Pasisekė man. Vėl patekau į Vilnių tokį, koks jis buvo mano vaikystės laikais: gatvėse rusai, o valdžioje komunistai. Nostalgija!
Dėl komunistų – viskas aišku, fizika, š. į vandens paviršių išplaukia.
Kiek palaukim, paaiškėjus, kad „aukštas ir gražus“ - ne tik komunistas, bet, galimai, ir bendradarbiavo su KGB, išviešins ir tuos jo kolegas Seime, nereiks nė šimto metų laukti.
O gal tai toks kolonijos valdymo metodas? Prirenki į valdžią prisidirbusių, o bandant jiems spardytis, iš spintos po skeletą vis išimi? Tik aš ir dėl KGB-istų nepergyvenu: tų mano vaikystėje buvo – už sienos, kaimynas, pavarde Ogurcovas, kadrinis. Juo labiau dėl komunistų esu ramus, nes tėvą turėjau komunistą, idėjinį. Tik tiems idėjiniams naudos iš partinio bilieto mažai tebuvo. Jam vadovai Vincą Kudirką liepė tyrinėti, kuomet Lietuvių kalbos ir literatūros institute dirbo. Jūs gi žinote, koks kietas riešutėlis tas V.Kudirka. Net „edukuota ir vakcinuota“ dabartinė valdžia niekaip jo kūrybos nesupranta. Parašyk gi: „Tegu dirba Tavo naudai“, jei dirbi tik „savo naudai“ ir į save esi įsimylėjęs Narcizas?
Dėl š. fizikos išsiaiškinom, o dėl Vilniaus staigaus surusėjimo kaip? Čia gi kokia fiziką?
Anuomet rusų buvimas Vilniuje man buvo suprantamas: Vilnių grąžino, iš fašistų išvadavo, išeiti pamiršo. O dabar ką? Gal rusai kokius Suvalkus ar Gardiną grąžins, kelius nuties, gal fabrikus pastatys, gal mokslas vėl taps nemokamas, sveikatos apsauga, kaip mano vaikystės laikais?
Bet gi ne! Mokslas nemokamas tik tiems, naujai atvykusiems rusams, sveikatos apsauga, vaistai, transportas – irgi, tik jiems. Mano vaikystės laikais lietuvių niekas taip nediskriminavo. Tai kas čia kaltas? Kame čia kampas?
Pamenu garsų chemiką, prof. Kazimierą Daukšą, neorganinę chemiją man dėstė. Tai jis sakė, kad jei senelis profesorius, tai anūkas, greičiausiai, bus durnas. Tuoj prieš akis patriarchas ir jo anūkas, į valdžią senelio patupdytas. Gal čia tas raktas į mano vaikystės Vilnių?
L.rytas nuotrauka.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą