Pradžia.
Pereidama prie skaitmeninio euro, euro biurokratija atvirai pareiškia ketinanti vykdyti valiutos reformą ir taip sunaikinti piliečių turtą savo pačios naudai.
Šiuo metu ES ir jos valstybių narių skola yra tokia didelė, kad jos nebėra įmanoma padengti tradiciniais skolos grąžinimo būdais, tokiais kaip taupymas, mokesčių didinimas ar skolinimasis. Skola sparčiai auga ir veda prie euro sistemos, o kartu ir ES žlugimo.
Šioje beviltiškoje situacijoje žlugimą galima atitolinti tik dviem brutaliais piliečių turto konfiskavimo būdais: 1. Piniginio turto nuvertinimas ir 2. Turto, įskaitant nekilnojamąjį turtą, konfiskavimas.
Dėl 1 punkto: ES jau rengiasi pinigų vertės sumažinimui. Europos centrinis bankas 2029 m. nori pereiti prie „skaitmeninio euro“, o tai reiškia, kad bus panaikinta grynųjų pinigų valiuta ir įvesta nauja skaitmeninė valiuta, kurią savavališkai nustatys centrinis bankas. Tokie pokyčiai paprastai yra susiję su valiutos nuvertėjimu.
Ankstesnėse valiutos reformose Prancūzijoje valiuta buvo devalvuota po 10 procentų, o 1947 m. – net 90 procentų, o tai reiškia, kad piliečių valiutos santaupos praranda šį procentinį dydį vertės, o valstybė kaip skolininkė yra atleidžiama nuo šio procentinio dydžio.
Kelyje į valiutos reformą dažniausiai atsiranda spartėjantis infliacijos etapas, nes žmonės nebetiki pinigų verte arba pinigų kiekis taip smarkiai padidėja, kad jų vertė atitinkamai sumažėja.
ES piliečiams atrodo svarbu, kad euro biurokratija, pereidama prie skaitmeninio euro, atvirai pareiškė ketinanti atlikti valiutos reformą ir taip savo naudai sunaikinti piliečių finansinį turtą devalvacijos norma.
Todėl mūsų finansinis turtas yra tiesiogiai pavojuje dėl ES. Tai taikoma ne tik grynųjų pinigų likučiams, bet ir pensijų teisėms, akcijoms, obligacijoms, nekilnojamojo turto paskoloms ir visoms kitoms nominaliosioms vertybėms.
Taigi turime tikėtis radikalios visų piniginių vertybių devalvacijos, kad iš kiekvieno piliečio finansinio turto būtų padengtos iš tikrųjų neteisėtos ES – ir taip pat valstybių narių – skolos.
Todėl kas rimtai vertina ES ketinimus ir jų logines pasekmes, turėtų – kaip jau seniai daro didieji finansininkai – perkelti savo finansinį turtą už Europos ribų arba jį konvertuoti į materialųjį turtą.
Dėl 2 punkto: ES taip pat nori mūsų materialiojo turto. 1947 m., kai karo skolos buvo sumažintos dėl valiutos reformos, „teisingumo sumetimais“ buvo įvesta „naštos kompensavimo“ sistema, pagal kurią visi nekilnojamojo turto objektai buvo privalomai apsunkinti valstybės skolomis.
ES planuoja dar didesnį grobimą: ji taip pat nori apmokestinti arba iš dalies nusavinti piliečių kilnojamąjį turtą. Šiam tikslui 2024 m. Frankfurte įsteigė naują instituciją – „Anti Money Laundering Authority“ (AMLA). Teigiama, kad ši institucija skirta kovai su pinigų plovimu. Tačiau iš tiesų ji turės sukurti kiekvieno ES piliečio turto registrą. Dėl jos geografinio artumo prie Euro banko bus galima lengvai nustatyti ir kontroliuoti kiekvieno piliečio finansinį turtą ir pranešti apie jį ES institucijai grobimo tikslais.
Kai egzistuos tik skaitmeninis pinigai, centrinis bankas turės vienintelę ir visišką kontrolę virš kiekvieno ES piliečio finansinio turto, taigi ES, pasinaudodama savo AMLA, galės ne tik sumažinti visų ES piliečių finansinį turtą, bet ir bausti už politinę nepakantumą, opoziciją ar „neteisingą mąstymą“ pinigų atėmimu iki sąskaitos užblokavimo.
Tačiau tam, kad ir materialiojo turto savininkai būtų priversti prisidėti prie ES skolų likvidavimo, AMLA turėtų sukurti turto registrą, kuriame būtų įtrauktas kiekvieno ES piliečio turtas.
Šiam tikslui ES Komisija jau 2021 m. užsakė atlikti galimybių studiją, kuri patvirtino, kad toks turto registras iš esmės yra įmanomas, todėl piliečių turto padėtis taptų skaidri ir prieinama tarpvalstybiniu mastu. Nieko daugiau neturėtų būti paslėpta nuo valdžios institucijų. Nei mažas namelis Maljorkoje, nei laikrodžių kolekcija, nei aukso atsargos, nei senovinis automobilis, nei piliečių meno vertybės. Pagal Direktyvą (ES) 2024/1260 tariamai turėtų būti galima konfiskuoti ir išieškoti tik nusikaltėlių turtą ir jo pajamas. Tačiau iš tiesų turto registras tarnauja naujam naštos paskirstymui, kad materialusis turtas būtų panaudotas valstybės skoloms padengti, kaip ir infliacija bei valiutos reforma, kurios nuvertino pinigų vertę. Praktiškai AMLA turi sukurti centralizuotą turto registrą, kad būtų galima žiauriai registruoti piliečių turtą, kad ES skolų nurašymo programos atveju pakaktų vieno pelės paspaudimo, kad kiekvienas pilietis būtų apiplėštas, jo turtas būtų išgrobstytas.
Atitinkama informacija turto registrui turi būti surinkta iš visų valdžios institucijų turimos informacijos ir papildyta kiekvieno piliečio užpildytu klausimynu, už kurio neteisingą užpildymą gresia didelės baudos.
Šis privalomas turto registras taikomas ne tik fiziniams asmenims, bet ir fondams bei juridiniams asmenims, t. y. visų ES asmenų materialiam turtui.
Europos bankas kaip centrinis skaitmeninės valiutos bankas ir AMLA kaip centrinė visų materialiojo turto duomenų bazė galės kartu (2029 m.?) visiškai apiplėšti visus ES piliečius, atimdami jų finansinį ir materialųjį turtą.
Taip bent jau numatyta.
Kaip galime to išvengti?
Euro išplėšimo ES silpnoji vieta yra ne tiek finansų sistema, kurią ES gali visiškai centralizuoti, kiek problemos, kurios kils AMLA pusėje nustatant materialųjį turtą.
- Tai taikoma nekilnojamojo turto vertei. Ar AMLA vertina vienetinę vertę ar rinkos vertę su žemės skolomis ar be jų?
- Kaip valstybinė institucija ketina patikrinti, kokius meno kūrinius turiu ir kiek jie vertingi? O jei aš jų visai nenurodau?
- Tas pats taikoma ir auksui. Kaip valstybinė institucija gali įrodyti, kad turiu aukso ir kiek jo turiu? Bet kuriuo atveju ne už prieš dešimt metų (senaties terminas) įsigytus atsargus.
- Ir kaip valstybė ketina patikrinti, ar pateikta turto deklaracija yra išsami?
- O kaip dėl finansinių investicijų mokesčių rojuje? Jos iki šiol nėra žinomos ir tikriausiai bus toliau saugomos tų šalių, nes kitaip tai reikštų jų ekonominį žlugimą.
Taigi yra daug spragų ir teisinių galimybių dirbtinai sumažinti turtą.
Lieka tik tai, kad ES be apribojimų ir neteisėtai įsiskolina, neturi savo mokesčių ir pajamų, todėl turi perkelti savo skolas Europos piliečiams, plėšdama jų finansinį ir materialų turtą.
Jei „ugniasienės“ partijos nebūtų užkirtusios kelio bet kokiai ES kritikai, nepripažinusios jos neteisėtos skolos (Merkel, Macron, Merz) ir nepriėmusios metinių pagalbos išmokų pernelyg įsiskolinusioms valstybėms narėms, ES nebūtų pernelyg įsiskolinusi ir bankrutuojanti, o piliečiai būtų likę apsaugoti nuo jos įtakos.
Mūsų politikai patys kalti, kad dabar ES siekia mūsų turto ir gali tai daryti su mūsų nacionalinių politikų pritarimu.
Taip ES iš naudos (prekybos) tapo prakeiksmu, iš ekonominės naudos dėl savo biurokratijos peržengimo tapo pavojumi ir žala kiekvienam turtingam piliečiui.
Nes privačios pernelyg didelės skolos atveju tai lieka problema tarp skolininkų ir kreditorių. Tuo tarpu valstybės pernelyg didelių skolų atveju tarptautinė aukštoji finansų sistema visada užtikrina, kad ne ji kaip kreditorius patirtų nuostolių, o piliečiai turėtų patirti visą žalą, t. y. būtų apiplėšti.
ES šiuo metu rengiasi šiam apiplėšimui didžiųjų finansų institucijų vardu. 2029 m. data nėra atsitiktinė, nes ES vėl prisiėmė 90 mlrd. Ukrainos skolų ir dėl savo per didelių skolų pati rizikuoja tapti nemoki.
Pabaiga.
Šaltinis.
