupės daugiausia buvo imigrantų kilmės, pridurdamas, kad „neturi būti jokių klaidingų tabu“.

Tuo tarpu Berlyne per vakarinę eitynę 27 pareigūnai patyrė nedidelius sužalojimus nuo kiaušinių, butelių, akmenų ir fejerverkų, o dešimtys žmonių buvo sulaikyti. 

Hanoveryje užregistruotas nedidelis sužalojimas, patirtas dėl fejerverko, o Hamburge jaunuoliai degino barikadas. Kelne taip pat įvyko susirėmimai šalia garsiosios Kelno katedros.

Federalinis vidaus reikalų ministras Aleksandras Dobrindtas (CSU) teigė, kad kai kurie plėšimai vyko tiesioginės transliacijos kamerų akivaizdoje, kad kaltininkai bus nustatyti ir kad jis tikisi „griežtų bausmių“.

Jis apkaltino „smurtingas kairiųjų grupuotes ir neramumų kurstytojus iš migrantų bendruomenių“ už tai, kad jie užgrobė popietės taikius protestus.

Šiaurės Reino-Vestfalijos vidaus reikalų ministras Herbertas Reulas (CDU) pasmerkė riaušes, pareikšdamas, kad protestus užgrobė kairiųjų ekstremistai ir smurtingų jaunuolių grupės, kurios sąmoningai eskaluodavo situaciją: „Kiekvienas, kuris meta akmenis ir petardas į policijos pareigūnus, sprogdina pirotechnikos gaminius ir siautėja gatvėse, neturi jokios politinės darbotvarkės. Žmonės, kurie maskuojasi, nenori diskutuoti ar įtikinti. Jie nori neramumų ir smurto. To niekuo negalima pateisinti.“


Jaunimo protestų organizatoriai reikalavo padidinti finansavimą mokykloms, priklausomybių gydymo ir psichoterapijos programoms; imtis priemonių prieš gyvenimo išlaidų augimą ir užtikrinti prieinamą būstą; sugriežtinti kovos su klimato kaita priemones; pasipriešinti socialinių išlaidų mažinimui ir stebėjimo plėtrai; taip pat atsisakyti planų įvesti privalomąją karinę tarnybą.

Vėliau grupė atsiribojo nuo smurto, pareikšdama, kad nekontroliuoja to, kas vyksta pasibaigus oficialiems renginiams, ir paskelbė apie tolesnius veiksmus. 

https://rmx.news/article/we-want-to-fk-leipzig-migrant-youth-explain-that-robbing-and-fighting-police-are-their-real-motives-for-protesting-in-germany/

Didžiausias Pietų Afrikos miestas susiduria su visišku infrastruktūros žlugimu

 

Daugiau nei 50 metų trukęs komunistinis antikolonializmas trečiajame pasaulyje, kurį rėmė kai kurios liberalios Vakarų vyriausybės, atskleidė nemalonią tiesą apie tai, kas veikia, o kas neveikia žmonijos civilizacijos atžvilgiu. Pirmoji ir labiausiai prieštaringa tiesa yra ta, kad daugeliu atvejų trečiojo pasaulio visuomenės yra savaime destruktyvios ir nesugeba užtikrinti pačių būtiniausių poreikių.

Antroji prieštaringa tiesa yra ta, kad tos pačios visuomenės, valdoma pagal Vakarų interesus, veikia kur kas geriau. Visa gyvybiškai svarbi infrastruktūra yra prižiūrima, o žmonės turi galimybių kilti socialinėje skalėje. Kitaip tariant, Vakarų kolonializmas veikia. Nesvarbu, ką teigia kairieji ir antikolonialiniai aktyvistai, laikas įrodė, kad jie klysta.

Pietų Afrika yra tarsi gyvas laboratorinis eksperimentas – realaus laiko pavyzdys, iliustruojantis neišvengiamą trečiojo pasaulio ir kraštutinių kairiųjų valdymo žlugimą. Pasibaigus apartheidui ir Nelsono Mandelos vadovaujamai rasinių komunistų perimtai valdžiai, 75 % juodaodžių afrikiečių gyventojų perėmė didžiąją dalį valdžios.

Ši „revoliucinė“ vyriausybė ėmėsi įvesti 145 rasės pagrindu sukurtus įstatymus, kurių pagrindinis tikslas buvo pašalinti baltuosius Pietų Afrikos gyventojus iš politinės įtakos pozicijų ir darbo rinkos, suteikiant pirmenybę juodaodžiams Pietų Afrikos gyventojams, neatsižvelgiant į jų nuopelnus. Šio proceso rezultatai yra neabejotinai niūrūs.

Per pastaruosius 20 metų šalis patiria vis sparčiau progresuojantį nuosmukį, tačiau atrodo, kad šis žlugimas netrukus pasieks kulminaciją. Johanesburgas, šalies pramonės ir finansų centras, netrukus susidurs su visišku infrastruktūros žlugimu, kurio mastas gali sukelti humanitarinę katastrofą ir daugybės žmonių mirtį.

Daugėja skundų dėl ribojamo vandens tiekimo. Naujausi pranešimai rodo, kad nuo lapkričio mėnesio Johanesburgo vandentiekio tinklas patiria didelę apkrovą: daugelyje vietų pastebimas žemas slėgis, tiekimas yra pertraukiamas, o daugelyje rajonų vandens tiekimas nutraukiamas ilgam laikui. Kai kurių priemiesčių gyventojai teigia, kad jau kelias savaites neturi nuolatinio tekančio vandens. Jei valdymas, finansavimas ir priežiūra nepagerės, sistemai gresia visiškas sustabdymas.


Vidutinis žmogus be vandens gali išgyventi tris–keturias dienas. Dėl švaraus vandens tiekimo sutrikimų visame regione teka tik puvantys nuotekai, o kiekvieną, kuris bandys juos gerti, laukia siaubingos ligos. Dabartiniai skaičiavimai rodo, kad mieste gyvena apie 6,5 milijono gyventojų. Tai – tik sprogti laukiantis laikrodinis sprogmuo.

Tačiau problema yra ne tik švaraus vandens tiekimas. Visi šalies vandentvarkos elementai dešimtmečiais buvo palikti pūti. Juodųjų kairiųjų vadovaujama vyriausybė paveldėjo gausybę savivaldybių sistemų, tačiau nieko nepadarė, kad jas prižiūrėtų. Galbūt jie tikėjosi, kad šios sistemos tiesiog veiks amžinai?


https://www.youtube.com/watch?v=NCuovdCoD1M

Net tokios elementarios priemonės kaip tinkamas nuotekų tvarkymas ir grotelių naudojimas, kad šiukšlės nepatektų į upes, čia neegzistuoja. Kai vyriausybė iš tikrųjų bando ką nors sutvarkyti, pavyzdžiui, įrengti nuotekų groteles, skirtas sulaikyti šiukšles, jos būna pavogtos arba sunaikintos.

Be gyvybiškai svarbios vandens problemos, kiti pranešimai rodo, kad smarkiai pablogėjo miesto valdymas tokiose srityse kaip elektros tiekimas, šiukšlių tvarkymas, gatvių remontas, šviesoforai, pastatų remontas ir pan. Iš tiesų įspūdinga, kaip greitai Johanesburgas pavirto į nuotekų duobę.

Kai kurie teigia, kad Pietų Afrika tokia yra jau seniai ir tai nėra jokia naujiena. Tačiau dabartiniai gyventojai gyvena skolintu laiku ir skolinta infrastruktūra. Tai, kad šios sistemos išsilaikė taip ilgai be jokios priežiūros, liudija apie vakarietiškų statybos metodų patvarumą. Ateina momentas, kai nuosmukis pasiekia kritinę ribą, ir atrodo, kad Pietų Afrika jau ją pasiekė.

Ironiška tai, kad antikolonialistai, multikultūralistai ir komunistai, valdantys šalį, neabejotinai kreipsis į Vakarų vyriausybes pagalbos, kai viskas sugrius. Kitaip tariant, jie elgetaus „kolonistų“ pinigų, tuo pačiu toliau apsimetinėdami, tarsi sėkmingai valdytųsi patys. Jie niekada nepripažins, kad patyrė nesėkmę, ir būtent dėl to trečiajame pasaulyje niekas niekada nepasikeičia į gerąją pusę.

https://www.zerohedge.com/political/south-africas-biggest-city-faces-total-infrastructure-collapse

2026-11-01

ES bandymas surengti perversmą Lenkijoje: kova dėl Konstitucinio Teismo dar nesibaigė

 

Pažeisdamas Konstituciją ir pasinaudodamas ES pagalba, Lenkijos vyriausybės vadovas Donaldas Tuskas bando Konstitucinį Teismą užpildyti savo žmonėmis. Kaip jau buvo Rumunijoje ir Brazilijoje, globalistams visos priemonės yra leistinos, kad tik įtvirtintų savo valdžią. Tačiau Lenkijoje ryžtingas prezidentas ir gyventojai priešinasi šiam bandymui surengti perversmą. ES ištikimos žiniasklaidos priemonės šiuo klausimu meluoja taip, kad net stogai lūžta.

Donaldas Tuskas laikomas Briuselio žmogumi Lenkijoje. Jis turėtų nukreipti šią užsispyrusią šalį su jos konservatyviais gyventojais į ES vadovybės nustatytą kursą. Jie pasinaudojo dešiniųjų pažiūrų prezidento Karolio Nawrockio kelione į užsienį, kad perimtų svarbaus Konstitucinio Teismo kontrolę.

Perversmo bandymo eiga

Globalistinis ministras pirmininkas Donaldas Tuskas bandė paskirti aštuonis Konstitucinio Teismo teisėjus, nors pagal įstatymą jam buvo leidžiama paskirti tik tris. Tačiau dešiniojo sparno konservatorius prezidentas Karolis Nawrockis priėmė priesaiką tik iš trijų teisėjų, kaip to reikalauja įstatymas.

Tuomet D. Tuskas surengė lygiagrečią priesaikos ceremoniją kitiems penkiems teisėjams, pats priimdamas iš jų priesaiką, nors Konstitucijoje numatyta, kad tai gali daryti tik prezidentas. O K. Nawrocki išvyko iš šalies į suplanuotą kelionę į Senegalą.

Dabar vienas iš Tusk neteisėtai prisaikdintų teisėjų nurodė nušalinti teismo pirmininką, dešiniojo sparno konservatorių Bogdaną Święczkowski. Tusk įsakė policijai užblokuoti įėjimą į teismą ir taip neleisti teisėtam Aukščiausiojo Teismo pirmininkui įeiti.

Nawrocki nutraukė kelionę ir skubiai grįžo į Lenkiją. Penktadienio naktį jis asmeniškai atvyko prie teismo pastato ir grūmėsi su policininkais, siekdamas atlaisvinti įėjimą. Vos tik patekęs į teismo pastatą, jis pašalino penkis Tusk neteisėtai prisaikdintus teisėjus ir leido Aukščiausiojo Teismo pirmininkui patekti į jo kabinetą.


Dabartinė padėtis

Po Nawrocki įsikišimo Tusk televizijos kreipimesi apgailestavo: „Teisinė valstybė nuo džiunglių įstatymo skiriasi tuo, kad ne raumenys ir įžūlumas lemia, kas teisus“, – sakė Tusk televizijos kreipimesi. Jis pavadino Nawrockį, kuris anksčiau buvo mėgėjų boksininkas, „agresyviu chuliganu“. Teisinėje valstybėje politikas taip pat neturėtų įžengti į teismo patalpas, kad duotų nurodymus ir baugintų teisėjus.

Šie teiginiai, kuriuos, žinoma, Vakarų globalistinė žiniasklaida atkartoja pažodžiui, yra akivaizdus įžūlus veidmainiavimas. Juk Tusk, remiamas ES, pažeidė Konstituciją ir pasitelkė policiją, kad nuslėptų perversmą. Jo paskirti teisėjai, kurie tariamai yra gąsdinami, nėra teisėti Konstitucinio Teismo teisėjai, o perversmo dalyviai. 

Prie Konstitucinio Teismo tūkstančiai žmonių protestavo prieš perversmą ir skandavo šūkius prieš ES. De facto Lenkija dabar patiria dramatišką valstybės krizę. Dvi stovyklos – globalistai ir nacionaliniai konservatoriai – priešiškai žiūri viena į kitą. Kiekviena iš jų pripažįsta skirtingus asmenis kaip teisėtus Konstitucinio Teismo teisėjus. Taigi nebėra ir „neutralios“ institucijos, kuri galėtų priimti sprendimą.

Globalistai Briuselyje, Berlyne ir Paryžiuje remia Tuską, kuris, žinoma, veikia jų interesais ir, tikėtina, jų pavedimu. Savo ruožtu Nawrocki, atrodo, daugiau ar mažiau turi JAV vyriausybės paramą. Taigi šis konfliktas taip pat gali peraugti į Briuselio ir Vašingtono įtakos Varšuvoje susidūrimą.

Verta atkreipti dėmesį į Rusijos buvusio prezidento ir Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo pareiškimą. Jis rašė: „Lenkijoje vyksta konstitucinis perversmas. Briuselio globotinio Tusko liberalai slopina PiS konservatorius.“

Bandymas pavergti Lenkiją

Ginčas dėl Lenkijos Konstitucinio Teismo susijęs ne tik su asmenimis ir politinėmis partijomis, bet ir su Lenkijai bei Europai labai svarbiu klausimu. Dešiniųjų pažiūrų Lenkijos Europos Parlamento narys Dominikas Tarczyńskis išskiria tris pagrindines priežastis, kodėl globalistai bet kokia kaina nori perimti Konstitucinio Teismo kontrolę ir „faktiškai jį neutralizuoti bei užpildyti savo žmonėmis“.

1. Jie nori panaikinti Lenkijos valiutą. Pagal Konstituciją Lenkija nepriklauso euro zonai. Norint tai pakeisti, reikėtų pakeisti Konstituciją – o be Konstitucinio Teismo tai padaryti teisėtu būdu neįmanoma. Taigi jie pirmiausia turi neutralizuoti Teismą, kad vėliau galėtų įvesti Lenkijoje eurą.

2. Jie nori pasiekti Lenkijos aukso atsargas! Lenkija turi didžiausias aukso atsargas Europos Sąjungoje. Jei Lenkija įvestų eurą, šis auksas keliautų į Frankfurtą – į Europos centrinį banką.

3. Jie nori atverti saugias Lenkijos sienas. Mat Vokietija nori atsikratyti milžiniškos nelegalių migrantų bangos ir juos išsiųsti į Lenkiją. Todėl sienos turi būti atvertos. Be to, jie nori užtikrinti, kad Konstitucinis Teismas – tuo atveju, jei jie pralaimės kitų metų rinkimus – negalėtų sutrukdyti jų planams.

Pasak Tarczyńskio, tai yra konfliktas tarp globalistų ir patriotų. Jis savo pareiškimą baigia taip: „Mes kovojame ne tik už Lenkiją – mes kovojame už Europą.“

Kas bus toliau?

Lenkijos politinė sistema yra patekusi į aklavietę. Geriausias išeitis iš šios krizės būtų pirmalaikiai nauji rinkimai. Jau prieš bandymą surengti perversmą dauguma apklausų rodė, kad konservatoriai sugrįš į valdžią, sudarę koaliciją su savo naujai atsiskyrusia frakcija ir dviem libertarinių nacionalistų partijomis.

Dėl bandymo surengti perversmą anksčiau susiskaldžiusios dešiniosios jėgos susivienijo. Dauguma lenkų palaiko Nawrockį. Gana tikėtina, kad jis ir jo sąjungininkai dabar pasiektų triuškinančią pergalę. Būtent dėl to globalistai, vadovaujami Tusko, priešinsis naujiems rinkimams.

Jei nepavyks susitarti dėl naujų rinkimų, o tai yra mažai tikėtina, lemiamą vaidmenį atliks kontrolė virš ginkluotųjų pajėgų. Ar policininkai ir kariai vykdys Tusko ar Nawrockio nurodymus? Tačiau ir gyventojai gali daryti įtaką šiam procesui. Masinis judėjimas gali padidinti spaudimą ginkluotųjų pajėgų nariams, kad jie pereitų į savo protestuojančių giminaičių ir draugų pusę. Taigi negalima atmesti galimybės, kad sprendimas dėl krizės bus priimtas Lenkijos gatvėse. Iš tiesų čia kalbama ne tik apie Lenkiją, bet ir apie Europą. Arba laimės Tuskas ir globalistai, ir Lenkija – po Vengrijos ir Rumunijos – taip pat taps pavergta ES federacijos valstija. Arba nacionaliniai konservatoriai apgins Lenkijos konstituciją, ir Lenkija vadovaus ES reformai, siekdama sukurti nacionalinių valstybių sąjungą. Būtent tai Nawrocki paskelbė savo tikslu 2025 m. pabaigoje.

https://report24.news/eu-putschversuch-in-polen-kampf-um-das-verfassungsgericht-noch-offen/

Lenkijos politinė krizė: žvilgsniai iš Lenkijos, Vokietijos ir JAV


Žvilgsnis iš Lenkijos

Būtent to jie nori iš Tusko! ES komisaras to net neslepia

Wpolityce.pl: https://wpolityce.pl/polityka/zamach-tuska-na-tk-pozostaje-naga-sila,289265

Lenkijos Konstitucinis Teismas turi turėti galimybę veikti laikydamasis Lenkijos konstitucijos ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos, – pranešė ES teisinės valstybės komisaras Michaelas McGrathas savo pareiškime, perduotame PAP. Į šiuos žodžius sureagavo buvęs teisingumo viceministras Michał Woś. „Bent jau jie nustojo apsimetinėti: kalbama apie ES teisės viršenybę ir valstybių kompetencijų perėmimą“, – parašė jis platformoje „X“.

Lenkijos Konstitucinis Teismas turi turėti galimybę veikti laikydamasis Lenkijos konstitucijos ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos. Tai svarbu kiekvienam Lenkijos piliečiui, o užtikrinti tai yra Lenkijos valdžios institucijų pareiga

– pranešė komisaras naujienų agentūrai PAP.

Europos Komisija atidžiai stebi naujausius su Teismu susijusius įvykius. Atkreipiu dėmesį, kad Venecijos komisija aiškiai nurodė, jog naujų teisėjų skyrimas priklauso Seimo kompetencijai. Visiškas teisinės valstybės principų laikymasis yra tai, ko tikisi ir ko nusipelno Lenkijos piliečiai

– pridūrė komisaras.

„Ar tik vokiečiams leidžiama?“

Į jo žodžius savo įraše platformoje „X“ sureagavo Michał Woś.

Bent jau jie nustojo apsimetinėti: kalbama apie ES teisės viršenybę ir valstybių kompetencijų perėmimą. „Teisinės valstybės“ komisare, komisare – kada jūs lazdomis priversite paklusti ir Karlsrūhės Teismą? Ten yra tvirta teismų praktika dėl nacionalinių įstatymų viršenybės prieš ES teisę. Tik vokiečiams leidžiama? O Lenkijai – ne?

– rašoma politiko įraše.

Greita Briuselio reakcija

Panašiai pasisakė ir Europos Komisijos atstovė spaudai. Louise Bogey pareiškime, perduotame PAP, rašė, kad Lenkijos valdžios institucijos privalo užtikrinti, jog Konstitucinis Teismas galėtų veikti laikydamasis Lenkijos konstitucijos ir gerbdamas atitinkamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką.

Žvilgsnis iš Vokietijos

Lenkija: Ar Briuselis pervertino savo galimybes?

Autorius: Elena Fritz portale Pi-news.net


Po prieštaringo Lenkijos Konstitucinio Teismo vadovybės nušalinimo penktadienį Varšuvoje prieš protestuotojus buvo mobilizuotos didelės policijos pajėgos.
Po prieštaringo Lenkijos Konstitucinio Teismo vadovybės nušalinimo penktadienį Varšuvoje buvo mobilizuotos didelės policijos pajėgos protestams malšinti.
ELENA FRITZ | Penktadienio įvykiai Varšuvoje yra netikėtas jau kelerius metus rusenusio konstitucinio konflikto eskalavimas. Po prieštaringo Konstitucinio Teismo vadovybės nušalinimo buvo mobilizuotos didelės policijos pajėgos, kilo protestai ir buvo sulaikyti žmonės. Prezidentas Karolis Nawrockis nutraukė skrydį į Senegalą ir nedelsdamas grįžo atgal. Ministras pirmininkas Donaldas Tuskas kalba apie teisinės valstybės principų atkūrimą, o opozicija – apie valstybės perversmą.

Per palyginti trumpą laiką keli suverenistinio spektro politikai, kurie įvairiu mastu artimi Donaldui Trumpui, prarado valdžią arba atsidūrė po dideliu instituciniu spaudimu.

Rumunijoje prezidento rinkimai buvo anuliuoti po netikėtos Colino Georgescu pergalės. Vengrijoje balandžio mėnesį Viktoras Orbánas, valdęs 16 metų, prarado valdžią. Serbijoje Aleksandaras Vučićas, po kelis mėnesius trukusių protestų ir pralaimėjimo rinkimuose, buvo priverstas pasitraukti. Dabar Lenkijoje eskaluojasi konfliktas su Trumpui artimu prezidentu Nawrocki.

Žinoma, šie įvykiai labai skiriasi savo priežastimis ir teisiniais pagrindais. Vis dėlto akivaizdus jų bendras politinis poveikis: įtakingos jėgos, kritiškai vertinančios tolesnę politinės sprendimų priėmimo galios centralizaciją ES lygmeniu, praranda įtaką.

Manau, kad visiškai įmanoma, jog Briuselyje šiuos pokyčius stebima palankiai. Tačiau kyla tolesnis klausimas: ar Donaldas Tuskas iš tikrųjų ėmėsi šių naujausių priemonių be išankstinio politinio palaikymo iš Briuselio? Kol kas nėra įrodymų, kad Ursula von der Leyen būtų jas tiesiogiai patvirtinusi. Tačiau, atsižvelgiant į šio įsikišimo reikšmę, atrodo logiška bent jau paklausti, ar buvo suderinta politiniu lygmeniu.

Būtent Lenkijoje ši strategija gali pasirodyti esanti didžiulė klaida

Vengrijoje valdžios pasikeitimas įvyko per rinkimus, Serbijoje – po ilgos visuomenės mobilizacijos. Tuo tarpu Lenkijoje institucinis konfliktas per kelias valandas smarkiai paaštrėjo. Bandymas pašalinti Konstitucinio teismo vadovybę pasinaudojant teisiškai ginčytinu nušalinimu yra žymiai rizikingesnis kelias.

Prie to prisideda ir ypatinga Nawrockio padėtis. Jis turi savarankišką demokratinį teisėtumą, mėgaujasi dideliu palaikymu konservatorių stovykloje ir palaiko artimus ryšius su Trumpo administracija.

Net ir konstitucinės teisės požiūriu šis klausimas toli gražu nėra toks vienareikšmis, kaip jį pateikia Tuskas. Buvusi PiS vyriausybė pati sukėlė didelių konfliktų dėl teismų nepriklausomybės. Tačiau iš to neišplaukia, kad dabartinė vyriausybė turi neribotą teisę pertvarkyti konstitucinę teismų sistemą pagal savo politines nuostatas. Ypač teisiškai ginčytinas yra įprastiniams teismams taikomų nuostatų perkėlimas į Konstitucinį Teismą.

Todėl paralėlė su Pietų Korėja 2024 m. gruodžio mėn. yra įdomi bent jau politinių rizikų atžvilgiu. Ten skubotas įsikišimas į konstitucinę tvarką galiausiai lėmė atsakingo asmens valdžios praradimą. Teisiniai ir faktiniai skirtumai, palyginti su Lenkija, yra dideli, tačiau negalima atmesti galimybės, kad iniciatoriams teks patirti panašų politinį smūgį.

Vokietijai šie įvykiai yra ypač svarbūs. Lenkija yra pagrindinis NATO rytinio flango karinis ir logistinis mazgas. Ilgalaikis institucinis sąstingis Varšuvoje taip pat apsunkintų saugumo politikos koordinavimą su Vokietija ir paramą Ukrainai.

Mano vertinimas: savo veiksmais Tuskas galėtų pasiekti visiškai priešingą rezultatą nei tas, kurio jis siekia politiniu požiūriu. Užuot susilpninęs Nawrockio pozicijas, jis galėtų mobilizuoti konservatorių stovyklą ir dar labiau sustiprinti jos ryšius su Vašingtonu.

Be to, jei pavyktų įrodyti ES Komisijos politinį dalyvavimą, žala tikriausiai išsiplėstų gerokai už Varšuvos ribų. Tuomet ir Ursula von der Leyen turėtų atsakyti į klausimą, kokiu teisinės valstybės principo supratimu Europos institucijos vadovaujasi santykiuose su savo valstybėmis narėmis.

Ar šis konfliktas apsiribos tik Lenkija, iš esmės priklausys nuo to, kaip sureaguos Vašingtonas ir ar Tuskui pavyks savo veiksmus pagrįsti konstitucinėmis nuostatomis.

Žvilgsnis iš JAV


Tusko bandymas įvykdyti teisminį perversmą primena ankstesnį sėkmingą Zelenskio perversmą

Autorius: Andrew Korybko JAV portale "Zerohedge"

https://www.zerohedge.com/geopolitical/tusks-attempted-judicial-coup-similar-zelenskys-earlier-successful-one

Buvęs prezidentas ir Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas rašė: „Lenkijoje vyksta konstitucinis perversmas. Tusko, Briuselio globotinio, liberalai engia PiS konservatorius. Matyt, iš dalies dėl pastarųjų neapykantos banderovcams. O metodas yra lygiai toks pat kaip neonacistinėje Ukrainoje: Konstitucinio Teismo įgaliojimų panaikinimas. Ten jis jau seniai išnyko – žalią tuniką vilkintis barzdotas niekšas išvalė teismą. Na, ką čia pasakysi?“

Jis teisingai pastebėjo, palygindamas Tuską su Zelenskiu, nes pirmojo bandymas įvykdyti teisminį perversmą, kurio tikslas – suformuoti pokario Europos tvarką, užkirsdamas kelią būsimai konservatorių vadovaujamai koalicijai sustabdyti ES virsmą į Vokietijos dominuojamą federaciją, yra panašus į Zelenskio 2020 m. veiksmus. Primename, kad Zelenskis nušalino Konstitucinio Teismo pirmininką per tų metų politinę krizę, kurią išprovokavo teismo sprendimas dėl kovos su korupcija reformų; daugiau apie tai skaitytojai gali sužinoti čia.

Minėta krizė peraugo į 2022 m. kilusio Ukrainos konflikto didelio masto etapą, dėl ko, kaip kartą pažymėjo Putinas, karo sąlygų pretekstu buvo priimti teisiškai ginčytini įstatymai, kurie pratęsė kai kurių teisėjų kadencijas po to, kai jos jau buvo pasibaigusios. Pasibaigus pačiam Zelenskio kadencijos terminui 2024 m. gegužę, Medvedevas pareiškė, kad „jis paniekino savo „šalies“ Konstituciją, ignoravo Konstitucinį Teismą ir ne tik pratęsė, bet ir uzurpavo aukščiausiąją valdžią“.

Zelenskio anksčiau sėkmingai įvykdyto teisminio perversmo ir Tusko bandymo jį įvykdyti panašumas yra tas, kad abu lyderiai, siekdami centralizuoti savo valdžią, sustabdė atitinkamų konstitucinių teismų (Lenkijos atveju – techniškai Konstitucinio tribunolo) pirmininkų įgaliojimus itin jautraus ginčo metu. Lenkijos atveju minėtas ginčas susijęs su tuo, kad ankstesnė konservatorių vyriausybė tariamai užpildė tribunolą savo žmonėmis, o valdančiosios liberalų jėgos kaltina juos tuo, kad jie linkę teikti pirmenybę Lenkijos teisėms, o ne ES teisėms.

Skirtingai nuo Zelenskio, Tuskas greičiausiai nemanipuliuos politiniais ir teisiniais procesais, siekdamas likti valdžioje neribotą laiką, nepriklausomai nuo to, kaip baigsis 2027 m. rudenį vyksiantys Seimo rinkimai, tačiau tai, ką jis bando padaryti, yra kur kas klastingiau, nes jo tikslas – pavergti Lenkiją Vokietijos vadovaujamai ES. Būtent dėl šios priežasties daugelis patriotiškų lenkų kaltina jį išdavyste ir reikalauja, kad jis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už bandymą surengti perversmą arba bent jau atsistatydintų gėdos apimtas ir išvyktų į tremtį į savo mylimą Vokietiją.

Vienintelis realus išeitis iš didžiausios Lenkijos krizės nuo komunizmo laikų – surengti pirmalaikius rinkimus, kurie, kaip rodė patikimi apklausų rezultatai prieš Tusko bandymą įvykdyti perversmą, leistų konservatoriams sugrįžti į valdžią koalicijoje su naujai atsiskyrusia frakcija ir dviem libertarinių-nacionalistinių pažiūrų partijomis. Po to, kas ką tik įvyko – o tai suvienijo minėtas susiskaldžiusias dešiniąsias jėgas ir paskatino daugumą lenkų susiburti aplink Nawrockį, kuris iš priekio vadovavo pasipriešinimui perversmui – jos tikriausiai pasiektų triuškinančią pergalę.

Šios krizės išsprendimas nulems pokarinės Europos tvarkos geopolitinę ateitį. Arba laimės Tuskas, jis pavergs Lenkiją Vokietijai, ir tuomet ES užbaigs savo virsmą į Vokietijos dominuojamą federaciją, arba laimės teisinė valstybė, Lenkija vadovaus ES reformai, siekdama sukurti tautinių valstybių sąjungą, kaip praėjusių metų pabaigoje pareiškė Nawrocki, kad yra pasiryžęs tai padaryti, ir Lenkija vėl imsis savo istorinio regioninės galios vaidmens. Tiek Lenkijai, tiek visai Europai šis klausimas yra ypač svarbus.

Mes skelbiame įvairias nuomones. Niekas, kas čia parašyta, neturi būti aiškinama kaip atspindinti „ZeroHedge“ požiūrį.


2026-10-31

Išpuolių serija Leipcige: vis daugiau išpuolių prieš krikščioniškas bažnyčias

 

Pranešimai iš Vienos apie musulmonus, kurie šūksniais „Allahu akbar“ trikdo pamaldas, dabar plinta toli už šalies ribų. Kartu su šiais incidentais visoje Europoje daugėja išpuolių prieš krikščioniškas bažnyčias – taip pat ir ypač spalvotoje Vokietijoje. Į antraštes pateko išpuolių serija Leipcige.

Tai tema, kurią Konstitucinės apsaugos tarnyba ir didžioji dalis pagrindinių žiniasklaidos priemonių stengiasi apeiti: jau kelerius metus partija „AfD“ atkreipia dėmesį į dramatišką krikščioniškų šventovių išniekinimų skaičiaus augimą Vokietijoje ir nurodo akivaizdų ryšį su nekontroliuojama masine imigracija.

Naujausias atvejis – nauja išpuolių serija Leipcigo apylinkėse. Vien tik spalio 21–25 d. Saksonijos metropolijos teritorijoje buvo tyčia sugadintos penkios bažnytinės įstaigos. Nežinomi asmenys išdaužė pirmame aukšte esančius langų stiklus, sugadino įėjimo duris ir išniekino pastatų fasadus. Daugiausia nukentėjo įvairiuose miesto rajonuose esančios laisvųjų bažnyčių ir evangelikų laisvųjų bažnyčių įstaigos.

Remiantis liuteronų regioninės bažnyčios ir Drezdeno-Meiseno katalikų vyskupijos duomenimis, per vienerius metus Saksonijoje buvo užregistruoti 67 bažnyčių turto sugadinimo atvejai.

Kitos federalinės žemės, pavyzdžiui, Šiaurės Reino-Vestfalija ir Badenas-Viurtembergas, taip pat fiksuoja nuolat didėjantį nusikaltimų skaičių, siekiantį tris skaitmenis. Tai apima ne tik sudaužytas statulas, išdaužtus langus ir išlaužtas aukojimo dėžes, bet ir paliktus ekskrementus šventinto vandens dubenėliuose bei išpažinties kėdėse.

https://report24.news/anschlagsserie-in-leipzig-immer-mehr-attacken-auf-christliche-kirchen/

Skaityti taip pat: https://report24.news/allahu-akbar-im-stephansdom-moslems-stuermen-christliche-gottesdienste/

 

2026-10-30

Maskas paskelbė apie prietaisą, skirtą atkurti regėjimą akliesiems

 


 Verslininko teigimu, techniniu požiūriu prietaisas jau yra parengtas, tačiau kol kas negavo reguliavimo institucijų patvirtinimo, rašoma "Flickr".

JAV verslininkas Elonas Maskas paskelbė, kad prietaisas „Blindsight“ yra techniškai parengtas. Pasak jo, šis prietaisas grąžins regėjimą net tiems, kurie visiškai apako. Taip pat ir tiems, kurie niekada nematė. Apie tai jis parašė socialiniame tinkle „X“.

„Produktas vadinasi „Blindsight“ ir, kaip matyti iš pavadinimo, jis leis matyti net tiems, kurie visiškai apako arba niekada nematė“, – teigė Maskas.

Pasak verslininko, techniškai prietaisas jau yra parengtas. Tačiau prieš pradedant jį naudoti, kūrėjai turi gauti reguliavimo institucijų patvirtinimą.

„Blindsight“ kuria Elono Musko įkurta bendrovė „Neuralink“. Ji kuria neurokompiuterines sąsajas, jungiančias žmogaus smegenis su elektroniniais prietaisais.

Anksčiau M. Maskas pristatė kitą bendrovės prietaisą – „Telepathy“. Kūrėjų sumanymu, ši technologija suteiks žmogui galimybę bendrauti su kompiuteriais ir kitais žmonėmis per smegenų signalus, nenaudojant fizinių valdymo priemonių.

https://www.flickr.com/photos/gageskidmore/54820081119/









V.Kvietkausko paskatintas: Mano atviras laiškas Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų

 

Vytauto Kvietkausko laiškas paskatino mane kreiptis į LR Vyriausybę dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų atkūrimo. Buvęs klasiokas, tikiuosi, neužpiks, kad aš pasinaudojau jo laiško tekstu ir jį kiek pakeičiau: juk tikslas vienas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Gedimino pr. 11, LT-01103 Vilnius

Gerbiamieji Vyriausybės nariai,

Sostinėje gyvenu nuo gimimo (1951), gerai pamenu Vilniaus koncertų ir sporto rūmų statybą, čia rengtus koncertus, „Statybos“ rungtynes ir pan. Čia dalyvavau ir svarbiausiuose naujųjų laikų Lietuvos istorijos įvykiuose: kaip delegatas nuo MA „Botanikos“ instituto – Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime, kartu su šeima – Sausio 13-osios aukų laidotuvėse; Sausio 13-osios aukos buvo pašarvotos šiuose rūmuose. Todėl rūmų būklė ir ateitis man svarbi kaip gyvenamosios aplinkos, asmeninės ir valstybės atminties dalis. Man ne svetima ir Caro laikais perkeltų žydų kapinių istorija, nes turiu žydiškas šaknis ir prigimtinę teisę pretenduoti į Izraelio pilietybę.

2015 m. birželio 9 d. Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos ir pritaikymo kongresams, konferencijoms ir kultūriniams renginiams projekto pripažinimo valstybei svarbiu projektu”. Nuo to laiko praėjo 11 metų, o pastatas tebestovi neįveiklintas ir apleistas. Viešai skelbiama, kad sutvarkymo kaina išaugo nuo 29 mln. eurų (2015 m.) iki 58,8 mln. (2020 m.) ir apie 90 mln. eurų (2026 m.). Delsimas brangina projektą ir ilgina laiką, kai valstybei svarbus objektas netarnauja visuomenei. Kaip mokesčių mokėtojas nepritariu, kad dėl neapsisprendimo didėtų valstybės išlaidos, o pasitikėjimas valdžios gebėjimu vykdyti savo priimtus sprendimus silptų.

Prašau:

1. Pateikti informaciją, kokių veiksmų Vyriausybė ėmėsi įgyvendinti 2015 m. birželio 9 d. nutarimą ir kodėl jis neįgyvendintas.

2. Nurodyti, kokia yra dabartinė Vyriausybės pozicija dėl rūmų paskirties ir rekonstrukcijos, ir kokiu teisės aktu ji išreikšta.

3. Nustatyti ir man pranešti konkrečius terminus, iki kada bus priimti sprendimai dėl rekonstrukcijos finansavimo būdo, vykdytojo parinkimo ir lėšų parengiamiesiems darbams.

4. Įvertinti galimybę rūmus paskelbti nacionalinės reikšmės valstybės saugomu kultūros paveldo objektu ir pasiūlyti, kaip būtų įamžintos senųjų žydų kapinių atminimas ir Sąjūdžio bei Sausio 13-osios istorija.

5. Atsakyti raštu per Viešojo administravimo įstatyme nustatytą terminą.

Jei per terminą nebus atsakyta arba klausimai bus atidėti be aiškių terminų, pasilieku teisę kreiptis į administracinį teismą dėl neveikimo.

Pagarbiai

Dr.Algimantas Lebionka

(išsiųsta registruotu laišku 2026-10-30, Lietuvos pašto kvitas Nr. 0049365)