2016-09-30

Lavrovas: Mes negalime atmesti JAV bendradarbiavimo su teroristais Sirijoje



Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas pareiškė, kad Maskva neatmeta JAV bendradarbiavimo su teroristais galimybės. Jo nuomone, Vašingtonas gali turėti planą B, kuris numato tolesnį teroristų dalyvavimą nuverčiant Sirijos prezidentą Bašrą Asadą.

„Tarptautinėje Sirijos palaikymo grupėje JAV įsipareigojo atskirti opoziciją nuo teroristų, bet iki šiol JAV neįvykdė šių savo įsipareigojimų. Mes turime vis daugiau ir daugiau pagrindo galvoti, kad nuo pat pradžių jų planas buvo tame, kad apsaugoti „Frontą an-Nusra“ nuo smūgio ir palikti ją dėl viso pikto, planui B, kada ateis laikas pakeisti režimą“, — pasakė Lavrovas BBC.

Rusijos Gynybos ministerijos atstovas generolas-majoras Igoris Konašenkovas, komentuodamas JAV Valstybės departamento pareiškimą dėl teroro aktų galimybės ir situacijos Sirijoje, pasakė, kad panašūs tvirtinimai yra pripažinimas to, kad JAV turi globalų poveikį į teroristus.

„Jo (Džono Kirbi) žodžiai — pats atviriausias amerikiečių pusės pripažinimas, kad neva visa pilietiniame kare dalyvaujanti „opozicija“ — yra JAV kontroliuojamas tarptautinis teroristų „internaconalas“. Ypatingai sukrečia Džono Kirbi pripasižinime, kad amerikiečių poveikio į teroristus mastai, — globalūs. Ir siekia Rusiją“, — pasakė generolas Konašenkovas.

Jo žodžiais, Rusijoje gerai žinoma, kur būtent ir kiek Sirijoje, tame skaičiuje ir Alepo provincijoje, yra neafišuojami „specialistai“, užsiimantys planavimu ir vadovavimu teroristams.

Atsakydamas į BBC žurnalisto pareiškimą, kad „kad Rusijos URM nelabai laimingi ryšium su tuo, kas vyksta Alepo“, Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pabrėžė, kad į jo darbą neįeina patirti emocijas dėl to kas vyksta.

„Mano darbas nėra būti laimingu arba nelaimingu dėl ko nors. Aš galiu jums tik pateikti faktus“, — pareiškė Lavrovas BBC.

Toliau atsakydamas į žurnalisto žodžius dėl Sirijos prezidento Bašaro Asado likimo jis paaiškino, kad jo pasitraukimas niekada nebuvo kokių nors susitarimų objektu.

„Pradedant pirmuoju dokumentu dėl Sirijos — 2012 metų Ženevos kommiunike, — mes padarėme viską, kad įsitikinti tuo, kad vyriausybė bendradarbiaus. Jie pasirašė šį dokumentą po kelių dienų po jo priėmimo... Tiktai po metų ir kelių mėnesių sirų opozicija su nenoru pareiškė, kad jie pasirengę palaikyti šį dokumentą, jeigu Asadas pasitrauks, kas nebuvo sąlyga šio dokumento“, — reziumavo Lavrovas.

Tokiu būdu jis dar kartą pabrėžė, kad Maskva veikia pagal susitarimus dėl Sirijos, tuo tarpu JAV iki šiol neįvykdė savo įsipareigojimų dėl atskyrimo opozicijos ir teroristų grupuočių.

Lavrovo nuomone, retorika JAV atstovų, konkrečiai, nuolatinės JAV atstovės prie SNO Samantos Pauer, kas liečia Sirijos klausimą, Rusijos atžvilgiu nepriimtina. Rusijos URM vadovas pareiškė, kad Pauer elgiasi agresyviai.

„Aš manau, ji kiek agresyvi kaip JAV atstovė. Mes skaitom, kad visiškai nepriimtina naudoti tokią retoriką, tokią kalbą... Aš nenoriu aptarinėti mūsų partnerių manieras ir linkęs koncentruotis ties faktais, o ne tie isteriškais žmonių pasisakymais, kurie praranda savikontrolę“, — pareiškė Lavrovas.

Izraelio eksžvalgo (buvęs žvalgybos NATIV vadovas) Jakovo Kedmi ir Rusijos filosofo prof. Aleksandro Dugino nuomonės dėl situacijos Sirijoje:






Bulgarijos parlamentas šiandien uždraudė musulmoniškus veido apdangalus


Bulgarijos parlamentas penktadienį patvirtino įstatymą draudžiantį dengti veidą viešose vietose.

Įstatymas „draudžia dėvėti viešose vietose drabužius, kurie dalinai arba pilnai uždengia veidą“. Už pažeidimą numatyta 103 eurų bauda, už pakartotiną pažeidimą bauda padidinama iki 1500 eurų.

Bulgarijoje musulmonai gyvena nuo Osmanų imperijos laikų, jų yra 13 procentų. Bulgarijos musulmonės veido apdangalų nedėvėjo, jos apsiribodavo tiktai plaukų apdangalais.

Nikabai – ultra-konservatyvių musulmonų bendruomenių moterų aprangos atributas. Jis į Europą atkeliavo kartu su socialiniais parazitais-“pabėgėliais“ iš atsilikusių nuo civilizacijos islamo valstybių. Tai ne tiktai moterų priespaudos ir musulmonų protinio atsilikimo simbolis, bet ir europinių vertybių ir moterų lygių teisių išniekinimas. Tai ir islamo terorizmo simbolis, nes visus teroro aktus Europoje įvykdė konservatyvių pakraipų musulmonai. Jų aukomis tapo 300 europiečių.


CrossTalk. Sirija MIP akimis




Sirijos konfliktas tapo savotišku Vakarų MIP objektyvumo patikrinimo testu. Šis testas parodė neigiamą rezultatą. Tokia buvo programos dalyvių, kurie aptarė profesionalios žurnalistikos etikos problemas pasaulyje, išvados. Amerikos žurnalistai, jų nuomone, nepateikia maksimaliai patikimos, objektyvios ir pilnos informacijos. Jie aptarnauja valdančiųjų klasę ir nepaiso Amerikos žurnalistų garbės kodekso. Ekspertai perspėja: šalyje susiklostė oligarchinė sistema, kuri bando atimti iš amerikiečių galimybę realiai įtakoti politinį gyvenimą ir atitraukti visuomenės dėmesį nuo opiausių problemų.

Olandijos laisvės partijos lyderis Gertas Vildersas: Užrakinkime duris islamui




Gertas Vildersas portalui Breitbart papasakojo apie islamistų terorą prieš vietos gyventojus Olandijoje, apie savo partijos kovą už laisvę. Jis pasakė: „Olandijoje automobiliai buvo sunaikinti, namai sugriauti, buvo grasinama žmonėms. Olandai daugiau nesijaučia saugūs savo miestuose.“

Gertas Vildersas yra Olandijos parlamento narys ir Laisvės partijos lyderis (PVV). Populiariausios šiuo metu Olandijoje Laisvės partijos 2017 metų rinkimų platformoje, pavadintoje „De-Islamizacija“ rašoma: "Visos mečetės ir islamiškos mokyklos bus uždarytos, uždraustas Koranas".

PVV teigia, kad priešinsis šalies islamizacijos procesui, tam imsis įvairių priemonių, tarp jų uždarydama sienas, prieglobsčio prašytojų centrus, panaikindama visus leidimus gyventi šalyje asmenims ieškantiems prieglobsčio, uždrausdama atvykti migrantams iš islamiškų šalių ir drausdama musulmonėms moterims viešumoje dėvėti hidžabus. Vildersas tvirtina, kad šis žingsnis būtinas, kad pasipriešinti islamizacijai.

Kaip ir daugelyje Europos valstybių Olandijoje yra problema su piliečiais, išvykusiais kovoti už „Islamo valstybę“ į Siriją ir Iraką, kurie vėliau grįžta namo. PVV turi aiškią poziciją esamų ir buvusių „islamo valstybės“ teroristų atžvilgiu. Programoje sakoma, kad „Islamo valstybės“(IV) nariams nebus leista sugrįžti į Olandiją.

Manoma, kad PVV partija gali gauti 38 vietas 150 vietų Olandijos parlamente. Rugpjūtį Ipsos instituto atliktos apklausos rodė, kad partija gali laimėti 27 vietas. Šiuo metu partija turi 12 vietų Olandijos parlamente.

Vildersas jau senai pasisako už politinį partijų bloką, kuris neleis jokio politinio imigracinės politikos priėmimo Olandijos parlamente.

Rugpjūčio 27 dieną per Breitbart portalą Vildarsas pakvietė Europos ir Šiaurės Amerikos tautas į „Partriotinį pavasarį“.

Ši kartą Breitbart portalui Gertas Vildersas kiek plačiau papasakojo apie padėtį Olandijoje ir savo poziciją.

Vildersas paminėjo Olandijos miestą Maassluis. Jo žodžiais tai tik vienas iš daugelio olandų miestų ir rajonų „terorizuojamų Maroko ar Turkijos jaunimo gaujų. Kiti Schilderswijk, Oosterwei, Kanaleneiland, Zaandam, Helmond, ... nenuostabu, apklausa parodė, kad 43% iš olandų nori mažiau marokiečių imigrantų mūsų šalyje. Šie žmonės yra ne rasistai; jie yra padorūs žmonės, patriotai, kurie myli savo šalį ir nenori jos prarasti.“

Jis paminėjo tokį faktą: „Kada vietinė radijo stotis paėmė interviu pas išpuolių aukas ir nurodė kaltininkus kaip marokiečius, ji gavo anoniminį laišką: „Jūs rasistai! Ateis ir jūsų laikas! Aš nesirūpinsiu dėl jo, nes aš per senas. Tačiau mūsų vaikinai yra naujieji kariai“.

Vildersas pasakė: „Laisvė yra mūsų prigimtinė teisė. Bet jei mums nepavyks jos apginti, mes būtinai ją prarasime. Ir, deja, tai yra būtent tai, kas vyksta šiandien. Juodoji 2016 džichado vasara, su teroro išpuoliais visame laisvajame pasaulyje, mus moko, kad laisvės priešai jau yra tarp mūsų. Valdančiosios elitos visame Vakarų pasaulyje priėmė milijonus žmonių į mūsų šalis nereikalaudamos, kad jie asimiliuotųsi. Daugelis iš šių imigrantų įsigijo mūsų pilietybę. Tačiau kai kuriems bendrai nusispjauti ant mūsų šalies. Jie nemyli jos. Jie negerbia jos. Taip pat jie negerbia mūsų ir mūsų vertybių. Jie turi mūsų pasus, bet jie nepriklauso mums. Jie spjaudo ant mūsų tapatybės ir elgiasi kaip užkariautojai. Tai ypač pasakytina apie imigrantų iš islamo šalių. Tai nestebina. Islamas yra totalitarinė ideologija, siekianti nustatyti tironiško valdžią ne musulmonams. Islamas įsako savo pasekėjams, kad visos tautos paklustų islamo šariato teisei, esant reikalui, per smurto ir teroro naudojimą.“

Vildersas papasakojo, kad parlamente vyko svarbi diskusija, buvo aptariama šalies ateitis. Jos metu Vildersas pasakė, kad Olandija "neturės jokios ateities, jeigu mes nedeislamizuosime Olandijos. Mūsų laikas yra laikas imtis veiksmų. Islamas yra egzistencinė grėsmė mūsų išlikimui kaip laisvos tautos. Tai pažeidžia visus pagrindinius principus ir laisves, mūsų Konstituciją. Tai diskriminacija ne musulmonų, kurie neturi teisės pagal Islamo šariato teisę. Tai diskriminuoja moteris, kurios pagal Koraną vertos tik pusės vyro. Nėra religijos laisvės pagal islamą. Apostatai nusipelno mirties bausmės, Koranas sako musulmonams, kad žydai yra kiaulės ir beždžionės, ir krikščionys turi paklusti arba mirti. Islamas nepripažįsta žodžio laisvės. Alacho ir Mahomedo kritika yra baudžiama mirties bausme. Nėra teisės į asmens neliečiamybę. Islamas palaiko žiaurias fizines bausmes, tokias kaip plakimas, amputacija, užmėtymą akmenimis, galvos nupjovimą. Nėra teisės gyventi taikiai ir oriai. Islamas įsako kariauti, kol visas pasaulis nepaklus Alachui.“

Parlamentaras pasakė: „Kai kas, atrodo, mano, kad duodami laisvę laisvės priešams, mes įrodysime, kad mes pasisakome už laisvę. Yra priešingai. Atsisakydami apibrėžti mūsų tolerancijos ribas, mes atiduodame mūsų laisvę. Jei mes ir toliau išliksime naivūs, mes prarasime viską.

Atimdami galimybę islamui sunaikinti laisvę, mes nepažeidžiame laisvės; mes išsaugome ją. Mes negalime paversti laisvę gyvate, kuri praryja savo uodegą. Laivė reikalauja demokratijos pasiruošusios ją ginti. Mums reikia politinės laisvės darbotvarkės. Ji atrodo taip.

Turime baigti visą imigraciją iš islamo šalių. Jau yra daugiau nei pakankamai islamo mūsų šalyse. Eurostatas, Europos Sąjungos statistikos tarnyba, tikisi 77 mln. imigrantų į Europą per ateinančius pusę amžiaus. Dauguma jų yra musulmonai. Jeigu mes jų nesustabdysime, tai mes susidursime su katastrofa. Mes busime kolonizuoti ir islamizuoti. Mes nustosime egzistuoti. Jau dabar matome, kokios pavojingos santykinai mažos grupės. Tyrimai Amsterdamo universiteto parodė, kad 11% iš Olandijos musulmonų yra paruošti naudoti smurtą vardan islamo. Tai yra daugiau nei 100.000 žmonių. Kuo daugiau Islamo mes gauname, tuo labiau pavojinga ir mažiau laisva tampa mūsų visuomenė. Išlaikykime mūsų šalis saugiomis ir užrakinkime duris islamui.

Taip pat turime skatinti savanorišką remigraciją tų, kurie jau yra čia. Ir tų, kurie pasiliks, turi priimti mūsų vertybes; jie turi asimiliuotis ir integruotis.

Tai nėra ekstremizmas reikalauti, kad musulmonai, kurie nori gyventi tarp mūsų, turi atsisakyti neapykantos doktrinos ir islamo tekstų ir laikytis mūsų įstatymų. Jei jie daro nusikaltimus, veikia prieš mūsų įstatymus, taiko šariato teisę, arba vykdo džihadą, mes turime juos išsiųsti. Mano partija nori pašalinti visus nusikaltėlius su dviguba pilietybe ir atimti Olandijos pilietybę ir išsiųsti juos į jų kitos pilietybės šalį.

Šios priemonės yra dalis mūsų deislamizacijos planų ir buvo mūsų partijos platforma daugiau kaip dešimt metų.

Mane jau tempia į teismą už tai, kad paklausiau partijos narių susitinkime, ar jie nori daugiau ar mažiau marokiečių Olandijoje. 65% Olandijos marokiečių buvo įtariami nusikalstama veikla. Jie yra šešis kartus dažniau įtariami smurtiniais nusikaltimais, negu vietiniai olandai ir 22 kartus dažniau dalyvauja gatvės apiplėšimuose.

Jie taip pat sudaro beveik 80% Olandijos džichadistų keliaujančių kovoti Sirijoje. Tiktai praeitą savaitę Olandijos marokietis buvo suimtas Roterdame už tiekimą Prancūzijos džihadistams Kalashnikovo ir sprogmenų. Vis dėlto, pasak prokuroro, prašymas olandų rinkėjų, ar jie nori daugiau ar mažiau marokiečiai Nyderlanduose yra kriminalinis nusikaltimas.

Bet nepriklausomai nuo teismo proceso baigties, aš nenustosiu kalbėti. Nei vienas teisėjas neprivers mane nutilti. Ir net džihadistams to nepavyks padaryti. Jau dvylika metų, aš jau esu mirtininkų sąraše kelių islamo teroristinių organizacijų, nuo "al-Qaeda", iki IS ir Talibano. Aš esu saugomas 24/7 policijos. Aš gyvenu namuose, mane vežioja šarvuotu automobiliu, nešiojų neperšaunamą liemenę viešai, ir turiu stoti prieš teismą buvusiuose bunkeriuose. Bet aš niekada neužsičiaupsiu.
Kuo labiau jie tai bando padaryti, tuo garsiau aš kalbėsiu.

Atėjo laikas pakelti savo balsus. Tegul jie skamba kaip griaustinis: Laisvė turi savo kainą. Išnykimas ne išeitis!  Laisvė ar islamas. Vidurio nėra“, - paskė Gertas Vildersas portalui Breitbart.

Olandijos laisvės partijos partnerėmis Europos Sąjungoje, pasisakančiomis prieš Europos islamizaciją ir beprotišką imigracijos politiką, yra Austrijos laisvės partija, kurios kandidatas į prezidento postą Norbertas Hoferis pagal apklausas pirmauja spalio 2 dieną vyksiančiuose prezidento rinkimuose, Alternatyva Vokietijai, kuri yra 3 pagal dydį partija Vokietijoje, ir Marin la Pen Nacionalinis frontas Prancūzijoje, kuri turi visus šansus kitais metai tapti Prancūzijos prezidente.

„Patriotinio pavasario“ dalyvėmis reikia laikyti ir keturias Višegrado grupės valstybes, pasisakančias prieš beprotišką Angelos Merkel migrantų kvietimo  ir jų priverstinio paskirstymo politiką.

Net ir Vokietijoje Merkel valdančiosios koalicijos partneriai ima atgauti sveiką protą. 

Bavarijos finansų ministras Markus Söder (CSU) pareikalavo per tris ateinančius metus iš Vokietijos išsiųsti pusę milijono pabėgėlių. Jis pasakė, kad „prie visų norų nepavyks integruoti tiek daug visiškai skirtingos kultūros žmonių“. Jo žodžiais, Irake ir Afganistane pilietinis karas vyksta ne visoje šių valstybių teritorijoje ir žmonių gyvybei niekas negresia. Pilietinis karas Sirijoje truks irgi ne amžinai, pasakė politikas.




2016-09-29

Klintonai ir Volstritas



Valentinas Katasonovas

Apie Klintonų šeimos ryšius su bankininkais žinoma jau senai – dar nuo tų laikų, kada Bilas Klintonas dalyvavo prezidento rinkimuose 1990 -jų metų pradžioje. O patys ryšiai ėmė megztis nuo 1970 metų pradžios, kada Bilas užėmė Arkanzaso valstijos gubernatoriaus kėdę.

Klintonai ir Goldman Sachs: ilgo romano pradžia

Klintonų šeimos romanas su Volstrito bankais prasidėjo 1985 metais, kada Goldman Sachs pastebėjo jauną Arkanzaso valstijos gubernatorių. 1991 metais Niujorke įvyko Bilo Klintono susitikimas su Goldman Sachs bendrapirmininku Robertu Rubini. Tada bankininkas galutinai ir apsisprendė remti Klintoną prezidentinėje kompanijoje. Sprendimas buvo paremtas gera finansine parama – kaip oficialia, taip ir ta, kuri prieštaravo Amerikos įstatymams. Įtakingas Rubini nukreipė Bilo palaikymui ne tiktai Goldman Sachs pinigus, jis taip pat organizavo finansinę paramą kitų Volstrito bankų – Leman Brothers ir Sitibank. Tapęs prezidentu, Bilas greitai gražino savo geradėjui skolą, įvykdęs visus pageidavimus, kuriuos Rubini išsakė per atmintiną susitikimą 1991 metais. Bilas atsidėkojo Rubini netgi su kaupu, paskirdamas jį JAV finansų ministru ir pavadinęs „iškiliausiu finansų ministru nuo Aleksandro Homiltono laikų“. Kalba, kad Rubini šiame poste sugebėjo uždirbti milžiniškus pinigus sau asmeniškai, Goldman Sachs, o taip pat Sitibankui, kur Rubini migravo iš finansų ministro posto.

Šeimos verslas

Kada Bilas jau buvo prezidentu, virš jo nuolatos kabojo demaskavimo damoklo kardas, surištas su nešvariomis finansinėmis operacijomis ir „ypatingais“ Klintonų šeimos ryšiais su bankininkais“. Bandė netgi išrutulioti Bilo istoriją su neteisėtomis operacijomis su nekilnojamu turtu  Arkansase aštuntame dešimtmetyje, kur jam padėjo Hilari. Bet galiausiai politiniai oponentai prieš Bilą išbandė kitą kortą – Baltųjų rūmų šeimininko ryšius su Monika Levinski. Prezidento žmonai jo ryšiai su Monika buvo žymiai mažesnis blogis, negu atskleisti Bilo ryšiai su bankininkais.

Bilui išėjus iš Baltųjų rūmų 2001 metais Klintonų šeima tęsė savo mėgiamą užsiėmimą – darė pinigus naudodama įvairius abejotinus būdus. Pas Hilari Klinton, nuo to momento, kai ji stojo į kovą dėl JAV prezidento posto, susikaupė didelis nuodėmių sąrašas. Ir ne tiktai tų, kurios atsirado jai būnant valstybės sekretorės poste, bet ir tų, kurios tempiasi jai iš paskos senai. Pirmoje vietoje šiame ilgame sąraše – „ypatingi ryšiai“ su Volstrito bankais, kuriuos, kaip žinoma, Amerikoje mažai kas myli.

„Pasaulinio lygio melagė“

Donaldas Trampas sistemingai suduoda smūgius į šią pažeidžiamą Demokratų partijos kandidato tašką. Taip, praeitą vasarą Trampas pareiškė, kad Hilari Klinton yra „pasaulinio lygio melagė“, turėdamas omenyje, kad ji išsisukinėja nuo tiesioginių klausimų dėl jos daugiamilijoninių pajamų ir jos priešrinkiminės kompanijos pagrindinių sponsorių.

Respublikonų kandidatas taip pat pareiškė, kad Klinton, galimai, labiausiai korumpuota iš kandidatų į JAV prezidentus istorijoje. Dama linkusi tylėti, todėl Trampas atsako į nemalonius klausimus už ją.
Rinkimų kompanijos išvakarėse ji uždirbo už savo pasirodymus pas Volstrito bankininkus 21,6
milijonus dolerių (šį uždarbį ji vadina „honorarais“). Sąrašas bankų, kurie panorėjo išklausyti „paskaitų kursą“? Prašom: Goldman Sachs, Deutsche Bank, Morgan Stanley, Bank of America ir UBS. Ir tai neskaitant honorarų 4,1 milijonų dolerių, kuriuos madam gavo, pasirodydama bankams 2013 metais, kada, palikusi valstybės sekretorės postą, ji dalinosi savo užsienio politikos patirtimi.

„Švietėjiška veikla“ - Klintonų šeimos hobis. Trampas priminė, kad ši šeimyninė pora dar 2001 metais uždirbo 153 milijonus pasirodydama įvairiose auditorijose. Jų klausytojais ir „gerbėjais“ buvo stambių korporacijų ir bankų vadovai, o taip pat vadovai vedančių lobistinių kontorų. Tiesa, tada šeimyniniame tendeme pagridiniu buvo Bilas, tik nesenai apleidęs Baltuosius rūmus, o Hilari sekiojo iš paskos.

Kaip Klintonai užsiima labdara

Svarbiu Klintonų šeimos instrumentu yra Klintonų fondas, deklaruojamas kaip labdaros. Faktiškai tai šeimos verslo struktūra. Fondo įplaukos ir išlaidos atrodo labai neskaidriai, bet jeigu pažiūrėti į išlaidas, kurios bet kuriame labdaros fonde yra skaidresnės, negu „įplaukos“, tai pasirodo, kad 2013 metais pagrindinei veiklai (labdaros veiklai) teko viso 10% fondo išlaidų, likusios – taip vadinamos administravimo sąnaudos. Čia, kaip sako, komentarai nereikalingi.
Jeigu kalbėti apie įplaukas į Klintonų fondą, tai čia ištisai anoniminiai aukotojai, kurie darė pinigų perlaidas per partnerinę kanadiečių struktūrą Clinton Giustra Enterprise Partnership (CGEP). MIP gavo informaciją apie daugiau negu 1100 užsienio donorų, kurie nebuvo užfiksuoti fondo ataskaitose. Klintonų fondo viceprezidentė Mora Peli pareiškė, kad aukotojų pavardės nebuvo atskleistos, nes CGEP yra reguliuojamas Kanados įstatymų, kurie draudžia skelbti informaciją apie aukotojus be jų sutikimo. O juk Klintonų fondas privalėjo arba priversti anoniminius aukotojus tai pasiviešinti, arba atsisakyti nuo aukojimo, nes amerikiečių įstatymai reikalauja paviešinti „donorų“ vardus. Akivaizdus grubiausias Jungtinių Valstijų įstatymų pažeidimas.

Klintonų Fondo vykdomas pinigų įsiurbimas nenutrūko net tada, kada Hilari užėmė valstybės sekretorės postą. Ji, tiesa, pareiškė, kad tuo metu fondas nepriiminės aukų iš vyriausybių (tiesioginis interesų konfliktas). Tačiau nuo privačių aukų jie neatsisakė. Per šį periodą, kurio metu Hilari vadovavo JAV valstybės departamentui (2009-2013 metais), Klintonų Fondas gavo, įvairiais vertinimais, nuo 34 iki 68 milijonų dolerių iš dešimties užsienio piliečių arba jiems priklausančių fondų ir kompanijų. Be to tiesiogiai pervesta 60 milijonų dolerių projektų finansavimui, kuriuos remia fondas. Kažkodėl Barakas Obama, jo patarėjai ir jo administracijos nariai neįžvelgė tokioje praktikoje „interesų konflikto“.

Bestseleris „Klintonų pinigai“

Visa tai ir daug ko kito galima sužinoti iš JAV tapusios bestseleriu Peter Schweizer knygos „Clinton Cash: The Untold Story of How and Why Foreign Governments and Businesses Helped Make Bill and Hillary Rich“.

Knyga-tyrimas „Klintonų pinigai“ pasirodė 2015 metais. Autorius paskaičiavo, kad per 2001-2015 metų periodą šeimos verslas (visų pirma, tai Klintonų fondas) atnešė sutuoktiniams 230 milijonų dolerių gryno pelno. Knyga užėmė aukščiausiąją New York Times reitingų poziciją. Pagal šią knygą buvo nufilmuotas filmas. Be to, MIP šios priešrinkiminės kompanijos metu reguliariai publikuoja atskiras ištraukas iš šio P.Šveicerio tyrimo. Galima neabejoti, kad Donaldas Trampas žino šios knygos turinį nuo pradžios iki pabaigos. Atskirus skaičius ir faktus iš šio šaltinio jis savo pasirodymuose naudoja, bet pagrindinį smūgį, matomai, suduos priartėjus rinkimams.

Piterio Šveicerio knygoje Volstrito bankai figūruoja, bet jie nėra autoriaus dėmesio centre. Be to pasirodė nauji faktai, nušviečiantys Hilari santykius su bankininkais. Taip, 2013 metais Hilari už tris susitikimus su Goldman Sachs vadovybe gavo 675 tūkstančius dolerių (225 tūkstančius dolerių už valandos paskaitą). Klinto oponentai ėmė reikalauti pateikti stenogramas arba vaizdo įrašus pasisakymų kaip dokumentinius patvirtinimus gautų pinigų teisėtumo. Jokių patvirtinimų nėra lyg šiol.

Tada Donaldas Trampas ir pareiškė, kad Hilari -Volstrito statytinė skirtingai nei jis, Trampas, kuris priešrinkiminę kompaniją apmoka ir nuosavos kišenės. The Wall Street Journal ir kitų periodinių leidinių puslapiuose publikuojami kandidatų paramos vertinimai. Taip, 2016 metų kovą pervedimai iš Volstrito Hilari Klinton kompanijai buvo 53%. Donaldo Trampo dalis neviršijo 1%.  Kandidatas nuo Respublikonų partijos daro išvadą: Hilari, jeigu ji taps prezidente, nelies bankininkų: „Hilari niekad nereformuos Volstrito!“ — parašė Trampas Tviteryje.

Bankų klausimas Trampo – Klintono dvikovoje

Trampas, kaip žinoma, viešai pažadėjo, kad, atėjęs į Baltuosius namus, jis organizuos pilną JAV Federalinės rezervų sistemos auditą. To nebuvo nuo FRS įkūrimo. Buvo, tiesa, dalinis auditas, kurio tikslas buvo išaiškinti, kam, kiek ir kokiomis sąlygomis išdalino pinigus Federalinis rezervas 2007-2009 metų finansinės krizės metu. Kada 2010 metais pagal dalinį auditą buvo paskelbta ataskaita, paaiškėjo, kad Federalinis rezervas išdalino 16 trilijonų dolerių beveik nemokamų kreditų. Pagrindiniais gavėjais buvo svarbiausi FRS akcininkai, tarp kurių pirmoje vietoje Volstrito bankai.
Prezidentas Obama atėjo į Baltuosius rūmus ant visuotinės nepasitenkinimo bankais bangos. Dar būdamas kandidatu į prezidentus, jis žadėjo, kad įves tvarką bankų sistemoje. Juk būtent ji tapo priežastimi finansinės krizės, išimdama savo gelbėjimui pinigus iš biudžeto. Reikia pažymėti Obamos nuopelnus: tapęs prezidentu, jis pasiekė, kad JAV Kongresas priimtų įstatymą, žinomą kaip „Doddo – Franko aktas“. Su to įstatymo pagalba buvo manoma reformuoti JAV bankų sistemą, bet reforma užstrigo, bankininkų godumas nugalėjo, bankai tęsė savo, ir šiandien Amerika yra ant naujos krizės ribos.

Ką šiuo klausimu kalba Trampas, kritika iš Hilari Klintos pusės atrodo labai silpna. Žodžiai apie tai, kad bet kurio JAV banko-giganto bankrotas gali išprovokuoti krizę visos JAV bankų sistemos, amerikiečiai jau girdėjo daug kartų. „Volstrito statytinė“ ir pati supranta, kad jei reikalingas kažkoks kitas ėjimas.

Wells Fargo, arba veidmainystės istorija

Ir štai nesenai, kaip jai atrodė, ji atrado tokį ėjimą. Kalba eina apie tai, kad amerikietiški bankai mašiškai ėmė apgaudinėti savo klientus. Ne VIP-klientus su milijoninėmis ir milijardinėmis sąskaitomis, o eilinius amerikiečius. Šią apgavystę galima kvalifikuoti kaip smulkią žulikystę.

Istorija surišta su banku Wells Fargo – stambiausiu pagal kapitalizacijos rodiklį Volstrite. Los Andželo prokuratūra ir Komercinių bankų veiklos reguliavimo komisija išaiškino rimtus pažeidimus šio banko veikloje. Paaiškėjo, kad banko darbuotojai nuo 2011 metų gegužės iki 2015 metų birželio atidarė ir apiformino be klientų žinios virš 2 milijonų sąskaitų ir kreditinių kortelių. Šių sąskaitų aptarnavimas reikalavo komisinių apmokėjimo, tuo tikslu patyliukais lėšos buvo nuimamos iš kitų klientų sąskaitų, kuriose buvo pinigų. Kitais žodžiais, klientus po truputį apvaginėjo.

Bendra neteisėtai nuimtų iš sąskaitų suma lyginant su milijardiniais banko pelnais atrodė juokingai maža – 2-3 milijonai dolerių. Banko darbuotojai tai darė spaudžiant vadovybei, kuri stengėsi padidinti klientų skaičių. Machinacijos pagerindavo atskaitomybę ir buvo pagrindu priskaičiuoti darbuotojams premijas. Bendrai, banali istorija. Nepaisant to, valdžia nutarė dėl to sukelti triukšmą, pademonstruodama, kad jie kovoja su tautos nemėgstamų bankininkų „savivale“. Nesenai tyrimas buvo baigtas, valdžia pareikalavo Wells Fargo išmokėti 185 milijonus dolerių baudos. O bankas, nelaukdamas verdikto, atleido įtariamus darbuotojus – daugiau negu 5 tūkstančius žmonių. Tyrimo bėgyje paaiškėjo, kad panašūs reikalai vyksta ir kituose bankuose, jie jau įvardinti:Bank of America, Citizens Bank, PNC, SunTrust и Fifth Third. Bankų darbuotojai gudrumu įtikina klientus atidaryti didelį sąskaitų skaičių ir apiforminti kreditines ir debetines korteles.

Iš šios istorijos ir nutarė užsidirbti Hilari. Ji prisijungė prie banko Wells Fargo kritikos ir netgi kreipėsi į tautą su atviru laišku, kuriame apkaltino neturinčius principų bankininkus ir žadėjo sugriežtinti kontolę Volstrito palūkininkams po to, kai taps Baltųjų rūmų šeimininke. Šleikštulį keliantys žurnalistai, tačiau, apkaltino neprincipingumu pačią Hilari. Reikalas tame, kad prieš skandalą su Wells Fargo banku Klintonų fondas gavo iš Wells Fargo Foundation (šio banko sukurtas fondas) paaukojimą. Įvairiais duomenimis, nuo 100 iki 250 tūkstančių dolerių. Be to, dar 2011 metais Wells Fargo „pamalonino“ Bilą Klintoną išmokėdamas jam „honorarą“ 200 tūkstančius dolerių už vieną pasisakymą banko vadovams.

Klintonų šeimos ryšiai su bankininkais matomi ir tame, kad pagrindinis Wells Fargo akcininkas  Warren Buffett (jam prilauso 10% banko akcijų) aktyviai palaiko Hilari prezidentinėse lenktynėse. Taip kad Hilari išpuoliai prieš Wells Fargo – vien spektaklis. „Tai klasikinis Hilari Klinton elgesio pavyzdys, – kalba organizacijos America Rising direktorius ryšiams su visuomene Jeff Bechdel, – viešai kritikuoti kompaniją, iš to gauti politinius dividendus, tada kai jos vardo fondas patyliukais gauna šimtus tūkstančių dolerių iš tos pačios kompanijos. Jeigu savo laiške Klintos būtų nuoširdi, tai ji turėjo prisegti prie jo čekį su suma, gauta Klintonų fondo iš kompanijos, kuria Hilari taip veidmainingai skundžiasi“.


Vertė Algimantas Lebionka




2016-09-28

Šiandien Kinija švenčia Konfucijaus gimtadienį. Konfucionizmo pagrindai.


Laba diena. Jūs žiūrite programą „Dugino direktyva“. Šiandien Kinijoje pažymima Konfucijaus gimimo diena.

Tai, kad Kinija – atskira civilizacija, pas nieką nesukelia abejonių. Ir kada reikia ją kažkaip apibūdinti, parodyti mastą poveikio šios civilizacijos į kaimynines su kiniečiais tautas – japonus, vietnamiečius, tajus ir taip toliau, dažnai tiesiog kalbama apie konfucionistinę civilizaciją. Tuo išsakomas Konfucijaus figūros mastas – senovės išminčiaus, kuris padėjo pamatus visos civilizacijos, pavadintos jo vardu.

Jeigu mes norime suprasti, kas yra Kinija ir kas tokie kiniečiai, būtina atidžiau pažvelgti į Konfucijų ir jo mokymą. Juk jis nulėmė visą Kinijos istoriją senovėje, bet gyvas iki šiol.

Konfucijaus mokymą galima suvesti į penkis punktus arba etines tiesas. Jos išreiškiamos gana paprasta formule, sudaryta iš penkių hieroglifų. Žen I Li Čži Sin. Bet jų iššifravimui paskirta šimtai didžiulių traktatų, kuriuos kiniečiai vis gausina ir gausina iki pat šių laikų. Toks yra gylis Konfucijaus formulės: Žen I Li Čži Sin. O iš pirmo žvilgsnio trumai ir aiškiai.

„Žen“ - tai žmogus. Juo viskas prasideda ir juo viskas pasibaigia. Žodis „Žen“ Konfucionistinėje etikoje reiškia kvietimą: „Būk žmogumi!“ ir netgi “tapk žmogumi!”. Tai pagrindinis principas alfa ir omega.

Žen reiškia, kad žmogus - yra vertybė ir užduotis.

Mes gimstame ne visai žmogumi, mes tik žmogaus galimybė. Kad tapti žmogumi reikia labai labai daug dirbti. Visą gyvenimą. Reikia mokytis išminties ir meilės, valios ir susilaikymo. Ir kuo mažiau mumyse individualaus, tuo daugiau mumyse žmogiško. Individas tai paklaida, tai nukrypimas nuo žmogaus. Tik tobulas žmogus yra žmogus iš tikrųjų, kiti – tik kelias į jį. O tobulas žmogus – išminčius. Todėl „Žen“ galima interpretuoti taip: tapk išminčiumi! Mastyk, mokykis, siek, tobulinkis. Ir gali būti, kada nors ir pasieksi Žen.

Dabat „I“. I – tai Žen iššifravimas. „I“ - tai elgesio teisingumas. Tai reiškia, kad reikia sekti tiesa, o ne savais interesais. Ir jeigu yra prieštaravimas tarp visuotinio gėrio ir asmeninių tikslų, teisingas žmogus iš karto ir išimtinai pasirenka visuotinį gėrį, o save aukoja. Tada jis laikosi logika „I“. I nuostabu.

Toliau eina „Li“. Tai reiškia papročius, ritualą, tradiciją. Viskas gyvenime yra ne kas kita kaip ritualas. Kiekvienas žmogaus gestas – simbolis. Jis pagrįstas mėgžiojimu herojų ir protėvių. Maldos ir kasdieniniai reikalai, aukojimas šventyklose ir profesinė veikla, turi būti „Li“ - ritualu.

Ritualas visada neindividualus: jį vykdė iki mūsų ir vykdys po mūsų. Mes patys tiktai momentas, tiktai tarpelis tradicijų grandinėlėje. Tegul ji nenutrūksta ties mumis. Taip kalbėjo Konfucijus.

Bet išreiškė jis vienu skiemeniu „Li“. Iš tikrųjų trumpai ir iš esmės.

Dabar „Dži“. Tai iššifruojama taip: stenkis kuo daugiau galvoti. Kuo daugiau pagalvosi, tuo mažiau teks daryti. Mintis duota žmogui tam, kad jis nebūtų asilu. Nėra nieko vertingiau už išmintį.

Tai reiškia, mokytis reikia visą gyvenimą. Todėl kinų valdininkai laikydavo egzaminus iki pačios mirties, net būdami gilūs senoliai mokėsi.

Be to nebuvo galima užimti jokio posto valstybėje. Be „Dži“ niekur.

Kad mums taip! Kiek mes išvengtume problemų, jeigu pas mus valdininkai būtų su „Dži“, o ne taip kaip visada...

Ir pagaliau „Sin“. Tai reiškia būk nuoširdus, atviras, geranoriškas. Atlikdamas, stenkis dvasia susilieti su juo. Neveidmainiauk. Geriau padaryti daug neapmokėto gero, negu griežtai matuoti padarytą tau. Neblogai būti dėkingu, bet dar geriau duoti ir nelaukti atsakomojo apdovanojimo. Duok ir nereikalauk nieko atgal. Pačiam gi bus geriau. Bendrai beveik krikščioniška dorovė tas „Sin“.

Štai taip kalbėjo Konfucijus, ir penki jo pasakyti skiemenys nulėmė kiniečių identitetą dviem su puse tūkstantmečio.

Atrodytų - kaip viskas paprasta. O jūs pamėginkite taip elgtis ir suprasite kokia gyli ir nuostabi, bet tuo pačiu metu kokia sunki ir paradoksali ši konfucionistinė kinų išmintis.



Vokietijos federalinė vyriausybė ruošia Deutsche Banko gelbėjimo planą


Die Zeit pranešė, kad nepaisant VFR vyriausybės išplatinto pranešimo, kad ji nesiruošia gelbėti Dutsche Banko, iš tikrųjų toks gelbėjimo planas yra ruošiamas. Žinant DB svarbą Vokietijos ekonomikai, tai daugiau negu logiška, nes šio banko bankrotas sukeltų Vokietijos ir visos ES finansų krizę.

Die Zeit turimais duomenimis tokiai „ypatingai situacijai“ ruošiasi Federalinė vyriausybė ir kontrolės organai. Šiai pačiai stambiausiai Vokietijos finansų organizacijai gali būti skirta ir valstybės pagalba. Tokiai pagalbos bankui operacijai ruošiasi Berlyno, Briuselio ir Frankfurto valdininkai, nepaisant anksčiau pasirodžiusių paneigimų. Pagalbą numatoma suteikti tuo atveju, jeigu bankui bus reikalingas papildamas kapitalas, o jo nepavyks pasiskolinti rinkose.


Kunilingas politikoje


Lietuvos MIP prieš Seimo rinkimus staiga susidomėjo kunilingu. Manau, kad neatsitiktinai. Nes šis lytinės aistros kiek nukrypęs tenkinimo būdas artimas politiniams procesams.
Mano biologinės žinios leidžia manyti, kad kunilingas yra tiesiog atavizmas, mūsų rūšies evoliucijos atgarsis, biologinių protėvių elgesio atkartojimas.

Štai mūsų keturkojis domestikuotas draugas Canis lupus, jis rujos metu nieko daugiau ir neveikia, kaip užsiiminėja kunilingu.

Kai žmonės ima burtis į bandas, pavyzdžiui partijas, kokiems nors rinkimams artėjant, šis protėvių instinktas ypač pasireiškia, kaip politinis kunilingas – labai plačiai paplitęs reiškinys.

Štai vokiečiai, patys niekaip nesupranta, kodėl iš 80 milijonų gyventojų jie nesugeba išsirinkti nieko protingesnio, kaip šita „kvaila komunistinė Štazi karvė.“ Ar galima tai kaip nors paaiškinti? Tik rujos instinktu ir kunilingu!

Arba štai įvykiai už Atlanto. Kas nepraradęs sveiką protą rinktų į tokį aukštą postą ligotą bobutę, sergančią, gydytojų nuomone, Alchaimerio liga, susidirbusią su šeimos fondu, elektroniniais laiškais ir t.t. Juk tai absoliutus kunilingas, masinis, visai be proto, tik kažkokiais instinktais paaiškinamas.

Arba kiek artimesnis pavyzdys. Kaip paaiškinti, kad ne pati kvailiausia tauta Europoje pakęstu valdžioje kunilingą, po dujų geldos aferos, po kelių bankų išvogimo, po visiško žmonių apvogimo ir nuskurdinimo, po milijono gyventojų išvarymo iš Tėvynės? Juk to niekaip sveiku protu paaiškinti neįmanoma, vien instinktais, vien masiniu politiniu kunilingu.

Sirijos kariuomenė išvadavo iš teroristų Alepo miesto Al-Farafira kvartalą (video)


Pirmą kartą vyriausybinės pajėgoms pavyko pastūmėti frontą Alepo mieste. Kariuomenė išvalė nuo teroristų daugiau negu pusę senamiesčio kvartalo Al-Farafira. Traukdamiesi, teroristai paliko šaudmenis ir ginklus, įskaitant stambaus kalibro kulkosvaidžius.  



2016-09-27

Deutsche Bank ant bankroto slenksčio


Vokietijos vyriausybė neteiks valstybės pagalbos didžiausiam šalies bankui - Deutsche Bank. Apie tai pirmadienį pranešė oficialus VFR vyriausybės atstovas Steffen Seibert. JAV finansų ministerija siekia gauti iš Deutsche Bank (DB) 12,5 eurų baudų už abejotinas operacijas su hipotekos kreditais. Būtent jie amerikiečių nuomone sukėlė krizę JAV nekilnojamo turto rinkose 2008 metais.

Dėl šių reikalavimų DB prarado 6,4 procentus akcijų vertės ir jų kaina dabar nukrito iki 10,7 eurų už akiją prekybos akcijomis sistemoje Xetra.

Nauji gandai sukėlė Deutsche Bank sunkumus, rašoma Suddeutsche Zeitung. Per metus DB akcijos prarado 60 procentus savo vertė. Prieš metus DB akcijos kainavo 28 eurus, o iki 2008 metų krizės jos kainavo 100 eurų. Šis DB akcijų nuvertėjimas rodo, kad bankas prarado akcininkų pasitikėjimą, pinigai bėga iš banko. 

Prieš dešimtmetį „Financial Times“ apžvalgose DB įeidavo į pačių didžiausių pasaulio įmonių sąrašo pirmąjį dvidešimtuką. Dabar DB biržoje kainuoja vos 14,6 milijardus eurų, kas yra mažiau negu 1/10 amerikiečių banko JPMorgan kainos. Vokietijos vyriausybė kol kas nežada paremti DB. Bet vargu ar galės jo neparemti. Didžiausio Vokietijos banko Deutsche Bank bankroto atveju prasidėtų Visos Vokietijos ir visos ES krizė.

Angelos Merkel valdymo dešimtmetis (kanclerė nuo 2005 metų) praėjo tragiškai šiai valstybei.

Dėl branduolinės energetikos sunaikinimo šalis patyrė šimtamilijardinius nuostolių, automobilių gamybos flagmanas VW šiemet apdovanotas Šniobelio premija už sukčiavimą, šalyje 2 milijonai vakansijų pramonės įmonėse ir 6 milijonai funkcionaliai neraštingų bedarbių, kurių gretas kiekvienais metais papildo per milijoną ekonominių migrantų („pabėgėlių“) iš trečiųjų šalių, kuriems ši neadekvati moteris, pažeisdama valstybės įstatymus, atvėrė sienas. Atvykėlių dykaduonių išlaikymas Vokietijai per metus kainuoja dešimtis milijardų eurų iš mokesčių mokėtojų kišenės, tuo tarpu kas trečia Vokietijos savivaldybė yra prasiskolinusi, o 20 procentų etninių vokiečių gyvena žemiau skurdo ribos.



„Nugalėtam priešininkui matant prievartauti jo moteris — tai ir yra laimė“


Protoierėjus Andrejus Tkačiovas

Žvelgiant europiečio akimis, migrantai iš musulmoniškų šalių — tai nelaimingi žmonės, kurie turi būti jiems, europiečiams, iki mirties dėkingi už leidimą gyventi tokiame sename ir tokiame išlaižytame pasaulyje. O štai musulmonų-migrantų požiūriu, europiečiai — tai didžiąja dalimi bedieviai, nesuprantama kodėl besinaudojantys neregėtomis buitinėmis gėrybėmis.
Požiūrių neatitikimas labai rimtas. Vieni: „Mes pasigailėjome jūsų ir jūs turite būti dėkingi“. O anie (bent jau daugelis): „Mes jūsų nekenčiame ir esame įsitikinę, kad tokie, kaip jūs, neturi gyventi“. Iš čia kirviai, mačetės, bombos, automatai ir pasiutęs sunkvežimis. Asimiliacijos nebus, reikia pasakyti sąžiningai. Bus karas (kuris jau vyksta). Bus tas neišvengiamas cheminis šnypštimas ir atmetimas, kuris vyksta vandeniui susitikus su rūgštimis.

Iš vienos pusės, iš europinių aborigenų pusės, tai bus karas už beformes ir negyvibingas liberalizmo vertybes, beskones, kaip kiaušinio baltymas (tolerancija, genderis, laisvės šmėkla). O iš kitos — konkretus karas apibrėžtos religinės idėjos nešėjų už savo pasaulėžiūros pergalę (Dievas leido — Dievas uždraudė. Viskas!). Ir, tarp kitko, šis šiandieninis reiškinys turi labai ryškia Biblijinę analogiją.

Prie Juozapo žydai įžengė į Egiptą kaip didelė piemenų šeimą, kuri gelbėjosi nuo bado. Per kelis šimtmečius, jie išsiplėtė iki didelės tautos, jau nebeganančios bandas, bet pavergtos ir dirbančios statybose. (Atkreipkite dėmesį į etninę sudėtį Maskvos statybininkų ir pažymėkite dar vieną panašumą) Tada buvo Išėjimas ir kelionė, kurios metu žydai nebuvo nei aviganiais, nei statybininkais. Jie buvo keliautojais ir kariais. Išėję iš Egipto, jie mirė už bausmę dėl jų priešgyniavimo, ar tai dėl natūralių priežasčių. Gimė nauji žmonės vietoj išėjusių. Jie turėjo ateiti į Kanaaną.

Žmonės, Jėzaus Navino valdymo metu užėmę pažadėtąją žemę, buvo atplėšti nuo kultūrinės kūrybos ir sėslaus gyvenimo. Jie nestatė, nesėjo, nerinko derliaus, neužsiėmė amatais. Tiktai keliavo ir kariavo. Kelios žmonių kartos, iš viso pamiršusių, kas yra arti arba statyti!

Tuo tarpu, jie turėjo atsikraustyti į jiems pažadėtą žemę, kur buvo namai ir keliai, sodai ir vynuogynai, baseinai ir šuliniai. Taip atsitiko, kad apdulkėjęs piligrimas ir vakarykštis klajoklis turėjo Dievo paliepimą užvaldyti šią žemę, kurioje iki tol amžiais gyveno artojas ir vynuogių augintojas, kalvis ir audėjas, gydytojas ir pirklys.
Tiesa, kai ką žydai turėjo tokio, ko neturėjo kanaaniečiai. Žydai turėjo religijos įstatymą, gautą Sinajuje, buvo Dievo įsakymai per visas dienas ir būtinybė vykdyti tai, kas parašyta Įstatymo knygoje. O pas kanaaniečius buvo klestintis ištvirkimas, kiek kultūriškai grakštus, tiek pat ir šlykštus. Pas juos buvo ritualinė prostitucija, kaip moterų, taip ir vyrų. Buvo aukojimas velniams, žinių kastos, šventės, pažymimos orgijomis. Pas juos buvo ir zoofilija, ir būrimai, ir mirusiųjų prisišaukimas. Vešlios giraitės buvo ritualinių iškrypimų vietomis, slėniuose galėjo deginti naujagimius.

Buvo visa tai, apie ką Viešpats Šventame rašte sakė žydams: „Nesielkite pagal papročius šios žemės tautų. Nekartokite jų šlykštynių, nes už šias šlykštynes Aš ir išvarau juos jums iš akių. Piešinių ir įpjovimų ant kūno nedarykite. Mirusiųjų nekvieskite. Vagių tarp savęs neturėkite. Su vyru, kaip su moterimi, nesigulkite. Su gyvuliu nesueikite. Jeigu jūs tai darysite, išmoksite kas nepridera, tai Aš jus nuvysiu nuo žemės, medumi ir pienu tekančios. Bijokite Dievo. O dabar įeikite ir užvaldykite žemę, gyvenkite namuose, kuriuos jūs nestatėte. Valgykite vaisius, kuriuos jūs nesodinote.“ Štai paveikslas Šventosios istorijos, kuri kai kuriais ryškiais bruožais rizikuoja pasikartoti ir jau pasikartoja buvusiame krikščioniškame Senajame pasaulyje.

Kokios klaidos ir paklydimai nelydėtų musulmonų migrantų jų tikėjime, toli gražu ne viskas jų tikėjime klaidinga. Melas ir kaltė tiktai lyginant su Evangelija. Bet lyginant su liberaliąja katecheze ir nuolatinėmis normomis šiandieninių Vakarų matyti kaip tik pastarosios melas. Musulmonai čia turi pranašumą. Musulmonas tiki į būsimą gyvenimą, į Pragarą ir Rojų. Tai jam nematoma iki būsimo laiko realybės. Europietis gi juokiasi iš tokio „archaiškumo“. Musulmonui kūnas — tai, kas prisikels Paskutinę dieną. Kūną negalima išniekinti esant gyvam ir sudeginti po mirties.

Europiečiui viskas atvirkščiai: iškrypimas esant gyvam — norma, po mirties — į ugnį be minties į prisikėlimą. Musulmonas aukščiau už viską nevertina savo nuosavo biologinio gyvenimo ir juo labiau savo ideologinio priešo biologinio gyvenimo. Aukščiau už viską jam Aukščiausiojo įstatymai — taip, kaip jam paaiškino. Todėl nei mirti, nei žudyti jis nebijo. Europietis gi kitų vertybių, išskyrus biologinę egzistenciją, nežino. Susitikimas su kita kultūra, kitaip žiūrinčia į mirtį, europiečiui atrodo grėsmingas ir nepakenčiamas. Tokiame susitikime jis pralaimi apriori.

Na, o toliau — daugiau. Toliau prasidėjo lytinės temos, ir mažas gimstamumas, ir abortai, ir nudistų pliažai, ir moterys be gėdos. Visa kas pas migrantus sukelia neapykantą ir religinę rūstybę. Taip, jie atvažiavo į svetimą šalį. Jie „naujokai“. Bet pamirškite. Gana. Jie jau atvažiavo. „Negalima kaitintis be kelnių, kai mato žmonės“, — sako jie, triukšmingu būriu atėję į nudistų pliažą su šaltaisiais ginklais rankose. Ir prieš mūsų akis kurčio ginčas su neregiu.

Europietis pasipiktinęs pakelia blakstienas: „Kaip jūs drįstate mus mokyti? Juk mes jus priglaudėme“. Į ką Jusufas arba Ali nei kiek nesidrovėdamas atsako: „Jūs darote tai, ko negalima daryti. Jumyse nėra tikėjimo, nei gėdos, nei sąžinės. Jūs ne šiaip sau pakvietėte mus į svečius. Iš pradžių jūs subombardavote mūsų miestus. Palaukite, mes jus dar išmokysime Dievą gerbti.“ Ir kaip mums nebūtų gaila Kurto ar Frico, mes privalome pripažinti, kad Jusufo ar Ali žodžiuose yra tiesos.

Moterys, apčiupinėtos ir apgraibytos aikštėje prie Kiolno katedros, — tai ne tik chuliganiškumas. Moteris — pirmas užkariautojo trofėjus. Pats suprantamiausias, pažįstamas trofėjus. „Nugalėtajam matant prievartauti jo moteris – tai ir yra laimė,“ – sakė Čingischanas. Nuo tų laikų mažai kas pasikeitė nugalėtojų psichologijoje. Ir tai, kad vokietėms lindo į užantį miesto centre ir vyrų akivaizdoje, reikia perskaityti kaip žinią: „Jūs silpni. Mes padarysime su jumis viską, ką panorėsime. Ir mes turime teisę tai daryti“.

Bendrai „pažemintos Rytų moterys“— tai moterys, kuriomis rūpinasi daugybė vyrų: tėvas, dėdė, broliai, jaunikis (jei yra), vėliau sūnūs. Dėl moters europietės niekas nesirūpina. Kaip paaiškėjo, net policija ir net Vokietijoje. Ir moterys pačios pirmos, kaip visada, jaučia žūtį savos civilizacijos. Visu kūnu jaučia.

Netoli ta diena, kada arabai ir afrikiečiai panorės gyventi ne stovyklose-nuotėkų saugyklose ir migracijos centruose, o dabartinių šeimininkų butuose. Panorės gyventi taip, kaip ankstesnieji šeimininkai, bet ne šalia jų, o vietoj jų. Žinoma, kad palaikyti europinį komfortą reikalingos žinios ir darbas. Reikalingi elektrikai, gydytojai, inžinieriai, pilotai. Reikalingos šimtai profesijų ir tvarkos ir valdžios palaikymas. Todėl ateitis išniekintos Europos miglota. Mokytis ir dirbti dauguma migrantų nenori. Dauguma panorės jėga paimti svetimą turtą, sutrypti miniatiūrinį rankų darbu sukurtą rojų taip, kaip kažkada Atila sutrypė ir apiplėšė Romą. Kas bus toliau, jiems mažai rūpi. Jie — tik kirvis kertančiojo rankoje, o kirvis negalvoja. Bet tai bus vėliau.

O kol kas migrantai yra tokia pati „Dievo rykštė“ Europai, kokiais buvo barbarai Amžinajam miestui. Net europietiškai išsigimę (nes jie išsigimsta Europoje), ateiviai netaps tolerantiškais. Jie liks religiškai motyvuotais svetimaisiais, mistiškai neapkenčiančiais baltųjų bedievių, nutukusių ir nusilpusių.

Europoje įmanomas ir laukiamas dešinysis nukrypimas. Visokie ultras, fašistuojantis jaunimas, visokio rasizmo burbuliavimas, prasidedantis kad ir futbolo tribūnose. Bet savaime tai negelbsti situacijos. Tai bus agonija. Situaciją pakeis tiktai autentiško Europos krikščioniško religingumo sugrįžimas. Reikia pasiekti dvasinę pergalę. Ir štai tą vienintelį priešnuodį, tenka pripažinti, panaudoti neįmanomu. Jėgų krikščioniškam renesansui Europoje nėra.

Baltasis žmogus Senajame pasaulyje bus ir toliau įsitikinęs, kad jis turi teisę gyventi ir daryti nuodėmes, kaip jis nori. O pikti neturtėliai su Koranu rankose, kaip dykuma praryja oazę, užims gabalėlį po gabalėlio gyvybinės teritorijos, nugrauš kvartalą po kvartalo, regioną po regiono. Kažkuriame kokybinio lūžio etape jie nustos gėdintis ir slėptis, aiškinti savo veiksmus ir atsiprašinėti. Jie tiesiog pradės varyti europiečius iš jų namų ginkluota ranka, juos apmokestinti kaip netikėlius, rengti šariato teismus, per prievartą primesti moterims galvos apdangalus ir kitą. Jie veiks veržliai ir logiškai. Procesas atrodo visai negrįžtamu.

Visa tai liečia ir Rusiją. Reikia permąstyti savo kultūrinę priklausomybę nuo Vakarų, reikalingas krikščioniškas respiratorius. Ir viską, ką pagimdė krikščioniška Europa, reikia mylėti ir įsisavinti. O viską, kas pagimdyta postkrikščioniškoje Europoje, reikia laikyti per atstumą ir tirti atsargiai. Dažniausiai išstudijavus išmesti. Perimdami išsigimėliškas kultūrines naujoves, mes patys, kaip europiečiai, tampame pažeidžiamais.

Stačiatikių Rusija mokėjo gerus kaimynystės santykius megzti su musulmonais šalies viduje ir kaimynystėje. Jos ne šiaip bijojo, o gerbė, ir buvo už ką. Postkrikščioniška gi Rusija bus tokia pati silpna ir pažeidžiama, kaip silpnas bet koks egoistas ir bedievis prieš religiškai motyvuotą priešą, turintį aukščiausią tikslą.

Mūsų musulmonai nėra atvykėliai. Jis čiabuviai. Mes su jais neturime stipraus kalbinio barjero. Ir kultūrinis barjeras gerokai išlygintas. Ir mums teks namuose daryti tai, kas nepavyksta ir, matomai, nepavyks jau europiečiams. XXI amžiaus musulmonai turi pretenzijų XXI amžiaus krikščionims. Pretenzijos esmė paprasta: kur jūsų šventumas? Kur malda ir pasninkas? Kur pagarba seneliams ir žmonos paklusnumas vyrui? Kur jūsų jaunimas: prirūkusiuose klubuose arba sporto salėse? Kur atjauta? Ne tik išmalda, o būtent atjauta? Kur savo istorijos žinojimas?

Ir jeigu mes vietoj atsakymo nutylėsime, tai jie pasakys: pažiūrėkite į mus. Jie parodys mums savo geriausius bruožus, nutylėdami bloguosius, o mes gūdžiai tylėsime. Tai štai, mes negalime tylėti. Mūsų atsakymas turi būti gyvenimiškas ir religingas.

Štai mūsų pasninkas ir mūsų maldos. Štai mūsų tarpusavio pagalba. Štai mūsų šeimos. Viską savo mes atsimenam, o į svetimą žiūrime su pagarba. Praeities žaizdas mes užgydome, o rezultatai jau matyti“. Jeigu toks atsakymas bus pagrįstas ir paremtas faktais, su kuriais nepasiginčysi, tai bus ir taika, ir tarpusavio pagarba. Negalima negerbti žmonių, kurie gerbia šeimą, padeda vienas kitam, garbina Dievą dvasioje ir tikrovėje, gerbia kaimyną ir valgo uždirbtą, o ne vogtą duoną. Todėl galima bodėtis tais, pas ką nieko nėra. Ir tada žemė po kojomis buvusių šeimininkų nepastebimai nustos būti jų žeme.

Dar tvarkoje visi dokumentai ir priesakai, bet jau kažkas pasistūmėjo nuo pamato ir ėmė šliaužti link prarajos. Tai, būtent, ir vyksta Europoje be ypatingų šansų pataisyti situaciją. Tai, būtent, ir negalima leisti vykti Rusijoje, kam mes dar turime resursų, ir laiko.

Vertė Algimantas Lebionka




2016-09-26

Žydų balsas gali nulemti JAV prezidento rinkimus



JAV žydų visuomenės nuomonių tyrimai įvairiose valstijose, kuriuos atliko Steinhard socialinių tyrimų institutas (Steinhardt Social Research Institute) iš Bostono, parodė, kad jų balsai gali lemti prezidento rinkimų rezultatus, kai kandidatų į JAV prezidento postą Hilari Klintos ir Donaldo Trampo populiarumas yra apylygis, rašo Izraelio 9tv.

Atsižvelgiant į tai, kad žydai per rinkimus yra aktyvūs, rajonuose su santykinai didele žydų gyventojų koncentracija, jų balsai bus lemtingi. Pavyzdžiui Floridoje, kur vien tik Palm-Bič gyvena virš 200000 žydų, kas sudaro 15% vietos gyventojų, šis efektas sustiprėja.

2012 metais Barakas Obama laimėjo ten su 1% balsų persvara.

Tyrimas taip pat parodė, kad 54% Amerikos žydų sieja save su Demokratų partija, o 14% - su Respublikonų. Liberalais save įvardija 43% žydų.

36% skaito save nei liberalais, nei konservatoriais (pagal pasaulėžiūrą), o 32% - nei demokratais (partinio identiškumo požiūriu), nei respublikonais.



Rusija sunaikino „Vakarų koalicijos“ slaptą teroristų koordinavimo centrą Sirijoje


Pravda rašo, kad JAV kartu su sąjungininkais sukūrė „Operatyvinį centrą“ (Field Operations Room) Aleppo miesto rajone, kuriame dirbo užsienio žvalgai.


Jame dirbo JAV, Didžiosios Britanijos, Izraelio, Turkijos, Saudo Arabijos ir Kataro spec. tarnybų darbuotojai. Skelbiama, kad smūgis buvo suduotas po JAV karinių oro pajėgų antskrydžio prieš Sirijos kariuomenę ties Deir-ez-Zoro miestu, kurio metu žuvo 63 sirų kariai ir apie 100 buvo sužeista. Po šio antskrydžio prasidėjo Islamo valstybės teroristų puolimas.


Fars News pranešė, kad „Rusijos karo laivai paleido tris raketas „Kalibras“ į užsienio karininkų operatyvinį koordinacijos centrą Dar Ezza rajone vakarinėje Aleppo dalyje netoli nuo Sam'an kalno ir užmušė 30 Izraelio ir Vakarų karininkų.“

Šis regionas yra kalnų grandinės gilumoje, o centras buvo kalne esančiose olose. Fars duomenimis, „operatyviniame centre“ pagrinde dirbo Izraelio kariškiai. Manoma, kad centrui vadovavo JAV.
Vakarų spauda praktiškai nutylėjo šį įvykį, apie kurį pirmiausiai pranešė Arabų šalių spauda.

Pranešama, kad teroristų okupuotoje teritorijoje esančiame centre dirbo šalių, kurios remia Alkaidos ir IVIL teroristus šalių-sponsorių kariškiai. Ten buvo JAV, Didžiosios Britanijos (aktyviai dalyvaujančios antskrydžiuose), o taip pat keturių šio regiono valstybių – Turkijos, Saudo Arabijos, Izraelio ir Kataro agentai. Šios šalys užsiima teroristų verbavimu, paruošimu, logistika ir finansavimu, ką patvirtina dokumentai.

Aleppo koordinacijos centras buvo naudojamas sausumos operacijų ir nepilotuojamų lėktuvų bei oro antpuolių koordinavimui. Šis centras siejamas ir su koordinavimu oro smūgio į Sirijos pajėgas, kuris įvyko po Ženevos susitarimo dėl paliaubų.

Fars News Agency analytikas pabrėžė, rašoma Pravda, kad Maskva priėmė sprendimą atakuoti operatyvinį štabą po Pentagono antpuolio prieš Sirijos kariuomenę ir po JAV oro antpuolio įvykusio IVIL puolimo prie Deir-ez-Zoro.

Po Fars News Agency pranešimo apie Rusijos ataką prie JAV-NATO žvalgybos objektą kokių nors kitų pranešimų Vakarų MIP daugiau nebuvo. Nebuvo antpuolio patvirtinimo ir oficialiame lygyje.

Faktiškai, Rusija atakavo JAV vadovaujamą objektą kaip atsakomą priemonę už antpuolį prieš Sirijos kariuomenę prie Dair-ez-Zoro.

Yra pagrindo galvoti, kad būtent ši ataka paskatino JAV, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos inicijuotą paliaubų Sirijoje klausimo svarstymą SNO Saugumo taryboje.





