Didžiųjų partijų nacionaliniai suvažiavimai nutyli faktus apie antiamerikietišką Unipartijos darbotvarkę.
Respublikonų ir demokratų nacionaliniai suvažiavimai, visuomet pasižymintys dideliu puošnumu ir menku turiniu, baigėsi. Metas atsisakyti šūkių ir pradėti kalbėti apie tikrovę.
Jungtinėse Valstijose maisto kainos per trejus metus išaugo 21 proc. Trisdešimties metų hipotekos palūkanų norma buvo 3,7 proc., dabar ji siekia 7 proc. Nuomos mokesčiai sparčiai auga, daugėja automobilių paskolų delspinigių, o praėjusiais metais buvo gauta mažiausiai 150 000 pranešimų apie dingusius amerikiečių vaikus, kurie tampa nepaprastąja padėtimi, susijusia su prekyba vaikais.
Milijonai amerikiečių mano, kad mūsų visuomenė išgyvena moralinį žlugimą. Skyrybos plačiai paplitusios, vieniši tėvai sunkiai augina vaikus, klesti piktnaudžiavimas narkotikais, didelis savižudybių skaičius, o teisinė valstybė žlunga visoje šalyje.
Ar tikrai keista, kad amerikiečiai abejoja savo institucijomis, teismais ir net savo ginkluotųjų pajėgų vadovybe? Amerikiečiai jaučiasi atitrūkę nuo savo kolektyvinės, nacionalinės tapatybės. Į izoliaciją ir neapykantą sau patekę dėl slegiančio žiniasklaidos, popkultūros ir oficialios apgaulės svorio, amerikiečiai jaučiasi bejėgiai sustabdyti savo laisvą kritimą į nihilizmą - netikėjimą niekuo, nei teisingumu, nei grožiu, nei dieviška įtaka, tiesiog niekuo.
Amerikiečiai jaučiasi taip, tarsi jų tėvynė būtų paversta dykviete. Vis daugiau amerikiečių mano, kad apmokestinimas be atstovavimo yra norma visose 50 valstijų, ne tik Vašingtone. Balsavimas už vieną ar kitą didžiąją partiją - demokratus ar respublikonus - mažai padeda sustabdyti tautos ritimąsi į chaosą.
Ką galvoja Vašingtono valdančioji politinė klasė, kurią sudaro vadinamieji demokratai ir respublikonai, toliau vadinami vienmandatėmis partijomis?
Atvirai kalbant, jiems tai nerūpi. Kol amerikiečių darbo užmokestis mažėjo, o darbo vietos nyko, Vašingtono valdančioji politinė klasė praturtėjo iš vidinių sandorių ir bičiulystės. Nuo 2021 m. sausio 750 Amerikos milijardierių savo turtą padidino 1,5 trilijono JAV dolerių. Kaip ir politiniai veikėjai, kuriuos milijardieriai pasirenka vadovauti vyriausybei, įskaitant 5 000 politinių paskyrimų, jie neturi „odos žaidime“.
Vieningoji partija švenčia šlykščius, išsigimėliškus renginius, pavyzdžiui, Olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją Paryžiuje. Amerikiečiai, prieštaraujantys krikščionybės ir Vakarų vertybių bei įsitikinimų degradacijai, vadinami fanatikais, ekstremistais arba baltaisiais krikščionimis nacionalistais.
Amerikiečiai nori žinoti, kas vyksta su jų šalimi. Amerikiečiai nori žinoti, kodėl jie gyvena pasaulyje, kuriame negražūs apsimeta gražiais, o gražiems plaunamos smegenys, kad jie yra negražūs.
Dalis atsakymo yra tai, kad tapatybės politika nebėra tik rinkimų kampanijos strategija. Dabar ji tapo realybe, nuolatiniu Amerikos politinio kraštovaizdžio bruožu.
Kodėl Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas C. Q. Brownas skundžiasi, kad JAV ginkluotosiose pajėgose yra per daug baltųjų pilotų? Kiekvienas, kuris mano, kad federalinės įvairovės, įtraukties ir lygybės programos yra nuoširdžios ir reiškia ką nors kita nei neapykantą mūsų šaliai ir už ją kovojusių ir žuvusių amerikiečių kartoms, yra labai naivus. Tai tas pats, kas manyti, kad Ku Klux Klanas septintajame dešimtmetyje pasisakė už pilietines teises.
Atvirų sienų dėka sistema „vienas biuletenis - vienas balsas“ keičia sistemą „vienas pilietis - vienas balsas“. Dėl šios institucionalizuotos sukčiavimo sistemos amerikiečiai gali tikėtis, kad lapkričio 5 d. į rinkimus ateis ir balsuos už Amerikos ateitį nauji nelegalių užsieniečių „rinkėjai“ - būsimi išlaikytiniai, įstatymų pažeidėjai, žemos kvalifikacijos darbininkai. Valdančioji klasė taip pat nori, kad šios masės užsieniečių, neturinčių jokių ryšių su mūsų visuomene, papildytų mūsų ginkluotąsias pajėgas.
Kodėl Unipartija padarė tokią žalą Amerikos žmonėms? Unipartija žino, kad be bendros tapatybės ar giminystės demokratiją pakeičia gentinė anarchija - visuomenės būklė, kuri veda į nihilizmą, piktnaudžiavimą narkotikais, nusikalstamumą ir dar blogiau.
Kodėl Uniparty padarė tokią žalą Amerikos žmonėms? Vienpartiečiai žino, kad be bendros tapatybės ar giminystės demokratiją pakeičia gentinė anarchija - visuomenės būklė, kuri veda į nihilizmą, piktnaudžiavimą narkotikais, nusikalstamumą ir dar blogiau.
Tikslas skausmingai akivaizdus. Tai - Jungtinių Valstijų denacionalizacija, esminis tautinės tapatybės ir ją palaikančio socialinio susitelkimo sunaikinimas. Šio proceso metu amerikiečiai paverčiami amorfiška apsvaigusių vartotojų mase. JAV ginkluotųjų pajėgų pertvarkymas į samdinių karines formuotes, kuriose dirba nelegalūs migrantai, yra nepaprastai svarbus žingsnis denacionalizacijos link.
Juk prieš amerikiečiams iškovojant nepriklausomybę, jų nacionalinė tapatybė laikėsi ant Kontinentinės armijos pečių. Jei generolas Vašingtonas sugebėjo išlaikyti Kontinentinę armiją nepaisant baisios persvaros, mūsų šalis ir jos valdymo organas - Kongresas - egzistavo. Kontinentinė armija buvo, o šiandien ginkluotosios pajėgos tebėra Amerikos nacionalinio identiteto saugykla.
Vieningoji partija atmeta šiuos kaltinimus. Vietoj to Uniparty mums sako, kaip mums pasisekė, kad galime priimti dešimtis milijonų užsieniečių į savo šalį, kur jie pagerins mūsų kultūrą, visuomenę ir gyvenimo būdą. Tikrai, kiek „R“ yra „riebus šansas“?
Tuo tarpu Uniparty skatina vaikų seksualizavimą mūsų valstybinėse mokyklose. Suprantama, vienpartiečiai apsimeta, kad rūpinasi dirbančiu žmogumi ar moterimi, ir žada visiems viską už dyką visam laikui - nemokamas studijas, nemokamą sveikatos apsaugą, nemokamą būstą, nemokamą viską. Vienpartiečiai suteikia nemokantiems mokesčių nelegaliems imigrantams galimybę naudotis mūsų sveikatos priežiūros sistema.
Į klausimą, kaip už tai sumokės Uniparty, niekas neatsako. Valstybės skolos aptarnavimui kasmet jau dabar skiriama didesnė suma nei gynybos biudžetas. Ar kandidatai į prezidentus apie tai žino? Ar jiems tai rūpi? Vienmandatininkams nė vienas iš šių rūpesčių nėra svarbus. Kasdienis vienpartiečių gyvenimas susijęs su savęs praturtinimu, jusliniais malonumais ir socialiniu prestižu. Unipartijos šūkis: „Kai abejoji, spausdink daugiau pinigų“.
Ne mažiau nerimą kelia ir Vieningosios partijos entuziazmas kariauti. Iš tikrųjų Vieningoji partija įžvelgia didžiulę karo naudą, net iki tokio lygio, kad JAV ginkluotųjų pajėgų kontrolė būtų perduota svetimos valstybės vadovybei, kuri jas panaudotų dideliame kare, kuris išsiplės ir įtrauks kitas branduolinius ginklus turinčias valstybes.
Tačiau amerikiečiai nėra kvaili. Amerikiečiai žino, kad atviros sienos nėra grynoji nauda, ir jie žino, kad šiuolaikinis karas nėra žaidimas ar įvykis, vykstantis tik užsienio žemėje. Naujas, Rytų Europoje ir Artimuosiuose Rytuose besiformuojantis potencialių priešininkų žvaigždynas jau nebėra palaidas nelaimingų priešininkų, neturinčių kariuomenių, oro pajėgų, laivynų, priešlėktuvinės gynybos ar nuolatinio stebėjimo nuo jūros dugno iki kosmoso, rinkinys.
Prezidentas Abraomas Linkolnas buvo teisus: „Jei mūsų likimas yra sunaikinimas, mes patys turime būti jo autoriai ir vykdytojai. Būdami laisvų žmonių tauta, privalome išgyventi visus laikus arba mirti savižudybe.“ Atėjo laikas amerikiečiams sustabdyti naikinimą. Kyla klausimas, ar amerikiečiai liks stebėtojais, ar įsikiš, kad išgelbėtų Respubliką.
APIE AUTORIŲ
Douglas Macgregor
Douglas Macgregoras, pulkininkas (ats.), yra „The American Conservative“ vyresnysis bendradarbis, buvęs Trumpo administracijos gynybos sekretoriaus patarėjas, apdovanotas karo veteranas ir penkių knygų autorius.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą