2024-03-03

"Berliner Zeitung": Nuo absoliučios skiepų šalininkės iki neįgaliosios

Vokiečių dienraštis "Berliner Zeitung" sekmadienio numeryje paskelbė istoriją 60-metės Erikos Seebacher, kuri tikėjo skiepų nauda, o dabar neišbrenda iš sveikatos ir finansinių problemų.

Straipsnyje "Nuo "absoliučios skiepų šalininkės" iki skiepų neįgaliosios - dabar ji kovoja už teisingumą" rašoma, kad po modernaus skiepo Erika Seebacher pajuto burnoje itin stiprų metalo skonį. Jis atsirado praėjus dešimčiai minučių po injekcijos ir išnyko po geros valandos. Tai įprasta: skonio pokyčiai yra vienas dažniausių koronavirusinių vakcinų šalutinių poveikių.

Po dviejų savaičių 60-metė pajuto "vidinę vibraciją". Ji negali miegoti ištisas naktis ir pastebi raudonas dėmes visame kūne. Kai atsikelia, jai svaigsta galva. Tai tęsiasi kelias dienas, o paskui ji atsiduria greitosios pagalbos skyriuje. Įtariama, kad per daug streso. Atlikus kraujo tyrimą nieko nenustatyta. Ir iš tiesų: laikui bėgant simptomai išnyksta.

Seebacher būklė taip pagerėja, kad netrukus ji antrą kartą vyksta į skiepų centrą. Tai buvo sprendimas, po kurio logopedės gyvenimas nebebuvo toks pat. Po antro skiepo jai prireikė globos. Dabar jau beveik trejus metus moteris kovoja, kad tai, kas jai nutiko, būtų pripažinta kaip susiję su skiepijimu. Ji kovoja su savo sveikatos draudimo bendrove, kuri nenori toliau mokėti už jos vaistus. Ir jau daugiau nei pusantrų metų ji laukia, kol bus patvirtinta paraiška, kuri suteiktų jai galimybę gauti priežiūros išmokas.


Erikos Seebacher istorija parodo, rašoma "Berliner Zeitung", kokios sunkios problemos kyla su sunkiai sergančiais žmonėmis, kai tik kyla įtarimas, kad skiepai gali būti susiję su jų problemomis. Galbūt tai taip pat paaiškina, kodėl tiek daug žmonių šiuo metu praranda pasitikėjimą valstybe ir politika ir yra atviri daugeliui sąmokslo teorijų. Pati Erika Seebacher taip apibendrina savo patirtį: 

"Niekada nemaniau, kad kai kuriais atvejais nesulauksi jokios pagalbos ir būsi apšmeižtas. Vis dar nėra jokio apsaugos tinklo. Niekas nebuvo parengta žmonėms, kuriems pakenkė skiepai, - taip yra ir šiandien".

 

"Staiga nebegalėjau vaikščioti." Po antrojo skiepo nuo koronaviruso Erika Seebacher tapo slaugos ligone.

"Turėjau tikrai gerą gyvenimą - noriu jį susigrąžinti." 

Iki dienos, kuri iš esmės pakeis logopedės gyvenimą, dar buvo likę pusantros savaitės. Ji ištiko ją 2021 m. gegužės 29 d., praėjus vienuolikai dienų po skiepo, be jokio perspėjimo: "Staiga nebegalėjau vaikščioti." Jos kairė pėda patino ir nepakeliamai skaudėjo. Per kelias ateinančias savaites simptomai greitai išplito. Pirmiausia į kitą pėdą, kojas, paskui į rankas ir plaštakas. Tam tikru momentu paralyžiuojamas ir jos veidas. Kartais jai sutrinka balsas.

Dabar 63 metų moteris vis dar nėra sveika. Kiekvienas, aplankęs ją jos namuose Štutgarto pakraštyje, pastebės, kad ji jau seniai susitaikė su tuo, kad naujosios aplinkybės tapo nuolatinės. Dviejuose aukštuose galima naudotis riedučiais, įrengtas laiptų keltuvas, ant sienos pritvirtinti turėklai, dušo sėdynė ir stalas ant ratukų, kurį Seebacher gali pasistumti virš lovos, kad galėtų bent šiek tiek dirbti nešiojamuoju kompiuteriu, jei tik jos būklė leidžia. Seebacher kenčia nuo nuovargio, stipraus lėtinio išsekimo, ir gydytojai jai diagnozavo multisisteminę ligą ME/CFS. Magnetinio rezonanso tyrimai parodė raumenų pažeidimus ir nervų uždegimą nuo pėdų iki galvos, o skausmą ji gali kęsti tik stipriais nuskausminamaisiais vaistais. Pabudusi ji galvoja, ar gali nusiprausti po dušu, ar reikia taupyti jėgas, nes vėliau jos laukia vizitas pas gydytoją.


Kartais kalbėdama ji ieško žodžio. Tada jos burna ima drebėti. Šis diskomfortas akivaizdžiai jaudina ją, logopedę, kurios darbas - padėti kitiems, turintiems kalbos sutrikimų. "Man sunku rasti tinkamus žodžius, - aiškina ji, - anksčiau man niekada neatsitikdavo kažkas panašaus".

Kadangi skausmas prasidėjo pėdoje, iš pradžių ji manė, kad tai sporto pasekmė. Kai prasidėjo problemos, Seebacher norėjo "kuo greičiau atgauti sportinę formą". Ji sukaupė visas jėgas, keliavo nuo vieno gydytojo prie kito ir iš vienos klinikos į kitą, kad išsiaiškintų savo nusiskundimų esmę. Iki šiol ji bus apsilankiusi 60 kabinetų ir 17 kartų gydėsi stacionare. Tai didžiulis iššūkis, ypač pradžioje. Nuo 2021 m. rugsėjo ji gali beveik tik gulėti - o kai kuriomis dienomis Seebacher vyras turi jai prie burnos prilaikyti arbatos puodelį, nes ji pati neturi jėgų tai padaryti. Jis įsodina ją į automobilį ir veža į operacijas bei klinikas "gulinčią ant galinės sėdynės su daugybe pagalvėlių".

Palaipsniui gydytojai atmeta ortopedines, neurologines, genetines ligas ir ligą ima sieti su skiepais. 

"Autoimuninė reakcija laikinajame ryšyje po vakcinacijos" parašyta vienos universitetinės ligoninės firminiame blanke, "Lėtinio nuovargio sindromas po Covid vakcinacijos" - kitos ligoninės išrašymo lape. Privačios praktikos neurologas patvirtino "neuropatinį skausmą po Sars-CoV-2 vakcinacijos" - o universiteto kolega nusiskundimus priskyrė "greičiausiai po vakcinacijos sindromo prasme". Marburgo universitetinės ligoninės specialioje ambulatorinėje klinikoje, kuri visoje Vokietijoje yra centrinis punktas, į kurį kreipiasi žmonės, kuriems įtariama vakcinos žala, dauguma žmonių po diagnozės nustatymo net nesulaukia tolesnio vizito - Seebacher čia buvo hospitalizuotas penkis kartus.

"Berliner Zeitung" pašymi, kad šis ligos po skiepijimo atvejis yra geriau dokumentuotas nei beveik bet kuris kitas - ryšys su skiepais nėra tik įtarimas, bet jį pagrindė keli gydytojai.

Mėnuo po mėnesio eina pripažinimo procesas

Pacientei suteiktas 80 proc. neįgalumo lygis. Tačiau tai neišsprendžia problemų - net ir finansinių. Ji iš savo kišenės jau investavo daugiau nei 50 000 eurų: į laboratorinius tyrimus ir vaistus, privačius vizitus pas gydytojus ir namo pertvarkymą į laiptų keltuvą.

Toliau laikraštis aprašo nesibaigiančias biurokratines procedūras, kurios laukia neįgalių ligonių. Mes "gerovės valstybės" piliečiai nesunkiai jas įsivaizduojame.

Vakcinos, kuria buvo skiepyta Erika Seebacher, tyrimai parodė,  kad jos buvo užkrėstos baltymais.

"Astrazeneca" vakciną, kurios partijos numeris ABV 5811: tai viena iš trijų partijų, kurios atsitiktinai pateko į Ulmo universitetinės ligoninės tyrimą - rezultatai buvo paviešinti per kelias dienas nuo Seebacher antrojo skiepo iki šalutinio poveikio pasireiškimo. Laboratorijoje nustatyta, kad vakcina buvo "akivaizdžiai užteršta" svetimais baltymais. 

Dvi laboratorijos, atlikusios nervų ir raumenų biopsijas, Erikos Seebacher pėdose aptiko korona viruso spyglio baltymą. 

Kadangi ligos mechanizmai neaiškūs ir nėra klinikiniais tyrimais įrodyto E. Seebacher nusiskundimų gydymo, jos gydytojai, remdamiesi išvadomis, bando kelis gydymo būdus, kol kas be teigiamo rezultato.  Kadangi nėra gerai ištirtų gydymo būdų, skirtų gydyti po Kovidinės vakcinacijos, gydytojai taip pat pasikliauja vaistais ir procedūromis, kurios yra patvirtintos tik kitoms ligoms gydyti. 


Ligonės namuose įrengtas liftas


Toliau straipsnyje aprašomos sunkiai sergančios ligonės kančios su vokiečių biurokratija ir draudikais, kuriems nepakako to, kad skiepais tikėjusi ligonė jau aplankė 60 gydytojų ir atliko visas įmanomas diagnostikos procedūras. 

Mano pastaba.

O gal ji per mažai tikėjo mokslu? Laikraštyje pažymima, kad ligonės organizme atrastas spyglio baltymas. Tai įrodo, kad po skiepijimo praėjus gana daug laiko spyglio baltymo genas vis dar ekspresuojasi ligonės ląstelėse, pasekoje įvestos mRNR "vakcinos", ir nuodija ligonės organizmą. Vokiečių gydytojams su "turkų genijais" iš BioNTech dabar reikia "įškrapštyti" tą šlamštą iš ląstelių! O kaip? Tai neįmanoma! O juk nebuvo ištirta, kaip ilgai ekspresuosis spyglio genai ląstelėse. Nebuvo!!! 




2024-03-02

Popiežius Pranciškus: "genderinė ideologija yra bjauriausias mūsų laikų pavojus"

 


Italų dienraštis "Il Giornale" šiandien aprašo popiežiaus Pranciškaus pasisakymą dėl genderizmo ideologijos:

Popiežius Pranciškus, kuriam kartais išsprūsta kai kas krikščioniško, vakar pareiškė, kad "genderizmo ideologija yra bjauriausias mūsų laikų pavojus". Ne diktatūros, karai, skurdas, klimato kaita. Ne, lyčių ideologija. Kuri, - pridūrė jis, - "ištrina skirtumus ir viską sulygina; o ištrinti skirtumus reiškia ištrinti žmogiškumą".

Keista, kad vakare prokuratūra dar nebuvo užvedusi bylos prieš Bergoglio dėl neapykantos kurstymo.

Nenorime vertinti hierarchinės mūsų laikų blogybių skalės, kaip nurodė Šventasis Tėvas (be to, puikiai atitinkančios popiežiaus Ratzingerio mokymą). Tiesiog negalime nepastebėti tos slogios ramybės, besiribojančios su nutylėjimu, su kuriuo vaivorykštinė kairė - taip nusilenkusi Bergoglio, kai jis laimina netradicines šeimas, - priėmė idėjos, kad egzistuoja kitokia nei biologinė lytis lytinė tapatybė, pasmerkimą. Ar pilietinių teisių progresyvistai nebemėgsta popiežiaus?

"Il Giornale" atkreipia skaitytojų dėmesį, kad vakar laikraščių tinklalapiai, naujienų agentūros, parlamentarai opozicijos parlamento nariai ir pokalbių laidų intelektualai šią naujieną visiškai ignoravo. 

https://www.ilgiornale.it/news/attualit/non-solo-gender-2291098.html 




"Taikos generolas" V.Tutkus nusveria "karo šauklį" prezidentą G.Nausėdą

 


Lietuvos geopolitinė padėtis yra sudėtinga. Lietuva ir lietuvių tauta, dabartinės valdžios pastangomis, atsidūrė ant karo ir sunaikinimo slenksčio. Nuolatos trukdomas tranzitas į Kaliningradą, grasinama jį blokuoti, siunčiama kariuomenė į Ukrainą. Lietuvos padėtis pati pavojingiausia. Apie tai kalba JAV ekspertai (apie 59 min.):

https://www.youtube.com/watch?v=NBrgAQouwvQ

Šis video rusų kalba:



https://www.youtube.com/watch?v=C-ekHOyVTcU


Scott Ritter:

NATO nepakanka resursų, kad užgrobti Kaliningradą. Priminkime, kad Kaliningradas yra ne kažkoks išskaidytas darinys. Ne toks Rusijos priedėlis, apie kurį Rusija pasirangusi užmiršti. Tai motina Rusija ir jeigu jūs puolate Kaliningradą taip pat sėkmingai galite pulti Sankt-Peterburgą, tai vienas ir tas pats. Rusija elgsis taip pat ir tai bus branduolinis karas. Tu mirsi. Tarkim, Baltijos šalys nutarė veikti vienos. Rusija gali sunaikinti jas mažiau kaip per savaitę. Jeigu kariaus su Lietuva, tai bus speciali karinė operacija. Tai bus panašu į tai, kad Lietuva ištrinama nuo žemės paviršiaus. Tai bus tikras karas ir Vilnius nebus Kijevu. Lietuvos premjeras kiekvieną dieną nesakys kalbų. Jie bus skolose, pogrindyje, išvyti. Lietuva nustos funkcionuoti. Viskas nustos funkcionuoti. Rusija įsiverš ir sunaikins. Tai nebus gražu. Tu žinai, kad tarp rusų ir lietuvių nėra broliškos meilės. Rusai nežiūri taip kaip į ukrainiečius, savo paklydusius giminaičius, su kuriais nenori kariauti. Tai lietuviai, mes davėme jums šansą, bet jūs viską sugadinote stodami į NATO. Tiesiog nuostabu, kokie kvaili gali būti žmonės. Aplinkybės iš jų reikalauja daryti priešingai, nei jie tai daro. Dabar Baltijos šalims ir Lenkijai reikia pakalbėti apie stabilumą. Jei jie rūpinasi dėl Ukrainos, jiems reikia kalbėti apie saugumą Europoje, mažinti grėsmes...

O ką vakar LRT laidoje "Dienos tema" pasakė LR Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis? 

(11 min.) ...Kokie kariai tai galėtų būti, kokiomis apimtimis, kokias užduotis jie galėtų vykdyti? Tai atskiras klausimas. Pirmiausiai kalbėtume apie pratybines-ruošiamąsias grupes. Ukrainiečių karius ruošia Lietuvoje, tą, gal būt, galėtų daryti Ukrainoje, galėtų būti pasienio saugojimo grupės ir kiti panašūs elementai. Esu išsakęs paramą idėjai, nes šiandien mums reikia drąsių netradicinių sprendimų, jeigu mes nenorime matyti tik blogėjančios situacijos Ukrainoje.  

 

Vakar gen. Tutkus savo FB paskyroje parašė: 

Sveiki, tautiečiai,
Kelios mintys pamąstymui, žinoma, jei dar teks mąstyti.
Praktiškai viską pasakiau gerb. Giedrės Gorienės laidoje, bet dar kilo minčių. Kaip taip atsitiko, kad prileidome į valdžią tuos, kas negalvoja nei apie Tėvynės ateitį, nei apie mus? Juk prisiekė!
Kaip paaiškėjo, prieš pat Kalėdas prastūmė Seime sprendimą dėl mūsų karių siuntimo į karo veiksmų zoną - susilaikė tik du. Vadinasi, visiems tiko. Prezidentui irgi tiko. Kas tai - neišmanymas ar abejingumas? Klausimas tikrai įdomus. Siūlau rimtai pagalvoti prieš
apsisprendžiant eiti balsuoti, ar patikėti savo balsą tiems, kas taip balsuoja, ir už ką balsuoti.
Tai kas gi įvyko? Teisė siųsti karius į karo veiksmų zoną patikėta krašto apsaugos ministrui ir klausti nieko jis jau neprivalo.
Kelios valstybės Paryžiuje pasitarė ir nutarė, kad gal nieko būtų truputį pakariauti. Taip sakant, pasilpninti Rusiją. Na, Lietuva - kaip mat tarp pirmųjų. Tiesa, ne visos taip „myli“ savo karius ir Tėvynę. Todėl JAV, Vokietija ir dauguma Europos Valstybių to daryti
neplanuoja, o Lietuvoje jau net Seimo sprendimas yra.
Čia verta priminti, kad NATO viršūnių susitikimo metu Vilniuje buvo nutarta karių į Ukrainą nesiųsti. Generalinis sekretorius dar kartą perspėjo, kad Aljansas karių į Ukrainą nesiųs. Vadinasi, mūsų išmintingieji valdantieji sąmoningai atsisakė 5 straipsnio garantijų.
Vadinasi, prisiima atsakomybę už pasekmes. Tik ar mums, Lietuvos piliečiams, bus lengviau nuo to prisiėmimo, tuo labiau, kad atsakinės, mano manymu, ne iš Lietuvos. O sukūrę vyriausybę emigracijoje. Patogu gi kovoti iš toli. Emigracijoje.
Iš kitos pusės, gal tikimasi, kad Rusija „praris“, taip sakant, neatsakys. Nemanau. Tuo labiau Rusijos Prezidentas Vladimiras Putinas savo metinėje kalboje aiškiai pasakė, kad atsakas tikrai bus. Nežinau, kaip jūs, o aš kažkodėl tikiu, kad taip ir bus. Galime
pamodeliuoti kokie atsakai įmanomi. Čia tik mano samprotavimai, taip kad galima ginčytis.
Variantas pirmas (švelniausias). Smūgiuos į Ukrainoje dislokuotus kontingentus. Matyt, ne visus. Klausimas - ar valstybės dalyvės atsakys smūgiu į Rusiją? Nemanau. Greičiausiai bus apsiribota pasipiktinimu ir sankcijomis (matome, kad jos labai „veiksmingos“).
Variantas antras (sunkesnis). Smūgiuos į kokios nors ar kelių į karo zoną pasiuntusių valstybių teritorijoje esančius „karinius objektus“. Čia verta susimąstyti, į kurią Valstybę. Į Prancūziją? Britaniją? Vargu. Jos turi branduolinį ginklą ir galima išprovokuoti branduolinį
karą, o to niekas, įskaitant Rusiją, nenori. Lenkiją - irgi vargu, nes turi stiprią kariuomenę ir pasekmės gali būti skaudžios abiem pusėms. Va, Lietuva, arba visos Baltijos valstybės
labai tinka, nes juk pačios atsisakė NATO 5 straipsnio garantijų. Savanoriškai! Vadinasi, ir atsakas bus toks pats, kaip ir pirmuoju atveju. Pabars.
Variantas trečias (tragiškasis). Pasinaudodami susidariusia situacija, nutars "deblokuoti" Kaliningrado sritį arba Sankt Peterburgo jūros akvatoriją. T.y., padaryti taip, kad NATO ežeras jau nebūtų tik NATO. Dar geriau – smogti į visas tris kartu. Paklauskite savęs, ar tokiu atveju, įskaitant tai, kad įsivėlėme į karą prieš NATO valią, patys, savanoriškai atsisakę 5 straipsnio garantijų, Aljansas gins mus ar ne? Manau, atsakymą jau turite.
Tai - tik pamąstymai. Gal taip atsitiks, kad pamačius, jog didžiosios valstybės ir dauguma Europos valstybių nepritaria tokiam žingsniui, jo bus atsisakyta? O gal tai ir yra mūsų „šaikos“ planas? Variantas III? Tada viskas gerai. Bet kokiu atveju, jei ir praneš, verta pagalvoti, ar galime tokiais pasitikėti?
Tai man iš toli primena Karibų krizės variantą. Tik bėda, kad nematyti pas mus nei Kenedžio, nei Chruščiovo. Kas tarsis?
Tokie valdžios veiksmai yra tikra, o ne išgalvota grėsmė nacionaliniam saugumai. Palikti to taip paprastai negalima. Todėl kreipiuosi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Lietuvos Respublikos Seimą, kad būtų atšauktas Seimo sprendimas dėl karių siuntimo į Ukrainą.

Kreipiuosi į Jus, brangūs tautiečiai, rašykite vienmandatėse apygardose jūsų išrinktiems Seimo nariams, kad jie nedelsiant atšauktų jau priimtą sprendimą dėl mūsų vaikų siuntimo
karo zoną. Tikiu, seimūnai įsiklausys - juk rinkimai ant nosies.
Neleiskime žaisti ruletės su mūsų karių gyvybėmis! Neleiskime paversti mūsų Tėvynės karo mūšio lauku!




 


P.S. Mano nuomone, negalima rinkti prezidentu pilietį, kuris bučiuoja svetimos valstybės vėliavą, kuris nemoka valstybės himno žodžių, kuris ordinu apdovanoja lietuvių tautos nekenčiantį asmenį, kuris siekia Lietuvos valstybę įvelti į pražūtingą karą. Tai besvoris žmogus, nevertas būti valstybės prezidentu.

2024-03-01

Vokiečių generolai galimai aptarinėjo Krymo tilto sunaikinimo planą


Šiandien naujienų agentūros "Rossija Segodnia" vadovė Margarita Simonjan savo socialinio tinklo "VKontakte" puslapyje paskelbė aukštų Vokietijos kariškių pokalbio garso įrašą, kuriame aptariamos tilto per Kerčės sąsiaurį puolimo vokiškomis tolimo nuotolio raketomis "Taurus" iš naikintuvo "Dassault Rafale" aplinkybės.
https://vk.com/m_s_simonyan?z=video561960677_456241522%2Ff681d403dd345e7ee2%2Fpl_wall_561960677

Vasario 19 d. vykusiame pokalbyje dalyvavo Bundesvero karinių oro pajėgų vadavietės operacijų ir pratybų vadovas Frankas Grefas, BBC inspektorius Ingo Gerhartzas ir Bundesvero kosmoso vadavietės oro operacijų centro Fenske ir Frostedte karininkai.
Pokalbio dalyviai taip pat pripažino, kad raketų "Taurus" pristatymas Ukrainai nepakeis karinių veiksmų eigos.
Situacija, kai buvo įrašytas vokiečių karininkų pokalbis, kuriame aptariami smūgiai į  Krymo tiltą, iš vienos pusės yra stebinantis, o iš kitos - ne, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
"Viena vertus, tai stulbina, kita vertus, ne", - sakė S. Lavrovas, sakydamas kalbą diplomatiniame forume Antalijoje, komentuodamas informaciją apie Vokietijos karininkų pokalbį.
Kaip pažymėjo Simonyan, Bundesvero karininkai taip pat paminėjo JAV ir Didžiosios Britanijos kariuomenes, "atsitiktinai aptardami, kad jos jau seniai tiesiogiai dalyvauja konflikte".
Praėjusį antradienį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad Vokietija neperduos Ukrainai ilgojo nuotolio sparnuotųjų raketų "Taurus". Šį pareiškimą jis padarė po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė apie dar vienos, devintosios, koalicijos kūrimą siekiant padėti Kijevo režimui tiekiant vidutinio ir ilgojo nuotolio raketas.







Kodėl ES nori sunaikinti šeimos ūkius? Bernard Margueritte

 


Žemiau pateikiu Bernard Margueritte straipsnio "Europos Sąjunga dėl ideologinių priežasčių nori išnaikinti šeimos ūkius. "Ūkininkai yra praeitis, migrantai - ateitis"" vertimą.

Pastarosiomis savaitėmis išgyvenome ūkininkų sukilimą dešimtyje ES šalių, įskaitant Lenkiją - kaip matome šiomis dienomis - ir Prancūziją. Europos Parlamentą apsupo net kelių šalių ūkininkų traktoriai. Tačiau kol kas didžiausios demonstracijos vyko visoje Prancūzijoje, kur kelias dienas buvo blokuojamas įvažiavimas į Paryžių.

Situacija Prancūzijoje, man atrodo, yra iškalbinga, ji taip pat rodo lenkams, ypač mūsų šalies ūkininkams, kas jiems gresia ir kas jų laukia, jei ir mes iš visų jėgų nekovosime prieš Briuselio bonzų ir jų nuolankaus tarno Donaldo Tusko stumiamą liberalią žemės ūkio politiką. Mūsų analizė rodo, kad katastrofiška Prancūzijos žemės ūkio padėtis yra ne tik absurdiškos politikos, bet ir nuoseklios Europos Sąjungos vadovų ideologinės valios, kuria siekiama, kad šeimos ūkiai, laikomi tradicijų, patriotizmo ir konservatizmo tvirtove, išnyktų pramoninio žemės ūkio ir žemės ūkio maisto pramonės naudai.

Prancūzijoje vis dar gaminama daugiausia žemės ūkio produkcijos Sąjungoje (17 proc. visos produkcijos) ir jai skiriama daugiausia BŽŪP (Bendrosios žemės ūkio politikos) subsidijų - 9 mlrd. eurų per metus iš 58 mlrd. eurų. Tačiau dar neseniai Prancūzija buvo pirmoji žemės ūkio produktų eksportuotoja, o dabar šių produktų importas beveik susilygino su eksportu. Prancūzija jau importuoja 60 proc. suvartojamų vaisių, 50 proc. vištienos, 40 proc. daržovių.

Dramatiškas prancūzų ūkininko gyvenimas

Visa tai - šeimos ūkininkavimo žlugimo pasekmė. Oficialiais duomenimis, kiekvieną savaitę uždaroma nuo 200 iki 250 ūkių. Šalyje dabar yra tik 500 000 ūkių, t. y. perpus mažiau nei prieš 15 metų. Tragiška, kad kas antrą dieną nusižudo po vieną ūkininką. Prancūzijos ūkininkų gyvenimas tapo nepakeliamas: jie dirba 70 ir daugiau valandų per savaitę, įskaitant sekmadienius, neina atostogų, trečdalis jų gyvena skurdžiai, o dauguma uždirba mažiau nei minimalų pragyvenimo lygį, t. y. kelis šimtus eurų per mėnesį.


Be to, prancūzų ūkininkai susiduria su absurdišku skaičiumi standartų, kurių reikia laikytis. Yra daugiau kaip 200 ES standartų ir dar apie 150 standartų, nustatytų Prancūzijos valstybės, kuri, matyt, stengiasi būti labiau popiežiška už popiežių, t. y. dar labiau neoliberali už ES! Siekdama užtikrinti šių standartų laikymąsi, valstybė kelis kartus per savaitę į ūkius siunčia įvairių sričių inspektorius. Ūkininkai taip pat turi savo lėšomis kviestis veterinarijos gydytojus, kad galėtų įrodyti, jog jų gyvuliai auginami laikantis standartų. Be viso to, šioje keistoje situacijoje, kai ES valdantieji apsimeta esantys "neoliberalūs", bet su ūkininkais elgiasi kaip su vergais, stebėti, kas vyksta šiuose ūkiuose, siunčiami dronai. Kas tokiomis sąlygomis atsilaikytų?

Kai kurie iš šių standartų nustatyti pagal Europos "Žaliąjį sandėrį". Dauguma jų siekia aplinkosaugos tikslų, kurie teoriškai gali būti net teisingi, tačiau, kaip įprasta ES, jie stumiami į priekį nerealistiškai ir įgyvendinami abstrakčiai, neatsižvelgiant į bendrą situaciją ir ypač į žmogiškąjį aspektą. EZL programoje teigiama, kad iki 2030 m. pesticidų naudojimas žemės ūkyje sumažės 50 %, o trąšų - 30 %. Iki 2030 m. 25 proc. ūkių turi būti ekologiniai. Visi žino, kad viso to visiškai neįmanoma pasiekti. Juo labiau kad nėra jokios pagalbos judėti šia kryptimi. Iš tiesų pavieniai ūkininkai neturi nieko prieš ekologinę gamybą. Kai kurie iš jų net savo ūkius noriai perorientavo į ekologinį ūkininkavimą. Tačiau šiuo metu Prancūzijoje ši tendencija žlunga ir ūkininkai grįžta prie įprastinės gamybos, nes niekas jiems nepadėjo ekonomiškai išgyventi ekologiškai ūkininkaujant! Kaip matote, nuo gyvenimo atitrūkę Briuselio biurokratai propagavo programą, nesirūpindami žmogiškuoju problemos aspektu ir nepateikdami ekonominio pagrįstumo.

Kai kas gali sakyti, kad ES vis dėlto pasirūpino ūkininkų likimu, nes sukūrė BŽŪP (Bendrąją žemės ūkio politiką) su didžiulėmis subsidijomis ūkininkams. Deja, BŽŪP skirstoma labai neteisingai. ES 20 % ūkininkų (turtingi, stambūs ūkininkai) valdo 83 % žemės ir gauna 81 % BŽŪP subsidijų! Tai reiškia, kad 80 % skurdžiausių šeimos ūkių gyventojų lieka su 19 % subsidijų! Tiesa, Prancūzijoje padėtis kiek kitokia, nes ten turtingi ūkininkai gauna tik 35 % subsidijų. Tačiau padėtis dar blogesnė, nes didžioji dalis BŽŪP subsidijų atitenka ne ūkininkams, o žemės ūkio ir maisto pramonei!

Prancūzijos ūkininkai šiuos pagrindinius Prancūzijos valdžios institucijų paramos gavėjus vadina BASTA grupe, t. y. bendrovėmis "Bigard" (mėsa), "Avril" (aliejus), "Saveol" (pomidorai), "Tereos" (cukrus) ir "Agrial" (pienas). Šis žemės ūkio ir maisto produktų sektorius yra pirmoji pramonės šaka Prancūzijoje. Jo apyvarta siekia 200 mlrd. eurų, o pelnas - 10 mlrd. eurų per metus. Vis dėlto "Tyn" gauna ne tik BŽŪP subsidijas (kurios turėtų atitekti individualiems ūkininkams), bet ir kitas Prancūzijos subsidijas, pavyzdžiui, iš regioninių valdžios institucijų. Be to, BASTA grupė per pastaruosius dvejus metus dar labiau padidino savo pelną ne tik dėl karo Ukrainoje. Iš tiesų, pigus importas iš šios šalies į Prancūziją smarkiai išaugo: viščiukų - 172 %, o cukrinių runkelių - 400 %! Žinoma, pasekmės Prancūzijos ūkininkams buvo tragiškos... kaip ir Lenkijos ūkininkams.

BASTA grupės dominavimas yra dar didesnis, nes ji siekia maksimaliai išnaudoti atskirus ūkininkus. Ji verčia juos mokėti juokingai mažas supirkimo kainas, kai, kita vertus, iš prekybos tinklų reikalauja vis didesnių žemės ūkio ir maisto produktų supirkimo kainų (praėjusią savaitę, pačiame krizės įkarštyje, jie pareikalavo dar 5 % padidinimo). Esant tokiai padėčiai, Prancūzijos ūkininkas už litrą pieno gauna 0,40 EUR (t. y. mažiau nei gamybos sąnaudos - 0,50 EUR). O šis litras vėliau prekybos centruose parduodamas už 1,20-1,50 euro! Taip yra ir su kitais žemės ūkio produktais. Nuo ūkininko iki vartotojo žemės ūkio produkto kaina patrigubėja.

Blogiausia iš dviejų pasaulių: viduje - totalitarizmas, o išorėje - liberalizmas, tačiau tuo viskas nesibaigia. Jei ES elgiasi totalitariškai ir despotiškai ūkininkų atžvilgiu, ji vis dėlto grįžta prie savo liberalių tendencijų ES nepriklausančių šalių atžvilgiu. ES jau pasirašė 42 laisvosios prekybos susitarimus su 74 šalimis penkiuose žemynuose. Šiais metais įsigaliojo susitarimas su Naująja Zelandija. Turėjo būti pasirašytas Mercosur susitarimas su Lotynų Amerika, tačiau dėl ūkininkų protesto prezidentas E. Macronas paprašė M. von der Leyen šį klausimą kuriam laikui atidėti. Tikriausiai neilgam. Visi šie susitarimai lemia, kad į Europos šalis masiškai keliauja pigūs žemės ūkio produktai, dėl kurių žūsta šeimos ūkiai. (Tačiau iš tiesų pagrindinis Mercosur tikslas - sudaryti sąlygas Vokietijai pigiai importuoti metalus, reikalingus jos smunkančiai automobilių pramonei).

Yra tragikomiška, kad ES, kuri, atrodo, taip rūpinasi ekologija ir vykdo neapgalvotą, Europos ūkininkus dusinančią politiką, dabar leidžia neribotai importuoti žemės ūkio produktus iš šalių, kuriose šių ekologinių standartų nesilaikoma (todėl, be kita ko, kainos yra mažesnės)!

Tačiau Prancūzijos valdžios institucijos žinojo, kad tokia individualaus žemės ūkio naikinimo politika susprogdins

Tačiau kova tęsiasi ir tęsis, nes ant kortos pastatytas šeimos ūkininkavimo išlikimas. Yra žinoma, kokie sprendimai išgelbėtų padėtį. Neimportuoti produktų, neatitinkančių Europos ekologinės gamybos standartų, skirti subsidijas individualiems, o ne pramoniniams ūkininkams (mažiems ūkiams skiriant daug didesnę normą už hektarą nei didžiuliams), teikti subsidijas, kad ekologinis ūkininkavimas galėtų plėstis dabartiniame pradiniame etape, neremti žemės ūkio ir maisto pramonės, kuri ir taip gauna didelius pelnus. Be to, reikėtų nustatyti minimalias kainas, už kurias nebūtų galima pirkti produktų iš ūkininkų, ir kartu nustatyti maksimalią kainą, už kurią prekybos centrai galėtų pirkti žemės ūkio ir maisto pramonės produktus. Žodžiu, reikėtų apsaugoti ir ūkininką, ir vartotoją.

PSL: su ūkininkais ar su Briuseliu?

Galima abejoti, ar ES eis šia kryptimi. Juk ES yra užprogramavusi šeimos ūkių mirtį. Jis turi būti sunaikintas dėl ideologinių priežasčių. Būtent žemės ūkis laikomas - ir tikriausiai galima sutikti - tradicijų, kraštovaizdžio, moralinių, šeimos ir dvasinių vertybių pagrindu. Tiems, kurie turi materialistinę pasaulio viziją ir negerbia vertybių, šeimos ūkis turi būti sunaikintas, kaip ir šeima, krikščioniškosios vertybės ir patriotizmas. Kaip sakė prancūzų politikė Marion Maréchal: "Briuseliui ūkininkai yra praeitis, o migrantai - ateitis".


Tačiau Lenkijoje padėtis dar keistesnė: viena iš valdančiųjų partijų yra PSL, kuri anksčiau buvo ūkininkų partija. Ar ji ir toliau valdys kartu su Briuselio Trojos arkliais ir rems šeimos ūkių naikinimo politiką, ar prisimins, kad galiausiai yra Witos partija, ir palaikys Lenkijos ūkininkus?

Prieš kelerius metus šalies pietuose gyvenanti maloni ūkininkė parodė man savo puikius sūrius, šaltibarščius ir uogienes ir paaiškino, kad nebegali legaliai jais prekiauti, nes jie neatitinka Europos standartų. Tačiau tuoj pat, žvelgdama į mane su šypsena, pridūrė: "Nieko tokio, žinote, mes susidorojome su vokiečių okupacija, susidorojome su komunizmu, galime susidoroti ir su Europos Sąjunga". Noriu tikėti, kad ji buvo teisi, kad mes padarysime galą šiai, dabartinei Europos Sąjungai, ir galėsime sukurti tikrą bendrą Europą, tėvynių Europą, pagarbos žmogaus orumui Europą, vertybių Europą. Nes argi Europos vertybė nėra vertybių Europa? Tai priklauso nuo mūsų. Ūkininkų iš Prancūzijos, Lenkijos ir kitų šalių. Bet taip pat ir nuo visų piliečių. Ir šiuo atžvilgiu galime pasidžiaugti, kad 82 % Prancūzijos gyventojų, nepaisydami protestų keliamų nepatogumų, išreiškė paramą ūkininkams. Neabejoju, kad taip pat yra ir bus ir Lenkijoje.

P. S.: Atsakydamas į supratingų žmonių užklausas, su malonumu pranešu, kad sausio 31 d. iš atitinkamos įstaigos gavau dokumentą, kuriame nurodyta, kad dabar esu lenkas. Didelis džiaugsmas! Puiki diena mano gyvenime! Darysiu viską, kad būčiau vertas vadintis lenku. Tepadeda man Dievas!

Ilgametis prancūzų spaudos korespondentas Lenkijoje. Gyvena Lenkijoje. Lenkijos patriotas.

https://wpolityce.pl/polityka/683173-unia-europejska-chce-smierci-rolnictwa-rodzinnego




2024-02-29

Michael Lesher: "Rabino ašara"

 

Dar visai neseniai maniau, kad mane jau nebegali sukrėsti jokios naujienos apie Izraelio žiaurumą Gazos ruože įkalintų žmonių atžvilgiu arba apie mano ortodoksų žydų bendruomenės nepaliaujamą paramą kiekvienam baisiam nusikaltimui.

Mačiau sudraskytus palestiniečių vaikų kūnus.

Mačiau subombarduotas paskutinių veikiančių Gazos ligoninių liekanas ir jose nužudytus pacientus.

Mačiau bejėgius Gazos gyventojus, kuriuos Izraelio snaiperiai šaltakraujiškai nužudė, kai jie bandė pasiimti truputį geriamojo vandens.

Skaičiau apie gydytojus, priverstus amputuoti galūnes be nuskausminamųjų, apie motinas, negalinčias išgelbėti savo mažylių nuo bombų ar ligų, ir apie "religingus" Izraelio žydus, sąmoningai blokuojančius sunkvežimius, bandančius į Gazą pristatyti gyvybiškai svarbias prekes, ir tiesiog šokančius gatvėje, kai jiems tai pavyksta.

Bet tada pamačiau kai ką, kas mane sukrėtė dar labiau nei visa tai.

Mačiau, kaip rabinas šluostėsi ašaras nuo akių.

Rabinas priklausė griežtai antisionistinei religinei grupei, vadinamai Neturei Karta, ir jis kalbėjo su pašnekovu apie Izraelio nusikaltimus ir apie tai, kad kiekvienas tikrai religingas žydas turi juos smerkti. Nieko nuostabaus. Tačiau jam kalbant pašnekovas pasidalijo neseniai vykusių žudynių vaizdo įrašu, kuriame sužeisti palestiniečių vaikai veltui šaukėsi savo nužudytų tėvų. Ir - taip - stebėdamas tą siaubingą sceną, rabinas vienos rankos kumščiu nusišluostė ašarą.


Tai buvo visiškai natūralus gestas. Ir vis dėlto jis mane pribloškė - iš pradžių negalėjau suprasti kodėl.

Bet paskui supratau, kas mane taip sukrėtė dėl tos ašaros: per visus Izraelio genocidinės kampanijos Gazos ruože, kuri tęsiasi jau beveik penkis mėnesius, baisumus pirmą kartą mačiau, kad koks nors ortodoksų rabinas - arba, beje, kuris nors iš mano ortodoksų žydų bendraminčių - parodytų bent menkiausią emocijų ženklą dėl vadinamosios žydų valstybės palestiniečiams sukeltų kančių.

Jie gali susijaudinti dėl dalykų, kurių tikriausiai niekada nebuvo: dėl Izraelio kūdikių nukirstų galvų, dėl Izraelio moterų grupinio išprievartavimo. Tačiau susidūrę su neginčijamais įrodymais apie tikrus nusikaltimus, įvykdytus prieš tikras moteris ir kūdikius, visi ortodoksų rabinai, viešai pasisakę šia tema, akimirksniu perėjo į atsiprašymo režimą.

Dėl visko kaltas "Hamas", kuris priešinosi. Vaizdo įrašuose užfiksuotos aukos tikriausiai perdėjo savo sužalojimus. Karas yra karas. Be to, jie tik palestiniečiai, tad kas čia tokio? Dėl visų emocijų, kurias jie rodė dėl sukrečiančių Gazos ruožo žmonių tragedijų, rabinai galėjo būti tik skaičiavimo mašinos.

Ir tai buvo tada, kai jie aktyviai nešventė žudynių.

Žymus Niujorko rabinas Noachas Izaokas Oelbaumas (Noach Isaac Oelbaum) neseniai gausiai susirinkusiems žydams ortodoksams džiūgavo: "

Toros žodžiai yra mūsų ginklai [prieš Gazą]. Kiekvienas mūsų studijuojamas Talmudo puslapis yra raketa, kiekvienas Tosfoso komentaras - raketa, o kiekvienas mūsų skaitomas psalmių skyrius - bomba."

Nė vienas antisemitas nėra šmeižęs Toros taip išraiškingai, tačiau rabinas Oelbaumas nebuvo vienintelis, siejantis judaizmą su nusikaltimais žmonijai: Jungtinės Karalystės vyriausiasis rabinas Efraimas Mirvis ragino išnaikinti judaizmą, sakydamas, kad "Hamas [skaityti: Izraelyje rabinas Meiras Mazuzas viešai pareiškė, kad Gazos gyventojai yra "gyvuliai", kurie nusipelno būti numarinti badu, buvo toks tipiškas ortodoksų žydų požiūris, kad spaudoje jis buvo vos pastebėtas.

Taip, buvo išimčių - tarp jų ir Neturei Karta rabinai - ir aš juos visus gerbiu. Tačiau kada paskutinį kartą matėte ortodoksų žydą, kuris būtų parodęs bent menkiausią žmogišką emociją dėl bejėgiams palestiniečiams daromų baisybių? Pamirškite apie teisingumo jausmą ar net šiek tiek gailesčio dėl to, kad palaikėte jų engėjus. Aš kalbu apie dar mažiau - apie minimalius žmogiškos širdies požymius. Kur jie yra? Pastaruoju metu žydai ortodoksai buvo vieni iš garsiausiai tvirtinančių, kad palestiniečiai yra kažkokie ne visiškai žmonės, tačiau jų pačių viešas elgesys nuo spalio 7 d. rodo, kad būtent "religingi" žydai, o ne palestiniečiai, yra tie, kuriuos rasistinė ideologija taip žiauriai išprievartavo, kad jie nesugeba net imituoti žmogiškų jausmų.

Šis žiaurumas taip pat nėra netikėtas.

Ortodoksai žydai bjauriausiai reagavo į sekmadienį prie Izraelio ambasados Vašingtone susideginusį karinių oro pajėgų inžinierių Aaroną Bushnellą, kuris protestuodamas prieš JAV kariuomenės dalyvavimą palestiniečių žudynėse susidegino prie Izraelio ambasados Vašingtone. "Daugiau nebetęsiu bendrininkavimo genocide", - prieš susidegindamas sakė A. Bušnelas, pavadindamas tai "kraštutiniu protesto aktu", bet pridurdamas, kad "palyginti su tuo, ką žmonės patyrė Palestinoje nuo kolonizatorių rankos, tai visai ne kraštutinumas".

Ortodoksų valdomas leidinys "Yeshiva World News" atmetė Bushnelio mirtį kaip psichikos ligos padarinį, kaip ir daugybė ortodoksų žydų socialiniuose tinkluose. Lubavičiaus rabinas S. Litvinas, teigiantis, kad kalba "žydų ir judaizmo vardu", vartojo dar sadistiškesnius žodžius, tvirtindamas, kad Bušnelis "nusižudė tarnaudamas Hamas" ir kad visi, kurie skundžiasi dėl sąlygų Gazoje, yra kalti dėl "kraujo keršto". Kiek žinau, nė vienam ortodoksų rabinui neužteko padorumo pripažinti tai, ką visi žino: kad Džo Baidenas galėjo lengvai užkirsti kelią Bušnelio mirčiai, paprasčiausiai pasakydamas "ne" naujausiems Izraelio nusikaltimams žmonijai, ir kad jis galėjo tai padaryti, jei "religinio" judaizmo atstovai būtų parodę bent kruopelytę moralinio sąžiningumo, kai tai buvo svarbiausia. Jei beprotiška žudytis siekiant išvengti bendrininkavimo vykdant genocidą, tai kaip turėtume vadinti dvasininkus, kurie pritaria baisiausiam pasaulyje nusikaltimui, o paskui šmeižia žmogų, kuris paaukoja savo gyvybę protestuodamas prieš tai, ką jie jau seniai turėjo pasmerkti? Ar ne per švelnus žodis būtų "beprotybė"?

Žinoma, rabinų nežmoniškas elgesys vyksta ne vakuume. Šio mėnesio pradžioje Dara Horn, dar viena amerikiečių Izraelio propagandos atstovė, žurnalo "The Atlantic" puslapiuose paskelbė, kad JAV koledžų studentai, protestuodami prieš Izraelio žudynes Gazos ruože, iš tikrųjų yra naciai, agituojantys už žydų išnaikinimą. Kartais stebimasi, kaip žemai gali nusileisti Izraelio apologetai, bet manau, kad kai tavo natūrali laikysena yra ant pilvo, laižant kraują nuo IDF batų, melo, kurį esi pasiruošęs sakyti, ribos jau gerokai peržengtos. Arba nuryti.

Tačiau man vis dar kyla klausimas: kur mūsų ašaros - ypač ortodoksų, žydų, kurie didžiuojasi savo religinių disciplinų moraliniu tikslumu - ne tik dėl Gazos ruožo siaubo, bet ir dėl nesėkmės įrodymų, kurie mums žvelgia į akis dėl bendruomenės abejingumo šiam bjauriausiam nusikaltimui?


Pasakojama, kad per žydų šventę, kai per šventinį valgį įprasta dalytis Toros žodžiais, rabinas Jizraelis iš Rižino vietoj to pažvelgė aplink stalą į savo mokinius ir ėmė verkti. Paspaustas pasiaiškinti, jis pasakė, kad kai ankstesniais laikais savo mintimis dalijosi vienas žymesnis rabinas, jo mokiniai noriai kartojo mokytojo pamokymus vienas kitam, kiek tik galėjo, tačiau kai pažvelgė į savo mokinių akis, jis galėjo tik prisiminti Izaijo 3, 9 žodžius - "jų veido žvilgsnis liudija prieš juos".

Rabinas Izraelis verkė, nes jautė, kad jo bendruomenė nebėra verta savo religinės tradicijos. Jis verkė, nes suprato, kad jei taip yra, vadinasi, jis žlugo kaip mokytojas.

Kur tai mus nuveda? Kas negerai su šiandieniniais ortodoksais žydais, kad mes nesugebame nubraukti ašaros esant be galo niūrioms aplinkybėms, nei buvo rabinui Izraeliui?

Kodėl mes neverkiame matydami, kaip žiauri ir rasistinė žudymo mašina, tariamai veikianti mūsų vardu, žudo bejėgius vaikus?

Kodėl neliūdime dėl to, kad mūsų abejingumas palestiniečių kančioms - abejingumas, kuris su kiekviena diena darosi vis baisesnis, - įrodo, kad nesugebame būti net žmonėmis, jau nekalbant apie tai, kad nesugebame būti tinkamais žydais?

Nesileiskime į kalbas. Mes, žydai ortodoksai, leidome tradiciniam judaizmui išsigimti iki nacių kulto lygio. Ir jei negalime dėl to verkti, galiu pasakyti tik tiek, kad Dievas gali turėti kitų būdų, kaip mus privesti iki ašarų, ir jei vieną dieną, ne už ilgo, mums teks sumokėti kainą už savo nežmoniškumą, negalėsime sakyti, kad to nenusipelnėme.

Apie autorių:

Michaelas Lesheris yra rašytojas, poetas ir teisininkas, kurio teisinė veikla daugiausia susijusi su smurtu šeimoje ir seksualine prievarta prieš vaikus. Jo naujausia negrožinės literatūros knyga yra "Seksualinė prievarta, šešėlis ir slėpimas ortodoksų žydų bendruomenėse" ("McFarland & Co.", 2014 m.); jo pirmąjį poezijos rinkinį "Paviršiai" 2019 m. išleido leidykla "The High Window". Atsiminimai apie tai, kaip suaugęs atrado ortodoksinį judaizmą, - "Atsigręžimas atgal" (Turning Back: "Lincoln Square Books" 2020 m. rugsėjį išleido knygą "The Personal Journey of a Born-Again" Jew.

https://off-guardian.org/2024/02/29/the-rabbis-tear/



Straipsnyje minimas JAV kario susideginimo aktas.



Aarono Bushnelio portretas prie Izraelio ambasados Vašingtone, 2024 m. vasario 27 d.

Vasario 25 d. vakare 25 metų JAV karinių oro pajėgų karys Aaronas Bushnellas, apsirengęs karinių oro pajėgų uniforma, atėjo prie Izraelio ambasados Vašingtone, apsipylė degiu skysčiu ir padegė save šaukdamas "Išlaisvinkite Palestiną!". Savęs susideginimą jis transliavo "Twitch" platformoje (vėliau vaizdo įrašas buvo ištrintas). Prieš susidegindamas J. Bushnellis pareiškė, kad "daugiau nebedalyvaus genocide".

Policijos pareigūnai su gesintuvais nuskubėjo į Bushnell gesinti gaisro. Kai jie atvyko, karys dar buvo gyvas. Bushnell buvo nuvežtas į ligoninę ir kitą dieną mirė.

Bushnell'io protesto aktas, kaip rašo jo istoriją papasakojęs laikraštis "The New York Times", buvo kruopščiai suplanuotas. Kelias valandas prieš tai jis išsiuntė naujienų agentūroms elektroninį laišką su tema "Prieš genocidą", kuriame buvo nuoroda į svetainę, kurioje vėliau pasirodė vaizdo įrašas. "Prašome pasirūpinti, kad filmuota medžiaga būtų išsaugota ir apie ją būtų pranešta", - buvo rašoma laiške. Be to, prieš pat savęs susideginimą Bušnelas nusiuntė savo draugui testamentą, kuriuo paskirstė savo turtą.



Gen.V.Tutkus:"Lietuva atsisako NATO skėčio"

 



Vakar "Komentaras TV" transliavo įokiruojančią laidą "Generolas Tutkus buvo teisus: Valstybės gynimo taryba JAU pritarusi karių operacijai Ukrainoje!"


Laidos anonse sakoma:

Prancūzijos prezidentui Emanueliui Makronui pareiškus, kad neatmetama galimybė, jog į Ukrainą galėtų būti siunčiamos sausumos pajėgos iš kai kurių Europos šalių, paaiškėjo, kad tokiai galimybei Lietuvos Valstybės gynimo taryba jau yra pritarusi. Apie tai tiesioginėje Komentaras TV laidoje buvusį Lietuvos kariuomenės vadą, atsargos generolą leitenantą Valdą Tutkų kalbina žurnalistė Giedrė Gorienė.

Laidos dalyvis gen. V.Tutkus savo pasisakyme naudojo tokius žodžius:

"Neleiskim iš Lietuvos padaryti karo lauko!"

"Valstybė vedama į karą"

"Lietuva atsisako NATO skėčio"

Generolas kvietė Seimo narius atšaukti gruodžio 21 d. nutarimą dėl karių siuntimo į misiją Ukrainoje. 

Laidoje buvo profesionaliai analizuojama Lietuvos valdančiųjų veikla, atvedusi mūsų valstybę prie ribos karo su Rusija. Konstatuota, kad dabartinė valdžia negina lietuvių tautos interesų, nejaučia atsakomybės prieš juos rinkusius žmones. Reiškiama viltis, kad šiais metais vykstančiuose rinkimuose tauta pajėgs išrinkti Lietuvos valstybės patriotus, o ne svetimųjų interesus atstovaujančias marionetes.

Mano nuomone, gen.Valdas Tutkus yra vienas iš tinkamiausių mūsų tautos atstovų, galinčių prezidento poste pakeisti dabartinį prezidentą Gitaną Nausėdą, nesugebantį tinkamai atstovauti valstybei, atvedusį Lietuvą prie karo ir sunaikinimo slenksčio, įleidusį ordas lietuvai nelojalių svetimšalių, bučiuojantį svetimas vėliavas ir apdovanojantį ordinais lietuvių nekenčiančius veikėjus. 

Aš labai tikiuosi, kad "šaika" pasivadinę konservatnikai, Lietuvos naikintojai, ir jų sėbrai iš kitų sorošinių narkomanų ir liberastų šaikučių, niekada daugiau nebus išrinkti nei į Seimą, nei į Europarlamentą.