Europos centrinis bankas pirmą kartą per trejus metus padidina palūkanų normas. ECB pirmininkės sprendimas smarkiai smogia ne tik ekonomikai. Analizė.
Matthias Hochstätter
Ant juodo žirgo sėdi trečiasis apokalipsės raitelis, rankose spaudžiantis svarstykles. Be tironijos, karo ir mirties, būtent infliacija Biblijoje, kaip viena iš keturių paskutiniųjų dalykų, pranašauja Paskutinįjį teismą ir kartu pasaulio pabaigą. Jau senovėje infliacija buvo žinoma kaip žmonijos rykštė: kai kainos kildavo, pirmiausia nebegalima buvo nusipirkti mėsos, o vėliau – ir duonos.
Christine Lagarde nuolat stoja prieš trečiąjį apokalipsės raitelį. Tai yra jos, kaip Europos centrinio banko pirmininkės, darbas. Nesvarbu, ar tai būtų pandemijos, karai, išlaidžios vyriausybės, ar, kaip dabar, naftos kainų šuolis: ECB pirmininkė stengiasi išlaikyti infliaciją 2 % lygyje. 2 procentai yra idealus rodiklis, nes esant nedideliam brangimui, pinigų skolinimas ar pagamintų prekių pardavimas vis dar yra pelningi, o defliacijos sąlygomis taip nebūtų. Tačiau dabar kainų augimo tempas ES siekia 3,0, o euro zonoje – 3,2 procento. Ir Lagarde turi stoti prieš juodąjį žirgą.
Palūkanų šuolis: šviežios lėšos už didesnę kainą
Po trejų metų ECB pirmininkė padidino bazinę palūkanų normą bankams 0,25 proc. iki 2,25 proc. Lagarde Frankfurte sakė, kad palūkanų didinimas yra daugiau nei atsargumo priemonė. Karas gresia toliau kurstyti infliaciją euro zonoje, tuo pačiu silpnindamas ekonomiką. Ar bus tolesni palūkanų normų padidinimai, Lagarde paliko atvirą klausimą: „Bus taip, kaip turi būti.“ Vertimas: tai priklauso nuo Irano konflikto trukmės.
ECB nustato tris pagrindines palūkanų normas, kurios dabar visos padidinamos 0,25 procentinio punkto. Indėlių palūkanų norma (2,25 proc.) lemia premiją, kurią bankai gauna, kai laiko pinigus ECB. Pagrindinė refinansavimo palūkanų norma (2,40 proc.) yra kaina, už kurią bankai gali savaitę skolintis pinigus iš ECB. O už skubų refinansavimą, t. y. už naktinius avarinius kreditus, bankams dabar taikoma 2,65 proc. palūkanų norma. Bankai šį naujų pinigų palūkanų šuolį perkelia savo klientams – su antkainiu.
Taupomosios kasos: „ECB siunčia stabilumo signalą“
Taigi pinigų skolinimas bankams kol kas tampa pelningesnis. Be to, atsižvelgdami į didesnes palūkanas, daugiau taupytojų dabar laikys pinigus banke, kuris juos galės investuoti kaip nori. Todėl, pavyzdžiui, Vokietijos bankų federacija palankiai įvertino ECB sprendimą dėl palūkanų. Centrinis bankas parodė „subtilų jausmą“, palūkanų didinimas yra „visiškai suprantamas ir, atsižvelgiant į kainų pokyčius euro zonoje, labai tinkamas“, paaiškino vyriausiasis direktorius Heiner Herkenhoff. Taip pat Vokietijos taupomųjų bankų ir sąskaitų asociacijos (DSGV) prezidentas Ulrich Reuter ECB sprendimą pavadino svarbiu ženklu: „Geopolitinių įtampų ir didėjančio neapibrėžtumo laikotarpiu ECB siunčia stabilumo signalą.“
Kaip nustatė palyginimo portalas „Verivox“, išnagrinėjęs 800 bankų pasiūlymus, dauguma bankų jau iš anksto numatė ECB palūkanų normų šuolį. Remiantis šiais duomenimis, pastarosiomis savaitėmis toliau augo vienos dienos indėlių ir terminuotųjų indėlių palūkanos. Pasak „Verivox“, visoje Vokietijoje siūlomi dvejų metų trukmės terminuotieji indėliai šiuo metu vidutiniškai duoda 2,34 proc. Vienos dienos indėlių atveju įprastos palūkanos esamiems klientams vidutiniškai siekia 1,34 proc. Siekdami pritraukti naujų klientų ir surinkti santaupas, daugelis bankų šiuo metu vilioja laikinais specialiais pasiūlymais ir laikinai siūlo iki 4 proc. palūkanų už vienos dienos indėlius. Tačiau reikia būti atsargiems, jei sąskaita yra neigiamo saldo: jei pagrindinės palūkanos kyla, didėja ir sąskaitos kredito palūkanos. Bankai dabar yra optimistiškai nusiteikę. Palūkanų normų kilimas sukelia judėjimą rinkoje.
Verslas ir profesinės sąjungos mato sąstingį
Vieno džiaugsmas – kito vargas: nes visi, kuriems reikia paskolos, dabar už ją turi mokėti daugiau. Didžiosios įmonės nuolat skolinasi milijonus eurų, pavyzdžiui, siekdamos iš anksto finansuoti užsakymus, už kuriuos bus sumokėta tik vėliau. Remiantis ECB statistika, priklausomai nuo paskolos termino, iki šiol jos mokėjo apie 3,6 proc. Mažesnės įmonės bankams kelia didesnę riziką ir už paskolą, priklausomai nuo jos trukmės, turi mokėti iki 5,5 proc. Net jei eilinis pilietis nori pasistatyti namą, jam tenka giliai kišti ranką į kišenę. Būsto finansavimo bendrovė „Interhyp“ dabartinę statybų palūkanų normą vertina maždaug 4,0 proc. Tikriausiai ir savo pačių interesų labui „Interhyp“ ekspertai „tiek trumpalaikiu, tiek ilgalaikiu laikotarpiu numato, kad palūkanos išliks nepakitusios“. Tačiau Lagarde taip nepadeda atsigauti sustingusiai statybų rinkai.
 |
| Keturi Apokalipsės raiteliai, Albrechto Dürerio medžio raižinys: infliacija visada buvo žmonijos rykštė. Čia pavaizduota su svarstyklėmis. |
Vokietijos pramonės ir prekybos rūmai (DIHK) yra mažiau optimistiški nei būsto finansuotojai. DIHK vyriausiasis analitikas Volkeris Treieris šį padidinimą pavadino „suprantamu“. Tačiau, pasak V. Treierio, jis palies Vokietijos įmones „gilaus struktūrinio ir konjunktūrinio krizės metu“: „Nors likusioje euro zonoje ekonomika vis dėlto šiek tiek auga, Vokietijoje ekonomikos plėtra stagnuoja, o kainos kyla.“ Be to, kai kyla kainos ir didesnės palūkanų normos skatina taupyti, mažėja vartotojų nuotaikos.
DGB laiko ECB palūkanų normų padidinimą „sunkiu klaida“
Ekonomikos asociacijos baiminasi, kad dėl aukštesnių palūkanų įmonėms gali pabrangti paskolos svarbioms investicijoms. Taip pat Makroekonomikos ir konjunktūros tyrimų institutas (IMK), priklausantis profesinėms sąjungoms artimai Hans-Böckler-Stiftung, įspėjo apie neigiamą poveikį ekonomikai. O DGB pirmininko pavaduotojas Stefanas Körzellis laiko ECB palūkanų normų padidinimą „sunkiu klaida“, nes tai „galėtų dar labiau sąmoningai stabdyti ekonomikos atsigavimą“.
Taigi, net ir padidinus bazines palūkanų normas 0,25 procentinio punkto, ECB ekonomistai prognozuoja, kad bendrasis vidaus produktas su vienerių ar dvejų metų vėlavimu augs iki 0,2 procentinio punkto mažiau.
Tačiau Christine Lagarde nesidomi ekonomikos problemomis. Taip pat ir politikos problemomis, nes išlaidos, finansuojamos paskolomis, dabar dar labiau brangsta. Galiausiai Vokietijos finansų ministras Larsas Klingbeilas (SPD) pinigų biudžeto skylėms užkimšti neatsispausdina pats, o per Finansų agentūrą išleidžia fiksuotų palūkanų federalines obligacijas, skolos vertybinius popierius ar iždo vekselius. Kiekvienais metais čia mokėtinos palūkanos ir grąžinamos sumos, kurios vis labiau apsunkina federalinį biudžetą.
Lagarde ir Merz atskirai kovoja su apokalipse
Išvada: kancleris Friedrichas Merzas (CDU) ir jo vadovaujama Vokietijos vyriausybė negali tikėtis Lagarde ir ECB pagalbos. Stagfliacijos sąlygomis ECB rūpinasi tik infliacija. Stagnuojanti ekonomika yra verslo ir politikos reikalas. Didžiulės kreditais finansuojamos federalinės vyriausybės išlaidos, skiriamos ginklavimuisi ir infrastruktūrai, gali tik šiek tiek sušvelninti nuosmukį. Norint, kad valstybė paskatintų ekonomiką, dabar reikia greitai įgyvendinti struktūrines reformas: mažiau biurokratijos, mažesni mokesčiai ir socialinės įmokos. Kitaip įmonės toliau reaguos mažindamos išlaidas ir atleidždamos darbuotojus.
Kol ECB pinigų politika dar neveikia, taupytojai negali kompensuoti infliacinio savo turto vertės nuvertėjimo nei vienadieniais, nei terminuotais indėliais ir turi kreiptis į vertybinių popierių rinką. Be to, statybos brangs. Naujų pastatų statyba toliau lėtės, o tai vėl turės įtakos esamų pastatų būklei ir nuomos kainoms. Belieka laukti, kaip vystysis nekilnojamojo turto rinka. Ar infliacijos lygis ir, atitinkamai, palūkanų normos toliau didės, priklausys nuo Irano karo trukmės ir vėlesnio žaliavų prekybos normalizavimosi. Tik viena yra aišku: kova su apokalipse tęsiasi. Tačiau Merz ir Lagarde kovoja ne toje pačioje pusėje.
https://www.berliner-zeitung.de/article/im-kampf-gegen-die-apokalypse-christine-lagarde-erdrosselt-sanft-die-wirtschaft-10088013
