Praėjo šešios savaitės nuo tada, kai paskelbiau anoniminiu šaltiniu pagrįstą pranešimą, kuriame JAV prezidentas Joe Bidenas įvardijamas kaip pareigūnas, nurodęs praėjusį rugsėjį paslaptingai sunaikinti "Nord Stream 2" - naują 11 mlrd. dolerių vertės dujotiekį, kuriuo iš Rusijos į Vokietiją turėjo būti tiekiamos dvigubai didesnis gamtinių dujų kiekis. Ši istorija sulaukė atgarsio Vokietijoje ir Vakarų Europoje, tačiau JAV žiniasklaidoje ji beveik liko nepastebėta. Prieš dvi savaites, po Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vizito Vašingtone, JAV ir Vokietijos žvalgybos tarnybos bandė dar labiau padidinti žiniasklaidos sąstingį, pateikdamos laikraščiams "New York Times" ir Vokietijos savaitraščiui "Die Zeit" melagingas versijas, kad paneigtų pranešimą, jog Bidenas ir JAV agentai yra atsakingi už dujotiekių sunaikinimą.
Baltųjų rūmų ir Centrinės žvalgybos valdybos atstovai spaudai nuolat neigė, kad Amerika atsakinga už vamzdynų susprogdinimą, ir šių pro forma paneigimų Baltųjų rūmų spaudos korpusui buvo daugiau nei pakankamai. Nėra jokių įrodymų, kad kuris nors ten paskirtas žurnalistas dar būtų paklausęs Baltųjų rūmų spaudos sekretoriaus, ar J. Bidenas padarė tai, ką būtų padaręs bet kuris rimtas vadovas: oficialiai "pavedė" Amerikos žvalgybos bendruomenei atlikti nuodugnų tyrimą, pasitelkiant visas savo pajėgas, ir išsiaiškinti, kas būtent įvykdė šį poelgį Baltijos jūroje. Pasak šaltinio žvalgybos bendruomenėje, prezidentas to nepadarė ir nedarys. Kodėl? Nes jis žino atsakymą.
Sarah Miller - energetikos ekspertė, "Energy Intelligence", kuri leidžia pagrindinius prekybos žurnalus, redaktorė - viename interviu man paaiškino, kodėl dujotiekio istorija buvo didelė naujiena Vokietijoje ir Vakarų Europoje. "Rugsėjį sugriovus "Nord Stream" dujotiekius dar labiau šoktelėjo gamtinių dujų kainos, kurios ir taip jau šešis ar daugiau kartų viršijo prieškrizinį lygį", - sakė ji. "Nord Stream" buvo susprogdintas rugsėjo pabaigoje. Po mėnesio, spalio mėn., Vokietijos dujų importas pasiekė aukščiausią lygį - 10 kartų viršijo prieškrizinį lygį. Visoje Europoje pakilo elektros energijos kainos, o vyriausybės, siekdamos apsaugoti namų ūkius ir įmones nuo šio poveikio, išleido, kai kuriais skaičiavimais, net 800 mlrd. eurų. Dujų kainos dėl švelnios žiemos Europoje dabar sumažėjo maždaug iki ketvirtadalio spalio mėn. aukščiausio lygio, tačiau jos vis dar 2-3 kartus didesnės už prieškrizinį lygį ir daugiau nei tris kartus didesnės už dabartines JAV kainas. Praėjusiais metais Vokietijos ir kitų Europos šalių gamintojai uždarė daugiausiai energijos naudojančias gamyklas, pavyzdžiui, trąšų ir stiklo gamybos įmones, ir neaišku, kada jos vėl pradės veikti, jei apskritai pradės veikti. Europa stengiasi įdiegti saulės ir vėjo energijos pajėgumus, tačiau jie gali būti nepakankamai greiti, kad išgelbėtų didelę dalį Vokietijos pramonės." (Milleris rašo tinklaraštį "Medium".)
Kovo pradžioje prezidentas J. Bidenas Vašingtone priėmė Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą. Kelionės metu įvyko tik du vieši renginiai - trumpas Baideno ir Šolco apsikeitimas komplimentais prieš Baltųjų rūmų spaudos atstovus be jokių klausimų ir CNN interviu su Šolcu, kurį davė Fareedas Zakarija ir kuriame nebuvo kalbama apie įtarimus dėl dujotiekio. Kancleris skrido į Vašingtoną be Vokietijos spaudos atstovų, oficiali vakarienė nebuvo suplanuota, o abu pasaulio lyderiai neturėjo surengti spaudos konferencijos, kaip įprasta per tokius aukšto lygio susitikimus. Vėliau buvo pranešta, kad J. Bidenas ir F. Scholzas susitiko per 80 minučių, didžiąją laiko dalį nedalyvaujant jokiems padėjėjams. Nuo to laiko nė viena vyriausybė viešai nepaskelbė jokių pareiškimų ar rašytinių susitarimų, tačiau asmuo, turintis prieigą prie diplomatinės žvalgybos informacijos, man sakė, kad buvo aptarta dujotiekio susprogdinimo tema ir dėl to tam tikrų Centrinės žvalgybos valdybos elementų buvo paprašyta bendradarbiaujant su Vokietijos žvalgyba parengti priedangos istoriją, kuri Amerikos ir Vokietijos spaudai pateiktų alternatyvią "Nord Stream 2" sunaikinimo versiją. Žvalgybos bendruomenės žodžiais tariant, agentūra turėjo pateikti versiją, siekdama sumenkinti teiginį, kad J. Bidenas įsakė sunaikinti dujotiekius.
Šiandien dienrašyje "Berliner Zeitung" paskelbtame Udo Norden straipsnyje rašoma, kad Kinijos prezidento Xi Jinpingo vizitas į Maskvą skatina Kinijos investicijų Rusijoje bumą, o Maskvoje dabar jau daug kalbančių kinų kalba.
Straipsnyje pažymima, kad Hagos Tarptautinio Teisingumo Teismo išduotas Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderis daugiausiai gyventojų turinčios pasaulio valstybės vadovui nepadarė didelio įspūdžio. Vizito Maskvoje pradžioje Kinijos valstybės vadovas ir partijos lyderis Xi Jinpingas Rusijos vyriausybiniame laikraštyje "Rossiskaja gazeta" paskelbtame straipsnyje kalbėjo apie išpažino "amžiną draugystę" su Rusija ir "abipusiai naudingą bendradarbiavimą". Vakarų vykdomas Rusijos izoliavimas yra naudingas Kinijos ekonomikai. Xi savo straipsnyje paminėjo, kad 2022 m. abiejų šalių prekių mainai pasiekė "rekordinį lygį" - 190 mlrd. dolerių.
Kinijos automobiliai
Pažvelgus į statistinius duomenis matyti, kad, palyginti su praėjusiais metais, Rusijos ir Kinijos prekyba išaugo 29 proc. Be energijos šaltinių, Rusija Kinijai daugiausia parduoda maisto produktų, pavyzdžiui, grūdų ir miltų.
2022 m. kinai iš Rusijos importavo tris kartus daugiau plieno ir plieno gaminių nei ankstesniais metais - iš viso 2,3 mln. tonų už 1,34 mlrd. dolerių. Šis padidėjimas yra reakcija į ES embargą plieno importui iš Rusijos. Savo ruožtu Kinija nuo Vakarų sankcijų pradžios tiekia rusams išmaniuosius telefonus, nešiojamuosius kompiuterius, buitinę techniką, kompiuterių lustus ir automobilius. Kiniškų automobilių, tokių kaip "Havel", "Chery" ir "Geely", rinkos dalis Rusijoje per metus išaugo nuo 10 iki 38 proc.
Kinijos naftos ir chemijos bendrovės "Sibur" akcijos
Rusijos automobilių rinkoje kinai daugiausia dėmesio skiria plėtrai. Automobilių gamintoja "Great Wall Motor" iš Hebeno provincijos šiaurės rytų Kinijoje valdo didelę 500 milijonų JAV dolerių vertės gamyklą Tulos regione į pietus nuo Maskvos. Pramoniniame mieste, kuris kitaip žinomas daugiausia dėl ginklų gamybos, nuo 2019 m. gegužės mėn. nuo surinkimo linijos nuriedėjo "Haval" prekės ženklo visureigiai. Rusijos aukštesnioji vidurinioji klasė vis dažniau renkasi transporto priemones iš Vidurio Karalystės.
Apskritai Kinijos investicijos Rusijoje pernai išaugo trečdaliu iki 200 mln. dolerių. Investuotojams iš Kinijos taip pat tenka nemaža dalis didžiausiame pastarųjų penkerių metų Rusijos investiciniame projekte - Jamalo suskystintųjų gamtinių dujų tiekimo gamykloje Jamalo pusiasalyje į šiaurę nuo poliarinio rato. Joje kasmet ketinama pagaminti 16,5 mln. tonų suskystintų dujų.
Valstybinė Kinijos nacionalinė naftos korporacija (CNPC) valdo 20 proc. gamyklos akcijų, o dar 9,9 proc. akcijų priklauso Kinijos šilko kelio fondui, kuris taip pat priklauso valstybei. Šį investicinį fondą inicijavo pats Xi. Fondui vadovauja vienas iš jo patikėtinių, buvęs Kinijos nacionalinio banko pirmininko pavaduotojas. Kinijos investuotojai taip pat valdo 20 proc. didžiausios naftos chemijos bendrovės "Sibur" ir Rusijos naftos bendrovės "Rosneft" antrinės įmonės Sibire akcijų.
Kinijos investuotojų potencialas
Didžiausias verslo parkas, kuriame iki šiol dalyvavo kinai, "Greenwood", yra Maskvos šiaurės vakariniame pakraštyje. Greenwood biurų pastatų komplekse yra 23 000 kvadratinių metrų biurų ploto. Tai Kinijos Prekybos centras Rusijoje. Jame tarp šešių aukštų biurų bokštų 20 hektarų ploto sklype juda daugybė Kinijos verslininkų ir vadybininkų, tarp kurių yra daug jaunesnių nei 40 metų amžiaus žmonių.
Jie padeda sujungti Maskvą, 13 mln. gyventojų turintį paslaugų metropolį, su Azijos rinkomis. Pastatų kompleksuose tarp konferencijų salių ir derybų kambarių, restoranų ir kavinių verda aktyvus gyvenimas. Čia veikia įvairios Kinijos bendrovės - nuo valstybinės oro linijų bendrovės "Air China", statybų grupės "China State Construction" iki kompiuterių bendrovės "Lenovo".
Berliner Zeitung pažymima, kad 2022 m. vasario pabaigoje Vokietijos užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock išsakyta prognozė, kad sankcijos "sužlugdys Rusiją", atrodo, nepasitvirtins. Grinvudo verslo parke yra sankcijas laimėjusiųjų darbuotojų kvartalas.
Kinijos investuotojai taip pat įsitvirtino Maskvos centre, Vosdviščenkos gatvėje, puikioje vietoje. Jie kaip vystytojai perėmė karinių universalinių parduotuvių Woentorg centrą, pastatytų caro epochos pabaigoje. Kinijos investuotojai taip pat turi daug potencialo dėl Rusijos sostinėje vykstančio statybų bumo pasitraukus Vakarų konkurencijai. Jie naudojasi miesto valdžios palankumu ir Kremliaus palaiminimu.
Abu lyderiai nepritaria "spalvotoms revoliucijoms".
Gruodžio 30 d. per vaizdo konferenciją su Kinijos vadovu V. Putinas jau pagyrė "rekordinį abipusių prekių mainų augimą". Taip Xi leido suprasti, kas jam svarbiausia ekonominiuose santykiuose su Rusija: "Bendradarbiavimas energetikos srityje mums yra kertinis akmuo". Tačiau jis taip pat pridūrė: "Tai stiprina mūsų draugystės socialinius pagrindus".
Ši santūri Xi formuluotė atspindi suvokimą, kad Rusijos nusigręžimas nuo liberalių Vakarų yra strateginio pobūdžio. Ir kad čia dvi autoritariškai vadovaujamos valstybės formuoja priešpriešą Vakarų demokratijoms. Šį požiūrį V. Putinas apibendrino sveikindamas Xi, sakydamas, kad kinai sukūrė "labai veiksmingą ekonomikos plėtros ir valstybės stiprinimo sistemą".
Taip tęsiama tai, ką 2022 m. vasario 4 d. bendroje deklaracijoje paskelbė Kinijos ir Rusijos vadovai. Joje teigiama, kad abi valstybės "žengia į naują erą". Joje abu lyderiai pasisako prieš "spalvotas revoliucijas", tokias kaip 2014 m. Kijevo Maidane įvykusi revoliucija, kai buvo nuverstas prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Bendroje deklaracijoje taip pat yra sakinys: "Abiejų valstybių draugystė neturi sienų". Nėra "jokių draudžiamų zonų" - užuomina į karinį bendradarbiavimą, likus vos trims savaitėms iki Rusijos plataus masto puolimo prieš Ukrainą pradžios. Neaišku, ar Kinija yra pasirengusi tiekti Rusijai ginklus. Tačiau ji bent jau pasiryžusi remti Rusijos ekonomiką, taigi ir sistemos stabilumą.
Kultūrinis artumas Rusijai
Xi Jinpingas anksti užsibrėžė tikslą sukurti ašį tarp Pekino ir Maskvos. Jau per savo pirmąjį valstybinį vizitą Maskvoje 2013 m. Kinijos KP lyderis paskaitoje MGIMO (Maskvos valstybinis tarptautinių santykių institutas, red. past.) diplomatinėje kolegijoje kalbėjo, kad Kinijos "strateginė sąveika" su Rusija turi "ilgalaikę perspektyvą".
Interviu Xi ne kartą aiškiai teigė, kad jaučia ne tik geopolitinį, bet ir kultūrinį artumą Rusijai. Kinijos vadovas kalbėjo apie tai, kaip labai vertina rusų literatūros klasiką - nuo Ivano Turgenevo ir Nikolajaus Gogolio iki Antono Čechovo ir Fiodoro Dostojevskio.
Kinijos strateginiai skaičiavimai
Kinijos vadovo supratimu, ekonominiai santykiai su Rusija yra įtraukti į geopolitinę strategiją. Kinija nėra suinteresuota, kad Rusija pralaimėtų karą Ukrainoje. Nes tokiu atveju, kaip mano Kinijos vadovybei artimi analitikai, JAV, kaip didžiausia Kinijos geopolitinė konkurentė, įgytų tarptautinį svorį.
Nestabilumas arba Rusijos skilimas į konkuruojančias kvazivalstybes, kurioms vadovautų karo vadai, taip pat keltų didelį pavojų Kinijos saugumui. Juk abi šalis jungia 4300 km ilgio siena. Todėl Kinija nori įtikinti Rusiją nutraukti karą Ukrainoje, kad tai nebūtų suvokiama kaip Rusijos pralaimėjimas - užduotis, kuri artimiausiu metu vargu ar atrodo įgyvendinama, pažymi Berliner Zeitung.
Amerikos Vilsono centro atliktame tyrime "Kinijos strateginiai skaičiavimai" Rusijos ir Ukrainos kare analizuojama, kad Kinijos poziciją sudaro "atsargus balansavimas". Kinija "nėra suinteresuota ilgalaikiu, didelio intensyvumo konfliktu" Ukrainoje. Kartu Pekinas "nenori visiško Rusijos pralaimėjimo". Tai galėtų lemti "provakarietiško demokratinio režimo įsitvirtinimą Maskvoje". Tačiau tai Kinijai yra "blogiausias scenarijus".
Maskvoje galima išgirsti daug kinų kalbos
Xi patvirtino šią analizę, kai susitiko su Putinu Maskvoje. Jis paliudijo Rusijos prezidentui, kad jo "tvirto vadovavimo" dėka Rusija "pastaraisiais metais pasiekė reikšmingų laimėjimų" "šalies klestėjimo srityje". Šį Kinijos požiūrį į Rusiją atitinka ir tai, kad Xi taip pat pasisakė už abipusio turizmo plėtrą.
Nuo tada, kai Liaudies Respublikoje nustojo galioti "Covid" apribojimai, daugelis kinų vėl lankosi šiaurinėje kaimyninėje šalyje. Prieš kovidų pandemiją kinų lankytojų skaičius Rusijoje 2018 m. išaugo iki 803 600 turistų. Irkutske, Sibire ir prie Baikalo ežero kinų keliautojų buvo aiškiai daugiau nei europiečių. Viešbučiuose buvo siūlomi nemokami miestų žemėlapiai kinų kalba.
Maskvoje kinus daugiausia traukia klasikinės lankytinos vietos: Lenino mauzoliejus Raudonojoje aikštėje, Stalino laikais pastatytas Maskvos valstybinio universiteto pastatas, metro ir cirkas Cvetajaus bulvare. Kinai atsiskaito kiniškomis kortelėmis "UnionPay" ir "WeChatPay". Skirtingai nei "Visa" ir "MasterCard", šių kortelių naudojimas Rusijoje nėra blokuojamas dėl sankcijų.
Rusijos valstybinė naujienų agentūra RIA naudoja kinų lankytojų buvimą kaip įrodymą, kad Rusija nėra izoliuota pasaulyje. Ir leidžia kinų turistui Li Tschuanjue išsakyti savo nuomonę. Jis giria Maskvos "turtingą kultūrą ir gražią architektūrą" ir, pritardamas savo valstybės vadovui, "ypatingus Rusijos ir Kinijos žmonių santykius".
2023 m. pavasarį kinų kalba Maskvos gatvėse ir aikštėse skamba dažniau nei anglų ar vokiečių. Su didėjančiu susidomėjimu kinai dabar plūsta į vietas, kurias vakariečiai apleido. Rusai kartais cituoja liaudies išmintį: "Šventa vieta ilgai tuščia nebūna.
P.S. Šis objektyvus Berliner Zeitung straipsnis disonuoja su tuo propagandiniu mėšlu, kuriuo mus maitina konservatnikų dvarą aptarnaujantis lietuviška purvasklaida.
Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad jos mylimiausia knyga yra Jaroslavo Hašeko „Šauniojo Kareivio Šveiko nuotykiai“.
Praėjusią savaitę amą netekusi Lietuva stebėjo vieno bepročio šlaistynes ir nešvankų burnojimą Seime, o po to perskaitėme Premjerės Ingridos Šimonytės kultūros šedevrą - komentarą FB.
Kas atsitiko su Premjere? Gal nelabasis apsėdo? O gal pavasaris?..
Aš turiu štai tokią hipotezę:
Jaroslavas Hašekas apie „Taurės“ traktieriaus, kur mėgdavo lankytis Šveikas, savininką Palivecą rašo, kad „Palivec buvo žinomas storžievis. Kas antras žodis jam išsprūsdavo „pasturgalis“ arba „šūdas“ (psl.7 1987m. Leidinys).
Iš šio nepraustaburnio smuklininko Paliveco Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė, matyt, ir bus perėmusi kalbos kultūrą. Iš ko gi daugiau? Nei Šveikas, nei karo kapelionas Kacas, nei kiti Hašeko personažai taip bjauriai nesikeikdavo.
Manau, priėjome liepto galą. Ministrų kabinetas - ne Prahos smuklė, todėl smuklininko Paliveco mokinę Ingridą Šimonytę turime pakviesti prie išėjimo.
Iškart po Silicon Valley Bank žlugimo ekspertai Amerikoje ir už jos ribų ėmė spėlioti, kiek dar JAV kredito įstaigų gali ištikti SVB likimas. Atsakyti į šį klausimą nelengva, nes bet kuriais metais Amerikoje būtinai "miršta" keletas bankų. Priminsiu, kad prieš keturiasdešimt metų JAV bankų skaičius siekė 14 tūkstančių, o 2013 m. sausio 1 d. jų buvo likę kiek daugiau nei 6 tūkstančiai (6036). 2020 m. pradžioje jų skaičius sumažėjo iki 5 177.
2023 m. vasario 14 d. JAV bankų skaičius sieks 4718 (tai FDIC - Federalinės indėlių draudimo korporacijos - apdraustų kredito įstaigų skaičius). Kai kurie bankai keliauja į užmarštį, nes užsidaro savo noru. Kiti bankų prekės ženklai išnyksta dėl susijungimų ir įsigijimų. Kiti bankrutuoja.
Apytiksliai bankus, kuriuos FDIC įtraukia į probleminių bankų sąrašą, reikėtų laikyti kandidatais į bankrotą. Per 2007-2009 m. finansų krizę ir kurį laiką po jos "probleminių" bankų skaičius buvo skaičiuojamas šimtais. 2007 m. jų buvo 76, o 2008 m. pabaigoje "probleminių" bankų skaičius išaugo iki 252. Didžiausias "probleminių" kredito įstaigų skaičius užfiksuotas 2011 m. pirmąjį ketvirtį - 888. Taigi per ketverius metus "probleminių" bankų skaičius išaugo daugiau nei eilės tvarka. Ir daugiau nei pusė jų bankrutavo.
Ir, o Dieve mano! Iki 2021 m. pabaigos jų liko tik 44. Iki 2022 m. spalio 1 d. jų buvo 42. Iki 2022 m. gruodžio 31 d. liko 39. Kovo pradžioje "probleminių" bankų skaičius sumažėjo iki rekordiškai mažo - 24. Šiame trumpame sąraše, beje, buvo trys "dienos didvyriai" - Silvergate Bank, Silicon Valley Bank ir Signature Bank. Tačiau šių trijų "didvyrių" išnykimas ne sumažino "probleminių" bankų sąrašą, o veikiausiai padidino jų skaičių kelis kartus ar net eilės tvarka.
Po šių trijų bankų žlugimo nepriklausomi JAV ekspertai parengė greitą tyrimą "Monetary Tightening and U.S. Bank Fragility in 2023: Mark-to-Market Losses and Uninsured Depositor Runs?" (Pinigų politikos griežtinimas ir JAV bankų pažeidžiamumas 2023 m.: nuostoliai pagal rinkos vertę ir neapdraustų indėlininkų bėgimas). Keturi leidinio autoriai yra JAV universitetų darbuotojai.
Straipsnyje pateiktus vertinimus perdavė kelios svarbiausios JAV žiniasklaidos priemonės. Visų pirma, The Wall Street Journal paskelbė straipsnį Dozens of Banks May Have Risks Similar to Silicon Valley Bank, Economists Find. Straipsnyje pažymima, kad FED palūkanų normos padidinimas paveikė bankų turtą, kurį daugiausia sudaro ilgalaikiai vyriausybės vertybiniai popieriai, kurių pelningumas pirkimo metu buvo mažas, o dabar, didėjant pagrindinei palūkanų normai, jie pradėjo nuvertėti. Dėl to JAV bankų sistemos reali (rinkos) turto vertė buvo 2,2 trilijono JAV dolerių mažesnė už buhalterinę vertę. Vidutiniškai bankų turtas nuvertėjo 10 %.
Maždaug 5 % bankų turtas nuvertėjo 20 %. Absoliučiais skaičiais tai yra 236 bankai. Išoriškai jų finansinė padėtis, kurią rodo balansai, atrodo gera. Tačiau jei indėlininkai atsiims depozitus, bankas turės parduoti savo skolos vertybinius popierius ir nuostoliai išryškės. Tie bankai, kurių turte dominuoja valstybės skolos vertybiniai popieriai, yra akivaizdūs kandidatai į bankrotą. Tas pats SVB 2022 m. pabaigoje turėjo 211,8 mlrd. dolerių vertės turto (16 vieta tarp JAV bankų), bet tik 73,6 mlrd. dolerių paskolų ir 120,1 mlrd. dolerių vertybinių popierių (beveik vien ilgalaikių iždo obligacijų).
Rizika kyla ne tik patiems bankams, bet pirmiausia jų klientams (indėlių turėtojams) ir investuotojams (akcijų turėtojams). Žinoma, JAV pinigų institucijos nuolat teigė, kad jos kontroliuoja visą bankų sistemą ir valdo bankų riziką. Vienas iš šios kontrolės elementų yra bankų indėlių draudimas. Tuo rūpinasi minėta JAV federalinė indėlių draudimo korporacija (FDIC). Dabartinė draudimo riba yra 250 000 JAV dolerių. FDIC valdo Indėlių draudimo fondą (DIF), taip pat atlieka bankų reguliavimo ir priežiūros funkciją. Vienas iš pagrindinių rodiklių, kuriais turėtų domėtis ir rūpintis FDIC, yra apdraustų ir kai kurių neapdraustų indėlių procentinė dalis ir absoliuti vertė. Tokia informacija nėra viešai prieinama. Tačiau yra "išorinių" šių rodiklių įverčių. Net naujai uždarytų bankų neapdraustų indėlių dalies įverčiai skiriasi. Tačiau labai siaurame intervale. SVB įverčiai svyruoja nuo 90 iki 95 %. S&P Global Market Intelligence ataskaitos duomenimis, SVB neapdraustų indėlių buvo 94 %, o Signature Bank - 90 %.
Dar sunkiau pateikti viso bankų sektoriaus įvertį. S&P Global duomenimis, neapdraustų indėlių dalis didžiųjų JAV bankų grupėje yra apie 47 %. Tai reiškia, kad absoliučiais skaičiais neapdrausti indėliai matuojami trilijonais dolerių.
Ką tik pasirodžiusiame JAV CBS naujienų portalo leidinyje What to know about bank deposits and the FDIC Deposit Insurance Fund pateikiama įdomios informacijos. Pradžioje skaitytojams primenama kovo 13 d. Džo Baideno kalba, kurioje jis pažadėjo, kad dėl SVB ir Signature bankų žlugimo nenukentės nė vienas klientas. Iždo sekretorė Džanet Jelen (Janet Yellen) taip pat bandė nuraminti Kongresą, kad "Amerikos bankų sistema išlieka tvirta ir kad amerikiečiai gali būti tikri, jog jų indėliai bus padėti, kai jų prireiks". Šie J. Bideno pareiškimai daugeliui sukėlė nerimą.
Pirma, neapdraustų indėlių sumų padengimas prieštarauja galiojantiems JAV įstatymams.
Antra, blogas pavyzdys yra užkrečiamas. Jei dviem bankams JAV įstatymas netaikomas, kuo kiti yra blogesni? Kitų gali būti net ne viena eile, o dviem daugiau. Čia reikėtų ne milijardų, o trilijonų dolerių. Kitų bankų viltis, kad su jais bus elgiamasi taip pat dosniai kaip su SVB, suteiks jiems galimybę veikti dar rizikingiau. Kai kurie JAV bankininkai ir finansininkai tiesiai pasakė, kad Džo Baidenas (Joe Biden), pažadėjęs dviejų bankų klientams 100 proc. pagalbą, į besiartinančios bankų krizės liepsnas įpylė ne vandens, o benzino.
Trečia, šiuo metu tiesiog nėra trilijonų dolerių, kurių prireiktų būsimų bankrutuojančių bankų klientams gelbėti. Aptariamame CBS naujienų leidinyje cituojamas aukšto rango Finansų ministerijos pareigūnas, teigiantis, kad iki 2022 m. pabaigos DIF savo kasoje turės 128 mlrd. dolerių, kurių esą "visiškai pakanka" SVB ir Signature Bank klientams gelbėti. Arba pareigūnas kalbėjo neteisingai, arba publikacijos autorius jį neteisingai suprato. Apdraustai indėlių daliai užtenka, bet ne 100 proc. padengimo, kurį žadėjo Bidenas.
Nesiruošiu perpasakoti JAV Federalinės rezervų sistemos ir JAV iždo departamento pareiškimų apie jų pasirengimą užtikrinti šalies bankų sistemos stabilumą. Pareiškimai labai migloti ir prieštaringi. Iš tikrųjų JAV pinigų institucijos gali rinktis "tarp blogo ir labai blogo". Vienas iš blogų variantų - garsiai paskelbti 100 % garantuotą visų bankų indėlių padengimą, o tam prireiktų trilijonų (kuriuos dar reikia spausdinti, bet tada dabartinė infliacija virstų hiperinfliacija). Kitas blogas variantas: palikti galioti senąsias indėlių draudimo taisykles. Tada būtų galima išgelbėti trilijonus dolerių, bet nebūtų išvengta bankų gaisro, per kurį galėtų sudegti dar daugiau trilijonų, plitimo. Beje, yra tam tikrų vertinimų dėl antrojo varianto. Dar kartą atsigręšiu į JAV ekonomistų tyrimą Monetary Tightening and U.S. Bank Fragility in 2023. Autoriai apskaičiavo, kad net jei pusė neapdraustų indėlininkų nuspręstų atsiimti savo pinigus, grėsmė kiltų 186 bankams. Būtent šį skaičių į informacinę erdvę išmetė amerikiečių leidinys WSJ straipsnyje Dozens of Banks May Have Risks... Ir šiandien šis skaičius perteikiamas daugelyje Amerikos žiniasklaidos priemonių, nubraukdamas JAV pinigų institucijų PR veiksmų efektyvumą.
O kodėl tyrime daroma prielaida, kad tik pusė klientų ateis dėl pinigų? Manau, kad norinčiųjų išsaugoti savo neapdraustus indėlius bus beveik 100 proc. Ir tada rizikuojančių bankų skaičius mažiausiai padvigubės.
Sulaukę atkurtos Lietuvos 33 gimtadienio įsitikinome, kad nepriklausomybės nelikę nė kvapo, o valstybę valdo žmonės, siekiantys jos galutinio sunaikinimo. Vienas iš baisiausių Lietuvos naikintojų tikslų - žudyti Lietuvos jaunimą su narkotikais ir taip sunaikinti lietuvių tautos ateitį.
Euronews rašoma, kad Suomija laikoma pavyzdine šalimi dėl pažangių sveikatos ir švietimo sistemų, mažo nusikalstamumo ir biologinės įvairovės. JT ekspertai jau penkerius metus ją vadina laimingiausia pasaulio šalimi, tačiau už snieguotų kaimelių nuotraukų slepiasi vis didėjanti problema - jaunimo narkomanija. Suomija pirmauja Europoje pagal jaunesnių nei 25 metų amžiaus asmenų mirtingumą. Beveik trečdalis su narkotikais susijusių mirčių 2022 m. įvyko šioje amžiaus grupėje. Narkomanai Suomijoje miršta vidutiniškai dešimčia metų anksčiau nei kitose ES šalyse.
https://twitter.com/i/status/1552625002335420417
Daugelis perdozavimų įvyksta dėl pavojingų mišinių, pavyzdžiui, buprenorfino, benzodiazepinų ir alkoholio. Euronews reporteris Hansas von der Brelie nuvyko į Suomiją, kad pamatytų, kokie veidai slepiasi už nerimą keliančios statistikos.
Mirtis sulaukus 20-ies
Pirmasis jo pašnekovas - Nico. 25 metų vyras prisimena: "Pirmą kartą marihuaną pradėjau rūkyti būdamas 12 metų, o 16-os jau ruošiau opijaus arbatą, paskui atėjo eilė ekstaziui, amfetaminui ir viskam kitam.
Nico prisimena, kiek mirčių jis matė. "Kai man buvo 20 metų, prasidėjo mirčių banga, - sako jis. - Vaikinai krito į kapus kaip obuoliai nuo medžio.
Nico gresia kalėjimo bausmė, kuri bus sumuojama. Jis tai vertina kaip galimybę išsivaduoti iš priklausomybės. Suomijoje gydosi tik apie 20 proc. nuo sunkiųjų narkotikų priklausomų asmenų - palyginti su 70 proc. kaimyninėje Švedijoje.
Suomijoje nebaudžiama už mažą narkotikų kiekio turėjimą "savo reikmėms". Tai leidžia narkodileriams išlikti nebaudžiamiems, nes, policijos teigimu, pareigūnai neturi galimybės kovoti su prekyba narkotikais. Narkodileriai prekiauja mažais narkotikų kiekiais ir turi alibi: "savo reikmėms".
Visame pasaulyje narkotikų diegimo ir žmonių naikinimo su narkotikais metodikos yra tos pačios: pradedama nebaudžiamumu už narkotikus "savo reikmėms", pasakomis apie "lengvus narkotikus", o visas šitas pragaras pasibaigia visų narkotikų legalizavimu ir legalia prekyba parduotuvėse. Šiuo keliu visą distanciją jau nuėjo minėta JAV Oregono valtija.
Mano nuomone, narkotikų diegėjus reikia vyti lauk iš Seimo. Ant kortos - tautos ateitis.
"Fox News": Po sunkiųjų narkotikų dekriminalizavimo Oregone padaugėjo mirčių nuo perdozavimo
Šiandien Lietuvos Seimas, užsiimantis Lietuvos narkotizacija - tautos genocidu, tapo valstybės priešu Nr.1. Tai mano nuomonė, turinti tvirta materialų pagrindą. Esu paskelbęs daugybę straipsnių šia tema, daugybę reportažų rašytojo Valdo Anelausko, gyvenančio labiausiai JAV narkotizuotoje Oregono valstijoje. Šiuose reportažuose atspindėta Oregono valstijos degradacija diegiant narkotikus lygiai tokiais pačiais metodais, kaip tai daro šiandien narkomanų ir iškrypėlių "Nelaisvės" partija Lietuvoje. Priede pateikiu kai kuriuos iš šių straipsnių, kuriuos galima rasti mano bloge www.lebionka.blogspot.com užsienyje ir per VPN Lietuvoje.
JAV „Fox News“ laidoje Tucker Carlson Tonight liepos 23 d. kalbėjo Oregono atstovų rūmų narė respublikonė Lily Morgan, kuri papasakojo apie šios valstijos narko-degradaciją.
2020 m. didžioji dauguma Oregono gyventojų balsavo už tai, kad būtų dekriminalizuotas mažų dozių bet kokių kietųjų narkotikų, įskaitant fentanilį ir heroiną, laikymas. Nuo to laiko valstijoje užfiksuotas rekordinis mirčių nuo perdozavimo skaičius, o Portlando miestas primena vieną didelį narkotikų turgų, rašo "Fox News". Kaip pabrėžia vietos asamblėjos narė Lily Morgan, daugelis dekriminalizavimą suprato kaip signalą, kad narkotikus vartoti galima.
Taigi vien pernai nuo narkotikų perdozavimo mirė mažiausiai 107 000 amerikiečių. Tikriausiai pažįstate žmogų, kurio šeima nuo to nukentėjo. Daugeliu atvejų tai buvo fentanilis. Į šią problemą niekas niekada rimtai nežiūrėjo. Vos prieš kelerius metus, finansuojant George'ui Sorosui, Oregono valstija nusprendė legalizuoti fentanilį ir kitus narkotikus. Kas nutiko toliau? "Fox" korespondentas Danas Springeris pasakoja naujausias žinias.
Portlando gatvės - tai narkotikų turgus po atviru dangumi. Atrodo, kad visur yra žmonių, išgyvenančių krizę. Oregono rinkėjai tikėjosi kitaip. 2020 m. jie didele balsų dauguma priėmė pirmąjį valstybės mastu įstatymą, kuriuo dekriminalizuojamas nedidelio kiekio bet kokių sunkiųjų narkotikų: metamfetamino, heroino ir net fentanilio laikymas. Idėja buvo gydyti, o ne įkalinti.
Tačiau praėjusiais metais, praėjus 15 mėnesių nuo eksperimento pradžios, Oregone nuo perdozavimo mirė 1074 žmonės - daugiau nei bet kada anksčiau. Portlande įvykdyta rekordiškai daug žmogžudysčių - daugelis tai sieja su narkotikų rinkos perskirstymu.
Šiandien su mumis kalbasi Oregono Atstovų Rūmų narė Lily Morgan. Labai dėkojame, kad skyrėte mums laiko, Lily Morgan. Tai visai neatrodo gailestinga.
LILY MORGAN, Oregono Atstovų Rūmų narė: Taip ir yra. Leisti žmogui likti gatvėje su savo priklausomybe nėra gailestinga. Jie nelaimingi, ir mes turime geriau jiems padėti.
Taigi ši priemonė buvo prastumta vardan užuojautos. Sakoma, kad karas su narkotikais yra blogas. Manau, kad dauguma žmonių manė, jog karas su narkotikais vyksta ne taip, kaip buvo numatyta. Bet tai skamba kaip kažkoks košmaras! Kaip manote, kaip tai supranta Oregono gyventojai, paprasti rinkėjai?
LILY MORGAN: Žinoma, kad taip! Oregono rinkėjams buvo pasakyta, kad baudžiamojo teisingumo sistema nėra tinkamas sprendimas priklausomybių turintiems žmonėms. Jie sakė: "Priimkite šį įstatymą ir žmonės gaus gydymą." Problema ta, kad gydymui neskirta pinigų, o mes negydome!
Nėra jokios atskaitomybės, nėra jokių paskatų žmonėms gydytis. Todėl žmonės miršta, miršta gatvėse, o teisėsaugos ir greitosios pagalbos darbuotojai nepajėgia susidoroti su tokiu perdozavimo atvejų skaičiaus padidėjimu. Ir mums tikrai reikia kaip nors pakeisti politiką. Mums nepavyko.
Taip, žinoma! Gydymas nėra labai veiksmingas. Norėčiau, kad tai būtų veiksminga, bet taip nėra. Ar galima ištaisyti padėtį?
LILY MORGAN: Už šią priemonę balsavo rinkėjai, o nuo 2021 m., kai ji buvo įgyvendinta, yra skirtas finansavimas. Birželio mėnesį Oregono sveikatos tarnybos elgesio sveikatos paslaugų direktorius mums pasakė, kad tai yra eksperimentas ir dar turime palaukti. Tik šį mėnesį gydymo organizacijoms buvo išsiųsti pinigai. Deja, sistema vis dar turi trūkumų. Ir nors neturime sistemos, kuri teiktų visas paslaugas, lydėtų ir kartu reikalautų iš žmonių atsakomybės ir galėtų pasakyti: "Tu nori kažko geresnio gyvenime, tu nenori likti tokioje situacijoje"...
Taip.
LILY MORGAN: Tačiau dabar viskas vyksta taip, kad sistema skatina žmones likti tokioje padėtyje, kokioje jie yra. Mirties atvejų ir perdozavimo atvejų vis daugėja.
Ir vis dėlto Portlandas yra toks gražus, toks nuostabus miestas. Bet atrodo, kad jis tiesiog naikinamas... Ar tai tiesa? Ar kada nors buvote Portlande? Ar jos būklė tikrai tokia baisi, kaip atrodo?
LILY MORGAN: Aš nesu Portlande, gyvenu pietų Oregone, už keturių valandų kelio į pietus nuo Portlando. Tai veikia ir mus. Visas Oregonas kenčia nuo padidėjusio fentanilio srauto. Valstijos policija praneša, kad vien 2021 m. konfiskuota daugiau kaip 482 000 fentanilio dozių. Praėjusiais metais jų buvo tik 27 000. Taigi jie desperatiškai ieško daugiau fentanilio.
Tačiau dekriminalizavimas iš esmės pasiuntė žinią, kad narkotikus vartoti galima ir nebūtina ieškoti pagalbos. Jei nenorite laikytis receptų, už tai atsakomybė nekyla. Pagalbos kreipėsi mažiau nei 4 proc. asmenų, gavusių teismo šaukimą dėl narkotikų laikymo. Dar mažiau jų kreipėsi dėl gydymo.
Taip... Esu linkęs aiškinti žmonių motyvus į gerąją pusę. Bet tai neveikia, ir aš tikiuosi, kad jūs jį ištaisyti, nes valstybė yra puikus! Lily Morgan, esu dėkinga, kad šiandien skyrėte laiko. Ačiū!
LILY MORGAN: Ačiū.
Transliacijos data - 2022 m. liepos 21 d.
Liepos 20 d. gerb.Valdas Anelauskas man parašė iš Oregono:
Dabar mūsų mieste vyksta pasaulio lengvosios atletikos čempionatas, kuriame dalyvauja tūkstančiai iš įvairių šalių atvykusių sportininkų bei žiūrovų, na tai tiesiog net sunku man įsivaizduot, ką jie galvoja, matydami šiame mieste irgi tūkstančius valkatų, kurių palapinės čia dažnai stovi tiesiai ant šaligatvių. Arba ką jie gali pagalvot apie narkotikų parduotuves, kurių yra po kelias kiekvienoje gatvėje, ir daugybę visokių kitų panašių Amerikos „grožybių“... Amerikos, kuri siekia valdyt visą pasaulį! Amerikos, kuri dabar kariauja prieš Rusiją vargšų ukrainiečių rankomis...
Oregonas – Sorošo vartai į pragarą. Kaip į narkotikų legalizavimą reagavo vietos spauda ir Oregone gyvenantis lietuvis rašytojas Valdas Anelauskas
Oregono gyventojai lapkričio 3 dieną balsavo už tai, kad būtų dekriminalizuotas mažo kiekio stipriųjų narkotikų laikymas asmeniniams tikslams. Už tai balsavo 58,5 proc., prieš - 41,5 proc. Nuo šiol žmonėms, pas kuriuos bus rastas nedidelis kiekis heroino, kokaino, metamfetamino, ekstazi, LSD, psilocibino, metadono ir oksikodono, gaus $100 baudą. Jie turės galimybę atlikti medicinos tyrimą. Be to, įstatymo projektas sumažina baudas baudžiamosiose bylose už disponavimą dideliu kiekiu narkotikų ir numato dalies mokesčio, gaunamo iš valstijoje legalizuotos marihuanos pardavimo, skyrimą narkomanų paramos programoms.
Valstijos narkotizacija užsiėmė aljansas „Measure 110“. Jų propaganda skelbė, kad dėl Amerikos narkotikų politikos kalėjimuose yra daugybė žmonių, kuriems reikia gydymo, o ne įkalinimo. Pagrindiniu šio šetoniško aljanso rėmėjų buvo Džordžas Sorošas. Jis yra „Measure 110“ valdybos narys, o pilietis charakteringa pavarde Peter Zuckerman yra šios organizacijos menedžeris. Jis narkotikų dekriminalizaciją pavadino „dideliu žingsniu pirmyn“. „Šiandien yra didelė šventė, bet darbas dar nesibaigė“, - sakė Zuckermanas.
Lapkričio 3 d. Marihuanos vartojimo legalizavimą taip pat palaikė dar penkios JAV valstijos: asmeniniam naudojimui Arizonoje, Montanoje, Naujajame Džersyje ir Pietų Dakotoje bei medicinos reikmėms Misisipėje.
Kartais moliūgai virsta galvomis, o galvos - moliūgais!
Valdas Anelauskas man vakar laiške parašė: „Anądien viena akimi stebėjau rinkimų rezultatus, o kita internete ieškojau kokių dar ginklų artimiausiu metu reikėtų įsigyt. Dabar jau nieko kito ir nelieka. Teks gyvent, kol gyvi, na o jeigu jau, kaip sakoma, š. įlėks į ventiliatorių, tai bent stovėt tada iki galo ir numirt stovint, ne klūpant... Kai zombiai gaujomis ims puldinėt, net ir pats geriausias ginklas, žinoma, nepadės ...O pulti tai tikrai puls. Galiu įsivaizduot, kiek narkomanų dabar atsiras Oregone. Vienintelė valstija, kurioje bus legalūs visi narkotikai! Važiuos į čia iš visos Amerikos.
Juk dar ir "stebuklinguosius grybelius" dabar legaliai galės čia naudot, nuo ko būtent į zombius jie ir virsta. Taip kad metas rimtai apsiginkluoti, visiems atvejams... Beje, dar galiu pridėt, kad narkotikų dekriminalizavimo (legalizavimo) referendumą Oregone finansavo Sorošas su jūsų "mylimuoju" Cukerbergu, skyrę tam daugiau nei keturis milijonus dolerių, ką dabar net BBC atvirai pripažino, štai straipsnis:
Taip kad viskas aiškiau, negu aišku. Kol kas aišku, o kaip toliau bus nežinau... VALDAS
Aš paprašiau gerbiamą Anelauską plačiau nušviesti įvykius Oregone. Lauksiu iš jo žinių. Skaudu stebėti ką Deep State padarė iš baltos, darbščios ir kūrybingos amerikiečių Tautos. Neleiskime įvairioms išgamoms, per sufalsifikuotus rinkimus patekusioms į Seimą, to padaryti su lietuvių Tauta!
Lietuvos narkotizuotojai Aušrinei Armonaitei – Matuką užmušė narkomanai, kuriais jūs norite padaryti visus lietuvius!
Iki ko nusirito Lietuvos seimas, kad tarp jo sienų narkotikų propaguotojai rengia konferencijas, dalinasi patirtimi, kaip greičiau narkotizuoti mūsų tautą, ją galutinai sunaikinti.
Lapkričio 26 dieną seime susirinkę narkotikų prekybos lobistai, vadovaujami sąrašinės seimo narės Aušrinės Armonaitės liejo „krokodilo ašaras“ dėl jaunų narkomanų, kuriems gali būti sugadintos biografijos dėl prekybos narkotikais ir jų naudojimo.Konferencijos organizatorė – seimo narė Aušrinė Armonaitė – aršiausia narkotikų platinimo lobistė Lietuvoje. Mano nuomone, ji yra šiuo metu yra pats pavojingiausias Lietuvai žmogus, nes nieko nėra baisiau mūsų valstybei už narkotikus, jų nevaržomą vartojimą ir platinimą.
Seime surengtoje konferencijoje narkotikų populiarintojas iš Švedijos pasakė, kad devyniose JAV valstijos buvo legalizuotos kanapės, kad ši patirtis pasiteisino, kad tai bus geras pavyzdys Europai (žiūr. konferencijos video). Juk melavo niekšas! Tai įrodo JAV gyvenančio žinomo publicisto Valdo Anelausko dar 2017 metatų balandžio mėnesį man rašytas laiškas.
"Kada čia pas mus, prieš vos kokia maždaug 20 metų (būtent kai mes Oregone ir apsigyvenom), visa ta Sorošo finansuojama narkotikų propaganda dar tik prasidėjo, tai niekas net įsivaizduot ar susapnuot būtų negalėję, kaip greitai jie pasieks pergalę. Gi dabar narkotikų parduotuvės jau kiekvienoje gatvėje, kai kur net po kelias. Iš pradžių, taip, legalizavo tik atseit "medicininiams tikslams", bet paskui, prieš keletą metų (2014), buvo čia referendumas, kurio pasekoje ir legalizuota galutinai. Dabar, sakau, "recreational marijuana" jau galima būtų nusipirkt daug lengviau net negu bonką alaus, nes bent jau aplinkui mus, kur mes čia gyvenam, narkotikų parduotuvių yra tikrai daugiau, nei supermarketų, kur alų ir vyną parduoda. Jeigu aš panorėčiau nusipirkt "žolės" tai užtruktų tikrai mažiau laiko, negu kad nuvažiuot iki artimiausio prekybos centro, nes marihuanos kelios parduotuvės čia yra maždaug trijų ar penkių minučių atstume, kad nueit iki jų pėsčiomis. Na o rezultatai? Na taigi stebėjau aš ketvirtadienį ryte savo akimis tuos rezultatus, kai universitete su Džimiu "koncertavom", o studentai, pablūdusiomis nuo "žolės" rūkymo galvomis, kaip lyg būtų kokie durnyno pacientai, ten rėkavo, klykavo ir prieš mus maivėsi. Daugelis jų jau dabar visiški ligoniai. Nebūtinai reikia būt medicinos mokslų daktaru, kad tą pamatyt ir suprast. Visi tie protestuotojai prieš Trampą irgi apkvaišę gi nuo narkotikų, todėl ir siautėja. Smegenys jau galutinai suluošintos. Taip kad pasekmės išties katastrofiškos. Nėra ir negali būti tad jokios abejonės, kad narkotikai — tai būtent ginklas Nr.1 šiandien, rankose tų, kas nori galutinai sugriaut mūsų civilizaciją ir sunaikinti mūsų baltąją rasę. Todėl tylėti Lietuvoje tikrai negalima, kada ir pas jus jau juk ta pati istorija kartojasi, kas įvyko čia pas mus per pastaruosius 20 metų..."
O kokia padėtis Oregono Valstijoje, vienoje iš tų devynių valstijų, kur buvo legalizuotos kanapės, po pusantrų metų? Kokį gėrį visuomenei atnešė šis legalizavimas? Aš to vėl gerbiamo Valdo Anelausko.
Anelauskas rašo: „Pastarųjų kelių metų bėgyje, pavyzdžiui, atsirado čia valkatų kultas, kurie čia dabar jau tapę panašiai kaip Indijoje šventos karvės. Mūsų miesto centre visi šaligatviai užstatyti palapinėmis, o policija juos tiesiog bijo liesti, nes liberalai iškart gi pakeltų baisų triukšmą.“ (…) „Ir būtent kaip tik narkotinės marihuanos legalizavimas čia tą procesą labai pagreitino.“ (…) „Jaunimas tai dabar, per tą "rekreacinę" marihuaną, jau ir išvis kelyje į pražūtį. Jau ir dabar daugelis virtę beviltiškais ligoniais, ką matau čia mūsų Oregono universitete. Netoli universiteto stovi toks dviaukštis namas, vienas gražiausių miesto pastatų, kuriame dar visai neseniai buvo įsikūrusi kažkokia prašmatni advokatų kontora. Dabar ten jau kvaišalų parduotuvė, kur studentai, per pertrauką tarp paskaitų, gali greitai nubėgt ir nusipirkti marihuanos... Su kiekviena diena padėtis čia tik blogėja ir blogėja. Kad tą suprast, užtenka pažiūrėt, kaip jie, apsvaigę nuo tų narkotikų, kelia čia miestuose riaušes. Portlande būna dabar tos riaušės vos ne kas mėnesį, ar net ir dažniau. Štai galit pažiūrėt video, kas visai neseniai dėjosi:
„Kol kas jie Lietuvoje, aišku, tikriausia kalba dar vis apie kažkokias atseit medicinines kanapių savybes, bet po tokia "medicinine" priedanga būtent ir čia gi viskas prasidėjo“, - rašo gerb.Valdas Anelauskas.
Dar truputį ir įvyks pilna neoliberalizmo pergalė Lietuvoje: Armonaitė šėrs lietuvius narkotikais, Šakalienės chebra atiminės iš apkvaišintų šeimų vaikus ir juos tieks homoseksualistų „šeimoms“, o į išvalytą nuo lietuvių teritoriją Grybauskaitė veš pagal Globalios migracijos paktą laukinius afrikiečius, steigs jų bantustanus nuo NATO poligonų likusioje teritorijoje. Tik lietuviai čia nebegyvens, jeigu mes nesutraiškysime šias Lietuvos kraują siurbiančias utėles armonaites.
Vakar Rūta Janutinė LR.tv „Patriotai“ labai akivaizdžiai parodė, kad Matuko žudikai – nuo narkotikų vartojimo degradavę žmonės. Tokiais mus visus nori padaryti Aušrinė Armonaitė ir Remigijus Šimašius.
Galimai narkomafijos atstovas, narkotizacijos lobistas ir per nesusipratimą Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Respublika pernai rašė: „Meras ne tik netrukdo propaguoti marihuanos, bet ir palaiko jos rūkymo entuziastus“. „Nors valstybiniu mastu vis kalbama apie kovą su žalingais įpročiais, sostinės valdžia kovoja kitoje fronto pusėje. Kai žolytės mėgėjai sumanė šalia Seimo atšvęsti vadinamąją kanapių kultūros dieną, savivaldybė tikrai neprieštaravo. Ponas Šimašius net pagerbė organizatorius savo apsilankymu. Meras sako, kad taip jis palaiko žodžio laisvę. Jei grupelė entuziastų sugalvotų surengti heroino ar kokaino pašlovinimo akciją, meras tikriausiai taip pat atbėgtų žodžio laisvės apginti.“
Troleibusų aikštelėje teko girdėti vilniečius diskutuojant apie liberalus. Viena pagyvenusi moteris sakė, kad tai vagių partija, o jų noras legalizuoti narkotikus sutapo su tautų žmogėdros Sorošo fondo sugrįžimu į Lietuvą, nes šio niekšo šūkis - „Alkoholis žudo. Rūkykite marihuaną“.
Aš manau, kad teisėsaugininkams valia spręsti ar liberalai vagys, ar ne. Aš gi turiu versiją, kad jie tiesiog dirba narkomafijai, kuriai Lietuvoje atstovauja Sorošo fondai.
Narkotikai ir globalizacija
Pasaulyje narkotikus vartoja per 200 milijonų žmonių. SNO Narkotikų ir nusikalstamumo valdybos pirmininkas Antonio Marija Kosta pasakė: Marihuana, kaip aš skaitau, - pati didžiausia prieš mus esanti problema. Ne todėl, kad ji – žudikė, o todėl, kad ji pastumia žmones prie stipriau veikiančių narkotikų“.
Metinė prekybos narkotikais apyvarta yra maždaug 1 trilijonas dolerių.
Gali susidaryti nuomonė, kad narkotikai plinta stichiškai, ir priešintis tam neįmanoma. Tačiau astronominiai pelnai iš prekybos narkotikais sako, kad čia nėra jokios stichijos.
Nesuskaičiuojami fondai, neva kovojantys prieš narkomaniją, ar neva besirūpinantys narkomanais, tęsia savo veiklą pasaulyje. Platinami bukletai ir plakatai, vyksta koncertai „Rokas prieš narkotikus“, bet po šiuo humanizmo padažu į masinę sąmonę įdiegiama mintis apie tai, kad neva kova su narkotikais yra neveiksminga. Su nuoroda į kažkokią „pasaulinę praktiką“, kalbama apie tai „kad atskirų „lengvų“ narkotikų rūšių legalizavimas sukuria savo problemas, bet leidžia sukontroliuoti narkotikų srautus. Būtent tokią giesmę gieda Seimo narė, buvusi apsivogusio Liberalų sąjūdžio vicepirmininkė, didžioji Lietuvos narkotizuotoja Aušrinė Armonaitė. Į seimą juk renkama ne pagal protą, o pagal sąrašus. Laimei, ne visi seime niekšai ir tautos naikintojai.
Akivaizdu, kad šiandien prekyba narkotikais su visa ant jos suformuota subkultūra – tai svarbus antikrikščioniško globalizacijos sudėtinė dalis, jos pogrindis.
Narkotikai ir kvailių gamyba
„Pats vertingiausias rinkos ekonomikos resursas yra… kvailys“, – teigia prof. Valentinas Katasonovas. Jo žodžiais, rinkos ekonomika – tai perskirstymas, o efektyvus perskirstymas mažumos naudai vykdomas dviem būdais – apgaule ir jėga. Jėga naudojama tais atvejais, kada apgaulė neefektyvi, o apgaulė efektyvi tiktai tada, kada žmonės nieko nesupranta, kada jie padaromi kvailiais.
Išrasta daug priemonių gaminti kvailius: MIP, funkcinius beraščius gaminantis švietimas, narkotikai ir taip toliau. Rinkos ekonomikos apologetai kvailių gamybai kūrybiškai pritaikė literatūrą, meną, muziką ir net sportą. Jie kvailio gamybai stengiasi panaudoti viską, kas supa psichiškai sveiką žmogų.
Narkotikai – pati veiksmingiausia priemonė pasigaminti kvailį, sunaikinti žmoguje žmogų, paversti jį idiotu, todėl postmodernistinė Vakarų anticivilizacija ir naudoja narkotikus visuomenės iškvailinimui labai intensyviai. Nugirdyta ir užversta narkotikais Lietuva – geriausias to pavyzdys.
Į Lietuva narkotikai įžengė kartu su rinkos ekonomika. Valstybės narkotizacija, valdžiai nuosekliai remiant, duoda „puikius“ rezultatus: idiotų skaičius Lietuvos visuomenėje sparčiai auga, kas užtikrina rinkos ekonomikos klestėjimą, liberalų ir vagių pergales Seimo ir savivaldybių rinkimuose. Juk sveiko proto žmonės negalėtų rinkti tuos, kurie juos apvaginėja, kurie juos varo iš gimtųjų namų, kurie kursto karą, ardo šeimas, propaguoja lytinius iškrypimus, kurie naikina valstybės suverenitetą, kurie vykdo lietuvių Tautos genocidą.
Visus 25 nepriklausomybės – laisvosios rinkos diegimo metus Lietuvos valdžios dėjo tiesiog titaniškas pastangas, kad Lietuva pagal alkoholio sunaudojimą taptų pasaulio čempione! Šis kompleksinis išdurninimo būdas, pasitelkus alkoholį ir narkotikus, pasirodė labai rezultatyvus.
Trumpa narkotizacijos apžvalga
Narkotinių grybų valgymas turi gilias tradicijas. Pagrindinis iš jų – Raudonoji musmirė (Amanita muscaria). Vikingai virdavo raudonosios musmirės nuovirus ir jais stimuliuodavo save žygių metu.
Ispanų konkistodorai, nuvykę į Centrinę Ameriką pas inkus ir astekus atrado ten žynių apeigas, per kurias prisivalgę Psilocybae genties grybų žyniai pasinerdavo į transo būklę. Tiesa, jie nepiktnaudžiavo šiais grybais ir kelias savaites po tokių apeigų valgė chokolotlį (šokoladą), kad atstatyti į normą savo smegenų būklę. Jie net nežinodami žmogaus Centrinės nervų sistemos biochemijos elgėsi labai moksliškai teisingai.
Europoje, reikia pasakyti, irgi apstu haliucinogeninių grybų, savo sudėtyje turinčio narkotiką psilocybiną. Tik jo koncentracija Europoje augančiuose grybuose yra žymiai mažesnė. Be to viduramžiais Europoje šių grybų valgytojai buvo persekiojami bažnyčios tarnų, kaip ir už bet kokį raganavimą jų prisivalgius.
Pasakojama, kad haliucinogeninių grybų valgytojai, o šie grybai auga paprastai greta miško esančiose pievelėse ir laukuose, tam, kad niekas neįtartų juos renkant, net sugalvojo specifinį žaidimą – golfą. Vaikant po grybų augimvietes kamuoliuką buvo patogu tuo pačiu vaišintis ir šiose pievose augančiais grybais. Golfas – tai akronimas, jis iššifruojamas Go Look For (Eik paieškok) – grybus! Psl.271
Pagrindiniu narkotiku Indijoje ir kaimyninėse valstybėse buvo kanapės . Yra teorija, kuri skelbia, kad Indijos visuomenė degradavo dėl kanapių naudojimo. Psl.229
Didžioji Britanija opiumo pagalba sąmoningai degradavo Kinijos visuomenę, primesdama šį kvaišalą Kinijai ir taip šią unikalios kultūros šalį pasmerkė atsilikimui.
Viduramžių Europa kentėjo nuo masinių psichozių kurias sukeldavo skalsės. Nors su jomis aršiai kovojama, jos grūdines kultūras puola po šiai dienai. (2016 metų rudenį Egiptas atsisakė iš Rusijos pirkti kviečius, nes jose buvo per didelis kiekis skalse apkrėstų kviečių.) Štai iš šiais pelėsiniais grybais apkrėstų sėklų ir buvo išskirta kelios dešimtys alkaloidų, turinčių haliucinogeninį poveikį. Pirmasis šiuos alkaloidus ėmė tyrinėti Šveicarų farmacijos firma „Sandoz“ (priklauso Rotšildams), o čia dirbęs chemikas Hofmanas 1943 metais modifikuodamas skalsės alkaloidą lyzergo rūgštį susintetino labai galingą psichotropinį narkotiką lysergo rūgšties metilamidą (LSD), kurio panaudojimas viso pasaulio visuomenės išdurninime buvo milžiniškas (žiūr. žemiau).
Kanapės
Pastaruoju metu į Lietuvą tiesiog grūste grūdamos kanapės. Už gražių pasakų apie ekonominę kanapių naudą slypi globalizmo velnias, siekis lietuvius susargdinti dar viena liga, apnuodyti dar vienu kvaišalu, sunaikinti tautą.
Kanapės yra aktyvus marihuanos komponentas, tai vienas iš nuodų asocijuojančių su psichozių ir šizofrenijos išsivystymu.
Skaitoma, kad kanapių naudojimas yra šizofrenijos rizikos faktorius. Svarūs įrodymai buvo gauti tiriant švedų šauktinius karius, rūkiusius marihuaną, pakartotinai juos pašaukus į kariuomenę po 15 metų. Vyrai, kurie buvo stiprūs kanapių naudotojai, pakartotino pašaukimo metu buvo šešis kartus labiau linkę į šizofrenijos išsivystymą negu nenaudojusieji. Yra identifikuotas kanapių poveikio į smegenis mechanizmas. Šis atradimas galiausiai leido suprasti kaip kanapių naudojimas kartais sukelia psichotinius simptomus. Buvo atrasti specifiniai saitai smegenyse į kuriuos veikia kanapės. Per šiuos saitus kanabioidai prisiriša prie neuronų specifinių receptorių (kanabinoidiniai receptoriai).
ES remia kanapių augintojus. Mano nuomone, tai daroma siekiant ne ekonominės naudos, o pripratinti lietuvius prie kanapių naudojimo .
Haliucinogeniniai narkotikai
Jau jų pavadinimas nusako, kad šie preparatai sukelia haliucinacijas. Dažniausiai naudojami haliucinogenai yra psilocybinas (grybai) ir meskalinas (kaktusas). Minėtas LSD – lysergo rūgšties metilamidas (LSD), bei sintetinis narkotikas MDMA(3-4 methylenedioxymethamphetamine, ekstazi). LSD 1943 metais susintetino Šveicarų „Sandoz“ kompanijos chemikas Albertas Hofmanas ("Sandoz" - Sorošo šeimininkų Rotšildų nuosavybė).
Visą šio preparato istoriją jis nuodugniai aprašė savo knygoje „LSD-mano problematiškas vaikas“.
Ne viskas yra visai taip, kaip savo knygoje pasakoja prof. A.Hofmanas. Žinoma, jis buvo tik įrankis Laisvosios rinkos ir globalizmo įdiegėjų pasaulyje rankose, „Sandoz“ įmonės savininkų Rotšildų rankose. Jis daug ko galėjo ir nežinoti, net nenutuokti savo šeimininkų užmačių. Pakapstykim šį klaisimą.
Matomai haliucinogenų istoriją reikėtų pradėti nuo nacistinės Vokietijos. Antrojo Pasaulinio karo metu čia kareiviams buvo duodamas narkotikas pervitinas, kurį XX amžiaus pradžioje susintetino japonų mokslininkai iš efedrino. Pervitinas paprastus kareivius, jūreivius ir lakūnus paversdavo į robotus, turinčius antžmogio savybių, kuriems nereikėjo poilsio.
Karo metu kareiviams buvo skirta 200 pervitino tablečių. Nacistinės Vokietijos gydytojai nuolatos tobulino šį preparatą, sukūrė naują sudėtį į kurią be pervitino dar įėjo ir kokainas.
Eksperimentai buvo vykdomi Zaksenhauzeno koncentracijos stovykloje, kur kaliniai po narkotiko panaudojimo kelias paras nešiojo ant pečių 20 kg svorio kuprines, prikrautas akmenų. Šioje koncentracijos stovykloje buvo atliekami eksperimentai ir su haliucinogeniniu narkotiku meskalinu.
Kilio universiteto chemikai sukūrė dar efektyvesnį preparatą – energetines piliule „Energiepille“, kurių sudėtyje buvo kokainas, pervitinas, ir morfinas. (Farmacijos įmonės „Ernst Merck“ gamybos sintetinį kokainą Vokietijos lakūnai naudojo dar Pirmojo pasaulinio karo metu.) „Energiepille“ naudojo povandeninių laivų ekipažai ir specialūs Otto Skorceni daliniai.
Po karo visi vokiečių tyrimo rezultatai ir patys mokslininkai buvo išvežti į JAV. Vietnamo karo metu JAV panaudojo 225 milijonus pervitino tablečių. JAV nacistų tyrimo rezultatai buvo panaudoti masinės visuomenės sąmonės valdymui.
Kirilas Miamlinas rašo: „1948 metais nacistinių chemikų kuratorius, cheminio JAV karo Europoje planavimo skyriaus viršininkas brigados generolas Čarlzas Lauks ir jo padėjėjas vokietis – Nobelio premijos laureatas Ričardas Kunas – pradėjo programą karinio panaudojimo dietilamido lizergo rūgšties (LSD), turinčio haliucinogeninį poveikį. Pagal oficialią versiją, preparatas buvo atsitiktinai atrastas 1943 metų balandžio 16 dieną Bazelyje, Šveicarijoje, daktaro Albrto Hofmano (tuo metu, kai 200 kilometrų nuo jo laboratorijos su Dachau koncentracijos stovyklos kaliniais buvo vykdomi eksperimentai su meskalinu, kuris turi panašias savybes).“
LSD gali sukelti paranoją ir nenuspėjamą elgesį. Po LSD vartojimo yra konstatuoti susirgimo šizofrenija atvejai.
Karo metais JAV savistoviai vykdė eksperimentus su narkotinėmis medžiagomis, koncentruota marihuana ir meskalinu. Vėliau CŽV su JAV karo chemikais sukūrė atskirą laboratoriją, kuri vykdė eksperimentus su psichotropinėmis medžiagomis.
Jau 1951 metais CŽV atliko eksperimentą su masiniu panaudojimu LSD su Prancūzijos miestelio Pont-Sent-Espri, ko rezultate 5 žmonės žuvo, o likę 500 gyventojų apėmė masinės beprotybės protrūkis. „Revoliuciniais“ 1968 metais LSD buvo pridedamas į Vašingtono vandens tiekimo sistemą. Tarp kitko, ir šiomis dienomis vandentiekio vandenyje JAV nepriklausomi tyrėjai atrado antidepresantų…
1968 metais judėjai Froido-marksistai iš „Frankfurto mokyklos“ LSD dalino išprotėjusiems „revoliuciniams studentams“ Paryžiuje. Jie net nešiojo plakatus „Alkoholis žudo. Vartokite LSD“. Kaip tai sutampa su šiandieniniu Sorošo šūkiu „Alkoholis žudo. Rūkykite marihuaną“.
Tada LSD buvo imta platinti bandomuose pakuotėse ir buvo nemokamai dalinamas kolegijose ir roko koncertuose visoje JAV teritorijoje. LSD pripratino jaunimą ir prie kitų narkotikų. „LSD – į mases“, jį visų pirma diegė Harvardo universiteto profesorius Timoti Liri. Jo atminimui skirtoje jį pažinojusių žmonių prisiminimų knygoje, šios knygos sudarytojas rašo:
„Tuo metu mažai kas žinojo, kad jau dešimties metų bėgyje LSD jau buvo slaptų tyrimų Harvarde ir kitose Jungtinių valstijų vietose. Dabar žinoma, kad CŽV per Gešikterio fondą ir Žmogaus ekologijos fondą vykdė tyrimus psichotomimetinį (imituojančiu psichozes) poveikį turinčiu LSD ir kitais psichodeliniais narkotikais Bostono psichiatrijos ligoninėje. Šiuose eksperimentuose dalyvavę Harvardo studentai (įskaitant diplomantus) ir kiti savanoriai naudojo LSD. Eksperimentų tikslas buvo sukelti laikiną pamišimą. „Tikslas buvo tame, kad padaryti žmones bepročiais, – pasakojo Filipas Sleiteris, dalyvavęs šiame projekte 1952 metais. – Nežiūrint į nemalonų charakterį ir eksperimento koncepciją, dauguma iš mūsų įvertino transcendentinę patirtį, gautą jo išdavoje, kaip naudingą“. Jungtinių Amerikos valstijų vyriausybė inicijavo daug tokių tyrimų, kurių tikslas buvo atskleisti galimybę panaudojimo psichodelikus sąmonės kontrolei ir jos pakeitimui (zombinimui), ką, jų nuomone, galima būtų panaudoti cheminio ginklo sukūrimui ir šnipinėjimo tikslams. Šie žiaurūs eksperimentai yra aprašytiknygoje Martin Lee, Bruce Shlain, Acid Dreams.“
Kai kurie kiti žmogaus psichiką ardantys narkotikai
Amfetaminai. Amfetaminai sukelia euforiją, susijaudinimą, judrumą, gebėjimą ilgai išbūti be miego. Amfetaminas, kaip vaistas buvo pradėtas naudoti 1935 metais, o jau 1938 metais pastebėta, kad jį naudojant išsivysto psichozės, šizofreniją. Buvo nustatyta, kad amfetaminai ir jiems giminingi narkotikai sukelia neurotransmiterių dopamino ir noradrenalino funkcinį perteklių.
Angelų dulkės ir ekstazi. Fenilciklidinas (angelų dulkės) buvo atrastas kaip bendras anestetikas 1950. Anksčiau, kuomet jis buvo naudojamas, pusė pacientų anestetizuotų su šiuo narkotiku rodė paranoinius simptomus ir haliucinacijas, kurios tęsdavosi mažiausiai 72 valandas po narkozės. Panašūs efektai būdavo gaunami su mažomis dozėmis, kurios nebuvo pakankamos, kad sumažinti sąmonės lygį. Buvo stebimi suvokimo pokyčiai, pablogėjęs gebėjimas spręstis kylančias problemas. Šis narkotikas buvo išimtas iš klinikinio naudojimo. 1965, o 1960 ir 1970 buvo pastebėtas piktnaudžiavimas juo. Žemos šio narkotiko dozės sukeldavo susijaudinimą, haliucinacijas, manijas, paranoją, minčių padrikumą, ir kai kuriuos katatonijos (šizofrenijos forma) bruožus.
Ketaminas. Taip pat yra tiesioginis ryšys šizofrenijos su ketaminu. Jis buvo atrastas 1960 metais ir nors nebuvo naudotas medicinoje, jis iki šiol naudojamas veterinarijos praktikoje. Pas žmogų jis sukelia euforiją, išėjimo iš kūno išgyvenimus ir prie didelių dozių psichotinius požymius, įskaitant haliucinacija ir manijas. Jis yra NMDA receptorių antagonistas. Tai yra seratonino ir dopamino agonistas ir sukelia padidintą empatiją ir emocinį ekspresyvumą, o esant didelėms dozėms ir haliucinacijas.
Jei būtų mano valia, aš visus narkotikų pardavėjus šaudyčiau, narkomafijos lobistus pakarčiau ant žibintų Gedimino prospekte, o Sorošą pakabinčiau patį pirmą.
.jpg)