Destroy Europe! Liberalfašistai persekioja baltuosius Vokietijoje


Kiekvieną dieną pasirodo vis nauji faktai apie liberalfašizmo atakas prieš baltosios rasės atstovus Europoje. Baltųjų žmonių genocido metodai įvairūs ir klastingi. Breitbart pasakoja, kaip vokiečiams bandoma įkalti į galvas, kad baltaodžiai ir šviesiaplaukiai yra pavojingi Vokietijos visuomenei! Vokietijoje leidžiamas žurnalas tėvams perspėjo, kad „linksmi ir šviesiaplaukiai“ yra pavojingi, kad jie gali būti dešinieji.

Žurnale patalpintos iliustracijos, kuriose pavaizduota šviesiaplaukė mama ir jos šviesiaplaukis vaikas, nuotraukas palydi komentaras, kad tėvai turi imtis priemonių prieš „dešiniųjų šeimas“ ir „duoti jiems suprasti, kad jų ideologijai nėra vietos pasaulyje“.

Breitbart rašoma, kad šis didelį tiražą turintis žurnalas teigia, kad ypatingi dešiniųjų šeimų požymiai yra, kad jie „nepastebimi, šviesūs, mieli, patrauklūs“.

O kas abejoja, kad visos geriausios žmogiškos savybės koncentruojasi pas tuos, kurių ilgos nosys, garbanoti plaukai, juodos akys, kurie yra tamsaus gymio, o be to – apipjaustyti ir nevalgantys kiaulienos. Štai toks žmogus, matyt, šių liberalfašistų nuomone, yra absoliutus gėris.

Kad pagrįsti savo beprotiškas rasistines teorijas Vokietijos liberalfašistai tam pasitelkia pseudomokslininkus, tokius XXI amžiaus daktarus Mengeles. Viena iš jų, kaip nurodo Breitbart yra Michaela Köttig iš Frankfurto taikomųjų mokslų instituto. Dar viena liberalfašizmo atstovė Eva Prausner sako, kad „didelis pavojus dešiniųjų šeimų yra tai, kad jos atrodo normaliomis.“ „Dešinė turi daugybę formų“, - sako ši pseudomokslininkė liberalfašistė ir teigia, kad „Nustatyti, kad tai yra kraštutinumai labai sunku“.

Išprotėjęs liberalfašistas Heike Radvan iš Amadeu Antonio Fondo tvirtina, kad „vaikai iš dešiniųjų tėvų nebūtinai turi skirtis iš kitų vaikų, bet jie dažnai yra labai paklusnūs ir nedaugiakalbiai“.

Nežiūrint į tvirtinimus, kad tokie vaikai nėra nuoširdūs, šie „specialistai“-mengelės žurnale tvirtina kad grėsmė jų auklėjime yra tame, kad vaikuose išugdomas pasitikėjimas savimi ir ateityje „jie pasitikėdami savimi nes savo ideologiją pasaulyje“.

Köttig aiškina, kad dešiniosios šeimos skiriasi nuo „įprastų šeimų“ tuo, kad moko savų vertybių, kurios „stipriai orientuotos į vokiškus papročius ir tradicijas“.

Prausner sako, kad „dešinieji vaikai“ žino, kad jie turi išsaugoti savo šeimą, asmeninį gyvenimą, kad dešiniojo ekstremizmo požymiu yra tai, kad ant ant jų drabužių nėra amerikietiškų užrašų.

Dar šita išprotėjusi liberalfašistė Prausner tvirtina, kad „kasos ir ilgi sijonai“ tarnauja signalu, kad vaikas turi dešiniosios krypties tėvus.

Šie „specialistai“ siūlo rekomendacijas vaikų darželiams, kviečia jungtis į tėvų komitetus ir priešintis dešiniesiems tėvams.

Thomas Feist, parlamento narys nuo valdančiosios Krikščionių demokratų sąjungos(CDU) padarė užklausimą dėl Antonio Amadeus fondo, kuris yra finansuojamas valstybės ir vykdo neva „labdarą“, bet realiai remia bauginimus ir prievartą, skundžia žmones savo interneto puslapyje.


Fondo įkūrė ir valdo buvusi Štazi agentė, Aangelos Merkel bendražygė, žydų kairiųjų aktyvistė Anetta Kahane, kuri siekia deeuropeizuoti Europą, kuri deklaruoja, kad Europos Sąjungai yra gyvybiškai svarbu pakeisti savo imigracijos politiką tam, kad kontinentas nebūtų baltas.

Ji pasakė: „Tai labai svarbu; mes turime pakeisti švietimo sistemą ir valstybių tarpusavio supratimą. Jos daugiau nebebus baltos ar vien švediškos ar vien portugališkos ar vien vokiškos. Jos yra multikultūriškumo vietos pasaulyje.“

Fondas ypač persekioja žmones, kurie pasisako prieš atvirų durų politiką ir masinę imigraciją ir migrantų smurtą prieš vokiečius.

Visiškai akivaizdu, kad šių liberalfašistinių išsigimėlių iš Vokietijos veikla yra Europos sąjungos „tėvo“ masono Kudenchove Kalergi idėjų įgyvendinimas, kad tai baltosios rasės genocidas.

Šaltiniai:
http://sauksmas.lt/europos-sunaikinimas-ir-eurabijos-kurimas-kas-tai-daro-ir-kokiu-tikslu.html

2016-09-25

Pasitarimas Vienoje „Migracija per Balkanus“


Rugsėjo 24 dieną Vienoje susirinkę „Balkanų maršruto“ šalių, per kurias į Europą pernai atvyko keli milijonai nelegalių migrantų, o taip pat Vokietijos ir Graikijos valstybių lyderiai, žinoma, gražiai kalbėjo, daug valgė, daug išgėrė, o rezultatai, kaip įprasta ES =0 [1].

Pagrindine susitikimo Vienoje tema buvo ES išorės sienų apsauga ir pabėgėlių paskirstymas ES teritorijoje. Konkrečių sprendimų nėra.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pasiūlė Libijoje įkurti „gigantišką pabėgėlių stovyklą“ ir tik iš šios stovyklos į ES įsileisti „tikrus“ pabėgėlius, prieš tai gerai patikrinus juos. Tai, jo žodžiais, būtų „nauja gynybos linija“. Vengrijos lyderis pasakė, kad susitikime „nebuvo padaryta konkrečių sprendimų“[2].

Kiti susitikimo dalyviai murmėjo nieko nereiškiančias mantras. ORF tokią jų poziciją pavadino „silpna, liūdna ir neveiksnia“[2].

Viktoras Orbanas kalbėjo konkrečiai: „turi būti pastatytas milžiniškas miestas pabėgėliams“, su „mokyklomis ir ligoninėmis“, ją turi saugoti „Europos pajėgos“. Pabėgėliai, kurie pasiekė Europą turi būti perkelti atgal į Libija ir ten laukti sprendimo dėl prieglobsčio“ [3].

Vyriausybių vadovai dar susitarė plėsti pagalbą Frontex ir per šią organizaciją padėti Graikijai saugoti savo sienas [4].

Vokietijoje yra 500000 žmonių, kuriems buvo atsisakyta suteikti pabėgėlio statusą, Austrijoje tokių žmonių yra 70,000. Kiekvieną dieną vien į Vokietiją prasiskverbia iki 2500 afrikiečių.

„Tai iliuzija manyti, kad galima visam laikui uždaryti Balkanų maršrutą, pasakė Austrijos kancleris. Šiuo maršrutu ir toliau vyksta migrantai. Po jo uždarymo į Vokietiją atvyko 18 tūkstančių žmonių, o į Austriją – 18000, pažymėjo kancleris Kristianas Kern.

Tokios masės žmonių būvimas šalyse yra katastrofa socialinei sistemai ir ją neabejotinai sunaikins.

Viktoras Orbanas surengė atskirą spaudos konferenciją Vengrijos ambasadoje [4]. Jis pasakė, kad ES turi sudaryti atskirą sutartį su Egiptu, analogišką sutarčiai su Turkija. Šiuo metu Egipte, jo žodžiais, kelionės į Europą laukia 5,5 milijonai migrantų, ir jeigu nebus susitarta su Kairu, tai „mūsų laukia didelis siurprizas“, perspėjo jis. Jo nuomone, „Libija ir Egiptas bus svarbiais žaidėjais Europoje artimiausiais metais.“ Be to, jo nuomone, reikia sukurti alternatyvų planą tam atvejui, jeigu susitarimas su Turkija dėl pabėgėlių sužlugtų.

Orbanas sveikino susitikimo dalyvių pritarimą laikyti uždarytą Balkanų maršrutą. „Tiesa, iki šiol nėra atsakymo, kada Graikija sugebės uždaryti savo pietinę sieną“, pažymėjo Orbanas. „Dėl to kyla klausimas, kur reikia ginti išorinę Europos sieną“.

Orbanas priminė, kad Vengrija jau išleido pusę milijardo eurų stiprindama savo sienas, ir šalis nepareikalavo šiems tikslams lėšų iš ES. Jo žodžiais ES lyderiai apgavo Vengriją, pasiūlydami pabėgėlių paskirstymo kvotas, kurios, pagal ES Tarybos pareiškimą, turėjo būti laisvanoriškos. „Mus apgavo vieną kartą, ir jeigu mes į tai nekreipsime dėmesio, jie tai padarys iš naujo“, pabrėžė Orbanas.

Vyriausybių vadovai Vienoje dar susitarė plėsti pagalbą Frotex ir per šią organizaciją padėti Graikijai saugoti avo sienas [4].


Šaltiniai: