2024-11-13

"Berliner Zeitung": Ukrainos kariai bėga iš fronto: „Ištisos grupės palieka savo dalinius“


Vokiečių dienraščio "Berliner Zeitung" autorius Nicolas Butylin supažindina skaitytojus su padėtimi Ukrainos/Rusijos karo fronte. Žemiau pateikiu šio straipsnio vertimą.

Zelenskio kariuomenė šiomis savaitėmis patiria didžiulį spaudimą. Rusija žygiuoja į vakarus, o Ukrainos pusėje daugėja dezertyrų.

Naujai įdarbinti Ukrainos kariai per pratybas Donecko regione. Po kelių dienų Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą pasieks 1000 dienų ribą.

Ar Ukraina ruošiasi vėlyvo rudens sprendimams? Dar prieš Donaldo Trumpo pergalę JAV rinkimuose ar vyriausybės krizę Vokietijoje prezidento Volodymyro Zelenskio karinės politikos situacija atrodė itin prasta. Prie artėjančios atšiaurios trečiosios karo žiemos ir toliašaudės ginkluotės trūkumo dabar prisideda dezertyrų banga Ukrainos kariuomenėje.

Kaip laikraščiui „Berliner Zeitung“ sakė ukrainiečių pacifistas ir dezertyras Ruslanas Kozaba, Ukrainos kariuomenėje fiksuojamas smarkiai išaugęs dezertyrų skaičius palei 1200 km ilgio frontą Ukrainos rytuose ir pietuose. „Mūsų kariai nebepalieka savo pozicijų vieni. Dabar savo dalinius palieka ištisos karių grupės“, - sako buvęs Ukrainos pacifistų judėjimo vadovas.

Vėliau dauguma dezertyrų gyveno pogrindyje Ukrainoje ir vengė gatvių. „Keletas išdrįso nelegaliai patekti į Rumuniją, kad pabėgtų“, - sako Kozaba. Pacifistas gyvena emigracijoje JAV, o Ukrainos saugumo institucijos jį kaltina išdavyste dėl jo antikarinės pozicijos. Todėl prorusiškuose provyriausybiniuose sluoksniuose jis laikomas prorusišku.


Panašu, kad Ukrainos taikos aktyvistui tai nerūpi. Jis niekina Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną taip pat kaip ir prezidentas V. Zelenskis. „Po beveik 1000 dienų tai pasiekia ir Vakarus - Ukraina pavargo nuo karo, žmonės pavargo kovoti už kažką beviltiško“. Kozaba kalba, pavyzdžiui, apie daugybę vaizdo įrašų socialiniuose tinkluose, kuriuose praeivius žiauriai šaukia į tarnybą karinės valdžios atstovai. Tačiau interviu laikraščiui Berliner Zeitung jis taip pat užsimena apie besikeičiančius anglosaksų žiniasklaidos pranešimus.

Dezertyrų dalis Ukrainos ginkluotosiose pajėgose siekia 20 proc.

Britų žurnalo „Economist“ tekste taip pat teigiama, kad Ukrainoje tarp visuomenės, kariuomenės ir politinės vadovybės atsiranda „pasitikėjimo trūkumas“. Pasak neįvardyto šaltinio Ukrainos generaliniame štabe, pastarosiomis savaitėmis beveik penktadalis karių be leidimo paliko savo postus netoli fronto. Reaguodama į tai, Ukrainos ir Rusijos žiniasklaida taip pat paskelbė antraštes: „Dezertyrų dalis Ukrainos ginkluotosiose pajėgose pasiekė 20 proc.“.

Tik spalio pradžioje Ukrainos parlamentas, Aukščiausioji Rada, norėjo pasipriešinti bėgimo iš kariuomenės tendencijai. Todėl dezertyrai, kurie be leidimo palieka savo karinį dalinį, nebeturėtų būti baudžiami iš karto, kaip buvo anksčiau. Vietoj to dezertyrams bus duodamos 72 valandos grįžti į kariuomenę. Jei kariai įvykdys šį reikalavimą, jiems nebus taikomos jokios sankcijos; tuomet jie vėl galės reikalauti atlyginimo ir kitų išmokų.

Įstatymo pakeitimas pabrėžia karinės politikos krizę Kijeve. Opi personalo problema, seni ir nepatyrę rekrūtai, demobilizacijos terminų nebuvimas ir nuolat didėjantis iš tėvynės bėgančių ukrainiečių vyrų skaičius kelia galvos skausmą V. Zelenskio vyriausybei. Prieš kelias savaites Aukščiausiojo teismo pirmininkas Stanislavas Kravčenka, remdamasis Ukrainos žiniasklaidos pranešimais, pareiškė: „Pastebima aiški tendencija, kad daugėja nesankcionuotų išvykimų iš karinių dalinių.“

18-60 metų amžiaus vyrams legaliai išvykti iš tėvynės leidžiama tik išimtiniais atvejais. Kiekvieną dieną dešimtys ukrainiečių bando palikti savo šalį per vadinamąją žaliąją sieną į vakarus: per Dunojų ar Tisą į Rumuniją, per Karpatų kalnus į Slovakiją arba per tvoras į Lenkiją ar Moldovą.

Visų pirma, neseniai paskelbti Ukrainos generalinės prokuratūros duomenys sukėlė šoką: teigiama, kad vien per pirmąjį 2024 m. pusmetį Ukrainos valdžios institucijos pradėjo daugiau kaip 29 000 naujų baudžiamųjų bylų dėl dezertyravimo. Šie 2024 m. skaičiai gerokai viršija ankstesnių metų tyrimų skaičių. 2023 m. buvo pradėta 24 000 procesų, 2022 m. - kiek mažiau nei 10 000 baudžiamąją reikšmę turinčių bylų.

Šaltinis.

 


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą