„New York Times“: NATO ketina siųsti karius į Ukrainą. O kas siųs karius į Rusiją?

„New York Times“: NATO ketina siųsti karius į Ukrainą, rašoma Vokietijos dienraštyje "Berliner Zeitung".

Amerika, Vokietija ir kitos NATO šalys gali būti įtrauktos į karą Ukrainoje. Ukrainiečių rekrūtai, be kita ko, bus rengiami Vokietijoje.  

Remiantis „New York Times“ (NYT) pranešimu, panašu, kad NATO vis dėlto ketina siųsti karius į Ukrainą. Šios pajėgos turėtų mokyti Ukrainos karius. Anot amerikiečių laikraščio, šis žingsnis dar labiau įveltų Jungtines Valstijas ir Europą į konfliktą.

Ukrainos kariuomenei pradeda trūkti karių, o karo pabaigos, atrodo, nematyti. Rusija užkariauja teritorijas. Kyla klausimas, kiek ilgai Ukraina gali išsilaikyti prieš federaciją, turinčią maždaug 3,5 karto daugiau gyventojų.

Todėl teigiama, kad Ukrainos pareigūnai paprašė Jungtinių Amerikos Valstijų ir NATO narių perkelti 150 000 naujokų arčiau fronto linijos, kad jie būtų greičiau pasirengę veiksmams - kai kurie Ukrainos kariai dabar, be kita ko, bus rengiami Vokietijoje. 

Baltieji rūmai anksčiau ne kartą pabrėžė, kad nesiųs amerikiečių karių, įskaitant instruktorius, į Ukrainos teritoriją. Šią poziciją ketvirtadienį pakartojo vyriausybės pareigūnas. Nes tokiu atveju Amerika gali būti dar labiau įtraukta į karą, rašo laikraštis.

Amerika prieš karių dislokavimą: Tačiau kiek dar ilgai?

Amerikos vyriausybė paragino savo NATO sąjungininkes nesiųsti savo karių. Būdamos Nato dalimi, Jungtinės Valstijos pagal aljanso sutartį būtų įpareigotos padėti apsiginti nuo bet kokio puolimo prieš instruktorius. 

Kol kas JAV nesutiko to daryti, rašo NYT. Generolas Charles Q. Brownas jaunesnysis, Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas, ketvirtadienį sakė, kad Nato instruktorių dislokavimas atrodo neišvengiamas. „Laikui bėgant mes to pasieksime“, - sakė jis.

Jau kurį laiką sklando gandai, kad į Ukrainą bus siunčiami kariai. Europoje Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ypač pasisakė už tiesioginį Europos dalyvavimą kare Ukrainoje. Dar šią savaitę Estijos vyriausybė taip pat neatmetė galimybės siųsti karius į Ukrainos vakarus.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis praėjusią savaitę interviu laikraščiui „Guardian“ palaikė Emmanuelio Macrono poziciją. „Mūsų kariai jau buvo apmokyti prieš karą Ukrainoje“, - sakė jis ir pridūrė: „Todėl būtų visai įmanoma grįžti prie šios tradicijos.“

Amerikos pajėgos jau mokė Ukrainos karius Lenkijoje, Vokietijoje ir Jungtinėse Valstijose. Jungtinės Valstijos anksčiau rėmė NATO mokymo programą Javorive, Vakarų Ukrainoje, tačiau prasidėjus karui amerikiečių kariai iš ten buvo išvesti.. 

„Amerikos pareigūnai dabar pripažįsta, kad dabartiniai Ukrainos pajėgų mokymai yra nepakankami ir kad joms reikia geresnių ir greitesnių mokymų, kad galėtų atremti šią vasarą numatomą Rusijos puolimą“, - rašo NYT.

Mokymai užsienyje ne visada buvo sėkmingi, rašo „Times“ ir kaip pavyzdį pateikia Vokietijos teritorijoje vykusius manevrinio karo, išminavimo ir kitų karinių užduočių mokymus. Vis dėlto teigiama, kad toks išsamus mokymas per dvylika savaičių buvo gana sudėtingas.

Ukrainiečių kariai bus mokomi Vokietijoje

Didelės naujų Ukrainos naujokų grupės dabar gali būti siunčiamos mokytis į Vokietiją ir Lenkiją, rašo NYT, remdamasis anoniminiais pareigūnais. Pasak pranešimo, karius ketinama siųsti į JAV kariuomenės mokymo centrus Grafenvoore (Bavarija). Ten jie bus mokomi „kombinuoto ginkluotės karo“.

Tada kariai bus siunčiami beveik 1600 kilometrų į Lvovą, o paskui į Kijevą, kad pasiektų fronto liniją. Kaip pranešama, Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija šiuo metu stengiasi Ukrainoje įkurdinti gynybos įmones, kurios padėtų kurti ir remontuoti ginklų sistemas arčiau kovos zonos.

O kas siųs karius į Rusiją?

Iki 2023 m. vasario, kaip pranešė judėjimo „Mes kartu su Rusija“ pirmininkas Vladimiras Rogovas, tokių savanorių iš daugiau kaip 40 šalių buvo keli tūkstančiai. O 2023 m. užsieniečių savanorių skaičius specialiųjų operacijų zonoje išaugo septynis kartus, sakė Sergejus Šoigu baigiamojoje (gruodžio mėn.) Gynybos ministerijos valdyboje.

Rusų rašytojas Zacharas Prilepinas, kariavęs Donbase nuo 2014 m., interviu pasakė, kad daug norinčių kovoti Rusijos pusėje yra iš Afganistano (video: 40:00 Makrono pažadai siųsti Prancūzijos karius į Ukrainą. Konflikto geografijos išplėtimas; 41:50 "Vaikinai iš Afganistano pasirengę pas mus atvykti".)

https://www.youtube.com/watch?v=i9Nl8knM5qk

BRICS šalių lyderiai vienas po kito atsisako vykti į Šveicariją

Ukraina birželio 15-16 d. Šveicarijoje rengia „taikos konferenciją“. Kvietimai išsiųsti 160 šalių vadovams. Tačiau Rusijos Federacija joje nedalyvaus. Apie tai pranešė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Šveicarai teigia, kad oficialiai savo dalyvavimą patvirtino 50 delegacijų. Konferencijos tikslas - daryti „platų tarptautinį spaudimą“ Rusijos Federacijai dėl jos veiksmų Ukrainoje, kurio reikia Vakarams.

Tačiau BRICS šalys aukščiausiojo lygio susitikimui nepritarė.

Sparčiai artėjame prie branduolinės katastrofos

Rusija perspėjo NATO, kad panaudos taktinį branduolinį ginklą, surengė pratybas. Gali būti, kad nebrandyla anūkas yra per kvailas tai suprasti, neturi tam reikiamo išsilavinimo. O kur protingesni?

O kas bus, jei 1,5 milijardo gyventojų turinti Kinija ims siųsti instruktorius į Rusiją, o jeigu Š.Korėja, Iranas ir t.t.?

Gegužės 17 d. Rusijos gynybos ministerija paskelbė apie pasirengimo pratyboms dėl nestrateginio branduolinio ginklo (NSGG) panaudojimo, kuriose dalyvaus Pietų karinės apygardos raketiniai junginiai, aviacija ir karinės jūrų pajėgos, pradžią. Manevruose taip pat dalyvaus Baltarusijos kariškiai. 

Manoma, kad pranešimas apie pasirengimą pratybų pradžiai yra dar vienas Rusijos (ir visos sąjunginės valstybės) „branduolinis signalas“, tiesiogiai susijęs su Vakarų paramos Ukrainai grupės retorikos aštrinimu, pirmiausia viešais pareiškimais apie galimybę siųsti NATO karius į konflikto zoną ir leidimą iš Europos gautomis raketomis smogti į taikinius Rusijos „tarptautiniu mastu pripažintose“ sienose.