Geitsas superka milžiniškus plotus žemės, tuo metu Great Reset sako, kad ateitis nepriklauso privačiai nuosavybei

 

Summit News (JAV) praneša: „Feodalizmas su trenksmu sugrįžta vardan progreso.“ Portalas atkreipė skaitytojų dėmesį į keistą reiškinį. Tuo metu kai „Didžiojo perkrovimo“ (Great Reset) technokratai sako amerikiečiams, kad ateitis-tai ateitis be nuosavybės, Bilas Geitsas ir kiti milijardieriai superku milžiniškus kiekius dirbamos žemės.

Forbes duomenimis, šiuo metu Bilas Geitsas yra stambiausias dirbamos žemės savininkas. Jis kelis metus supirkinėjo žemes Floridos ir Vašingtono valstijose. The Land Report nurodė, kad Geitsas, Forbs duomenimis, valdantis $121 milijardų, sukūrė „masinį žemės ūkio paskirties žemės portfelį, apimantį 18 valstijų“. Jo valdos yra Luizianoje (69 071 аkrai), Аrkanzase (47 927 аkrų) ir Nebraskoje (20 588 аkrų). Be to, jis turi 25 750 akrų žemės Finikso priemiestyje.

Šiuo metu Geitsas valdo 242 000 akrus žemės ūkio paskirties žemės JAV teritorijoje, pagrinde per tarpinę kompaniją Cascade Investments, kuri yra asmeninis Geitso investicinis instrumentas.

Forbes duomenimis, nėra žinoma, ką Geitsas daro su žeme, nes Cascade Investments atsisakė komentuoti šį klausimą.

Summit News nurodo, kad Bilas Geitsas dar atsilieka nuo stambiausių JAV žemvaldžių, tokių kaip media magnatas John C. Malone, kuris su 2,2 milijonais akrų fermų ir miškų užima pirmą vietą, ar su CNN įkūrėjo Ted Turner, kuriam priklauso 2 milijonai akrų žemės.

Amazon savininkas Jeff Bezos irgi aktyviai dideliu mastu investuoja į žemę.

Summit News pašiepia šiuos „milijardierius-filantropus ir technokratus“, kurie perka žemę su didėjančiu greičiu, o visuomenei kalba, apie tai, kad ateityje privati nuosavybė praktiškai nustos egzistuoti.

Savo knygose Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) organizatorius ir globalistas Klausas Švabas (Klaus Schwab) aiškiai duoda suprasti, kad „Ketvirtoji pramonės revoliucija“ arba „Didysis perkrovimas“ (The Great Reset) atves prie privačios nuosavybės panaikinimo.

Šis teiginys yra kartojamas PEF internetiniame puslapyje, kuriame sakoma „Sveiki atvykę į 2030 metus. Sveiki atvykę į mano miestą – ar geriau pasakyti, „mūsų miestą“. Pas mane nieko nėra. Aš neturiu mašinos. Aš neturiu nuosavo namo. Aš neturiu buitinės technikos, nei drabužių“.

Matomai, jums nebus leidžiama turėti kokią nors nuosavybę, ir jūs turėsite vienintelę galimybę gyventi nuolatinėje priklausomybėje nuo nedidelio skaičiaus turtuolių, kurie valdys viską.

Anksčiau tai vadinosi feodalizmu, tai yra vergovės forma.

Nuorodos:

https://summit.news/2021/01/15/bill-gates-buying-up-huge-amount-of-farmland-while-great-reset-tells-americans-future-is-no-private-property/

https://www.weforum.org/agenda/2016/11/how-life-could-change-2030/

Nutukimas - baisiau už koronavirusą

 

Maskvos 71 ligoninės vyr.gydytojas ir televizijos „Rusija 1“ vedantysis Aleksandras Miasnikovas medicinos laidos eteryje pareiškė, kad nutukimo epidemija pavojingesnė už koronavirusą.

Daktaro žodžiais, beveik 40 procentų Žemės gyventojų turi antsvorio problemų, kurios sukelia diabetą, infarktą, insultą ir onkologinius susirgimus.

„Įdomu, kad per metus lygiagrečiai su 1,5 milijonų COVID-19 aukų, nuo bado mirė dešimt milijonų žmonių, o nuo problemų, siejamų su nutukimu, - viršų 20 milijonų žmonių. Tokie praradimai jokiam COVID nesisapnavo“, - pažymėjo gydytojas.

Miasnikovas dar pažymėjo, kad vienas iš svarbių faktorių, lemiančių polinkį į nutukimą, yra tėvų įpročiai. Pavyzdžiui, jeigu vaiko mama nėštumo metu rūko arba vienas iš tėvų turi problemų su antsvoriu, tai jis bus linkęs į nutukimą visą gyvenimą. Dar vienu faktoriu, padidinančiu atsiradimą problemų su vaiko antsvoriu, yra diabetas pas motiną.

Gydytojas televizijos žiūrovams papasakojo, kad, remiantis paskutiniais moksliniais tyrimais, nutukimo vystymosi priežastimi gali būti virusinė infekcija.

https://ria.ru/20210116/epidemiya-1593335326.html?

Kaip Jahvė užkariavo pasaulį

Gal ir yra pasaulyje tokių šalių, kurių Jahvė neužkariavo, bet nuo jo nepriklausomų šalių, manau, nebeliko. Man tuojau bus parodyta pirštu į šiaurės Korėją, jos šiomis dienomis vežiojamos raketas, jos lyderį. Nors dar didesnes raketas vežiodavo sovietai, kurie dar vadinami antruoju Chazarų kaganatu (1), o sovietų branduolinio ginklo sukūrimas buvo glaudžiai surištas su Jahvės sūnumis. Prisimindamas istorija Saudų dinastijos, tų persirengusių Jahvės sūnų (2), diegiančių pasaulyje ne tik ortodoksinį islamą, bet ir tarptautinį terorizmą, nei kiek nenustebsiu paaiškėjus, kad Šiaurės Korėjos lyderis Kim Čen Inas irgi yra Jahvės sūnus. Juk šis vaikinas – nuostabus išradimas, kad pagrįsti beprotiškas JAV išlaidas ginklavimuisi. 

Sausio 14 dieną išplatinti karinio parado Šiaurės Korėjoje vaizdai, kur buvo pademonstruotos povandeniniuose laivuose bazuojamos branduolinės raketos Pukguksong-5 ir dar daugybė šiuolaikinių ginklų (3)

Gali būti, kad Jahvės vaikų planams dar gali pasipriešinti Kinija ir prie jos besiglaudžiantis Iranas. Artimiausiu laiku tai paaiškės.

https://youtu.be/8GDZpGSFoA0

Po Naujųjų Jahvės vaikai - pasaulio finansinė oligarchija, atvedusį į JAV prezidento postą nukaršusį marazmatiką Baideną vien tam, kad vėliau jį pakeisti „juodaode“ Jahvės dukra Kamala Harris (4), visam pasauliu užčiaupė burnas. Manau, kad niekam nekyla abejonių, kad vaikinai, vaidinantys Silikono slėnio IT išminčius yra tarptautinės finansinės oligarchijos statytiniai. Nieko naujo, dar didysis revoliucionierius Leninas rašė ką reikia užgrobti, kad revoliucija pavyktų. Įžengėme į totalios Jahvės vaikų įvestos cenzūros epochą į tą jų vykdomos revoliucijos etapą, kurio vardas – COVID-19, arba The Great Reset.

Mes įžengėme į totalios koncentracijos stovyklos gojams epochą. Naujausi pasaulio užkulisės planai pertvarkant pasaulį pristatyti Klauso Švabo (Schwab) ir Thierry Malleret knygoje „Covid-19: The Great Reset“ (5). Apie tai plačiau: (6), (7), (8), (9).

Švabas apie tai papasakojo savo knygoje COVID-19 Great reset, o pasaulio bankas, valdomas Jahvės vaikų, paskelbė, kad COVID-19 operacija bus baigta tik 2025 metais ir mes šiandien matome, kad planai yra nuosekliai įgyvendinami. Italijoje jau paskelbta, kad griežti apribojimai tęsis iki balandžio pabaigos. https://youtu.be/p1_MOGA4L1k Kaip susitarusios apie mūsų visų įkalinimo pratęsima kalba visos ES valstybės.

COVID-19 pandemiją Pasaulio bankas paskelbė 8 dienomis anksčiau, negu tai padarė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) (10). Tai buvo įrodymas, kad šios „pandemijos“ organizatorius yra Pasaulio bankas. Paaiškėjo ir PSO vėlavimo priežatis: PSO vyriausias epidemiologas Peter Salama, priešinęsis pandemijos skelbimui, nelauktai iškeliavo į aną pasaulį.

Svarbu pažymėti, kad prieš Naujuosius įvyko stebuklingas reiškinys – atsiradimas Romos popiežiaus ir užkulisės galiūnų Rotšildų atstovės inkliuzinio kapitalizmo Taryba (11).

Gruodžio 8 dieną virš šimto stambiausių pasaulyje kompanijų ir investuotojų, patronaujant Romos popiežiui Pranciškui, suformavo Vatikane Inkliuzinio kapitalizmo Tarybą. Ji siekia fundamentalių ekonomikos pasikeitimų. Judėjimą, kuriam vadovaus Pranciškus, o inicijavo Lynn Forester de Rothschild, jungia vadovus Bank of America, Visa, Mastercard, Allianz, BP, Johnson and Johnson, Estee Lauder, atstovus Rotšildo, Rokfelerio, Fordo fondo, o taip pat JTO ir EBPO. Tai labai svarbus momentas, parodęs, kas yra kas, kad Romos bažnyčia tėra Jahvės vaikų instrumentas valdant pasaulį.

Jahvės pasaulio užkariavimas vyko dviem pagrindiniais paraleliniais keliais: dvasiniu ir finansiniu.

Šios mano apybraižos tikslas – ne ką nors ir kuo nors įtikinti. Mano tikslas yra pačiam susivokti pasaulyje, susikurti jo vaizdą, kas pasaulyje vyko pastaruosius du tūkstančius metų ir kaip Jahvės vaikams pavyko jį užvaldyti. Juk iki Mošiacho (žydams), antikristo (krikščionims) atėjimo teliko keli žingsniai: sugriauti Al Aksos Mečetę ir jos vietoje pastatyti Trečiąją Saliamono šventyklą.

Man paliko didžiulį įspūdį Romos imperatoriaus Marko Aureliaus traktatas „Sau pačiam“, būtent sau pačiam, visų pirma, turi išsiaiškinti kiekvienas žmogus, kas gi vyksta su mūsų pasauliu, su Europa, su Lietuva.

Dvasinis užkariavimas

Šį skyrių pradėsiu nuo minčių, kurias Laurent Guyenot išdėstė straipsnyje „Kaip Jahvė užkariavo Romą. Krikščionybė ir didelis melas“(12).

Autorius nurodo, kad Primo Levi knygoje „Lilith et autres nouvelles, Le Livre de Poche, 1989“

sakoma, kad „melas – tai nuodėmė kitiems, o mums – dorybė. Melas yra vienas iš mūsų darbų: turėtume meluoti žodžiais, akimis, šypsena, drabužiais. (…) ... jei Dievas mums padės, mes įsivyrausime šioje šalyje ir galbūt pasaulyje: tačiau tai galima padaryti tik su sąlyga, kad galėtume meluoti geriau ir ilgiau nei mūsų priešai.“

Guyenot nuomone, „net jei nežinotume, kokiai profesionalių melagių gaujai priklauso Levi, jų „Dievas“ juos išduotų: yra tik vienas dievas, kuris mokė savo žmones meluoti ir pažadėjo jiems viešpatavimą pasaulyje. Tai Izraelio dievas.

Koks yra didžiausias žydų melas istorijoje? Be jokių abejonių, tai tvirtinimas, kad žydai iš visų tautų, gyvenančių šioje žemėje, visagalio Visatos Kūrėjo kadaise buvo „išrinkti“ apšviesti ir valdyti žmoniją, o visi jų priešai buvo prakeikti to paties Kūrėjo.“

Tai, kas iš tikrųjų glumina, teigia autorius, nėra melo mastas: daugelis žmonių gali jaustis Dievo išrinkti ir tai darė net tautos. Tačiau tik žydams pavyko įtikinti milijardus ne žydų (krikščionių ir musulmonų) jų išrinktinumu. Kaip jie tai padarė?

Marcusas Eli Ravage'as (1928) apie tai rašė, kad pasirinkdamas žydus, Dievas juo prakeikė už Kristaus nužudymą. Žydų išskirtinumo teiginį įgyvendino per savo pranašus tūkstantmečių bėgyje. Jėzus išgelbėjo žydus ta prasme, kad jų neapykanta krikščionims padėjo jiems išsaugoti savo identitetą, kuris galėjo išnykti be šventyklos.

Tora tapo skaitomiausia knyga pasaulyje, o išrinktinumas tapo koziriu tautų žaidime. Abejojantiems autorius rekomenduoja pagalvoti: ar žydai atgautų Palestiną 1948 metais be šio kozirio? Vien tik Holokausto kortą to negalėtų padaryti.

Žydų kovą prieš baltųjų identitetą autoriui kelia klausimą, ar žydų išskirtinumo teiginys nebuvo tuo nuodu, kuris nuodijo baltųjų „kolektyvinę dvasią“?

Kaip žydams pavyko prastumti savo didįjį melą į Europos tautų religiją? Istoriniu požiūrius tai yra viena iš didžiausių mįslių. Kaip Roma kaip už savo dvasinį pagrindą priėmė doktriną ir knygą, teigiančią, kad Dievas pasirinko žydus, tuomet kai buvo išplitusi Romoje judofobija?

Ir kaip įmanoma, kad mažiau negu po dviejų šimtmečių po pavertimo Jeruzalės į graikų miestą, pavadintą Elija Kapitolina, į kurį žydams buvo draudžiama įeiti, Roma oficialiai priėmė religiją?

Norintiems giliau pasiaiškinti apaštalų vaidmenį skleidžiant žydų religinę mintį Europos tautoms rekomenduoju išsamiai susipažinti su mano minimu didžiuliu Laurent Guyenot straipsniu. Aš žemiau šį informatyvų straipsnį apžvelgsiu tik prabėgomis.

Autoriaus nuomone, Romos imperijai buvo reikalinga vieninga religija, kad telkti jos pagalba tautas. Iki krikščionybės nebuvo siekiama sunaikinti vietos religijų, o siekiama „sukurti bendrą kultą, suteikiantį imperijai Dievišką legitimumą ir religinį ryšį.“ Religinio įkvėpimo romėnai paprastai atsigręždavo į Egiptą. Tuo metu Ozirio, jo žmonos Izidės ir sūnais Goro kultai buvo populiarūs aplink visą Viduržemio jūrą ir teikė kažką artimo „tarptautinei religijai“.

Imperatorius Adrianas (117-138) Oziriui suteikė Antinojaus bruožus, jo garbei pastatė miestą, skyrė žaidynes, pavadino žvaigždyną. Antinojaus istorija nėra aiški. Tai matomai buvo nauja Ozirio kulto versija Romos imperijai. Kaip Kristui pavyko išstumti Ozirį? Kaip įvyko, kad Romos imperiją perėmė kultą judėjų sveikatintojo (savotiško lietuviško Kepenio) kultą. Autorius mano, kad Kristaus kulto įdiegimas yra žydų kūrinys. Jis galiausiai sunaikino visas kitas religijas imperijoje – pradedant imperatoriaus kultu.

Autoriaus nuomone, žydų pergalės prieš Romą pagrindas buvo pinigai ir svertai politiniai žydų tinklo, nusprendusio užgrobti imperijos politikos kontrolę. Tokius žydų tinklų gebėjimus, atvedusius prie žuvimo pastaraisiais šimtmečiais imperijų, mes matome šiandien. Šiandien matome, kaip fabrikuojama ir diegia judocentrinė religija gojams. Šioje scenoje ryškiausia figūra žydų tautybės Romos popiežius Pranciškus, didysis ekumenistas ir katalikų bažnyčios naikintojas (13, 14, 15, 16) .

Pranciškus: "Kiekviename krikščionyje yra žydas".

Bus tęsinys.

Nuorodos:

(1) https://lebionka.blogspot.com/2017/05/zydu-jungas-ukrainoje-rusijoje-ir.html

(2) http://lebionka.blogspot.com/2021/01/saudo-arabijos-zydiskoji-istorija.html

      https://manolietuva.com/?p=4790

(3) https://colonelcassad.livejournal.com/6477200.html

(4) https://lebionka.blogspot.com/2020/08/dzo-baidenui-prireike-juodaodes-bus.html

     https://manolietuva.com/?p=3467

(5)https://straight2point.info/wp-content/uploads/2020/08/COVID-19_-The-Great-Reset-Klaus-Schwab.pdf

(6) https://manolietuva.com/?p=4617

    http://lebionka.blogspot.com/2020/12/inkliuzyvus-kapitalizmas-kaip-didziojo.html

(7) https://manolietuva.com/?p=4615

     http://lebionka.blogspot.com/2020/12/covid-19-didziojo-perkrovimo-pradzia.html

(8) https://manolietuva.com/?p=4370

     http://lebionka.blogspot.com/2020/11/pakelk-galva-globalistu-kvailinamas.html

(9) https://manolietuva.com/?p=4385

(10)https://manolietuva.com/?p=4328

     http://lebionka.blogspot.com/2020/11/pasaulio-bankas-apie-pandemija-pranese.html

(11) https://lebionka.blogspot.com/2020/12/popiezius-pranciskus-su-rotsildais.html

(12) https://www.unz.com/article/how-yahweh-conquered-rome/

(13) https://lebionka.blogspot.com/2017/05/kaip-vyko-katalikybes-judaizacija-1.html

(14) http://lebionka.blogspot.com/2017/05/kaip-vyko-katalikybes-judaizacija-2.html

(15) http://lebionka.blogspot.com/2017/05/kaip-vyko-katalikybes-judaizacija-3.html

(16) http://lebionka.blogspot.com/2017/05/kaip-vyko-katalikybes-judaizacija.html

Saudo Arabijos žydiškoji istorija

 

Iš kur atsirado Vahabizmas? Sauditų dinastija.

Saudų dinastija slepia savo žydišką kilmę, rašo Muhammad Salaam straipsnyje, kuris skelbiamas portale The millenum report.

Šią medžiagą straipsnio autoriui pateikė Mohammad Sakher, kuris buvo nužudytas Saudų režimo įsakymu už šias išvadas: 1. Ar priklauso Saudai genčiai Anza ben Wa’el kaip jie tvirtina? 2. Ar iš tikrųjų islamas yra jų religija? 3. Ar jie tikrai arabiškos kilmės?

Sekantys faktai atmes visus tvirtinimus Saudų šeimos ir paneigs visus melagingus pareiškimus padarytus tų, kas pardavė savo sąžinę šiai šeimai falsifikuodamas ir interpoliuodamas Saudų šeimos realią istoriją; aš turiu omenyje žurnalistus ir istorikus, kurie, dėl laikinų finansinių apdovanojimų, sukūrė šios šeimos geneologiją, kad mūsų didysis Pranašas Mohamedas (taika jam), nurodydami į tai, kad Sauditai yra vietininkai mūsų Aukščiausiojo Alacho Žemėje. Pilnai suprantama, kad šitas melas turi patvirtinti ir pateisinti Saudo Arabijos nusikaltimus ir žiaurumus, kad stabilizuoti savo sostą ir ramstyti jų despotišką režimą, kraštutinai diktatorišką ir pilnai atmestą mūsų didžiojo Islamo tikėjimo.

Karalystė prakeikta mūsų Islamo religijos, Šventojo Korano, nes tai primesta vieno žmogaus valdžios ir jo šeimos narių, kad engti tautą ir slopinti kitus balsus „opozicijos“ karaliaus despotizmu ir diktatoriškais įstatymais. Taip karaliai smerkiami Šventojo Korano šiose eilėse: „karaliai, kada įeina į gyvenvietę, sugriauna ją ir padaro šlovingus jos žmones niekšais. Taip jie elgiasi (27-34)

Nepaisant to, Saudų šeima ignoruoja šias Korano eiles, ir melagingai tvirtina, kad jie šventai tiki į Koraną, tuo metu kai iš tikrųjų jie skelbia griežtus įsakymus, draudžiančius šias Korano eiles, ir melagingai teigia, kad Šventai tiki į Koraną, tuo metu jie leidžia griežtus įsakymus, dradžiančius skaityti šias Korano eiles per radiją ir televiziją. Tuo pačiu metu, šias eiles griežtai uždraudė skelbti bet kokiame žurnale, nes jų skaitymas veikia į jų Didenybę!

Kas tokie Sauditai? Iš kur jie ten atsirado? Ir koks jų galutinis tikslas?

Ibn Saudų šeimos nariai puikiai supranta, kad viso pasaulio musulmonai žino apie jų žydišką kilmę. Musulmonams žinomi visi jų kruvini praeities nusikaltimai ir šiandieninis despotiškas negailestingumas. Šiuo metu jie visaip bando nuslėpti savo žydišką kilmę ir prisidengdami islamo religija išgalvotą savo geneologiją, bandydami atvesti ją iki mūsų brangiausiojo pranašo Muchamedo (taika jam ir palaima). (...)

851 metais A.H. (pagal Hidžrą) grupė žmonių iš šeimos Al Masaleekh prieš, iš genties Anza, suruošia karavaną pirkti grūdų (kviečių) ir kitų maisto produktų Irake ir transportavimui jų į Najd. Karavano vadovu buvo žmogus vardu Sahmi Bin Hathlool. Karavanas atvyko į Basrą, kur pirkliai nuvyko pas grūdų pardavėją, žydą vardu Mordakhai bin Ibrahim bin Moshe. Derybų metu žydas jų paklausė: „Iš kur jūs?“. Jie atsakė iš genties Anza ir iš šeimos Al Masaleekh“. Tai išgirdęs, žydas karštai apkabino kiekvieną atvykėlį, sakydamas, kad jis irgi iš šeimos Al Masaleekh, bet jis gyvena Basroje dėl kivirčo jo tėvo su kai kuriais Anza genties nariais.

Po to, kai jis papasakojo jo sugalvotą istoriją, jis įsakė savo tarnams pakrauti ant kupranugarių prekes su maisto produktais žymiai didesniu kiekiu; šis poelgis pasirodė tiek dosnus, kad šeimos Al Masaleekh nariai buvo labai nustebinti ir juos apėmė pasididžiavimas dėl jų gentainio, sugebėjusio Irake tapti sėkmingu prekeiviu; jie patikėjo kiekvienu jo žodžiu ir sutiko su juo, nes jis buvo labai turtingas grūdų pirklys, ko jiems tai trūko (taip žydas ėmė save vadinti atstovu arabų šeimos Al Masaleekh).

Kai karavanas buvo suruoštas išvykimui, žydas paprašė jį paimti kartu, nes jis labai nori aplankyti savo tėvynę Najd. Išgirdę jo prašymą karavano pirkliai su džiaugsmu sutiko jį pasiimti su savim.

Tokiu būdu, žydas paslapčia pasiekė Najd. Najde per savo šalininkus, kuriuos jis pateikinėjo kaip savo gimines, jis stropiai propagavo pats save. Bet, nelauktai, jis susidūrė su priešprieša šalininkų musulmonų vietovės al-Kasim vietovės pamokslininko šeicho Saleh Salman Abdullah Al Tamimi.

Žydas (tikrasis ibn Saudų šeimos pradininkas) pamokslavo teritorijose Najd, Jemen, ir Hijaz, išvykdamas iš Qaseem į Al Ihsa, kelyje netoli Al-Qateef jis pakeitė savo vardą (Mordakhai) į Markan bin Dir’iya ir išgalvojo istorijas apie skydą mūsų pranašo Mohamedo, apie tai, kad „šis skydas“ jis buvo gautas kaip trofėjus pas arabą stabmeldį kautynių prie Uhud tarp arabų stabmeldžių ir musulmonų. Jis sakė, kad „ šitas skydas buvo parduotas arabo stabmeldžio judėjų genčiai Banu Kuneika, kurie saugojo jį kaip brangenybę“. Palaipsniui, pasakodamas beduinams panašius pasakojimus paaiukštino judėjų genties autoritetą, kaip gana įtakingą. Jis nutarė visam laikui apsigyventi Dirijos mieste vietovėje al-Katif, kuria jis numatė kai pagrindą, placdarmą Arabijos valstybės sukūrimui.

Šių tokių ambicingų sumanymų pasiekimui jis stipriai suartėjo su beduinais ir galiausiais jis pasiskelbė valdovu!

Tuo pačiu metu gentis Ažaman sąjungoje su gentimi Banu Halid supratę jo esmę ir tai, kad klastingas planas sukurtas šio žydo ima duoti rezultatus nutarė jį sunaikinti. Jie užpuolė jo miestą ir užėmė jį, bet nepajėgė sugauti žydo, pasislėpusio nuo priešų.

Šis sauditų žydiškas prosenelis, Mordachėjus, pasislėpė fermoje, kuri tuo metu vadinosi al-Melibed-Usaibabliz, dabartinis šios vietovės pavadinimas – ar-Riadas. 

Jis paprašė prieglobsčio pas šios žemės šeimininką. Šeimininkas buvo labai vaišingas žmogus ir leido judėjui pasilikti. Nepraėjo ir mėnuo, kaip žydas užmušė visus šeimininko šeimos narius, nuslėpęs savo nusikaltimo pėdsakus ir parodęs taip, neva vagys, prasiskverbę čia, sunaikino šeimą. Po to jis paskelbė, kad pirko šias žemes iki mirties buvusio savininko ir liko ten gyventi. Jis pakeitė vietovės pavadinimą, duodamas jai pavadinimą – ad-Darija, taip kaip ir tą vietovę, kurią jis prarado.

Šitas žydiškas prosenelis (Mordachėjus) dinastijos ibn Saudo savo aukų žemėse pastatė svečių namus vardu „Madafa“ ir surinko aplink save grupę savo pakalikų, veidmainių žmonių, kurie ėmė atkakliai kalbėti, kad jis yra arabų vadovas. Pats judėjas ėmė megzti suokalbius prieš šeichą Salichą Salman Abdula at-Tamini, savo tikrą priešą, kuris vėliau buvo nužudytas az-Zalafi mečetėje.

Po to jis pasijautė saugus ir padarė ad-Diriją savo nuolatine gyvenimo vieta. Jis turėjo labai daug žmonų, kurios jam dovanojo milžinišką skaičių vaikų. Visiems savo vaikams jis davė arabiškus vardus. 

Nuo to laiko, skaičius jo ainių išaugo, kas leido sukurti Sauditų gentį, einančią jo pėdomis ir kontroliuojančią arabų gentis ir šeimas. Jie negailestingai atiminėjo žemės ūkio žemes, o kai kuriuos šalindavo fiziškai. Jie panaudojo visas apgaulės rūšis, žiaurumo siekdami savo tikslų, jie siūlė savo moteris, pinigus, kad pritraukti į savo pusę kaip galima daugiau žmonių. Ypač jie stengėsi su istorikais ir rašytojais, kad visiems laikams užtamsinti savo judėjišką kilmę ir surišti ją su tikromis arabų gentimis Rabia, Anza ir al-Masalech.

Vienas iš žymiausių mūsų laikų veidmainių– Muchamedas Amin at-Tamimi – Direktorius Saudo Arabijos Karališkosios bibliotekos sudarė geneologinį Saudų šeimo medį ir surišo juos su Didžiausiu Pranašu Muchamedu. Už šį išgalvotą darbą jis gavo honorarą 35 tūkstančių Egipto funtų iš pasiuntinio SAK Kaire, Egiptas, 1362 Hidžros – 1943 metai. Pasiuntinio vardas – Ibrahim al-Fedel.

Kaip buvo pasakyta aukščiau Sauditų judėjų prosenelis (Mordochėjus) praktikavo poligamiją, vesdamas didžiulį skaičių arabių moterų ir to pasekoje turėjęs didelį skaičių vaikų; jo palikuonys dabar kartoja savo prosenelio veiksmus taip didindami savo galią – imdami skaitlingumu.

Pas vieną iš Mordachėjo sumų, kurio vardas al-Marakan, arabizuota žydiško vardo Marken forma, vyriausio sūnaus vardas buvo Muchamedas, o kitą Saud, kurio vardas dabar ir nešioja Sauditų dinastija.

Saudo palikuonys (Sauditų dinastija) ėmė užmušinėti nekaltus arabų vaikus, pretekstu to, kad jie atsitraukė nuo Islamo, pažeisdami Korano nurodymus ir tuo pačiu iššaukdami Sa rūstybę.

Sauditų dinastijos knygoje 98-101 puslapiuose šeimos istorikas tvirtina, kad Sauditai skaito visus gyventojus Hedždos nuklydusiais nuo religijos, todėl jiems leidžiama lieti jų kraują, grobti turtą, o jų moteris Sauditai galėjo versti sugulovėmis, kaip belaisves. Musulmonai, nepritariantys Sauditų ideologijai – Mohamado ibn Abdulvahabo (taip pat žydiškas šaknis iš Turkijos) privalo būti išnaikinti. Tuo prisidengdami sauditai žudė vyrus, nudurinėjo vaikus, pjovė pilvus nėščioms moterims, prievartavo, apiplėšinėjo ir pjovė ištisas gyvenvietes. Ir savo žiaurios programos pagrindu jie paėmė „vahabitų“ sektos mokymą, kas leidžia jiems žudyti kitatikius.

Ši šlykšti judėjų dinastija visaip globoja vakhabitų sektą, kurie leidžia vykdyti smurtą miestuose ir kaimuose prisidengiant Islamu. Ši judėjų dinastija vykdo beteisiškumą nuo 1163 Hidžros metų, nuo tų laikų kai jie Arabijos pusiasalį pavadino savo garbei (Saudo Arabija) ir skaito visą regioną savo nuosavybe, o jo gyventojus – dinastijos tarnais ir vergais, kurie turi dirbti jų savininkų (Sauditų dinastijai). 

Jie pilnai pasisavino sau žemės turtus ir skaito juos savo nuosavybe. Jeigu kažkas kelia nepatogius dinastijai klausimus arba pradeda protestuoti prieš despotizmą judėjų dinastijos, jam nukerta galvą aikštėje. Saudų princesė kartą aplankė Floridą, JAV su savo dvariškiais, ji išnuomojo 90 liuks numerių Grand viešbutyje bendra kaina 1 milijonas JAV dolerių per parą. Ar gali pavaldiniai pasidomėti, kas tai per ekstravagantiškas akibrokštas? Jeigu kas nors iškels panašų klausimą, tai jį ištiks nedelsiant bausmė Sauditų kardo egzekucijų aikštėje!!!

 Sauditų dinastijos žydiškos kilmės liudininkai

1960 metais Egipto radio storis „Saut al-Arab“ ir Jemeno radijo stotis Sanoje eteryje patvirtino žydišką Sauditų dinastijos kilmę. 

Karalius Feisalas as-Saudas tuo metu negalėjo paneigti jo šeimos santykius su judėjais, kada jis pareiškė interviu Vašington Post 1969 metų rugsėjo 17 dieną: „Mes, Sauditų dinastija, esame giminėmis (pusbroliais) judėjams: mes nesilaikome arabų požiūrio arba musulmonų žydų klausimu... mes turime gyventi taikoje ir santarvėje. Mūsų šalis (Arabija) yra gimtinė pirmojo žydo ir būtent iš čia jie paplito po visą pasaulį“. Tai buvo pareiškimai karaliaus Feisalo as-Saudo bin Abdel Azizo!!!

Chafez Vachbi, Saudų juriskonsultas, paminėjo savo knygoje pavadintoje „Arabijos pusiasalis“, kad karalius Abdul Azis as-Saud, miręs 1953 metais pasakė: „Mūsų veikla (Saudų propaganda) atsirėmė į pasipriešinimą visų arabų genčių. Mano senelis – Saud al-Avval vieną kartą uždarė į kalėjimą kelis šeichus iš genties Meziir, o kada kita grupė tos pačios genties atėjo užstoti už įkalintuosius, su prašymu išlaisvinimo as Saud al-Avval įsakė savo žmonėms nupjauti galvas visiems įkalintiesiems, ir pasiūlė paragauti patiekalus iš jo aukų virtos mėsos, kurių nupjautos galvos jis padėjo ant patiekalų! Prašytojai labai išsigando ir atsisakė valgyti savo giminaičius, ir dėl jų atsisakymo nuo maisto, jis įsakė savo žmonėms nupjauti jų galvas. Šis šlykštus nusikaltimas buvo įvykdytas įsakymu Saudų valdovo atžvilgiu žmonių, kurių vienintele kalte buvo jo žiaurumo ir kraštinio despotizmo pasmerkimas. 

Chafez Vachbi kalba toliau, kad karalius Abdul Aziz Al-Saud papasakojo kruviną istoriją, kad šeichas Mazeer genties, kuris aplankė jo senelį, kad užtarti žymų to meto lyderį Feisal Al Darvišą, kuris buvo įkalintas karaliaus kalėjime. Jis papasakojo istoriją su juo todėl, kad užkirsti kelią juos nuo prašymo dėl išlaisvinimo jų vyriausiojo, priešingu atveju jie petirs tokį patį likimą. Jis užmušė šeichą ir panaudojo jo kraują, kaip skystį apsiplovimui prieš maldą (neuždrausta vahabitų sektos doktrinos). Kaltė Faisalo Darvišo buvo tame, kad jis sukritikavo karalių Abdel Azizą al-Saudą, kada karalius pasirašė dokumentą, paruoštą anglų valdžios 1922 metais, kuriame anglų valdžia deklaruoja suteikimą Palestinos žemių žydams, jis pasirašė konferencijoje Al Akire 1922 metais.

Tai buvo ir išlieka pagrindu šio režimo žydų šeimos (Sauditų dinastija). Pagrindiniu tikslu kurios yra: šalies turtų išgrobimas, plėšikavimas, falsifikacija, visos rūšys piktadarybių, beteisiškumas ir šventvagystė. Viskas vykdoma pagal jų religinius įsitikinimus – išgalvota vahabitų sekta, kuri visas šias piktadarybes legalizuoja ir absoliučiai nieko bendro su islamu neturi.

Šaltiniai:

http://themillenniumreport.com/2015/12/is-the-saudi-royal-family-jewish/

http://islamic-intelligence.blogspot.lt/2009/10/are-saudi-royal-family-jewish.html

Būtent šitą vahabizmo maro bacila, šita išverstakailių šeima, dabar ir apkrėtinėja mūsų kontinentą terorizmu, žmogaus orumą žeidžiančiais drabužiais, finansuoja mečečių statybą ir Europos islamizaciją.

Kas lėmė neplanuotus pertvarkymus Pfizer gamykloje Belgijoje?

 

Die Welt šiandien aptaria problemas, kilusias po amerikiečių firmos Pfizer pareiškimo, kad laikinai stabdoma vakcinos nuo SARS-CoV-2 viruso gamyba Belgijoje. Amerikiečių farmacijos gigantas Pfizer informavo Europos Komisiją dėl tiekimų sustabdymo ir pareiškė dėl to apgailestavimą. 

Vokietijos federalinės sveikatos apsaugos ministerijos pranešime sakoma: „Europos komisijai ir per ją ES valstybėms-narėms buvo pranešta, kad trumpalaikėje perspektyvoje Pfizer dėl pertvarkymų  Puurs gamykloje negalės pilnai įvykdyti jau žadėtas tiekimų apimtis trijų-keturių savaičių bėgyje.“

Pfizer duomenimis, rašoma die Welt, pertvarkymai Puurs gamykloje  Belgijoje vykdomi tam, kad padidinti gamybos apimtis nuo vasario vidurio. Iš Puurs gamyklos vakcina tiekiama į visas pasaulio šalis, išskyrus JAV. Ursula fon der Leyen informavo, kad nežiūrint sutrikimo, kompanija laikysis įsipareigojimų dėl 2021 metų pirmo ketvirčio tiekimų. Apie tai gamyklos vadovas pranešė Leyen telefono pokalbyje penktadienį.

Vokietijos socialdemokratų partijos politiko Karlo Lauterbacho nuomone, vakcinų tiekimų sutrikimas atskleidė „vakcinos pirkimų klaidas“. „Šis incidentas rodo, kaip svarbu būtų turėti kelis gamybinius pajėgumus vykdančius paralelinę gamyba ES“, - pasakė Lauterbachas.

Vakcinų gamybos sustabdymas sutapo su skiepytų pacientų mirtimis. Norvegijoje po skiepijimo Pfizer/BioNTech vakcina mirė 23 žmonės, o Vokietijoje – 10 žmonių.

Vakar taip pat pranešta, kad įvairiuose Vokietijos senelių namuose po pirmojo skiepijimo kai kurie skiepytieji susirgo COVID-19 .

Ketvirtadienį LRT pranešė, kad Santaros klinikose COVID-19 serga 79 medikai, paskiepyti pirmąja vakcinos doze.

Ar ne dėl daugybės mirčių, komplikacijų ir užsikrėtimų Pfizer laikinai sumažino vakcinos tiekimą?

Ar šios problemos nėra pasekmė diegimo skubotai pagamintos ir su gyvūnais nepatikrintos vakcinos?

Kas už tai atsakys? 

Ursula fon der Leyen?

Kinijos sveikatos apsaugos specialistai kviečia sustabdyti Pfizer vakcinos, pagamintos mRNR pagrindu, naudojimą senelelių skiepijimui, rašoma kinų portale Global Times. Abejonės šios vakcinos saugumu kilo po 23 pagyvenusių žmonių mirties Norvegijoje. Ši vakcina, kinų teigimu, nebuvo pakankamai išbandyta.

https://www.globaltimes.cn/page/202101/1212915.shtml

Die Welt koliažas

Nacionalinis susivienijimas. Dėl dėl teismų ir teisėtvarkos institucijų pertvarkos

 

POLITINĖ PARTIJA „NACIONALINIS SUSIVIENIJIMAS“

J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai
Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms
Lietuvos Respublikos Seimo nariams
Lietuvos Respublikos Ministrei Pirmininkei
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai

Kopijos:
Šventojo Sosto atstovui Lietuvoje J. E. Apaštališkajam nuncijui – arkivyskupui dr. Petar’ui Antun’ui Rajič’iui
Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkui J. E. Vilniaus arkivyskupui metropolitui Juozui Grušui

Žiniasklaidai

PAREIŠKIMAS

DĖL ŠALIES TEISMŲ IR TEISĖTVARKOS INSTITUCIJŲ PERTVARKOS
2021 m. sausio 12 d.
Vilnius

Šiemet sukanka 12 metų nuo kruvinos protesto akcijos, kai Lietuvos piliečiai Vilniuje prie Lietuvos Respublikos Seimo mėgino protestuoti prieš valdžios vykdomą nevykusią mokesčių reformą, Ignalinos AE uždarymą, daugelio žmonių nedarbą ir kt. Šią akciją 2009 m. sausio 16 dieną surengė Lietuvos profesinės sąjungos, pakvietusios Nepriklausomos Lietuvos valdžią akistatai su savo piliečiais. Tačiau to meto valdžia jos išvengė dėl grupės provokatorių, kurie taikų žmonių protestą pavertė nevaldomomis riaušėmis (buvo veržiamasi į Seimo pastatą, daužomi Seimo rūmų langai ir kt.). Išprovokuotoms riaušėms malšinti prieš akcijos dalyvius buvo mestos gausios policijos pajėgos, panaudojant šaunamuosius ginklus ir sprogstamąsias medžiagas. Dėl provokatorių kaltės buvo sužalota ir suluošinta daugybė beginklių žmonių, o šimtai akcijos dalyvių buvo sulaikyti ir nugabenti į policijos nuovadas. Ši kruvina diena įėjo į Nepriklausomos Lietuvos istoriją kaip gėdingiausia demokratiškai išrinktos valdžios susidorojimo su savo piliečiais akcija, žiaurumu ir brutaliais policijos veiksmais niekuo nenusileidžianti garsiajam 1988-aisiais Vilniaus Katedros aikštėje surengtam „Bananų baliui“, kuriame sovietinės milicijos ir okupaciniai kariškių būriai, apsiginklavę metaliniais šarvais, plastikiniais skydais bei neperšaunamomis liemenėmis, guminėmis lazdomis daužė susirinkusius beginklius Lietuvos žmones už trispalvės Lietuvos vėliavos panaudojimą.
Gėdinga buvo tai, kad apie 2009 m. sausio 16 d. rengiamas provokacijas tuometinė valdžia buvo informuota iš anksto (šalies specialiosios tarnybos negalėjo šio fakto nežinoti), tačiau nesiėmė jokių priemonių, laukdama sąlygų, reikalingų smurtui prieš beginklius gyventojus pateisinti. Pasinaudojusi susidariusia palankia proga, siekdama įbauginti, tądien ji piliečiams parodė savo turimus galios ir prievartos išteklius, t. y. sąmoningai neužkardžiusi provokatorių veiksmų ir panaudojusi grubią jėgą prieš taikius šalies gyventojus, parodė aiškų ir nedviprasmišką požiūrį į piliečių žodžio ir įsitikinimų reiškimo bei taikių susirinkimų laisvę Nepriklausomoje Lietuvos valstybėje.
Tokio požiūrio į šias laisves iš esmės buvo laikomasi per visus iškovotos Lietuvos nepriklausomybės metus. Institucijos toleravo prieš valstybę daromus nusikaltimus arba naudodamos perteklinę jėgą drausmindavo piliečius, kai tik šie nors taikiai, bet principingai mėgindavo ginti savo konstitucines teises. Vien Sausio 13-osios kruvinų įvykių tyrimo vilkinimas, šios bylos įrodymų ir kitų duomenų pradanginimas, neatskleistos ir iki galo neišsiaiškintos V. Pociūno žūties aplinkybės Baltarusijoje (neva VSD pareigūnas žuvo iškritęs pro langą) rodo, jog tam tikra teisėtvarkos institucijų pareigūnų dalis nėra atsikračiusi okupacinės valdžios įpročių ir siekia represyviai veikti prieš savo bendrapiliečius. Jie ciniškai rodo negatyvų požiūrį į nepriklausomą Lietuvos valstybę, kurią, tikėtina, laiko fikcija, leidžiančia nesilaikyti įstatymų atskiroms privilegijuotoms žmonių grupėms (taip buvo sovietmečiu).

Būtent tokį požiūrį į šalies piliečius atskleidė valstybės represinių struktūrų veiksmai 2012 metais, žiniasklaidoje įkyriai eskaluojant pedofilijos skandalą po tragiškos teisėjo J. Furmanavičiaus, garliaviškio D. Kedžio ir A. Ūso žūties, kai prieš taikius gyventojus valdžia pasiuntė specialiosios paskirties kovotojų dalinius, skirtus didelėms žmonių riaušėms malšinti. Šimtai gerai paruoštų ir apginkluotų policijos pareigūnų 2012 m. gegužės 17 dieną šturmu įsiveržė į buvusios teisėjos N. Venckienės buvimo vietą Klonio gatvėje ir užpuolę ėmė daužyti beginklius taikius civilius gyventojus, kurie, dangstydamiesi trispalvėmis valstybės vėliavomis, mėgino apginti mažametę N. Venckienės dukterėčią D. Kedytę nuo galimos teisėtvarkos pareigūnų prievartos. Tąkart daugybė niekuo nekaltų ir prievartai nesipriešinusių žmonių buvo žiauriai sumušti, suluošinti ir išgabenti į policijos nuovadas, o mažametė mergaitė grubiai išplėšta iš jos artimųjų rankų ir visam laikui paslėpta nuo visuomenės.
Tuo metu sudaryta laikinoji Seimo komisija Garliavos įvykiams tirti skubėdama darė viena kitai prieštaraujančias išvadas, o teismai skelbė prieštaringus sprendimus baudžiamosiose ir administracinėse bylose dėl neva neteisėto civilių žmonių pasipriešinimo ginkluotiems specialiųjų pajėgų būriams privataus namo kieme. Tikroji šių sprendimų paskirtis buvo užglaistyti perteklinę valstybės prievartą prieš beginklius žmones ir pateisinti antikonstitucinius valdžios veiksmus, susidorojant su savo piliečiais. Dar daugiau, specialiųjų policijos pajėgų akcija Garliavoje savo esme buvo parodomoji ir ja siekta pabrėžti žmonėms sovietinio okupacinio režimo tęstinumą bei šio režimo įtvirtintus vergovės principais gristus valstybės ir piliečio santykius. Tokią išvadą patvirtina aplinkybė, kad dėl perteklinės tą dieną panaudotos specialiųjų policijos dalinių prievartos valstybės valdžia niekada visuomenės neatsiprašė. O iškilus visuomenės abejonėms dėl atimtos mažametės mergaitės likimo, valdžios atstovai netgi nesiteikė viešai patikinti, jog D. Kedytė vis dar gyva ir sveika.
Atsakyti į nuolat kartojamus visuomenės klausimus, koks gi likimas ištiko mažametę D. Kedytę, nenorėjo (o gal ir negalėjo) nei tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė, nei dabartinis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, abu tarsi patvirtindami, jog teismai ir Lietuvos teisėtvarkos institucijos šalyje veikia nepriklausomai nuo atstovaujamosios valdžios valios, nors ir selektyviai taikydamos tik sau priimtinus įstatymus.

Gėdingi teisėtvarkos institucijų veiksmai ir teismų sprendimai, teisinant valdžios nusikaltimus prieš savo piliečius ir valstybę, buvo daromi nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkovojimo. Juos vainikavo garsioji Darbo partijos byla dėl masinio lėšų grobstymo, kurioje akivaizdžiai nusikalstamas veikas vykdę asmenys buvo išteisinti formaliai prisidengus bylos senatimi, nes, anot Aukščiausiojo Teismo 2016-12-30 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016, teismo sprendimas neužkerta kelio naujai įsteigtai politinei partijai (Darbo partijai) „ginti turimas teises į valstybės biudžeto dotacijas. „Apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas, jei yra praėję aštuoneri metai, kai yra padarytas apysunkis nusikaltimas… <…> Taigi, netgi jei apeliacinės instancijos teismas naujo bylos nagrinėjimo metu padarytų išvadą, jog yra pagrindas po reorganizavimo įsteigto juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei, apkaltinamasis nuosprendis negalės būti priimtas suėjus senaties terminams“.
Tokiu būdu teismų leidimu Darbo partijai, kuri neginčijamai grobstė mokesčių mokėtojų lėšas, buvo palikta teisė ir toliau jas grobstyti, nes vien tik 2020 m. pirmąjį pusmetį šiai į nusikaltimus įsipainiojusiai partijai iš valstybės biudžeto buvo skirta beveik 200 tūkst. eurų mokesčių mokėtojų lėšų, o 2020 m. liepos mėnesį Vyriausioji rinkimų komisija jai gražino dar 1,8 mln. eurų dydžio prieš dešimtmetį skirtą, bet Darbo partijos sąskaitos taip ir nepasiekusią dotaciją.

Galiausiai tai, kad teismai ir teisėtvarkos institucijos nuosekliai laikėsi sovietinės okupacijos įtvirtintų piliečių persekiojimo ir valdžios nusikaltimų neigimo tradicijų, patvirtina dabartiniai prokurorų bei teisėjų sprendimai, kuriais vertinami nuo okupacinio režimo skaudžiai nukentėjusių žmonių skundai (dėl žinomų Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos (LKBK) leidėjų persekiojimo, partizano A. Kraujelio žūties, partizanų vado J. Žemaičio paniekinimo ir kt.).
Antai Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuroras G. Vaivada, 2016 m. nagrinėjęs pareiškėjų (A. Endriukaičio, N. Sadūnaitės, P. Plumpos, A. Terlecko, J. Volungevičiaus, A. Petrusevičiaus, J. Kaunecko, R. Teresiūtės ir P. Cidziko) skundą dėl SSSR valstybės saugumo komiteto, prokuratūros darbuotojų, teisėjų bei kitų kolaboravusių asmenų vykdomos nusikalstamos veiklos, persekiojant „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronikos“ leidėjus ir platintojus, vertino skundo parodymus. Taip pat jis vertino liudytojų parodymus apie kunigo Leono Šapokos žiaurius kankinimus, poeto Mindaugo Tomonio žūtį (jo kūnas rastas be galvos ant geležinkelio bėgių), kunigo Broniaus Laurinavičiaus žūtį po automobilio ratais, kunigo Juozo Zdebskio žūtį autoįvykio metu ir kt. Tačiau 2016-05-03 nutarimu (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 01-2-00116-10) prokuroras nustatė, kad sovietinės okupacijos laikotarpio tardytojai, prokurorai, teisėjai ir tarėjai persekiotiems ir nukankintiems žmonėms nepadarė nieko blogo. Pasak prokuroro, jie to nedarė tyčia – jų veiksmai nebuvo „nukreipti tyčia ir žiauriai persekioti LKB leidusius platinusius ir gaminusius asmenis“, kadangi su okupaciniu režimu kolaboravusieji „dirbo ir, atliko pavestas užduotis“. Prokurorui G. Vaivadai visiškai priimtinas buvusio Lietuvos KGB vadovo generolo E. Eismunto paaiškinimas, esą šis visai nekaltas, nes pagrindinė to meto sovietinio saugumo komiteto funkcija buvo „turimomis teisinėmis ir operatyvinėmis priemonėmis apginti esančią santvarką“, o generolo pagrindinis darbas „buvo vykdyti nurodymus iš Maskvos…“. Minėtas prokuroras padarė pateisinančią išvadą, kad okupacijos metu nieko nusikalstamo nebuvo daroma, nes nukentėjusiems asmenims (kardinolui S. Tamkevičiui, N. Sadūnaitei, vyskupui J. Kauneckui ir kitiems) baudžiamosios bylos buvo iškeltos vadovaujantis okupacinės valdžios įstatymais – „baudžiamasis persekiojimas vyko remiantis tuo metu galiojusio LTSR BK ir LTSR BPK normomis. Šiuos teisės aktus 1961 m. birželio 26 d. priėmė Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Taryba. <…> Tuo metu LTSR gyvenę žmonės turėjo šios valstybės pilietybę, vykdė šios valstybės įstatymus visose srityse, žinodami, kad jų nevykdymas užtraukia atsakomybę“. Tokios išvados pagrindu minėtas prokuroras nutraukė bylą dėl LKBK leidėjų persekiojimo.
Pareiškėjai apskundė G. Vaivados nutarimą aukštesniajam prokurorui E. Papučkai, nurodydami, kad oficialiais duomenimis 1940–1941 metais buvo įkalinta, nužudyta ir ištremta 23 tūkst. žmonių, o 1944– 1953 metais suimta ir įkalinta 186 tūkst., ištremta dar 118 tūkst. žmonių. Žuvo per 20 tūkst. partizanų, lageriuose ir kalėjimuose žuvo 25 tūkst., o tremtyje žuvo dar 28 tūkst. asmenų. Jie taip pat nurodė, kad prokuroro G. Vaivados nutarimas prieštarauja Strasbūro teismo sprendimo (byloje – Vasiliauskas prieš Lietuvą) cituotoms teisės normoms, Tarptautinio karo tribunolo statutui ir Niurnbergo principams. Tačiau aukštesnysis prokuroras E. Papučka 2016-08-08 nutarime (ikiteisminio tyrimo byla Nr.01-2-00116-10) atmetė rezistentų skundą, pažymėdamas, jog okupacijos metu prokurorai, teisėjai ir tarėjai sprendimus priėmė pagal tuo metu galiojusius teisės aktus – nukentėjusiųjų „persekiojimas vyko remiantis (okupacinės Lietuvos) LTSR BK ir LTSR BPK kodeksu“!
Pareiškėjai šį neįtikėtinai cinišką aukštesniojo prokuroro sprendimą apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris panaikino abiejų prokurorų nutarimus ir įpareigojo tęsti ikiteisminį tyrimą. Aukštesnysis prokuroras spyriodamasis vėl atmetė pareiškėjų skundą. Tačiau ikiteisminio tyrimo teisėjas dar kartą panaikino aukštesniojo prokuroro nutarimą. Šiam pasiskundus Vilniaus apygardos teismui, jo skundas ir ten buvo atmestas – abu prokurorai įpareigoti tyrimą atlikti iš naujo.
Tačiau tyrimą atnaujinęs, prokuroras G. Vaivada netrukus jį vėl nutraukė. Dėl tokio akivaizdžiai neteisingo elgesio pareiškėjai paprašė abu prokurorus nuo tyrimo nušalinti. Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras G. Bernotavičius atsisakė tai padaryti, bet Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja M. Suchankienė šį vyriausiojo prokuroro sprendimą panaikino. Prokurorai buvo priversti bylą nagrinėti iš naujo. Tačiau ją nagrinėjo ir vėl tas pats prokuroras G. Vaivada, kuris tyrimą dar kartą nutraukė. Aukštesnysis prokuroras E. Pampučka, kaip įprasta, šiam prokurorui pritarė, taip pat atmesdamas pareiškėjų skundą, tikėtina, vildamasis, kad ši garsi rezonansinė Lietuvos rezistentų byla pagaliau pateks į „tinkamų“ teisėjų rankas.
„Nacionalinis suvienijimas“ atkreipia dėmesį, kad Lietuvos teismų ir teisėtvarkos sistemoje dirba labai daug sąžiningų ir Lietuvos valstybei atsidavusių žmonių, tarp kurių pažymėtini rezistentų byloje objektyvią ir nešališką poziciją užėmę  Panevėžio apygardos prokuroras Ričardas Juozainis ir Generalinės prokuratūros prokuroras Rimvydas Valentukevičius, Vilniaus miesto apylinkės teisėjai Regina Gudienė, Miglė Suchankienė, Darius Grizickas, Vilniaus apygardos teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė ir kiti, panaikinę neteisingus prosovietiškai orientuotų prokurorų nutarimus ir nurodę iš naujo tęsti bylos tyrimą. Šie teisėjai pateisino garbingą Nepriklausomos Lietuvos teisėjo vardą, sąžiningai atstovavo teisingumui, laikėsi priesaikos ir gynė Lietuvos Respublikos Konstituciją.
Tačiau kitų teisėjų tikrąsias politines nuostatas ir požiūrį į sovietinės okupacijos laikotarpį bei atkurtą valstybingumą atskleidžiantys sprendimai teisminėse bylose liudija, kad šioje sistemoje dirba dar nemažai ir toliau lojalumą okupaciniam režimui išlaikiusių asmenų, net nesistengiančių slėpti priešiškumo pasipriešinimo judėjimui ir jo dalyviams bei jų pasiaukojamai ir didvyriškai gintai pačiai nepriklausomos Lietuvos valstybės idėjai. Ne tik minėti vyresnieji prokurorai, bet ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas M. Ražanskas atmetė rezistentų prašymą nušalinti nuo bylos tyrimo nepasitikėjimą keliančius prokurorus, neva neįžvelgdamas pastarųjų šališkumo ar suinteresuotumo bylos nagrinėjimo baigtimi, nors po teismų nutarčių, kuriomis buvo naikinami šių prokurorų sprendimai, buvo akivaizdu, kad jie nėra pajėgūs objektyviai vertinti okupacijos laikotarpio teisėtvarkos, teismų ir KGB veiklos. Būtent šis teisėjas, leidęs minėtiems prokurorams tęsti tyrimą, sudarė sąlygas jį nutraukti.
Pagrindą taip prokurorams elgtis duoda ne tik teisėjo M. Ražansko, bet ir kitų teisėjų elgesys, kurie panašaus pobūdžio bylas nagrinėja, vadovaudamiesi analogiškais vidiniais įsitikinimais. Antai, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas V. Bugelevičius, nagrinėdamas pareiškėjų skundą dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo 2018-07-12 teismo nutartyje nurodo, kad negauta „jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog asmenys, dirbę KGB, TSRS prokuratūroje, teismuose <…> būtų tyčia persekioję nukentėjusiuosius <…>, ar viršiję jiems pavestus įgaliojimus“. Anot teisėjo V. Bugelevičiaus, okupacijos metu atlikti „tardymo veiksmai <…> nesudaro pagrindo baudžiamajai atsakomybei kilti“, nes šie „veiksmai buvo numatyti tuo metu galiojusiame Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamojo proceso kodekse“. Teisėjo nuomone, nenustatyta, kad „Lietuvos Katalikų bažnyčios kroniką“ kūrę, leidę ir platinę asmenys už tokią tuo metu neleistiną veiklą būtų buvę žudomi. O tai, kad kunigas J. Zdebskis buvo nužudytas, – neįrodyta. Vertindamas „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronikos“ leidėjų (kardinolo S. Tamkevičiaus, vyskupo J. Kaunecko ir kitų kunigų) persekiojimus, teisėjas mano, kad nėra jokių duomenų, kad šis persekiojimas dėl jų veiklos buvo vykdomas nuolat ar sistemingai. Teisėjo nuomone, kardinolo S. Tamkevičiaus, vyskupo J. Kaunecko bei kitų kunigų įkalinimas ir tremtys tikriausiai buvo vykdomi atsitiktinai, jie nebuvo sisteminiai. Dar daugiau, minėtas teisėjas pažymi, kad nėra nustatyta, jog už „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronikos“ leidimą ir platinimą asmenys buvo teisiami „ir nubausti kriminalinėmis bausmėmis be nepriklausomo ir nešališko teismo sprendimo ar be gynybos garantijų teisme“. Taigi, anot teisėjo, žymiausius Lietuvos rezistentus ir okupacinio pasipriešinimo dalyvius okupacijos metu teisė NEŠALIŠKI TEISMAI, o visi teisiami asmenys turėjo tokias pačias procesines garantijas, taip pat ir gynybos.
Panašaus nusikaltėlius išteisinančio požiūrio laikosi ir Vilniaus apygardos teismo teisėja A. Survilienė, 2018-08-06 teismo nutartyje (El. byla Nr. IBPS-V-1422765) išnagrinėjusi A. Endriukaičio ir kitų rezistentų skundą dėl minėtos 2018-07-12 V. Bugelevičiaus nutarties, nurodydama, jog sutinka su prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjo išvadomis, kad ,,asmenys, tuo metu dirbę Valstybės saugumo komitete, prokuratūroje, teismuose, laikydamiesi tuo laikmečiu galiojusių įstatymų reikalavimų ir vykdydami procesinius tardymo veiksmus su nukentėjusiaisiais, <…> procesiniai tyrimo veiksmai buvo numatyti tuo metu galiojusiame Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamojo proceso kodekse“.

Akivaizdu, kad minėti prokurorai ir teisėjai (V. Bugelevičius, A. Survilienė) elgiasi taip, tarsi vis dar atstovautų prieš kelis dešimtmečius panaikintoms okupacinėms institucijoms, netiesiogiai patvirtindami, kad sovietmečiu nuteisti kardinolas S. Tamkevičius, vyskupas J. Kauneckas, sesuo N. Sadūnaitė, kunigas R. Grigas ir kiti rezistentai buvo persekiojami nepažeidžiant okupacinės Lietuvos įstatymų. Paradoksalu, tačiau šių teisėtvarkos pareigūnų ir teisėjų vertinimu, nuo okupacijos nukentėję asmenys buvo nuteisti pagrįstai, kadangi juos teisė okupacinės Lietuvos teismai, kurių verdiktai buvo skelbiami Lietuvos SSR vardu. O tai reiškia, kad minėti prokurorai ir teisėjai (M. Ražanskas, V. Bugelevičius ir A. Survilienė) savo išvadomis legitimavo sovietinius teismus kaip nepriklausomus, sąžiningai vykdžiusius okupanto sukurtus įstatymus. Vadovaujantis šia logika, tikėtina, kad jie gali pateisinti (o gal to ir siekia) ir masinius Lietuvos žmonių trėmimus bei daugelį okupacijos metu padarytų nusikaltimų žmoniškumui. Pagal tokį supratimą būtų galima pateisinti ir nacistinius karo nusikaltėlius, kurie vadovavosi nepriklausomos nacistinės Vokietijos įstatymais.
Tačiau „Nacionalinis susivienijimas“ atkreipia dėmesį, kad Niurnbergo tarptautinis karinis tribunolas karo nusikaltimais kaltinamus nacistinės Vokietijos politinius ir karinius veikėjus vis dėlto nuteisė, nors šie taip pat teigė nesą teisiškai atsakingi už įvykdytus nusikaltimus, nes tuo metu tik vykdė vyriausybės įsakymus ir galiojusius teisės aktus (Tarptautinis karinis tribunolas pabrėžė, kad „svarbiausia – ne įsakymo buvimas, bet moralinio pasirinkimo galimybė, t. y. paklusti arba nepaklusti žmogiškumui prieštaraujančiam įsakymui“).
Pažymėtina, kad Lietuvos okupacijos metu padarytus nusikaltimus pateisinę prokurorai ir teisėjai sąmoningai ar ne praleido esminę nusikalstamos Lietuvos okupacijos ir nusikalstamų veikų, padarytų okupacijos metu, jungtį lyg viena nepriklausytų nuo kita. Šie asmenys pamiršo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis imperatyviai nurodo, jog „Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu“. Taigi iš Konstitucijos 109 str. kyla būtinas reikalavimas teismui vadovautis Lietuvos Respublikos, o ne sovietinės Lietuvos įstatymais. Konstitucijos 110 straipsnis nustato, kad „Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai“. Galiausiai, Teismų įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Nagrinėdami bylas, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais“. To paties straipsnio 1 dalis nustato, kad „Teismai, nagrinėdami bylas, taiko Europos Sąjungos teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, taip pat jų prejudiciniais sprendimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais“.
Nekyla abejonių, kad nurodyti Lietuvos teisėjai ir prokurorai nesivadovauja nei Teismų įstatymu, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija, nei Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais. Pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismas ( EŽTT) 2019 m. kovo 12 d. sprendime byloje (peticijos Nr. 28859/16) pripažino nacionalinių teismų išvadas, kad okupacinės Lietuvos valdžios „kovos prieš Lietuvos gyventojus nebuvo atsitiktinės ir chaotiškos, jomis siekta sunaikinti Lietuvos pilietinės tautos pagrindą <…>, represijos buvo nukreiptos prieš aktyviausias politines ir socialines Lietuvos Respublikos gyventojų grupes: pasipriešinimo okupacijai dalyvius ir jų rėmėjus, Lietuvos valstybės tarnautojus ir pareigūnus, visuomenės veikėjus, inteligentus ir akademinę bendruomenę, ūkininkus, dvasininkus, šių grupių narių šeimas“ (LR Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo18 d. nutarimas). Tad vien dėl šio sprendimo okupacinės valdžios veiksmai, persekiojant disidentus kardinolą S. Tamkevičių, vyskupą J. Kaunecką, seserį N. Sadūnaitę, kunigą R. Grigą bei kitus pasipriešinimo okupaciniam režimui dalyvius, negali būti laikomi teisėtais. Padarę priešingas išvadas prokurorai ir teisėjai sąmoningai ar nesąmoningai susitapatino su okupacinio režimo vykdytojais, nes, pripažindami okupacinės valdžios įstatymų teisėtumą ir pateisindami šių įstatymu pagrindu vykdytus nusikaltimus (žmonių kankinimus, tremtis ir persekiojimus), tuo pačiu jie pateisino ir kitus okupacinės valdžios padarytus nusikaltimus, taip pat ir okupacinės valdžios siekį sunaikinti Lietuvos pilietinės tautos pagrindą – pasipriešinimo okupacijai dalyvius, įskaitant tuometinės valdžios vykdytą Lietuvos gyventojų genocidą. Tokiu būdu šie prokurorai ir teisėjai savo veiksmais legitimavo pačią Lietuvos okupaciją.
Atkreipiame dėmesį, kad tokį ydingą Lietuvos teisėtvarkos institucijų ir teismų elgesį pirmiausia lemia neįvykdyta visuotinė liustracija ir SSSR represinių struktūrų bendradarbių įslaptinimas, atvedęs valstybę ir visuomenę į tarpusavio nepasitikėjimo, socialinės atskirties ir susipriešinimo krizę. Daugelis SSSR represinių struktūrų bendradarbių (arba jų palikuonys) dirba Nepriklausomos valstybės teismuose ir šalies teisėtvarkos institucijose. Iš to kyla neadekvatūs prokurorų ir teisėjų sprendimai, dėl to dažnai pasitelkiama nepaaiškinamai neproporcinga represinių struktūrų fizinė jėga prieš taikius Lietuvos gyventojus. Ši aplinkybė lemia Lietuvos prokuratūros uždarumą nuo visuomenės, taip pat priežastis, dėl kurių Lietuvos teismuose iki šiol nėra visuomenės atstovų. Tai bene svarbiausia priežastis, kodėl po penkių okupacijos dešimtmečių jau trisdešimt metų laisvoje ir nepriklausomoje Lietuvoje žmogaus gyvybė dar netapo svarbiausia vertybe, kaip netapo vertybe ir pats žmogus – Lietuvos pilietis.
Būtent priešiškumas savarankiškumui ir Lietuvos nepriklausomybei, kurį penkis dešimtmečius diegė okupacinė valdžia, suformavo iškreiptą Lietuvos valstybės ir piliečio santykį – jo turinys iki šiol yra grindžiamas agresija ir neapykanta žmogui. Atgavus Nepriklausomybę, kolaboravimo su okupantais patirtis nebuvo besąlygiškai atmesta. Dar daugiau, ji buvo toleruojama, o šiuo metu tapo netgi itin paklausi. Šios patirties pagrindu viešojoje erdvėje eskaluojamas žmonių supriešinimas, o tariamų sisteminės žiniasklaidos apžvalgininkų patyčios iš asmens orumo tapo labai pageidaujamos. Dėl to apie daužomas Lietuvos didvyrių memorialines lentas, niekinamus valstybingumo simbolius ir darkomas valstybei sakralias vietas skaitytojai bei žiūrovai informuojami labai skubiai ir noriai, tačiau delsiama skelbti arba visai neįsileidžiama informacijos apie žmonių patriotiškumą, pagarbą Lietuvos didvyriams, žuvusiems už nepriklausomos valstybės idealus.

Kolaboravimo patirties tiražavimu ypač suinteresuotos Lietuvai nedraugiškos valstybės. Tad ne be jų pagalbos pastaruoju metu intensyviai ir nuosekliai puolama lietuvių kalba, valstybės istorinė atmintis, kuriami ją trinantys surogatai (pvz., neužmirštuolės Sausio 13-ąjai atminti, paplūdimys Lukiškių aikštėje ir kt.), naikinamas žmonių bendruomeniškumas ir reklamuojama socialinė atskirtis (prabangus nedidelės grupės žmonių gyvenimas). Būtent kolaboravimo ir priešiškumo savarankiškai valstybei puoselėjama sąmonė visus tris dešimtmečius kūrė ir palaikė Lietuvoje agresyvią, priešiškumo ir neapykantos persmelktą viešąją aplinką, kurios neištvėrę, nebyliai protestuodami, šiandien šalį palieka šimtai tūkstančių jos piliečių.
Tokia būklė negali ilgai ir netrukdomai tęstis. Teisingumas yra bet kurios stabilios ir suverenios valstybės pagrindas, o neteisingumas ir priešiškumas savo valstybei negali būti toliau toleruojamas. Todėl „Nacionalinis susivienijimas“ reikalauja, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas ir Seimas imtųsi esminės valstybės teismų ir teisėtvarkos institucijų pertvarkos, kuri turi prasidėti šiais politinę valią ir ryžtą ją įgyvendinti patvirtinančiais parengiamaisiais veiksmais:

1. iš nacionalinių teismų ir teisėtvarkos institucijų turi būti pašalinti buvę SSSR represinių struktūrų, taip pat esami nedraugiškų Lietuvos valstybei specialiųjų tarnybų bendradarbiai.

2. atlikti išsamų ir objektyvų 2009 m. sausio 16 d. įvykių tyrimą, siekiant išaiškinti ir patraukti atsakomybėn aukšto rango politikus ir teisėsaugos institucijų pareigūnus, kurie sąmoningai sudarė sąlygas provokuoti akcijos dalyvius veiksmams, tapusiems pretekstu brutaliai susidoroti su taikiais piliečiais, susirinkusiais ginti tuometinės valdžios pažeistų ekonominių ir socialinių jų teisių.

3. išaiškinti ir nubausti politikus, davusius nurodymus policijai brutaliai susidoroti su taikiais gyventojais Garliavoje 2012 metais.

4. aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtinti, kad buvusi mažametė mergaitė, kuri šiuo metu turėtų būti pilnametė – D. Kedytė, – yra gyva ir sveika.

5. atlikti objektyvų ir skaidrų pakartotinį visų ,,Garliavos bylos“ epizodų teisinį tyrimą ir užtikrinti sąžiningą, nešališką ir viešą N. Venckienės teismo procesą.

6. apriboti galimybę daryti profesinę karjerą teisėjams ir prokurorams, vilkinusiems nuo okupacinio režimo nukentėjusiųjų asmenų bylų nagrinėjimą arba išteisinusiems akivaizdžiai nusikaltimus padariusių sovietinio okupacinio režimo represinių struktūrų vykdytojus.

7. atnaujinti nuo sovietinio okupacinio režimo nukentėjusiųjų skundų nagrinėjimą dėl kardinolo S. Tamkevičiaus, vyskupo J. Kaunecko, sesers N. Sadūnaitės, kunigo R. Grigo ir kitų rezistentų persekiojimo. Šiai Lietuvai ir jos išsilaisvinimo istorijai ypač svarbiai ir sudėtingai bylai nagrinėti turi būti sudaryta išplėstinė teisėjų kolegija arba ji turi būti nagrinėjama teismo plenarinėje sesijoje, atsižvelgiant į 1945 m. rugpjūčio 8 d. Niurnbergo tarptautinio karinio tribunolo statuto nuostatas, 1946 m. gruodžio 11 d. Jungtinių Tautų organizacijos Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje patvirtintus tarptautinės teisės principus ir EŽTT 2019 m. kovo 12 d. sprendimo byloje (peticijos Nr. 28859/16) išvadas.

Raginame Lietuvos Respublikos Prezidentą ir Seimą išslaptinti pavardes žmonių, bendradarbiavusių su SSRS specialiosiomis tarnybomis, iš esmės pakeičiant įstatymą dėl Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos.
Raginame valstybės ir valdžios institucijas riboti Lietuvos valstybingumą griaunančius veiksnius, stabdyti programų ir visuomeninių projektų, kurie silpnina žmonių teisinę sąmonę, daro žalą žiniasklaidos, viešosios erdvės, švietimo politikos ir nevyriausybinio sektoriaus formuojamam socialiniam ir istoriniam teisingumui, finansavimą.
Nacionalinis susivienijimas kviečia visuomenę, politines partijas, pilietines organizacijas ir piliečius bendromis pastangomis priešintis valstybingumą griaunančioms jėgoms, stiprinti visų valstybės lygmenų ir visuomenės teisingumo kaip svarbiausio mūsų valstybės išlikimo garanto suvokimą, nes jis yra neginčijamas mūsų visų ir ateinančių kartų gerovės pamatas.

Nacionalinio Susivienijimo valdyba

Baideno administracijoje bus rasistė Kristen Clarke

 

Labai abejotinos, švelniai kalbant, reputacijos naujasis JAV prezidentas Džo Baidenas aplink save telkia tikrą moralinių ir lytinių iškrypėlių kolekciją. Viena iš prasčiausiai kvepiančių jo administracijoje yra rasistė Kristen Clarke.

Kristen Clarke Baideno vyriausybėje vadovaus įtakingam pilietinių teisių departamentui JAV teisingumo ministerijoje. Politkorektiškumo religijos sklaidai Baidenui Clark yra optimalus kadras. Galų gale advokatė, ir ne tik moteris, bet ir negrė. Turi reikšmės ir tai, kad Clark – juodaodė rasistė.

Tocker Carlson savo laidoje Fox News prieš kelias dienas pristatė rasistės Kristen Clark kūrybos perlą. Jos „Mokslinis“ straipsnis apie baltųjų nepilnavertiškumą buvo paskelbtas Harvardo universiteto leidinyje 1994 metais, kada Clark buvo šio prestižinio universiteto studente. Tuomet ji vadovavo Harvardo universiteto studentų-negrų asociacijai. Dabar šis žmogus bus atsakingas už JAV pilietinių teisių įstatymus.

Dėl YouTube vykdomos cenzūros, pateikiu šio video kopijas alternatyvioje platformoje:

https://yandex.ru/video/preview/?text=Tocker%20Carlson%20Kristen%20Clarke&path=wizard&parent-reqid=1610710350177130-613317303119995162300110-production-app-host-man-web-yp-148&wiz_type=vital&filmId=7176032630072510728

https://yandex.ru/video/preview/?text=Tucker%20Carlson%20Kristen%20Clarke&path=wizard&parent-reqid=1610705744395816-757508951691333908700110-production-app-host-man-web-yp-144&wiz_type=vital&filmId=182885163895821179

Clark rašė, kad neurobiologas Carol Barnes „pažymi, kad žmogaus psichikos procesus kontroliuoja melaninas – ta pati cheminė medžiaga, kuri suteikia juodaodžiams jų puikius fizinius ir protinius gabumus“. Toliau Clark vystė šį antimokslinį rasistinį idiotizmą: „kai kurie mokslininkai aptiko, kad daug juodaodžių negali sintetintį melaniną, nes jų kankorėžio liauka dažnai kalcifikuota ir neveikia. Kankorėžio liaukos kalcifikacijos rodikliai yra nuo 5 iki 15 procentų pas afrikiečius, nuo 15 iki 25 procentų pas aziatus ir nuo 60 iki 80 procentų pas europiečius. Tai cheminis pagrindas kultūrinių skirtumų tarp juodaodžių ir baltaodžių. Pagaliau Clark tvirtino, kad melaninas suteikia juodaodžiams „daugiau protinių, fizinių ir dvasinių gabumų – tai, kas gali būti išmatuota eurocentriniais standartais“.

Po Kapitolijaus šturmo prieš JAV prezidentą Deep State įvedė pasaulio istorijoje negirdėtą totalią cenzūrą. Kas liečia publikacijas JAV apie tai, kad juodųjų rasė yra menkesnių protinių sugebėjimų, tai jos Amerikoje cenzūruojamos jau daug dešimtmečius. Apie negrus čia galima kalbėti tik gerai arba nieko. Visai kita padėtis dėl baltosios ar geltonosios rasės atstovų. Reikšti savo nuomonę apie jų fizinius parametrus galima laisvai.

JAV Hiustono Universiteto profesorius fizikas Markas Zalcbergas apie realius juodaodžių protinius sugebėjimus rašo:

„Kas vyksta su juodais ir meksikiečiais švietime ir moksle? Aš nuo 1985 metų dirbau Hiustono universiteto fizikos fakultete. Mano sritis – superlaidumas, kriogenika, super vakuumas ir kosminė technika. Aš nedėstau, o dirbu mokslo tyrimo skyriuje, kur dauguma techninių vykdytojų - studentai. Per šiuos metus aš su moksliniais tikslais apvažiavau visus prestižinius universitetus, mano specialybės suvažiavimus ir konferencijas. Klausiau ir dariau pranešimus. Susitikinėjau su kolegomis ir neoficialioje aplinkoje. Bet nei karto nesutikau aš nei tarp klausytojų, nei tarp pranešėjų (per tiek metų jų buvo tūkstančiai) nei vieno juodo ar meksikiečio. Jų nėra tarp studentų tokių specialybių, kaip fizika, matematika, chemija arba mechanika. Ir tai tuomet, kai šią studentų kategoriją jau daugiau 20 metų tiesiog per prievartą velka į universitetus, duoda jiems stipendijas, pakelia jiems pažymius per egzaminus arba sukuria jiems palengvintą testų sistemą“.

Visas prof. M.Zalcbergo straipsnis čia:

https://manolietuva.com/?p=4769

http://lebionka.blogspot.com/2021/01/good-bye-america-jungtines-valstijos.html

Izraelio generolas Jakovas Kedmi pavadino Kristen Clarke nacistine pabaisa (video: 25:30):

https://youtu.be/PBsFm0xoWW0